Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams J. B., J. D., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, N. K. R. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo atstovas advokatas T. D. teismo posėdyje ieškinio reikalavimus bei jame nurodytas faktines bylos aplinkybes palaikė pilnai, prašo ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad dėl taikos sutarties sąlygų su atsakovo atstove susitarti nepavyko. Ieškovė prašo priteisti žalą, kuri atsirado kilus gaisrui (duomenys neskelbtini), dėl kurio buvo apgadintas ir trečiojo asmens, gyvenančio greta, apdraustas gyvenamasis namas, priklausantis N. K. R.. Atsakovų nuosavybėje kilęs gaisras padarė žalą ir apdraustam gyvenamajam namui, įvykis pagal Būsto draudimo sutartį pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Ieškovė, sudarydama lokalinę sąmatą, apskaičiavo apdraustam gyvenamajam namui padarytą nuostolį ir, atskaičius nusidėvėjimą, trečiajam asmeniui išmokėjo 808,59 Eur draudimo išmoką. Aiškinantis žalos atsiradimo priežastis buvo nustatyta, kad apdraustas turtas buvo sugadintas užsidegus gretimai apdraustojo namo stovėjusiam namui. Pagal priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenis kilusio gaisro židinys buvo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), viduje, pietinėje dalyje. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, tiek įvykio metu, tiek bylos nagrinėjimo metu, namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams. Atsakovo J. B. argumentus, kad gaisras kilo ne jam priklausančio namo dalyje, vertinas kritiškai, nes naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nėra nustatyta. t.y. realios dalys tarp atsakovų nenustatytos ir Nekilnojamojo turto registre neišviešintos. Nors, kaip teigia atsakovas, kažkokia faktinė naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkų buvo, tačiau ji tretiesiems asmenims jokios įtakos neturi, nes neįregistruota viešame registre. Dėl šių aplinkybių už žalą atsakingi abu atsakovai, iš kurių žala turėtų būti priteista solidariai. Atsakovo J. D. atsiliepime nurodytą argumentą, kad jis gaisro kilimo metu atliko ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę ir negalėjo pasirūpinti turtu, ieškovės atstovas vertina kaip deklaratyvų paaiškinimą, kadangi nėra įrodymų, kad gyvenamosios paskirties namu buvo iš viso pasirūpinta. Gaisro tyrimo medžiagoje, draudėjos paaiškinime nurodyta, kad name, kuriame kilo gaisras, ilgą laiką lankosi asocialūs asmenys, kas rodo, kad namo apsauga, jog į jį nepatektų pašaliniai asmenys niekas nepasirūpino. Niekas kitas, apart savininkų, ar savininkų įgaliotų asmenų, neturi teisės užkalti langų, durų, ar kitaip apriboti patekimą į namą, užtikrinti būsto priežiūrą ir apsaugą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad namo savininkai tinkamai pasirūpino turtu, apribojo patekimą į namą. Tai, kad nebuvo kreiptasi į policiją dėl turto niokojimo, kad atsakovų name lankosi pašaliniai asmenys, taip pat rodo, kad nekilnojamuoju turtu nebuvo tinkamai pasirūpinta. Atsakovų argumentai, kad vienas iš jų negalėjo turtu rūpintis, nes buvo įkalinimo įstaigoje, o kito argumentas, jog pateko tretieji asmenys, kurie sukėlė gaisrą, be jo žinios, asmenys, niekuo nepagrįsti.

