Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė

atsakovui P. S., jo atstovei advokatei Jolantai Danišauskienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovams P. S. ir V. P. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas V. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6. Teismo posėdyje ieškovas pareiškė atsisakantis ieškinio reikalavimų dalyje dėl solidariojo atsakovo P. S. ir prašė bylą jo atžvilgiu nutraukti. Ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus atsakovo V. P. atžvilgiu ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas nesutiko su atsakovo P. S. reikalavimu atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo P. S. paaiškinimai, jog paskambinus į ieškovo įmonę jam buvo išaiškinta, kad nereikia teikti transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties yra nelogiški, nes ieškovas neturėjo ir negalėjo turėti jokio pagrįsto intereso pateikti reikalavimą netinkamam atsakovui. Atsakovui P. S. neišregistravus automobilio ieškovas jį ieškinyje nurodė atsakovu. Pareikšdamas reikalavimą ieškovas rėmėsi oficialiais duomenimis, todėl nėra kaltas dėl atsakovo P. S. patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas iki ieškinio pareiškimo du kartus siuntė atsakovui P. S. laišką ragindamas sumokėti nurodytas sumas, tačiau į minėtus raginimus nebuvo sureaguota, nebuvo pateikti įrodymai, kad P. S. nėra automobilio savininkas.

7. Teismo posėdyje atsakovas P. S. ir jo atstovė prašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi atsakovas P. S. byloje buvo įtrauktas kaip netinkama šalis ir nepagrįstai patyrė advokato išlaidų. Atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas P. S. yra vartotojas, todėl laikytinas silpnesne šalimi. Atsakovas P. S. paaiškino, kad skambino į ieškovo įmonę, nurodė turįs automobilio pardavimo sutartį, tačiau jam buvo išaiškinta, kad jos teikti nereikia.

8. Teismo posėdyje atsakovas V. P. su ieškiniu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

9. Remiantis Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2020 m. birželio 5 d. su Vilniaus apskrities VPK sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST2-88, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo bei, atitinkamai priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. 2020 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas gavo Vilniaus apskrities VPK pareigūnų iškvietimą atvykti į įvykio vietą priverstinai nuvežti transporto priemonę ,,Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei nugabeno ją saugoti į ieškovės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo nustatyta, kad atsakovas P. S. yra minėto automobilio savininkas (pagal to laiko VĮ Regitra duomenis), o asmuo valdęs transporto priemonę eismo įvykio metu buvo atsakovas V. P.. 2020 m. rugsėjo 21 d. atsakovui P. S. buvo išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę. Ieškovo skaičiavimu, įsiskolinimas už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą sudaro 11 997,60 Eur už 478 dienas, kurias yra saugoma atsakovo transporto priemonė. Ieškovas siuntė atsakovams pranešimus atsiskaityti, tačiau iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovai įsiskolinimo nepadengė. Taip pat nustatyta, kad atsakovas P. S. automobilį ,,Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 15 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė atsakovui V. P., tačiau VĮ „Regitra“ neišviešino juridinio fakto apie automobilio nuosavybės teisės perleidimą kitam atsakovui iki transporto priemonės nutempimo dienos. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nekilo.

10. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus aplinkybei, kad automobilio priverstinio nuvežimo metu atsakovas P. S. automobilį buvo pardavęs automobilio valdytojui atsakovui V. P., ieškovas pareiškė atsisakantis ieškinio reikalavimų dalyje dėl solidariojo atsakovo P. S. ir prašė bylą jo atžvilgiu nutraukti.

11. Pažymėtina, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (LR CPK 140 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsisakė atsakovui P. S. pareikštų ieškinio reikalavimų, ieškovo ieškinio reikalavimų atsakovo P. S. atžvilgiu atsisakymas priimtinas, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (LR CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

12. Ieškovui yra žinoma, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 294 straipsnio 2 dalis).

13. Likusioje dalyje ieškinys tenkintinas.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.832 straipsnio 1 dalį, 6.845 straipsnį, Sutarties 2.1.5. punktą, ieškovas privalo išsaugoti priverstinai nuvežtą transporto priemonę ir jam tenka atsakomybė už turto neišsaugojimą. Vadovaujantis Sutarties 2.2.1. punkto nuostatomis, Panevėžio apskrities VPK neapmoka jokių ieškovo patirtų išlaidų, susijusių su transporto priemonės nuvežimu, saugojimu, šias išlaidas ieškovas turi teisę išsireikalauti iš administracine tvarka baudžiamų asmenų. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalį išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.

15. Ieškovas tinkamai vykdė 2020 m. birželio 5 d. Sutartimi dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo prisiimtus įsipareigojimus, todėl turi teisę reikalauti atlyginimo už suteiktą paslaugą. Byloje nustatyta, kad automobilio Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas eismo įvykio metu buvo atsakovas V. P.. Byloje nesant duomenų, kad jis būtų sumokėję ieškovui susidariusį įsiskolinimą už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 11 997,60 Eur skola priteistina iš atsakovo V. P. ieškovo naudai (LR CK 6.840, 6.850 straipsniai, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalis).

