Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ortopedijos projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2015-392/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ortopedijos projektai“ ieškinį atsakovui E. V. dėl netesybų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ortopedijos paslaugų klinika“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė UAB „Ortopedijos projektai“ prašė priteisti iš atsakovo E. V. 125 000 Lt (36 202,50 Eur) dydžio sutartines netesybas – baudą.

Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu 2006 m. kovo 14 d. sudarė darbo sutartį, o 2011 m. vasario 21 d. – susitarimą dėl konfidencialumo ir neviliojimo, kuris galioja ne trumpiau kaip penkerius metus nuo darbo santykių pabaigos (susitarimo 3.1 p.). Atsakovas po darbo santykių su ieškove pasibaigimo 2013 m. vasario 28 d. perėjo dirbti į UAB „Ortopedijos paslaugų klinika“, kuri teikia tokias pačias paslaugas kaip ir ieškovė, ir, pasinaudodamas ieškovės klientų konfidencialia informacija bei žinodamas šių klientų poreikius, ieškovės komercinę informaciją atskleidė trečiajam asmeniui UAB „Ortopedijos paslaugų klinika“, t. y. atsakovas buvusiems dešimt ieškovės klientų pagal užsakymą gamino ortopedijos technikos priemones, ir tokiais savo veiksmais pakenkė ieškovės verslui. Tokie atsakovo veiksmai pažeidžia susitarimo 4.1 p., todėl atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, įtvirtinta susitarimo 4.4 p., t. y. už kiekvieną atliktą neteisėtą veiksmą iš atsakovo turėtų būti priteista po 12 500 Lt (3 620,25 Eur) baudos (iš viso 125 000 Lt (36 202,50 Eur)).

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad duomenys apie pacientus, kuriems ieškovė gamino nuolatinius protezus, galėjo būti žinomi tik atsakovui ir dar keliems ieškovės darbuotojams, kadangi visą informaciją apie ortopedijos paslaugų įmones teikia gydytojai. Taip pat nurodė, kad penkiems iš dešimties ieškinyje nurodytų asmenų, atsakovas ortopedijos technines priemones pirmą kartą pagamino dar prieš atsakovui sudarant darbo sutartį su ieškove. Pacientai, kurie buvo patenkinti atsakovo darbu, kreipėsi į atsakovą dėl vėlesnių ortopedijos techninių priemonių pagaminimo ir sutartis sudarė su bendrovėmis, kuriose atsakovas tuo metu dirbo. Minėtų pacientų duomenys atsakovui buvo žinomi dar iki darbo santykių su ieškove, todėl duomenys apie šiuos asmenis negali būti laikomi konfidencialia informacija. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kurie galėtų būti įvardinti kaip klientų viliojimas, taip pat nesiūlė jiems nutraukti sutarčių su ieškove ir sudaryti sutartis su bendrove, kurioje šiuo metu dirba.

Trečiasis asmuo iš esmės palaikė atsakovo poziciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2006 m. kovo 14 d. sudarė darbo sutartį, o 2011 m. vasario 21 d. pasirašė susitarimą dėl konfidencialumo ir neviliojimo. Susitarimu atsakovas įsipareigojo saugoti, nenaudoti ir neatskleisti ieškovės konfidencialios informacijos bei nevilioti ieškovės darbuotojų ir (ar) klientų tiek darbo santykių su ieškove metu, tiek 5 metus po jų pasibaigimo pabaigos (Susitarimo 3.1. p.). 2013 m. vasario 28 d. ieškovė ir atsakovas nutraukė darbo santykius. Konfidencialia informacija, remiantis Susitarimo 2.1.1. punktu, laikytini ieškovės klientai bei jų sąrašai, sutartys su klientais, ieškovės gaminamos (prekiaujamos) prekės bei teikiamos paslaugos (ir su tuo susijusi informacija), kainodaros politika, ieškovės finansinė informacija, taip pat esami ir planuojami sudaryti sandoriai su trečiaisiais asmenimis. 2014 m. spalio 15 d. atsakovui buvo įteikta pretenzija su reikalavimu per 15 darbo dienų nuo pretenzijos gavimo dienos sumokėti 125 000 Lt pagal Susitarimo 4.4 p.

