Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-03-26 · Civilinė byla Nr. 2A-177-252/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-03-26Panevėžio apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-08-13Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-26
Bylos Nr.
2A-177-252/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05286-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Ramunė Čeknienė, Margarita Dzelzienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Atsakovas
UAB ,,Valeramas“, Nacionalinei žemės tarnybai, UAB „Prie Lėvens“
Trečiasis asmuo
UAB „N. Tauras ir Ko“, VĮ „Registrų centras“

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-177- 252-2015

Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05286-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 21.4.1.4; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6290-828-2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams UAB ,,Valeramas“, Nacionalinei žemės tarnybai, UAB „Prie Lėvens“, tretiesiems asmenims UAB „N. Tauras ir Ko“, VĮ „Registrų centras“, institucija, teikianti išvadą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kt. su tuo susijusių reikalavimų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais 2012-11-30 atsakovo UAB „prie Lėvens“ atliktus statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus; išregistruoti šį statinį iš Nekilnojamojo turto registro; pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjo 2013-01-17 įsakymą Nr. 23VĮ-(14.23.2)-53 dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo be aukciono; pripažinti negaliojančia 2013-01-18 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Valeramas“ iš valstybės įsigijo 0,1890 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją: žemės sklypą grąžinti valstybės nuosavybėn, o UAB „Valeramas“ iš Nacionalinės žemės tarnybos priteisti 7 076,16 Lt; pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjo 2014-07-18 sprendimą Nr. 23SK-(14.23.1010)-1080 dėl žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo; įpareigoti atsakovą UAB „Valeramas“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad atsakovas UAB „Valeramas“ neturėjo teisės be aukciono įgyti minimo žemės sklypo iš valstybės, nes sklype neturėjo jokio statinio. Nors 2012-12-04 sklype buvo įregistruotas pastatas - gyvenamasis namas (unk. Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 9 procentai), tačiau objektas negali būti pripažintas statiniu, nes tai tebuvo tik, neatliekant statybos darbų, sklype išdėlioti statybiniai blokai. Todėl visi priimti administraciniai aktai bei žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis turi būti pripažinti negaliojančiais. Taip pat pripažinti negaliojančiais turi būti ir atlikti statinio kadastriniai matavimai bei panaikinta jų registracija.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš LR generalinės prokuratūros 4 320 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Valeramas“ bei 60,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad 1992-02-28 Panevėžio rajono valdybos potvarkiu Nr. 69v TŪB Daraškevičius ir Ko „Alka“, kurios teisių perėmėjas yra atsakovas UAB „Valeramas“, buvo skirtas 8,1 ha žemės sklypas Molainių k., Panevėžio r. individualiems gyvenamiesiems namams statyti. Todėl šio potvarkio pagrindu yra susiklostę valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai, kurie buvo įforminti ir 2001-09-25 žemės nuomos sutartimi. Šia sutartimi buvo išnuomotas 0,1890 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Potvarkis bei sutartis nėra nuginčyti. Atsakovas UAB „Valeramas“ minėtame sklype 2012-12-04 įregistravo statinį, kurio baigtumas 9 %. Registracija atlikta 2012-11-30 atsakovo UAB „Prie Lėvens“ atliktų kadastrinių matavimų pagrindu. Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjo 2013-01-17 įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2)-53 nuspręsta žemės sklypą parduoti atsakovui be aukciono ir 2013-01-18 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi sklypas parduotas už 7 076,16 Lt. 2014 metais atsakovas UAB „Valeramas“ sklype įrengė dviejų statinių pamatus, kurie registre neregistruoti. Statybos inspekcijai patikrinus statinius, nustatyta, kad jie yra teisėti. 