16. Kadangi atsakovas V. P. laiku ir tinkamai nevykdė piniginės prievolės, privalo mokėti ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

18. Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo V. P. priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 270 Eur žyminis mokestis (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis).

19. Į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra 15,78 Eur, todėl ieškinį tenkinus valstybės naudai jos priteistinos iš atsakovo V. P. (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju atsakovas P. S. prašė priteisti iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 49 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Prašymą grindė aplinkybe, kad jis į bylą buvo įtrauktas kaip netinkamas atsakovas ir dėl ieškovo kaltės patyrė bylinėjimosi išlaidas.

21. Ieškovas su pastarąja atsakovo pozicija nesutiko nurodydamas, kad tuo atveju, jei atsakovas laiku VĮ „Regitra“ būtų išviešinęs juridinį faktą apie automobilio nuosavybės teisės perleidimą kitam atsakovui dar iki automobilio priverstinio nuvežimo, o taip pat - reagavęs į ieškovo pranešimus dar ikiteisminėje ginčo stadijoje, atsakovo P. S. atžvilgiu pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovas apskritai nebūtų pareiškęs. Taigi, ieškovas buvo suklaidintas ir apie netinkamą atsakovą sužinojo tik po sprendimo už akių priėmimo, kai atsakovas P. S. pateikė teismui automobilio pirkimo – pardavimo sutartį.

22. Teismas pažymi, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

23. Teismo vertinimu, svarbu nustatyti bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą – šių išlaidų susidarymą lėmė ne ieškovo, o atsakovo P. S. neapdairus ir nerūpestingas elgesys. Atsakovas, būdamas protingu ir apdairiu asmeniu, kaip paaiškino teismo posėdyje ne pirmą kartą pirkęs/pardavęs automobilį galėjo suvokti, jog neįregistruodamas ir neišregistruodamas ginčo automobilio įsigijimo ir perleidimo teisinių faktų Kelių transporto priemonių registre bei po to išvykdamas į ilgalaikę komandiruotę iš Lietuvos, galėjo susilaukti atitinkamų teisinių pasekmių, t. y. būti laikomas paskutiniu žinomu ginčo automobilio savininku. Tai nagrinėjamu atveju ir nutiko. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta pastaba apie šalių pareigą per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo perregistruoti Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę.

24. Tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas dėjo maksimalias pastangas, siekdamas nustatyti tikrąjį automobilio savininką, tačiau atsakovo nerūpestingi veiksmai užkirto tam kelią. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas iki ieškinio pateikimo du kartus atsakovo P. S. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siuntė pranešimus dėl įsiskolinimo sumokėjimo (pranešimai įteikti 2021 m. kovo 10 bei 2021 m. balandžio 6 d.), tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovas P. S. pateikė ieškovui įrodymus, kad jis nėra transporto priemonės savininkas. Neįtikinamai atsakovo P. S. argumentai, kad paskambinus į ieškovo įmonę jam buvo išaiškinta neteikti sutarties, nes vadovaujantis protingumo principu bei bendrais logikos dėsniais ieškovas negalėjo turėti jokio pagrįsto intereso teikti reikalavimą netinkamam asmeniui.

25. Taigi, bylos duomenys suponuoja išvadą, kad atsakovo P. S. bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jo paties nerūpestingų veiksmų. Todėl ieškovas neturi pareigos jų atlyginti. Papildomai pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teisinis santykis kilo ne iš vartojimo teisinių santykių ir atsakovo atstovės argumentai, jog atsakovas P. S. yra silpnesnė šalis yra teisiškai nereikšmingi. Atsakovės atsakovė grįsdama prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-448/2020 bei Nr. 3K-7-309/2010, tačiau minėtose bylose kasacinis teismas nesprendė klausimo dėl bylinėjimo išlaidų atlygimo, kai ieškinio atsisakoma paaiškėjus automobilio savininkui. Minėtose bylose kasacinis teismas išaiškino, kad įstatymas nenustatyto privalomo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimo, dėl to šioje byloje ginčo nekilo, ieškovas atsisakė reikalavimo atsakovo P. S. atžvilgiu. Tačiau sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, minėta, teisiškai reikšminga aplinkybė yra dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju nepaneigta, jog tuo atveju, jei atsakovas būtų išregistravęs automobilį ar iki ieškinio pateikimo pateikęs ieškovui automobilio perleidimo sutartį, jis nebūtų patrauktas atsakovu. To nepadaręs, atsakovas P. S. turi prisiimti kilusias neigiamas procesines pasekmes.

26. Remiantis nurodytu bei teismų praktika panašaus pobūdžio civilinėse bylose (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1980-560/2018; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-80-856/2019), atsakovo P. S. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Priimti ieškovo UAB „Tomadas“ ieškinio reikalavimų atsisakymą dalyje dėl solidariojo atsakovo P. S. ir civilinę bylą solidariojo atsakovo P. S. atžvilgiu nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Tomadas“, į.k. 302308932, naudai 11 997,60 Eur (vienuolika tūkstančiu devynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 60 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (11 997,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 270,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,78 Eur (penkiolika eurų 78 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (Bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (teismo pašto išlaidų įmokos kodas - 5662).

Atsakovo P. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.