Teismas nustatė, jog nėra ginčo, kad atsakovas visiems ieškinyje nurodytiems pacientams yra pagaminęs ortopedijos technines priemones, kai kuriems iš jų – iki darbo santykių su ieškove pradžios, todėl konstatavo, kad pacientai žinojo tiek ieškovės, tiek atsakovo kontaktinius duomenis ir informaciją apie juos, o atsižvelgiant į teikiamų paslaugų specifiką, konstatavo, jog tarp paciento ir paslaugą teikiančio specialisto susiklosto glaudus bendradarbiavimo ryšys. Teismas taip pat nurodė, kad tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo yra sveikatos priežiūros įstaigos, ieškinyje nurodyti asmenys yra ne vien ieškovės klientai, kuriuos su paslaugas teikiančia bendrove sieja komerciniai santykiai, o pacientai, todėl atsakovui pakeitus darbdavį ir atsisakius bendrauti su pacientais būtų pažeista paciento teisė pasirinkti specialistą (Lietuvos Respublikos paciento teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 4 str. 1 d. ir 2 d., 5 str. 1 d.). Teismas, nustatęs, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas pats būtų ėmęsis aktyvių veiksmų siekiant pervilioti pacientus ar būtų skatinęs nutraukti sutartis su ieškove, ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Ortopedijos projektai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės – perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi neišreikalavimo ir netyrė būtinų tirti įrodymų ir apsiribojo tik procesiniuose dokumentuose nurodyta informacija. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymus kviesti liudytojais buvusius ieškovės pacientus, išreikalauti iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenis apie informacinėje sistemoje SVEIDRA užregistruotus pirminių bei nuolatinių protezų gamybos užsakymus apie minėtus pacientus bei pripažinti atsakovo dalyvavimą būtinu. Ieškovės nuomone, aplinkybė, kad atsakovas atskleidė ieškovės komercinę paslaptį, gali būti įrodyta tik apklausus pačius pacientus kaip liudytojus, iš ko būtų galima spręsti, ar su pacientais pirmiausia susisiekė atsakovas, ar atvirkščiai. Pirmosios instancijos teismas nenurodė nei vieno byloje esančio įrodymo (kurio ir nėra), iš kurio būtų matyti, jog būtent pacientai savo iniciatyva kreipėsi į atsakovą. Iš SVEIDRA sistemos apie pacientus būtų galima nustatyti konkrečias datas, kada pacientams buvo suteiktos trečiojo asmens paslaugos taip nustatant, kada konkrečiai galėjo atsakovas pasinaudoti konfidencialia informacija.Teismas nepagrįstai teigė, kad „byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas pats būtų ėmęsis aktyvių veiksmų siekiančių pervilioti pacientus“, kadangi byloje buvo keliamas klausimas ne dėl klientų viliojimo (dėl Susitarimo 5.1.1 p. pažeidimo), o tik dėl konfidencialios informacijos atskleidimo (t. y. dėl Susitarimo 4.4 p. pažeidimo), dėl ko buvo nepagrįstai iškreiptos bylos faktinės aplinkybės, kas neabejotinai lėmė nepagrįsto ir neteisėto teismo sprendimo priėmimą.Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, jog visiems ieškinyje nurodytiems pacientams ortopedijos technines priemones iš pradžių pagamino ieškovė, tačiau vėliau (nutrūkus ieškovės ir atsakovo darbo santykiams) minėtiems pacientams gaminius gamino trečiasis asmuo, kas savaime patvirtina, kad atsakovas pasinaudojo (atskleidė trečiajam asmeniui) ieškovės komercinę paslaptį. Tokią išvadą vienareikšmiškai patvirtina susiformavusi kasacinio teismo praktika, jog ieškovo klientų perėjimas pas atsakovą, kai atsakovą įsteigė (jame įsidarbino) buvę ieškovo darbuotojai, yra pakankamas įrodymas, jog atsakovas pasinaudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, kartu ir perviliojo klientus.Byloje nėra ir atsakovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti prielaidas, jog trečiasis asmuo apie ieškovės klientus sužinojo ne iš atsakovo, bet iš kitų šaltinių.Teismas, atsižvelgiant į bylose dėl komercinės paslapties atskleidimo įrodymų rinkimo specifiką, turėjo vadovautis ir vertinti byloje surinktų įrodymų visetą, pakankamą svarbą suteikiant ir netiesioginiams įrodymams, kurių vienas pagrindinių yra paties atsakovo pripažinimas 2015-03-24 posėdžio metu, kad absoliučiai visiems pacientams, nurodytiems ieškinyje, ortopedijos technines priemones po ieškovės ir atsakovo darbo santykių nutrūkimo gamino trečiasis asmuo UAB „Ortopedijos paslaugų klinika“.Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tos pačios grandies teismo (Vilniaus apygardos teismo) priimtą 2014-06-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-50-577/2014, kuriuo teismas pripažino, jog atsakovas D. E. pažeidė įsipareigojimą saugoti ieškovės komercinę paslaptį, ir taikyti tokias pat įrodinėjimo taisykles: tiek išreikalauti reikiamus įrodymus, tiek apklausti liudytojus, tiek remtis netiesioginiais įrodymais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą be ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų pateikė šiuos pagrindinius argumentus:

