Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nubaustas laisvės atėmimu 4 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš R. P. priteista: nukentėjusiajam V. K. 200 Lt turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai 6 885,93 Lt už nukentėjusiajam V. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos 320 Lt už nukentėjusiajam V. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2010 m. gruodžio 10 d. apie 00.11 val. L. Š. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be dingsties nukentėjusiajam V. K. tyčia smogė vieną kartą šakute į kaklą ir tris kartus peiliu į pilvo, krūtinės bei juosmens sritis, padarė durtinį sužalojimą kakle, durtinius–pjautinius kiauryminius pilvo, krūtinės ir juosmens sužalojimus, kepenų, skersinės storžarnės ir kiauryminius skrandžio, kasos, kairio inksto aplinkinių audinių (paranefriumo) pažeidimus, tai komplikavosi kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, šoku po nukraujavimo, ir taip tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė V. K. sveikatą.

Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos: Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 dalis, nes byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų; BPK 91 straipsnis, nes daiktai, paimti kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra faktiniai įrodymai; BPK 219 straipsnio 3 punktas, nes nuosprendyje nenurodytos lengvinančios aplinkybės; BPK 219 straipsnio 4 punktas, nes pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nenurodo, kad ant daiktų, paimtų kaip nusikaltimo įrankiai, užfiksuoti apelianto pirštų atspaudai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl esminių BPK pažeidimų

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naikina nuosprendį dėl esminių BPK pažeidimų ir priima naują nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 punktas).

Šioje nuosprendžio dalyje išdėstyti pirmosios instancijos teismo padaryti BPK pažeidimai pripažįstami esminiais, nes dėl to suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir tai sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą, priimti teisingą nuosprendį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamasis aktas atitinka jam keliamus reikalavimus.

Dėl R. P. kaltės ir veikos kvalifikavimo

Įvertinusi pirmosios instancijos teisme ištirtus, taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, įrodančių R. P. kaltę sunkiai sutrikdžius V. K. sveikatą, todėl dėl šios veikos priimamas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau keičiamas veikos kvalifikavimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog išdėstyti nuteistojo R. P. parodymai yra nenuoseklūs: tai jis neprisimena įvykio aplinkybių, tai jas prisimena. Neįtikėtina apelianto versija, kad jis beveik nieko neprisimena iki tol, kol nukentėjusysis atėjo į L. Š. butą, o vėliau jo atmintis pagerėjo.

Teisėjų kolegija atmeta nuteistojo R. P. parodymus kaip pasirinktą gynybos būdą, nes jie prieštarauja įrodymų visetui. Kita vertus, apeliantas buvo neblaivus (2 t., 77 b. l.), todėl įvykio aplinkybių iš dalies gali neprisiminti dėl girtumo, tačiau tai nepaneigia jo kaltės.

Nukentėjusysis V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos (1 t., 113–114 b. l.) bei abiejų instancijų teismuose, parodė, jog įvykio dieną atėjo pas L. Š.. Po to jis išėjo pirkti alaus. Kai nupirkęs alaus ėjo į L. Š. butą, R. P. išeidinėjo iš jo. Nukentėjusiajam su L. Š. geriant alų, atėjo R. P. su sūnumi. Jie atsinešė savo alaus ir taip pat išgėrinėjo. Dieną trumpam į L. Š. butą buvo užėjusi L. J., bet ji kartu negėrė. Vakare, kai nukentėjusysis jau norėjo eiti namo, L. Š. jam pasiūlė pernakvoti, nes kitą dieną turėjo gauti pensiją ir žadėjo atiduoti alui pirkti V. K. paskolintus 10 Lt. Nukentėjusysis nusirengė striukę ir norėjo atsigulti, bet R. P., priekaištaudamas, kad V. K. reikia L. Š. buto bei jo pensijos, griebė šakutę ir dūrė jam į kaklą. Nukentėjusysis nuėjo į vonios patalpą nusiplauti kraujo ir pasakė, jog nepasiliks nakvoti, tačiau jam išeinant iš vonios R. P. rėkdamas: ,,Ką, manai, kad neturiu štyriaus?“ dūrė jam į pilvą. Po to V. K. prarado sąmonę.

Ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus nukentėjusysis V. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 86–89 b. l.) ir suvestas į akistatą su nuteistuoju R. P. (1 t., 105–107 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama nukentėjusiojo parodymų visumą, konstatuoja, jog jie savo esme nuoseklūs viso proceso metu, o kai kurie nežymūs neatitikimai vertinami kaip nereikšmingi, kuriems turėjo įtakos gana ilgas (daugiau kaip aštuonių mėnesių) laiko tarpas, praėjęs nuo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją iki teisiamojo posėdžio, kuriame jis vėl davė parodymus. Tai apeliacinės instancijos teismui leidžia nukentėjusiojo V. K. parodymus vertinti kaip patikimus.

Be nukentėjusiojo V. K. parodymų, aplinkybę, kad jį sužalojo nuteistasis R. P. L. Š. bute, patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Pirmosios instancijos teisme liudytoja L. J. parodė, jog įvykio dieną apie 17–18 val. nuėjo pas L. Š. į namus ir ten rado girtaujančius R. P., jo sūnų R., V. K. bei L. Š.. Bute liudytoja pabuvo 10–15 minučių. Tuo metu visi bendravo draugiškai, nesipyko.

L. R. P. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 195–197 b. l.) bei apeliacinės instancijos teisme parodė, kad įvykio dieną L. Š. bute buvo nuo 12 iki 18 val. Apie 11 val. jam paskambino tėvas R. P. ir pasiūlė kartu išgerti. Jie susitiko (duomenys neskelbtini), išgėrė 2 l talpos plastikinį butelį alaus. Po to kartu nuėjo pas L. Š., kur gyveno liudytojo tėvas, pakeliui dar nusipirko 2 l talpos du butelius alaus. Bute buvo L. Š. ir nukentėjusysis V. K., jie irgi gėrė alų. Kol liudytojas buvo L. Š. bute, jokio konflikto nekilo.

Liudytojų L. J. bei R. P. parodymai paneigia nuteistojo parodymus, jog šis su nukentėjusiuoju negirtavo, ir įrodo, kad iki tol, kol liudytojai buvo bute, nukentėjusysis nebuvo sužalotas.

Įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., 3–5 b. l.) užfiksuota, jog ant buto durų vidinės pusės rankenos rasti raudonos spalvos panašūs į kraujo sutepimai. Kambaryje ant viengulės lovos rasta raudonos spalvos panaši į kraują dėmė. Raudonos spalvos panašūs į kraujo sutepimai rasti ir 1,41 m aukštyje virtuvėje prie durų. Virtuvėje ant grindų prie šaldytuvo matyti panaši į kraujo raudonos spalvos dėmė. Ant buto koridoriuje esančių durų rankenų vidinėje bei išorinėje pusėse taip pat matyti raudonos spalvos panašūs į kraujo sutepimai. Pusvonioje įstatytame plastikiniame kibire rastas rausvos spalvos skystis.

Taigi raudonos spalvos į kraują panašios dėmės bei panašūs į kraujo sutepimai rasti tik L. Š. buto viduje. Nei bendrame koridoriuje, nei laiptinėje jokių į kraują panašių dėmių ar sutepimų nerasta. Tai paneigia nuteistojo versiją, kad nukentėjusysis V. K. į L. Š. butą atėjo jau sužalotas.

Tiesa, reikia pripažinti ikiteisminio tyrimo trūkumą, jog iš įvykio vietos paimti biologiniai bandiniai nebuvo atiduoti tirti. Formaliai nebūtų pagrindo konstatuoti, kad raudonos spalvos į kraują panašios dėmės bei panašūs į kraujo sutepimai iš tikrųjų yra kraujo pėdsakai.

Kita vertus, iš paties nuteistojo R. P. parodymų akivaizdu, jog jam nekilo jokių abejonių nukentėjusįjį V. K. buvus L. Š. bute kruviną, nuėjus į virtuvę, gulėjus lovoje.

Atsižvelgus į šią aplinkybę, įvertinus tai, kad raudonos dėmės bei sutepimai rasti ant lovos, durų vidinės pusės rankenos, virtuvės sienos maždaug žmogaus krūtinės aukštyje, žinant nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų lokalizaciją, nėra pagrindo netikėti, jog pareigūnų objektyviai užfiksuoti raudonos spalvos pėdsakai yra kraujo pėdsakai.