2013-08-22 Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-143 patvirtinus detalųjį planą, 2014-07-18 Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 23SK-(14.23.1010)-1080 žemės sklypas pertvarkytas padalijimo būdu į du sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog iki žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ir Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo įsakymo 2013-01-17 priėmimo, atsakovas UAB „Valeramas“ neturėjo minėtame žemės sklype statinių. Teismas sprendė, kad pamatinių blokų buvimas žemės sklype, nors jie ir nebuvo tarpusavyje surišti, laikytini kaip statinio statyba sklype, t.y. atlikti bendrieji statybos darbai. Kadangi pagal atsakovo paaiškinimus, trečiojo asmens UAB „N. Tauras ir Ko“, bei atsakovo UAB „Prie Lėvens“ pateiktus paaiškinimus atsiliepimuose nustatyta, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti laikantis įstatymų reikalavimų, kad statinį technologiškai buvo galima užbaigti, teismas konstatavo, kad pakanka duomenų pripažinti pamatinių blokų buvimą sklype statiniu. Teismas sprendė, kad neginčijamai ir neabejotinai nenustačius aplinkybės, jog statinių žemės sklype iki jo pardavimo nebuvo, sudaryta sutartis ir administracinis aktas dėl žemės sklypo pardavimo yra teisėti ir galiojantys. Dėl to paties pagrindo nėra pagrindo naikinti vėlesnių administracinių aktų dėl sklypo pertvarkymo į du sklypus bei naikinti atliktos teisinės registracijos atliktų kadastrinių matavimų. Teismas taip pat sprendė, jog padarius ir priešingą išvadą, t.y. pripažinus, kad statinio statyba buvo pradėta, tačiau nutrūko, nebaigus objekto iki stadijos, kad jis galėtų būti laikomas statiniu, tokia išvada negalėtų būti pagrindas tenkinti ieškinį, kadangi tokiu atveju būtų iš esmės pažeistas proporcingumo principas, neatitiktų siekiamo tikslo. Atmetė ieškovo teiginius, kad pripažinus negaliojančia 2013-01-18 sutartį ir pritaikius restituciją, atsakovas UAB „Valeramas“ netektų visų iki ginčo sutarties sudarymo turėtų teisių į ginčo sklypą. Tokia sandorio negaliojimo pasekmė nenumatyta įstatyme. Panaikinus sklypo pirkimo sutartį atsinaujintų buvę iki sutarties žemės nuomos santykiai. Todėl UAB „Valeramas“ ir toliau galėtų naudotis žemės sklypu bei statyti juose statinius, nes Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimas ir sudaryta nuomos sutartis galiotų. Be to, šiai dienai ginčo sklype yra du statiniai, kurių nugriovimas sukeltų atsakovui nepagrįstus nuostolius, kurie būtų neproporcingi keliamiems ieškovo reikalavimams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat pateikė naujus įrodymus – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylas, kadangi šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teigia, kad atlikus tyrimą ir nustačius teisės pažeidimus buvo pateiktas ieškinys teismui. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad statinys, esantis J(duomenys neskelbtini), įregistruojant jį nekilnojamojo turto registre , neatitiko statinio ir nekilnojamojo daikto sąvokos, įtvirtintos Statybos įstatymo 2 str. 2 d. Ieškovas, susipažinęs su atsakovų pateiktais atsiliepimais, bei atsižvelgiant į kitas aplinkybes, 2014-10-08 per EPP sistemą pateikė patikslintą ieškinį, kurio teismas iki pat 2014-10-28 teismo posėdžio priėmimo klausimo nesprendė, o teismo posėdžio metu atsisakė jį priimti, teigdamas, kad tai užvilkins procesą, nors kiti proceso dalyviai jo priėmimui neprieštaravo. Todėl priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Statybos įstatymo 2 str. 2 d. yra aiškiai nurodyta statinio sąvoka. Teismas sprendime teigia, kad nebuvo blokai sumontuoti, t.y. neturėjo sąlyčio su žeme, buvo nebaigtas statyti statinys, tačiau vis tiek konstatavo, kad tai yra statinys. Nekilnojamojo turto registre yra atliekama nekilnojamojo daikto registracija, o ne pamatinių blokų sudėjimas ant žemės paviršiaus. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo UAB „Valeramas“ atstovo bei trečiojo asmens UAB „N. Tauras ir Ko“ atstovo paaiškinimais, kurie nėra statybos specialistai, dėl pamatinių blokų pripažinimo statiniu, būsimų į ateitį darbų sąskaita, nesivadovavo specialių žinių šioje srityje turinčių specialistų tiek raštiškais, tiek žodiniais paaiškinimais, todėl nepagrįstai konstatavo buvus statinį. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo pateiktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nepasisakė, kodėl negalima kadastrinių matavimų byloje esančiomis nuotraukomis konstatuoti ieškovo pateiktą argumentą, kad blokai buvo sudėti netolygiai, jie nebuvo surišti tarpusavyje ir su žeme, ką labai akivaizdžiai parodo būtent nuotraukos. Todėl teismo padarytos išvados sprendime visapusiškai ir objektyviai neištyrus ir neįvertinus byloje esančių įrodymų viseto, prieštarauja CPK 185 str. nuostatoms, todėl negali būti laikomos pagrįstomis ir teisėtomis. Sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais, ir yra imperatyvus. Todėl juos sudarant turi būti laikomasi imperatyviųjų teisės normų nuostatų. Nepagrįsta