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pagal esantį teisinį reglamentavimą, įstatymo leidėjas prioritetą suteikia paciento teisei pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą bei specialistą, šios įstatymo normos yra imperatyvios ir jokie šalių susitarimai negali riboti šių pacientų teisių.Atsakovas turi ilgametę darbo ortopedijos techniku patirtį, kurią per daugiau nei 22 metus įgijo dirbdamas įvairiose įmonėse, todėl pacientai turėjo pagrindą kreiptis būtent į atsakovą. Be to, buvę pacientai turėjo realią galimybę susisiekti su atsakovu, kadangi turėjo jo kontaktinius duomenis.Ieškovė plečiamai ir savo naudai aiškina Susitarimo sąlygas bei Susitarimo 4.4 p. dėl baudos dydžio. Susitarimo tekste nėra nurodyta, kad 12 500 litų bauda taikoma už kiekvieno kliento duomenų atskleidimą, be to informacija apie dešimt pacientų gali būti atskleista vienu kartu arba dviem kartais ir tai negali būti aiškinama kaip dešimt atskirų sutarties pažeidimo atvejų. Nors ieškovė procesiniuose dokumentuose tvirtina, kad patyrė realių nuostolių, tačiau jokių paaiškinimų ar tuo labiau įrodymų, kad ieškovės patirti nuostoliai yra 125 000 Lt, nėra pateikta. Ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašė taikyti CK 1. 125 str. 5 d. 1 p. įtvirtintą senatį reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Ieškovė apie tariamus atsakovo neteisėtus veiksmus žinojo nuo 2013 m. birželio mėnesio, kuomet, kaip pati teigė, periodiškai susisiekdavo su atsakovu telefonu ir prašydavo nutraukti neteisėtus veiksmus, o ieškinį pateikė 2014 m. gruodžio mėnesį, t. y. praleidusi sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