Nukentėjusiojo V. K. parodymus, kad jis sužalotas L. Š. bute, patvirtina ir kiti objektyvūs bylos duomenys.

Daiktų apžiūros protokolo ir jo priedų duomenys (1 t., 119–159 b. l.) įrodo, jog nukentėjusiojo V. K. megztinio priekinėje dalyje, pilvo srityje, tačiau skirtingame aukštyje nustatyti trys pažeidimai; megztinio stačioje apykaklėje su horizontalaus perlenkimo žyme – du pažeidimai, apykaklę perlenkus sudarantys vieną visumą; languotų marškinių priekinėje dalyje – keturi pažeidimai, iš kurių du sudaro vieną visumą; juodos spalvos marškinėlių priekinėje dalyje – penki pažeidimai, iš kurių trys yra šalia vienas kito. Tai iš esmės atitinka nukentėjusiajam padarytų sužalojimų į pilvo, krūtinės, juosmens bei kaklo sritis skaičių. Aptariami drabužiai yra su rudos spalvos panašiomis į kraujo dėmėmis.

Iš daiktų apžiūros protokolo duomenų matyti, kad ant nukentėjusiojo V. K. striukės nerasta jokių įpjovimų, biologinių ir kraujo dėmių (1 t., 12–13 b. l.).

Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R. P. teigė, jog sužeistam V. K. atėjus į L. Š. butą jis buvo su striuke, bet striukė buvo prasegta. Taip nuteistasis bandė įtikinti teismą, kad būtent dėl to galėjo nelikti pažeidimų ant striukės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiojo kūne nustatytų sužalojimų lokalizacija paneigia šią nuteistojo versiją ir patvirtina nukentėjusiojo V. K. parodymus, kad jis striukę nusivilko tik atėjęs į L. Š. butą. Be to, neįtikėtina, jog nukentėjusysis 2010 m. gruodžio mėnesį, kuris buvo labai šaltas, vaikščiotų prasegta striuke.

Specialisto išvados Nr. G 125a/11 (05) duomenys (1 t., 67 b. l.) įrodo: esant V. K. konstatuoto pobūdžio sužalojimams, sąmonė gali būti prarandama iš karto po sužalojimų, kai kada – po kelių ar keliolikos minučių. Sąmonės praradimas priklauso nuo sužalojimų apimties, išorinio ar vidinio nukraujavimo masto, hemoraginio šoko išsivystymo greičio.

Išdėstyti įrodymai paneigia nuteistojo versiją, jog V. K. į L. Š. butą atėjo sužalotas.

Nuteistasis R. P. apeliacinės instancijos teisme teigė L. Š. bute savo peilio neturėjęs, bet iš daiktų parodymo atpažinti protokolo duomenų (1 t., 189 b. l.) matyti, kad liudytoja L. J. atpažino R. P. peilį, kurį jis slėpdavo L. Š. bute tarp savo asmeninių daiktų.

Tiesa, ikiteisminio tyrimo metu ant peilio neieškota kaltininko pirštų atspaudų, tačiau nusikaltimo mechanizmas nustatytas, ištyrus kitus šiame nuosprendyje aptartus įrodymus.

Įvertinusi įrodymus teisėjų kolegija daro išvadą, jog nukentėjusįjį V. K. sužalojo nuteistasis R. P. Durdamas šakute ir peiliu į gyvybiškai pavojingas žmogaus kūno vietas, nuteistasis neabejotinai suvokė bei numatė, kad V. K. gali sužaloti, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Specialisto išvados Nr. G 125/11 (05) duomenys (1 t., 63–64 b. l.) įrodo, jog V. K. konstatuoti durtiniai–pjautiniai kiauryminiai pilvo bei krūtinės ir juosmens sužalojimai, kepenų, skersinės storžarnės ir skrandžio kiauriniai, kasos, kairio inksto aplinkinių audinių (paranefriumo) pažeidimai. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu–pjaunančiu daiktu ar įrankiu trimis trauminiais poveikiais. Nėra duomenų, prieštaraujančių užduotyje ekspertui nurodytam sužalojimų padarymo laikui. Dėl durtinių–pjautinių kiauryminių pilvo, krūtinės bei juosmens sužalojimų, kepenų, skersinės storžarnės ir skrandžio kiaurinių, kasos, kairio inksto aplinkinių audinių (paranefriumo) pažeidimų, kas komplikavosi kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, šoku po nukraujavimo, V. K. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Durtinis sužalojimas kakle padarytas aštriu duriančiu daiktu vienu trauminiu poveikiu, jis vertinamas kaip nežymus.

