- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-17
- Bylos Nr.
- A-3802-662/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03875-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Atsakovas
- Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Z. (V. Z.) ir atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. (V. Z.) skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, tarnybinės nuobaudos pakeitimo, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir grąžinto darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. Z. (V. Z.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST, Tarnyba) vado 2019 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. 47TE-573 „Dėl vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio V. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į VST Vilniaus dalinio 3-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesniojo specialisto pareigas arba sušvelninti jam paskirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos; 3) įpareigoti atsakovą grąžinti jam VST sumokėtus 419,34 Eur už suteiktas 7,04 darbo dienas kasmetinių atostogų, viršijančių įgytą teisę į dalį kasmetinių atostogų; 4) priteisti darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką (jei toks susidarytų) nuo 2019 m. spalio 14 d. iki sprendimo įvykdymo dienos.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl to, jog 2019 m. liepos 11 d., vykdydamas tarnybą valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Lietuvos oro uostai“ Vilniaus filiale, pareiškėjo kolega nufilmavo pareiškėją asmeniniu mobiliuoju telefonu neva miegojusį tarnybos vietoje, padarydamas du 22 ir 23 sekundžių trukmės vaizdo įrašus. Šiuos vaizdo įrašus 2019 m. rugpjūčio 26 d., praėjus daugiau nei vienam mėnesiui po vaizdo nufilmavimo, pateikė VST Štabo viršininkui, tarnybinį pranešimą surašė 2019 m. rugpjūčio 29 d. Pareiškėjas buvo pateikęs paaiškinimą, kad ilsino akis ir darė specialius akių pratimus, kaip nurodoma saugos ir sveikatos reikalavimus dirbant su vaizdo stebėjimo sistemomis nustatančioje higienos normoje.
3. Jeigu jaunesnysis specialistas Š. J., manė, kad pareiškėjas darė neteisėtus veiksmus, jis, pareiškėjo teigimu, turėjo pareigą užkirsti kelią šiam teisės pažeidimui arba nedelsdamas pranešti apie tai pamainos vyriausiajam ir surašyti tarnybinį pranešimą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 21 straipsnis, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas nėra pavaldus minėtam pareigūnui, todėl tokio filmavimo teisėtumas abejotinas –pareiškėjo veiklos kontrolė neįeina į šio pareigūno tarnybines funkcijas. Filmuota medžiaga, kuria remiantis jo atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas, yra sufabrikuota, neteisėtai sukaupta ar galbūt sumontuota, siekiant jam pakenkti dėl asmeninių paskatų. Tarnybos žiniaraštyje už 2019 m. liepos 11 d. nėra jokių įrašų apie netinkamą pareigų atlikimą. Iš pamainos vyresniojo jokių pastabų dėl tarnybos atlikimo pareiškėjas nėra gavęs.
4. Pareiškėjo darbo vieta VĮ „Lietuvos oro uostai“ Vilniaus filiale yra nuolatos filmuojama, daromi nepertraukiamos trukmės vaizdo įrašai, kurių pagrindu VST neretai pradėdavo tarnybinius patikrinimus dėl darbo drausmės nesilaikymo. 2019 m. balandžio 16 d. pareiškėjo atžvilgiu jau buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio pagrindas buvo pareiškėjo darbo vietoje užfiksuotas vaizdo įrašas dėl darbo drausmės pažeidimo, už kurį 2019 m. gegužės 24 d. jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėjas neskundė paskirtos tarnybinės nuobaudos, nes manė, kad ji paskirta remiantis tinkamu įrodymu – darbo vietoje nufilmuotu vaizdo įrašu, iš kurio buvo galima neginčijamai konstatuoti tarnybinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju iš surinktos tarnybinio patikrinimo medžiagos akivaizdu, kad VST net nepateikė užklausos VĮ „Lietuvos oro uostai“ Vilniaus filialui dėl 2019 m. liepos 11 d. vaizdo įrašo iš pareiškėjo tarnybos posto. Dėl nepateisinamo Š. J. delsimo pareiškėjas neteko galimybės tinkamai apsiginti, nes vaizdo įrašai darbo vietoje yra saugomi 14 darbo dienų. Tokiu būdu nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių ištyrimas, buvo apribota galimybė dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje ir galimybė tinkamai gintis nuo konkrečių kaltinimų. Pareiškėjo teigimu, atsakovo veiksmai, kai įvykis, dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas įvyko 2019 m. liepos 11 d., o Š. J. tarnybinis pranešimas surašytas tik 2019 m. rugpjūčio 30 d., neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 punkte nustatytų terminų ir procedūrų.