Remiantis imperatyviomis Lietuvos Respublikos paciento teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo normomis 2011 m. lapkričio 21 d. pasirašyto susitarimo dėl konfidencialumo ir neviliojimo nuostatos ta apimtimi, kiek jos riboja pacientų teises gauti informaciją apie juos gydantį specialistą bei specialisto bendravimą su pacientais turėtų būti laikomos niekinėmis (LR CK 1.80 str. 1 d.).Trečiasis asmuo atsakovą įdarbino dėl to, kad jis buvo žinomas kaip geras specialistas, turintis ilgametę profesinės veiklos patirtį bei gerą reputaciją tarp klientų, be to, trečiojo asmens vadovas pažinojo atsakovą, kadangi su juo kartu dirbo ieškovės bendrovėje.Pažymėtina, kad ortopedijos paslaugų rinkoje egzistuoja tendencija, kad pacientas seka paskui ortopedijos techninę priemonę jam tinkamai pagaminusį specialistą (ortopedijos techniką) nesvarbu, kokioje įmonėje specialistas dirba.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nėra ginčo, kad atsakovas visiems ieškinyje nurodytiems pacientams yra pagaminęs ortopedijos technines priemones, tačiau ieškovė (apeliantė) ginčijo teismo išvadą, jog ortopedijos technines priemones atsakovas gamino buvusiems ieškovės klientams dėl išlikusių ryšių su klientais ir pačių klientų iniciatyva kreipiantis į atsakovą. Ieškovė taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai teigė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas pats būtų ėmęsis aktyvių veiksmų siekiant pervilioti pacientus ar būtų skatinęs nutraukti sutartis su ieškove, kadangi teismas ieškovei tokių įrodymų surinkti neleido – netenkino ieškovės prašymo liudytojais kviesti pacientus, kuriems atsakovas pagamino ortopedijos technines priemones po darbo santykių su ieškove pasibaigimo, bei prašymo išreikalauti iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenis apie informacinėje sistemoje SVEIDRA užregistruotus pirminių bei nuolatinių protezų gamybos užsakymus apie šiuos pacientus.

Apeliacinis teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka atnaujino iš esmės ir bylą skyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka į teismo posėdį kviečiant liudytojus A. D., A. A. K., A. Č., A. R., B. K., H. P. J., J. S., L. M., P. M., T. S.. Teismas taip pat šalių atstovams išdavė liudijimus apie teisę gauti rašytinius įrodymus iš Valstybinės ligoninių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos informacinės sistemos SVEIDRA.

Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio teisinį pagrindą sudaro 2011 m. vasario 21 d. susitarimo dėl konfidencialumo ir neviliojimo (toliau – Susitarimas) 4.1 p. įtvirtinto įsipareigojimo laikyti paslaptyje ir nenaudoti kitų asmenų naudai bei neatskleisti konfidencialios informacijos pažeidimas, kuomet atsakovas, perėjęs dirbti pas trečiąjį asmenį, atskleidė jam apeliantės konfidencialią informaciją – duomenis apie pacientus, kuriems atsakovas gamino protezus dirbdamas pas apeliantę.

Pagal Susitarimą apeliantė konfidencialia informacija laikė duomenis apie jos klientus bei jų sąrašus, sutartis su klientais, apeliantės gaminamas (prekiaujamas) prekes bei teikiamas paslaugas (ir su tuo susijusią informaciją), kainodaros politiką, ieškovo finansinę informaciją, taip pat esamus ir planuojamus sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ūkio subjekto klientų sąrašas priskirtinas rinkos informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį. Tokia informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl šios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Transekspedicija“ v. UAB „Lastra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2014). Konfidencialumo sutartis nedraudžia atsakovui po darbo santykių pasibaigimo užsiimti ta pačia veikla ar dirbti įmonėse, užsiimančiose ta pačia veikla, kaip apeliantė.

Sutiktina su apeliantės teiginiais, jog pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant civilinės atsakomybės sąlygas tokio pobūdžio bylose, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais, kadangi priešingu atveju dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gauti pelną. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG reklamos dovanos“ v. D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-377/2013; 2014 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Transekspedicija“ v. UAB „Lastra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2014). Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju tai vertinamojo pobūdžio klausimas, kadangi priežastinio ryšio nustatymas tarp atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir ieškovo nuostolių yra fakto klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007).