Teisėjų kolegija šalina iš kaltinimo veikos kvalifikuojamąjį požymį – chuliganiškas paskatas ir jo neinkriminuoja, nes toks R. P. nusikalstamo elgesio motyvas nenustatytas.

Chuliganiškos paskatos – tai kaltininko nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis.

Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas jiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y., kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis veikė iš asmeninių paskatų (pykčio), nes jo smurtinius veiksmus prieš V. K. nulėmė ne chuliganiškos paskatos, bet pyktis, kilęs dėl, jo manymu, V. K. noro užvaldyti L. Š. butą, kuriame gyveno ir nuteistasis, bei pinigus (pensiją). Tokią nuteistojo agresijos priežastį nukentėjusysis nurodė ikiteisminio tyrimo metu jau per pirmą apklausą.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad R. P. naudojo smurtą prieš V. K. dėl kilusio asmeninio pykčio, ir tai nesuteikia pagrindo išvadai, jog fizinį smurtą nulėmė siekimas sutrikdyti viešąją tvarką ar rimtį, pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius arba mažareikšmė dingstis.

Dėl išdėstytų motyvų R. P. veika kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nesant kvalifikuojamojo požymio, nes jo veiksmų motyvai ir priežastys buvo asmeninio pobūdžio.

Dėl rašymo apsirikimo

R. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką L. Š. bute (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodytą klaidingą buto numerį vertina kaip akivaizdų rašymo apsirikimą ir jį ištaiso.

Įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., 3–5 b. l.) ir papildomos įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., 8–11 b. l.) nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (1 t., 32–33 b. l.) įrodo, jog L. Š. nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini).

Iš to daroma neabejotina išvada, kad R. P. sunkiai sutrikdė V. K. sveikatą (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta pranešime apie įtarimą (2 t., 139 b. l.) bei kaltinamajame akte (3 t., 51–55 b. l.).

Dėl bausmės

Skiriant bausmę R. P. atsižvelgiama, jog jis tiesiogine tyčia padarė sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimą.

Apeliantas anksčiau neteistas, tačiau Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio m. policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus tyrėjos charakterizuojamas kaip girtaujantis, draugaujantis su teistais, teisėtvarką pažeidinėjančiais asmenimis (2 t., 153 b. l.).

R. P. daugybę kartų baustas, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose (2 t., 146–147 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad paskirtas baudas sumokėjo.

Jis niekur nedirba, registruotas darbo biržoje (2 t., 148 b. l.).

Nenustatyta R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šiai veikai padaryti.

Atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, lyginant su pirminiu kaltinimu mažesnį veikos pavojingumą, R. P. asmenybę, kad teisiamas pirmą kartą, jam skiriama mažesnė nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegijos nuomone, skiriama bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.

Apeliantas skunde prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Toks prašymas negali būti patenkintas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Remiantis susiformavusia teismų praktika, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šias nuostatas galima taikyti tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2009, 2K-116/2011, 2K-54/2012 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nei pagrindų, leidžiančių taikyti BK 62 straipsnį, nei išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Netenkinamas ir nuteistojo prašymas taikyti BK 39 straipsnį.

BK 39 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant šių aplinkybių visumai: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atkreipiamas dėmesys, jog pats apeliantas savo skunde nenurodė esant bent vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos yra imperatyvios, jos nustato BK 39 straipsnio taikymo ribas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą viena iš tokių ribų – sunkaus nusikaltimo padarymas – savaime panaikina galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl to visais atvejais, kai kaltininko veikoje yra sunkaus nusikaltimo sudėtis, BK 39 straipsnio taikyti negalima.

R. P. pripažįstamas kaltu padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą.

Taigi nėra teisinio pagrindo apeliantui taikyti BK 39 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-638/2010, 2K-28/2011 ir kt.).

Dėl ieškinių

Nukentėjusysis V. K. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį (3 t., 108–109 b. l.), prašydamas priteisti iš nuteistojo R. P. 200 Lt turtinei ir 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis jam padarytą turtinę žalą motyvavo tuo, kad nusikaltimo padarymo metu sugadinti drabužiai (marškinėliai, megztinis ir džinsinės kelnės), kurių vertė 200 litų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra realus, todėl priteisiamas.