5. Tarnybinio patikrinimo dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio 3-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesniojo specialisto vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio V. Z. veiksmų 2019 m. spalio 10 d. išvadoje Nr. 47D-891 (toliau – ir Išvada) neteisingai nustatyta kaltės forma. Net jei ir būtų galima traktuoti, kad pareiškėjas užsnūdo tarnybos metu, akivaizdu, kad likus kelioms valandoms iki pamainos pabaigos (iš 9,5 valandų), užsnūdimas tarnybos metu turėtų būti vertinamas kaip nuovargio pasekmė, kurio negalima sukontroliuoti. Tokia veika negalėtų būti vertinama kaip sąmoningai nukreipta į įstatymo saugomų pagrindinių vertybių pažeidimą. Be to, vaizdo įrašų padarymo metu bendravo su kartu poste tarnybą atlikusiais valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ Vilniaus filialo Priešgaisrinės apsaugos skyriaus pareigūnais, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas tarnybos metu miegojo, to, pareiškėjo teigimu, negalėjo patvirtinti ir 22 bei 23 sekundžių trukmės įrašai. Atsakovas privalėjo pagrįsti, kad egzistuoja visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Išvadoje kaip pasekmės dėl 22 ir 23 sekundžių trukmės tariamo miegojimo nurodoma susilpnėjusi saugomo objekto apsauga, pamainos sudėtis ir pan., tačiau Išvadoje nėra nurodyta nei svarbių, neatitaisomų pasekmių, o taip pat ir menkų, nereikšmingų pasekmių, kurios bent galėjo kilti dėl galimo užsnūdimo. Jokių realių žalingų pasekmių šiuo požiūriu nekilo. Be to, pajėgumų susilpnėjimas dėl pareigūno miego iš esmės yra tik grėsmė, kad gali kilti pasekmės, o ne pati pasekmė, nes VST tik daro prielaidą, kad tokios pasekmės galėjo kilti. Išvadoje nurodytos aplinkybės susilpnėjus saugomo objekto apsaugai ir pamainos sudėčiai neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas pamainoje buvo su kitu pareigūnu, kurio funkcija buvo ne filmuoti pareiškėjo būseną, o stebėti vaizdą monitoriuose.
6. Pareiškėjas nesutiko su jam pritaikyta griežčiausia tarnybine nuobauda – atleidimu iš tarnybos. Tokia griežta nuobauda gali būti taikoma tik tuomet, kai padaryta itin pavojinga veika (neveikimas), nustatytos itin sunkios, negrįžtamos tarnybinio nusižengimo pasekmės, padariusios realios žalos ar kitų sunkių neigiamų padarinių. Pritaikyta nuobauda turėtų atitikti tarnybinio nusižengimo sunkumo laipsnį. Nepaisant to, kad pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą – griežtą papeikimą, ir yra baustas už panašaus pobūdžio tarnybinius nusižengimus, tai nereiškia, kad Tarnyba turi taikyti vis griežtesnę tarnybinę atsakomybę nevertinant tarnybinio nusižengimo pobūdžio ir formaliai taikyti Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatas. Tyrimą atlikęs pareigūnas neatsižvelgė į visas faktines bei teisines aplinkybes, susidariusią situaciją vertino vienpusiškai, paviršutiniškai, nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų ir neįrodė pareiškėjo kaltės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose miegojimas tarnybos metu nelaikytinas kaip griežčiausią tarnybinę atsakomybę lemiantis nusižengimas.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas paaiškino, kad tarnybinių patikrinimų atlikimą vidaus reikalų sistemoje reglamentuojantis Aprašas nenustato, kokie būtent įrodymai surinkti ar gauti tarnybinio patikrinimo metu yra tinkami ar netinkami vertinant bei konstatuojant pareigūnų padarytus tarnybinius nusižengimus. Todėl, tarnybinių patikrinimų, atliekamų vadovaujantis Aprašo nuostatomis, metu, jį atliekantys asmenys vadovaujasi iš esmės tais pačiais įrodymų vertinimo kriterijais kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje. Nei įstatymai, nei poįstatyminiai aktai nenumato kažkokių ypatingų reikalavimų (sertifikavimo, metrologinės patikros ir pan.) mobiliajam įrenginiui, kuriuo yra fiksuojamas pareigūno daromas tarnybinis nusižengimas. Taip pat nėra numatytų reikalavimų (pavaldumo, kontrolės funkcijų buvimo ir pan.) tarnybinį nusižengimą fiksuojančiam (darančiam vaizdo įrašą) asmeniui. Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 dalis nurodo, kad pareigūnų tarnybos santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai, įgaliojimams žymėti nustatomi nekariniai pareigūnų laipsniai. Pareiškėjas buvo vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis, o jo pažeidimą fiksavęs ir pastabas dėl netinkamo tarnybos pareigų atlikimo daręs pareigūnas Š. J. – vidaus tarnybos kapitonas (aukštesnis laipsnis). Pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu pripažino, jog mobiliuoju telefonu darytame vaizdo įraše yra jis, neginčijama ir įvykio laikas bei data, ginčijamas yra tik pats miego tarnybos metu faktas ir teigiama, kad buvo atliekami akių ilsinimo pratimai, tačiau iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad tarnybinio patikrinimo metu vertintuose vaizdo įrašuose buvo užfiksuotas būtent miegantis pareiškėjas. Tarnybinio patikrinimo metu aplinkybę, kad pareiškėjas tarnybos metu miegojo, patvirtino ir Š. J..