Sutiktina ir su ta apeliantės pozicija, kad atsakovo darbo santykių su apeliante pasibaigimas, sutapęs su 10 pacientų perėjimu pas trečiąjį asmenį, galėtų būti laikomas pakankamai reikšmingu netiesioginiu įrodymu grindžiant konfidencialios informacijos atskleidimo faktą, tačiau šio fakto negalima vertinti atsietai nuo kitų reikšmingų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų. Atsakovas teigė, kad pacientų perėjimą pas trečiąjį asmenį, t. y. paskui atsakovą, lėmė tai, kad teikiant tokio pobūdžio paslaugas, pacientui esant patenkintam techniko darbu, tarp jo ir paciento susiklosto glaudus bendradarbiavimo ryšys. Tą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Šalių paaiškinimais teismo posėdžių metu nustatyta, kad ieškant klientų ar iki gaminant protezą, su pacientu bendrauja išimtinai bendrovės vadybininkai ar administracija. Technikai, taip pat ir atsakovas, nei pas apeliantę, nei pas trečiąjį asmenį neturėjo ir neturi priėjimo prie klientų duomenų bazės bei patys klientų neieško. Tuo tarpu pacientui užpildžius užsakymą gaminti protezą, jis pateikiamas technikui ir toliau gaminant bei pagaminus protezą su pacientais bendrauja technikas, pacientai turi jo kontaktus, kadangi garantiniu periodu dažniausiai technikas, pagaminęs protezą, teikia remonto bei priežiūros paslaugas. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka 2016-03-14 teismo posėdžio metu aplinkybę, jog dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių tarp techniko ir paciento susiklosto glaudus bendradarbiavimo ryšys ir pacientas dažniausiai eina paskui techniką šiam keičiant darbovietę, pripažino ir ieškovės atstovas. Visi byloje apklausti liudytojai L. M., T. S., H. P. J., kurie anksčiau gaminosi ar tebesigamina protezus būtent pas atsakovą, parodė, kad su atsakovu yra pažįstami labai senai: L. M. apie 8 metus, T. S. nuo 1992 m., H. P. J. apie 30 metų, atsakovo darbu buvo patenkinti, todėl norėjo toliau su juo dirbti, turėjo atsakovo kontaktus, todėl patys su juo susisiekdavo, kai reikėdavo, o kokiose darbovietėse atsakovas dirbo, kai jiems buvo gaminami protezai, tiksliai atsakyti negalėjo. Liudytojai L. M. ir T. S. parodė, kad ne jie, o jiems buvo skambinama tik priminti, kad atėjo laikas keisti protezą (po garantinio laikotarpio kaip paaiškino S. L.). Tačiau liudytojai pažymėjo, kad tokiu atveju jiems skambina bendrovė, kuri tuo rūpinasi, o ne pats technikas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esant nustatytai aplinkybei, kad tarp techniko ir paciento susiklosto glaudus bendradarbiavimo ryšys, dėl ko dažnai pacientai eina paskui techniką jam keičiant darbovietę, vien tas faktas, kad 9 pacientai, kuriems atsakovas gamino protezus dirbdamas pas apeliantę, perėjo pas trečiąjį asmenį po to, kai atsakovo darbo santykiai su apeliante nutrūko ir atsakovas įsidarbino pas trečiąjį asmenį, nėra pakankamas įrodymas netiesiogiai įrodantis atsakovo neteisėtus veiksmus – konfidencialios informacijos apie pacientų duomenis atskleidimą trečiajam asmeniui. Kaip nurodė ir patys liudytojai – jie turėjo atsakovo kontaktus ir su juo susisiekdavo. Tačiau atskirai pasisakytina dėl vieno iš pacientų – A. A. K., kuriam pirmasis protezas pas trečiąjį asmenį buvo gaminamas atsakovui vis dar dirbant pas ieškovę.