Pagal byloje pateiktus Priešgaisrinės tarnybos duomenis gaisro kilimo vieta pastato viduje. Reikalavimą grindžia tuo, kad namo savininkai tinkamai pastatu nesirūpino, jau daugybę metų į pastatą galėjo patekti bet kas. Nuosavybė įpareigoja savininkus tinkamai pasirūpinti objektu ir, kad nebūtų padaryta žalos kitiems. Atsakovai savo neveikimu sudarė sąlygas tretiesiems asmenims patekti į namą, kurie jame sukėlė gaisrą.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. K. R. per teismo nustatytą teminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovai J. B., J. D. ir trečiasis asmuo N. K. D. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką atsakovams ir trečiajam asmeniui pranešta teismo šaukimais (elektroninės bylos apyrašo t. I, b.l. 129-134). Atsakovas J. D. Alytaus pataisos namuose atlieka bausmę (elektroninės bylos apyrašo t. I, b.l. 93), atsakovą J. B. atstovauja advokatė R. M. (elektroninės bylos apyrašo t. I, b.l. 87-88), trečiasis asmuo N. K. R. teismo posėdžiuose negali dalyvauti dėl prastos sveikatos būklės (elektroninės bylos apyrašo t. I, b.l. 110-113), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Esant aptartoms aplinkybėms, byla nagrinėtina atsakovams J. B., J. D. ir trečiajam asmeniui N. K. D. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams J. D. (57/100 dalys, įsigijimo pagrindas 2001 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis) ir J. B. (43/100 dalys, įsigijimo pagrindas 2014 m. rugsėjo 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. I, b.l. 20-21).. Iš Alytaus pataisos namų pažymos matyti, kad atsakovas J. D. pagal Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 25 d. nuosprendį atlieka dešimties metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžia 2007 m. vasario 13 d., pabaiga 2017 m. vasario 13 d. (elektroninės bylos apyrašo t. I, b.l. 93).

Trečiajam asmeniui N. K. R. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo Nr. 8-9). Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo N. K. R. sudarė Būsto draudimo sutartį, kuria draudimo laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 8 d. iki 2016 m. vasario 7 d. nuo draudiminių įvykių (ugnis, vanduo, gamtinės jėgos) apdraudė: gyvenamąjį namą, garažą, sandėlį, ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. I, b.l. 19). Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015 m. rugpjūčio 31 d. pažymoje dėl kilusio gaisro Nr. V4-1213 nurodyta, jog 2015 m. rugpjūčio 21 d. apie 18.17 val. apleistame negyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini) kilo gaisras, kurio metu apdegė N. K. R. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), lietvamzdžiai, suskilo namo pietinės pusės langai. Gaisro židinio zona – namo, esančio (duomenys neskelbtini), pietinėje dalyje. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi, kaltininkas nenustatytas (elektroninės bylos apyrašo t. I, b.l. 19).

Gaisro, kilusio 2015 m. rugpjūčio 21 d., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), faktą bei tyrimo aplinkybes patvirtina teismo iniciatyva iš Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareikalauti duomenys: tarnybiniai parnešimai, aktas dėl kilusio gaisro, trečiojo asmens N. K. R. ir kaimynės (liudytojos) J. K. rašytiniai paaiškinimai, foto nuotraukos, Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atjungti elektros bei dujų įvadai (elektroninės bylos apyrašo t. I, b.l. 122-128). Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ dėl 2015 m. rugpjūčio 21 d. kilusio gaisro draudėjo sugadinto turto surašė Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kuriame užfiksuota, jog draudėjos duktė pamatė, kad užsidegė negyvenamasis kaimynų namas, nuo degančio namo kaitros išsilydė apdraustojo namo plastikiniai langai, sutrūko sienos tinkas, apsvilo dujų vamzdžio dažai (elektroninės bylos apyrašo t. I, b.l. 10-11). Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede aprašyti apdraustojo namo nuostoliai (elektroninės bylos apyrašo t. I, b.l. 12-13). Dėl pastatui (duomenys neskelbtini) padarytų nuostolių, sudaryta lokalinė sąmata, pagal kurią sugadinto turto remonto (atkūrimo) kaina 1033,76 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. I, b.l. 14-15). Atskaičius nusidėvėjimą 225,17 Eur, apskaičiuota draudimo išmoka sudaro 808,59 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. I, b.l. 16). Apie paskaičiuotos draudimo išmokos dydį pranešė draudėjai ir 2016 m. spalio 6 d. mokėjimu pavedimu draudimo išmoka 808,59 Eur pervesta N. K. R. (elektroninės bylos apyrašo t. I, b.l. 17, 18). Išmokėjusi draudimo išmoką AB „Lietuvos draudimas“ 2015 m. spalio 14 d. pranešimu kreipėsi į atsakovą J. B. dėl išmokėtos išmokos išieškojimo (elektroninės bylos apyrašo t. I, b.l. 30), tačiau žala ieškovei nebuvo sumokėta.

Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys.

Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Gaisras yra nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai (Priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis), todėl turi būti laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, ir dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėtina, kad turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurios kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkai turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpose kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y., kad jis laikėsi visų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kas asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, tūri tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-304/2009, Nr. 3K-7-152/2010).