Dėl R. P. neteisėtų veiksmų V. K. patyrė ir neturtinės žalos, kurią jis motyvavo pareikšdamas civilinį ieškinį.

Neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas bei teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, siekia tik sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į konkrečios situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja, pavyzdžiui, vertinant padarytos neturtinės žalos dydį, kurio ribų įstatymai nenustato.

Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai, gyvenimui ir pan. Žalą padariusio asmens kaltė, jos forma (tyčia ar neatsargumas) taip pat yra vienas iš kriterijų, į kurį privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį.

Tyčia pažeidus labiausiai teisės ginamas vertybes, tokias kaip žmogaus gyvybė, sveikata ir kt., neturtinės žalos pasekmių bei ją padariusio asmens kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais kitiems, tokiems kaip padarytos turtinės žalos dydis, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar pan.

Nagrinėjamoje byloje iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam V. K. padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo R. P. veiksmais. Nukentėjusysis ilgą laiką gydėsi, be abejonės, patyrė ir patiria dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kurie turi būti atlyginti.

V. K. nurodė, kad dėl patirto vidaus organų sužalojimo negali dirbti sunkaus fizinio darbo. Tai apsunkina darbo paiešką.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Tačiau į ją atsižvelgiama, ypač kai ji reikšminga konkrečioje situacijoje ne vien kaltininkui, bet susijusi su jo įsipareigojimais kitiems asmenims.

Teisėjų kolegija atsižvelgia, jog R. P. nedirba, registruotas darbo biržoje, neturi jokio turto, yra be nuolatinės gyvenamosios vietos, ją deklaravęs Panevėžio m. savivaldybėje.

Dėl išdėstytų motyvų prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis V. K. mažinamas iki 20 000 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, toks neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateikė byloje 6 885,93 Lt ieškinį už nukentėjusiajam V. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., 50–51 b. l.).

Ieškinys pagrįstas dokumentais (1 t., 54–55 b. l.), todėl tenkinamas.

Nukentėjusiajam V. K. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Nukentėjusiojo atstovavimo išlaidas pagrindžia Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. birželio 13 d. pažyma Nr. 654, kurioje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam V. K. sudaro 320 Lt (3 t., 107 b. l.).

Nurodyta suma yra pagrįsta, todėl vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis priteisiama iš R. P..

Dėl daiktų

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas, atsižvelgiant į teisme nukentėjusiojo bei nuteistojo išsakytą nuomonę ir daiktų vertę.

R. P. kelnės, megztinis, V. K. džinsinės kelnės, vyšninės spalvos megztinis, marškiniai, kojinės, marškinėliai, trumpikės, rudos spalvos striukė, žiebtuvėlis, popieriaus skiautė, 2 šakutės, 2 peiliai, ekspertiniai pavyzdžiai, paketas su nuorūkomis, paketai su kontroliniais pavyzdžiais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinami kaip beverčiai.

Juodos spalvos striukė su pirštinėmis, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžinama nukentėjusiajam V. K..

Mobilaus ryšio telefonas su SIM kortele, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžinamas R. P..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, ją nustatant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyti nuo 2012 m. gegužės 11 d.

R. P. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 10 d. iki 2012 m. gegužės 11 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą.

nukentėjusiajam V. K. 200 Lt (du šimtus litų) turtinei žalai atlyginti ir 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti;

Valstybinei ligonių kasai 6 885,93 Lt (šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus ir 93 centus) už nukentėjusiajam V. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas;

Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos 320 Lt (tris šimtus dvidešimt litų) už nukentėjusiajam V. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

R. P. kelnes, megztinį, V. K. džinsines kelnes, vyšninės spalvos megztinį, marškinius, kojines, marškinėlius, trumpikes, rudos spalvos striukę, žiebtuvėlį, popieriaus skiautę, 2 šakutes, 2 peilius, ekspertinius pavyzdžius, paketą su nuorūkomis, paketus su kontroliniais pavyzdžiais sunaikinti;

juodos spalvos striukę su pirštinėmis grąžinti nukentėjusiajam V. K.;

mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele grąžinti R. P..