teismo išvada, kad dėl žemės pirkimo – pardavimo nutrūkę žemės nuomos teisiniai santykiai, panaikinus pirkimo-pardavimo sutartį, atsinaujintų. Teismas sprendime nevertino aplinkybės, kad viename iš suformuotų sklypų netgi šiai dienai jokio statinio nėra, nors žemės sklypas buvo parduotas būtent dėl statinio eksploatavimo. Teismas atsisakydamas priimti patikslintą ieškinį, pažeidė ieškovo teisę į tinkamą teisminę gynybą, rungimosi, kooperacijos, betarpiškumo, dispozityvumo ir kitus CPK principus. Teismas sprendime pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei ginčo objektas būtų nepripažintas statiniu, tokia išvada negalėtų būti pagrindas tenkinti ieškinį, kadangi būtų pažeistas proporcingumo principas. Vadovaujantis tokia teismo logika, darytina išvada, kad atsakovas vis tiek turi teisę pirkti valstybinį žemės sklypą lengvatine tvarka, nors įstatymuose tokios galimybės nėra numatyta. Tokia teismo išvada prieštarauja formuojamai teismų praktikai, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 str. 2 d. nuostatoms. Be to, teismas netinkamai taikė advokato pagalbos išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai nutarė atlyginti atsakovo patirtas advokato pagalbos išlaidas visa apimtimi.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas. Mano, kad bylą galima grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik tada, kada nebuvo atskleista bylos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Tai, kad teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį, nesuteikia pagrindo teigti, jog tai sukliudė pilnai ir visapusiškai išnagrinėti bylą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad patikslintas ieškinys pateiktas po dviejų mėnesių nuo bylos iškėlimo teisme ir teismas pagrįstai teigė, kad jo priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Mano, kad teismas pagrįstai padarė išvadas dėl statinio buvimo, pagrįstai pritaikė proporcingumo principą, pagrįstai įvertino tai, kad UAB „Valeramas“ 1992-02-28 Panevėžio rajono valdybos potvarkiu Nr. 69v buvo skirtas žemės sklypas individualiems gyvenamiesiems namams statyti ir šis potvarkis nėra panaikintas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Valeramas“ nurodo, kad ieškovas nepateikė nei vieno leistino įrodymo, kuris patvirtintų jog ginčo žemės sklype 2013-01-18 nebuvo jokio statinio. Pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei VTPSI tarnautojo išvada 2013-09-04 dienai ir 2014-08-05 dienai nėra pagrindas teigti, kad statinio nebuvo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienai. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai įvertinęs surinktus įrodymus, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas. Teismo sprendimas yra teisėtas, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 str.), o sprendimas šiuos reikalavimus atitinka, jeigu teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Tuo atveju, kai bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas nustato, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688/2013). Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 str.) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šių teisės normų kontekste, visų pirma, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo 2014-10-08 per EPP pateiktą patikslintą ieškinį, tokiu būdu apribodamas ieškovo teisę tinkamai ir laiku suformuluoti ieškinio reikalavimus tam, kad byla būtų kuo ekonomiškiau ir teisingiau išspręsta, pažeidė ieškovo teisę į tinkamą teisminę gynybą, rungimosi ir kitus principus (CPK 329 str. 1 d.). Būtent nepriklausomai, kad byla nagrinėjama popieriniame variante, šaliai taip pat suteikta galimybė procesinius dokumentus teismui pateikti elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ str.). Antra, teisėjų kolegija sutinka su apeliantu ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvados padarytos visapusiškai ir objektyviai neištyrus ir neįvertinus civilinėje byloje esančių įrodymų viseto, dėl ko liko neapgintas viešasis interesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės ar savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybės turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; kt.). LR Žemės įstatymo 10 str. 4 d. nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 d. nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Šio straipsnio 5 d. 1 p. nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui; valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taigi, ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės pirkimą yra nustatyta kaip išimtinė – lengvatinė tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal LR Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Galimybę naudoti statinį pagal paskirtį apsprendžia jo baigtumas ir priėmimas naudoti teisės aktais nustatyta tvarka. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad nagrinėjamam ginčui aktualus statinys (baigtumas 9 procentai) nėra ir negali būti naudojamas naudotojo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Nebaigtas statyti ginčo statinys (pamatiniai blokai), kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip pastatas – gyvenamas namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), negali būti laikomas statiniu Statybos įstatymo 2 str. 2 d. prasme, nes nebuvo išryškėję esminiai statinio požymiai, nebuvo sukonstruotos pagrindinės konstrukcijos. Šiuo atveju blokų sudėjimas sklype nėra pagrindas konstatuoti Statybos įstatyme apibrėžtus kriterijus atitinkančio statinio egzistavimą ir jį įregistruoti kaip nekilnojamojo turto objektą. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė, kokias laikančiąsias konstrukcijas turėjo ginčo objektas, koks pastatas – statinys stovėjo ginčo sklype, kokie pastato – gyvenamojo namo esminiai požymiai buvo išryškėję, kuo remiantis padaryta išvada, kad ginčo objektas galėjo būti laikomas nekilnojamuoju daiktu – gyvenamuoju namu, iš ko sprendė, kad daikto sąlytis su žeme yra patvarus ir pasižymi atsparumu ir pan. Taip pat teismas iš esmės nepasisakė, kodėl atmetė kadastrinių matavimų byloje esamų pamatų blokų nuotraukas, iš kurių aiškiai matyti, kad žemės sklype pamatiniai blokai sudėti ant žemės paviršiaus netiesiai – netolygiai, tarpusavyje nesurišti statybine medžiaga. Be to, teismas nesiaiškino aplinkybių, kad nauji pamatai yra sudėti tik viename atidalintame sklype (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o kitame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) jokių statinių nėra. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas atsižvelgė į atsakovo UAB „Valeramas“ atstovo bei trečiojo asmens UAB „N. Tauras ir Ko“ atstovo, nesančių specialistais statybų srityje, paaiškinimus dėl pamatinių blokų pripažinimo statiniu, tačiau liko neapklaustas atsakovo UAB „Prie Lėvens“ atstovas, kuris UAB „Valeramas“ užsakymu atliko kadastrinius matavimus, nesiaiškino ar pastarasis juridinis asmuo neturi išlikusių nuotraukų ar kitų įrodymų, kurie leistų teigti, kad statinys buvo.

Teisėjų kolegija nesutinka su teismo nurodymu bei atsakovo UAB „Valeramas“ atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta nuomone, kad net ir tuo atveju, jei ginčo objektas būtų nepripažintas statiniu, tai negalėtų būti pagrindas tenkinti ieškinį, kadangi būtų iš esmės pažeistas proporcingumo principas (ieškovo reikalaujamos taikyti teisinės pasekmės – sklypo grąžinimas valstybei, jo performavimo dokumentų panaikinimas, atlaisvinimas nuo atsakovo statinių, neatitiktų siekiamo tikslo). Aiškindamas į 128 str. 2 d. Konstitucijos nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 23 d., 2009 m. kovo 2 d. ir kt. nutarimai). Taigi, valstybinis turtas gali būti parduodamas tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų, jis turi būti valdomas, naudojamas, juo negali būti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių, daro žalo valstybei. Pozicijos, kad sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Esant tokioms aplinkybėms, šiame ginčo kontekste proporcingumo principo taikymas yra negalimas.

Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nenustatęs ir neištyręs faktinių aplinkybių, susijusių su nebaigtu statyti ginčo statiniu ir atitinkamai lengvatinėmis sąlygomis nusipirktos valstybinės žemės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad negalima daryti išvadų dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo, bei sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių, tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl šio pažeidimo liko neatskleista bylos esmė, taigi byla iš esmės galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 176, 179, 183, 185 str.).

Pagal CPK 329 str. 1 d., 330 str., procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisme byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, išsprendus pateikto patikslinto ieškinio klausimą, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nenagrinėja, nes visi kiti keliami reikalavimai yra išvestiniai iš pirmo ieškinio reikalavimo dėl kadastrinių matavimų pagrįstumo ir pamatinių blokų buvimo žemės sklype, kaip nebaigto statyti statinio įregistravimo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Ramunė ČeknienėMargarita DzelzienėNijolė Danguolė Smetonienė