Kaip jau anksčiau minėta, asmens veiksmų neteisėtumui konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, kad gaisras kilo atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose patalpose, naudojimosi tvarka nekilnojamuoju daiktu nenustatyta, gaisro priežastis – pašalinis atviros ugnies šaltinis, kas reiškia asmens nepakankamą nuosavo turto priežiūrą, jog dėl to nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, dėl ko privalu atlyginti dėl gaisro patirtą žalą.

Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus inspektoriaus Vidaus tarnybos leitenanto D. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. rugpjūčio 21 d. 18.17 val. negyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) kilo gaisras, kurio metu išdegė pastato vidus, sudegė jame buvęs turtas, apdegė lauko sienos, stogo danga. Name buvo atjungti elektros, dujų įvadai. Namas anksčiau 2011 metais degęs. Gaisro metu apdegė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), lauko siena, lietvamzdžiai, suskilo namo pietinės pusės langai. Namo (duomenys neskelbtini) savininkė N. K. R. pasakojo, kad name, kuriame kilo gaisras, periodiškai lankėsi asocialūs asmenys, kurie vartojo alkoholį, rūkė. Pakutinės savaitės laikotarpyje prieš kylant gaisrui, šio namo teritorijoje lankėsi asocialūs asmenys, kurie ir galėjo sukelti gaisrą. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi. Gaisro kaltininkas nenustatytas, ikiteisminis tyrimas nepradėtas (elektroninės bylos apyrašo t. I, b.l. 19). Namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. I, b.l. 20-21). Byloje nustatytos ir atsakovų neginčijamos Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015 m. rugpjūčio 31 d. pažymoje dėl kilusio gaisro aplinkybės, kad gaisro židinio zona - namo, esančio (duomenys neskelbtini), pietinėje dalyje..

Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad į atsakovams priklausantį namą pašaliniai asmenys turėjo galimybę bet kada patekti, atitinkamai galėjo patekti ir į pastato vidų ir jame sistemingai lankėsi. Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos tyrimo metu padarytos nuotraukos patvirtina, jog kilusio gaisro židinio požymiai yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), viduje (elektroninės bylos apyrašo t. I, b.l. 128). Dėl įvykio aplinkybių apklausti kaimynai patvirtino, kad ten sistemingai rinkdavosi asocialūs asmenys, kurie name rūkydavo, girtaudavo (elektroninės bylos apyrašo t. I, b.l. 126, 127). Kaimynai patvirtino, kad ir pakutinę savaitę name lankėsi asocialūs asmenys, kurie jų manymu ir galėjo sukelti gaisrą. Laikytina, kad atsakovai nebuvo pakankamai rūpestingi ir neužtikrino, kad į jiems priklausančias patalpas nepatektų pašaliniai asmenys. Be to, apklaustų kaimynų paaiškinimais, name jau ir 2011 metais buvo kilęs gaisras, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovams priklausančiu gyvenamuoju namu nebuvo tinkamai rūpinamasi jau ilgą laiką. Teismas sprendžia, kad byloje pateikti duomenys pakankami konstatuoti, kad gaisras kilo atsakovams priklausančio namo viduje, už kurio kilimą atsakingi atsakovai, kadangi jie nesugebėjo naudotis, pasirūpinti jiems priklausančiu turtu, kad nebūtų daroma žala tretiesiems asmenims, todėl atsakovams kyla pareiga ieškovei atlyginti žalą, kuri atsirado apdraustojo turto savininkei išmokėjus draudimo išmoką (CK 6.263 straipsnis, 6.1015 straipsnis).