Ieškovės atstovas 2016-03-14 teismo posėdžio metu teigė, kad nors darbo santykiai su atsakovu nutrūko tik 2013-02-28, atsakovas posėdžio metu apklausiamas parodė, kad nuo tada, kai dirbdamas pas ieškovę darė pirmą protezą A. A. K., vėliau visus protezus A. A. K. taip pat gamino jis, nors vėliau patikslino, kad gal tiksliai visko ir nepamena. Kaip matyti iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016-02-22 pateiktų duomenų apie pirminių bei nuolatinių protezų gamybos užsakymus, 2013 m. A. A. K. protezas buvo gamintas vieną kartą ir buvo atiduotas 2013-01-30, protezas buvo gaminamas pas trečiąjį asmenį. Nėra ginčo dėl to, kad pacientas gali pats pasirinkti, kur darytis jam reikalingus protezus, todėl vien ta aplinkybė, kad 2013 m. jis pasiriko trečiąjį asmenį, pati savaime neįrodo atsakovo neteistų veiksmų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. A. K. laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2013 m. protezus gamino trys skirtingos bendrovės: 2003 m. ir 2006 m. AB „Ortopedijos technika“ Vilniaus fil., pažymint, kad 2006 m. protezas buvo gaminamas tuo metu, kai šioje bendrovėje atsakovas jau nebedirbo, 2009 m. UAB „Ortopedijos projektai“ (apeliantė), 2013 m. UAB „Ortopedijos paslaugų klinika“ (trečiasis asmuo) (2 t., b. l. 34-37), todėl akivaizdu, jog A. A. K. nebuvo nei ieškovės nuolatinis klientas, nei nuolat darėsi protezus pas atsakovą. Šią poziciją sustiprina ir 2016-03-14 teismo posėdžio metu duoti S. L. paaiškinimai, kad nors dalies ginčo klientų, tame tarpe ir A. A. K., jis asmeniškai nepažinojo, tačiau juos žinojo iš ankstesnių darboviečių, turėjo jų duomenis savo archyvuose. Jam kaip direktoriui atsakovas jokios informacijos apie pacientų duomenis neatskleidė, jis klientus rado per savo asmeninius ryšius su gydytojais, kurie patys į jį kreipiasi, savo archyvuose. Ieškovės atstovas 2016-03-14 teismo posėdžio metu teikė prašymą apklausti A. A. K., tačiau vėliau šį prašymą atsiėmė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau išdėstytos aplinkybės, jas pagrindžiantys šalių paaiškinimai ir byloje esantys duomenys, leidžia daryti išvada, kad apeliantė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų atskleidžiant konfidencialius klientų duomenis trečiajam asmeniui, tokių aplinkybių pagal byloje esančius duomenis nenustatė ir apeliacinis teismas.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas (CK 1.116 straipsnį, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalį), reglamentuojančias atsakomybę už neteisėtos konkurencijos veiksmais padarytą žalą ir darė pagrįstą išvadą dėl pakankamo priežastinio ryšio nebuvimo tarp atsakovų veiksmų ir ieškovui galimai kilusios žalos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors kasacinis formuoja praktiką dėl įrodinėjimo specifikos nesąžiningos konkurencijos bylose, vis dėlto, bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Apeliantė privalo įrodyti jos teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į apeliantės reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-112/2008).

Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šių nustatytų aplinkybių labiau tikėtina, kad ginčo pacientai perėjo pas trečiąjį asmenį arba dėl siekio toliau bendradarbiauti su būtent atsakovu, arba dėl trečiojo asmens pastangų ieškant klientų rezultatų. Tuo tarpu apeliantė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių tokią išvadą ar pagrįstai leidžiančių ja abejoti (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimas buvo atidėtas pagal apeliantės atstovo prašymą leisti pakartotinai kvieti neatvykusius liudytojus, apeliantės atstovas įsipareigojo užtikrinti šių liudytojų atvykimą, tačiau nei vienas liudytojas į teismo posėdį neatvyko.

Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tos pačios grandies teismo (Vilniaus apygardos teismo) priimtą 2014-06-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-50-577/2014, kadangi šis sprendimas nagrinėjamoje byloje neturi prejudicinės galios. Be to, minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl naujai įsikūrusio juridinio asmens vadovo atsakomybės.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nėra pagrindo pagal apeliaciniame skunde pateiktus argumentus keisti ar naikinti apskųstą teismo sprendimą, kuriuo ieškinys buvo atmestas. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.

CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės priteistinos atsakovo ir trečiojo asmens, kuris palaikė atsakovo poziciją, turėtos bylinėjimosi išlaidos – 300 Eur už advokato pagalbą rengiant atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą ir 150 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, įrodymų rinkimą ir 75 Eur už advokato pagalbą rengiant trečiojo asmens atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Ortopedijos projektai“ (j. a. k.126393750) 450 Eur E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 75 Eur UAB „Ortopedijos paslaugų klinika“ (j. a. k. 302792910).

TeisėjaiDanutė GasiūnienėDalia KačinskienėVigintas Višinskis