Atsakovai neįrodė, kad gaisras kilo dėl priežasčių, už kurias jie nėra atsakingi (gamtos jėgų veikimas, pastato trūkumai ar pan.). Bylos duomenimis atsakovai nebuvo tiek atidūs ir rūpestingi, kad užtikrintų, kad jiems priklausančiose patalpose nekiltų gaisras, tai yra neužtikrino jų apsaugos nuo bet kokių rizikos faktorių, galinčių sąlygoti gaisro kilimą. Atsakovo J. B. atstovė advokatė R. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos atstovaujamasis prie paveldėtos valdos buvo nuvykęs tik vieną kartą išsiimant paveldėjimo liudijimą, t. y. 2014 m. rugsėjo 30 d. Paaiškino, kad dėl atstovaujamojo silpnos sveikatos ir atstumo jis dažniau nuvykti negalėjo. Tačiau teismas mano, kad šis argumentas negali būti pateisinama priežastis, dėl kurios atsakovas negalėjo tinkamai pasirūpinti jam priklausančiu turtu, nes atsakovas turėjo teisę ir galėjo pavesti šeimos nariams ar įgalioti kitus asmenis šiuo turtu tinkamai pasirūpinti. Atsakovo J. D. atsiliepime nurodytas argumentas, kad jis turtu pasirūpinti negali, kadangi įkalinimo įstaigoje atlieka bausmę atmestinas kaip nepagrįstas ir tai taip pat negali būti pateisinama priežastis, dėl kurios atsakovas tinkamai negalėjo pasirūpino jam priklausančiu turtu, kadangi jis, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo pareigą pavesti artimiesiems pasirūpinti bei teisę CK 3.138 straipsnio 2 dalies 2 punkte tvarka kitiems asmenims suteikti įgaliojimus ginčo klausimu.

Ieškovė prašo žalą iš atsakovų priteisti solidariai, kadangi gaisro židinys pastate, kuris priklauso abiems atsakovams, o pastato dalys nėra nustatytos. Abiejų savininkų neteisėtų veiksmų bendrumas, kad jie nesirūpino ir neužtikrino, kad į jų namą nepatektų pašaliniai asmenys. Atsakovo J. B. atstovė advokatė R. M. nesutiko, kad jeigu bus priteista žala, ji būtų iš atsakovų priteista solidariai. Nurodė, kad jeigu yra atsakovų atsakomybė, tai ji dalinė, nes atsakovai tarpusavyje nebendrauja, tarp jų nėra jokio ryšio, todėl atsakovai žalą turėtų atlyginti lygiomis dalimis.

Solidariosios atsakomybės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai) (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdis padeda nustatyti, kada pažeidėjams taikytina solidarioji, kada – dalinė atsakomybė. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-144/2014; teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. Š. v. antstolė L. D., bylos Nr. 3K-3-59/2008).

Bylos duomenimis namas, esantis (duomenys neskelbtini), (elektroninės bylos apyrašo t. I, b.l. 20-21) priklauso atsakovams J. B. ir J. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise. Naudojimosi namu tvarka Nekilnojamojo turto registre neregistruota. Atsakovai nepateikė duomenų ir neįrodė, kad tarp jų būtų nusistovėjusi faktinė naudojimosi šiuo namu tvarka. Kadangi pagal faktinius bylos duomenis neginčijamai nustatyti, kuriam iš atsakovų priklausančio namo dalyje kilo gaisras, galimybės nėra, žala iš atsakovų priteistina solidariai. Juolab, kad atsakovai name negyvena, J. B. jame niekada negyveno, jo atstovės paaiškinimais jis tik vieną kartą po palikimo priėmimo buvo nuvykęs į namą, atsakovas J. D. nuo 2007 m. vasario 13 d. atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi atsakovai nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę jos geruoju neįvykdė, iš atsakovų solidariai priteistinos 28,47 Eur kompensacinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2015 m. spalio 30 d., t. y. nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę, iki 2016 m. liepos 12 d., t. y. iki kreipimosi į teismą dienos (CK 6.261 straipsnis).

CK 6.2 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Šiuo atveju prievoliniai santykiai atsirado iš delikto (CK 6.263 straipsnis). Todėl atsakovai privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys tenkintinas, iš atsakovų solidariai priteistina ieškovei turtinės žalos atlyginimui 808, 59 Eur, 28,47 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų (atsakovių) bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).

Ieškovė byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: ji sumokėjo 19,00 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 114,68 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Patenkinus ieškinį, iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis ieškovei priteistina po 66,84 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis).

Iš atsakovų priteistinos valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš kiekvieno jų po 3,50 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti.

Iš atsakovų J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai solidariai priteisti 808,59 Eur (aštuonis šimtus aštuonis eurus 59 ct) žalos, 28,47 Eur (dvidešimt aštuonis Eur 47 ct) kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

Iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteisti 9,50 Eur (devynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio ir 57,34 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 34 ct) už advokato teisinę pagalbą.

Iš atsakovo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteisti 9,50 Eur (devynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio ir 57,34 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 34 ct) už advokato teisinę pagalbą.

Iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 3,50 Eur (tris eurus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Iš atsakovo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 3,50 Eur (tris eurus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.