9. Aprašas nenustato, per kiek laiko galimą tarnybinį nusižengimą užfiksavęs asmuo turi apie tai pranešti pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą ar kitam pareigūnui/vadovui. Apribojimai laike pradedant tarnybinio nusižengimo tyrimą, skaičiuojant nuo galimo nusižengimo padarymo momento yra numatyti tik Aprašo 9.6 papunktyje – tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas nustačius, kad skundžiamos pareigūnų veikos padarytos prieš 1 metus. Atitinkami terminai dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo yra numatyti ir Aprašo 6–7 punktuose. Šios bylos kontekste jokie terminai, nustatantys tarnybinio patikrinimo pradžią, pažeisti nebuvo. Aplinkybės, dėl kurių informacija apie pareiškėjo galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą Tarnybos vadovams buvo pateikta kiek vėliau, detaliai paaiškintos Š. J. bei Tarnybos Štabo viršininko D. S. tarnybiniuose pranešimuose. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad Tarnyba sąmoningai vilkino tarnybinio patikrinimo pradžią, kaip ir apie tai, kad jis pats kreipėsi į VĮ „Lietuvos oro uostai“ Vilniaus filialą dėl šios įmonės darytų vaizdo įrašų ir jų negavo dėl apriboto jų saugojimo termino.
10. Pareiškėjas darydamas naują tarnybinį nusižengimą jau turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, kuri jam buvo paskirta už iš esmės analogiško pobūdžio pažeidimus (netinkamai vykdė objekto stebėjimą VĮ „Lietuvos oro uostai“ Vilniaus filiale). Nors pareiškėjas teigė, kad, jo manymu, kaltės forma užsnūdimo atveju yra neatsargumas (nerūpestingumas), tačiau pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, gerai suvokiantis objekto, kurį jam pavesta stebėti ir saugoti svarbą – strateginę reikšmę, todėl privalėjo kontroliuoti savo fiziologinę būseną ir, esant būtinybei, informuoti savo vadovus prieš tarnybos pradžią ar jau jos metu apie tai, kad negali ar nebegali tinkamai vykdyti objekto stebėseną ir apsaugą. Todėl pareiškėjo veiksmai – miegas tarnybos metu šiuo konkrečiu atveju vertintini kaip tyčinis veiksmas tiesioginės ar netiesioginės tyčios forma. Net ir darant prielaidą, kad pareiškėjas elgėsi neatsargiai (nerūpestingai) paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, atsižvelgus į pažeidimų sistemingumą, yra adekvati. Vykdant nacionaliniam saugumui svarbių įmonių apsaugą ir tai darant aplaidžiai, konkrečių ir realių pasekmių reikalavimas tarnybinio nusižengimo, aptariamo šios bylos kontekste, konstatavimui ir kvalifikavimui būtų perteklinis ir nepateisinamas.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Tarnybos vado 2019 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. 47TE-573 „Dėl vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio V. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ dalį, kuria V. Z. skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, pakeičiant į tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas, grąžino pareiškėją V. Z. į darbą Tarnyboje ir įpareigojo Tarnybą grąžinti pareiškėjui sumokėtus 419,34 Eur už 7,04 suteiktas darbo dienas kasmetinių atostogų.
12. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Tarnybos vado 2019 m. spalio 14 d. įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš Tarnybos Vilniaus dalinio 3-iosios kuopos l-ojo būrio jaunesniojo specialisto vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Teismas nustatė, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2019 m. rugpjūčio 27 d. VST Štabo viršininko D. S. tarnybinio pranešimo pagrindu; šiame tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. į tarnybinį telefoną gavo žinutę su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas galimai miegantis tarnybos metu VST pareigūnas; Tarnybos vado 2019 m. rugpjūčio 27 d. pavedimu pavesta patikslinti informaciją; 2019 m. rugpjūčio 29 d. Tarnybos VD 5-osios kuopos 3-ojo būrio jaunesnysis specialistas Š. J. tarnybiniu pranešimu informavo, kad 2019 m. liepos 11 d. vykdydamas tarnybą VĮ "Lietuvos oro uostų" Vilniaus filiale nufilmavo pareiškėją savo asmeniniu mobiliuoju telefonu neva miegojusį tarnybos vietoje, padarydamas du vaizdo įrašus apie 16.23 val. ir 16.33 val.; Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas vidaus tarnybos majoras V. A. 2019 m. rugpjūčio 29 d. surašė pažymą dėl vaizdo peržiūros, kurioje aprašomi Š. J. nufilmuoti ir pateikti vaizdo įrašai; 2019 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu informavo Tarnybos vadą apie gautą Š. J. paaiškinimą ir pateiktus vaizdo įrašus, iš kurių matyti, jog pareiškėjas savo veiksmais galbūt padarė tarnybinį nusižengimą, todėl tikslinga atlikti tarnybinį patikrinimą; Tarnybos vadas 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu nurodė vyriausiajam tyrėjui vidaus tarnybos majorui V. A. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų.
14. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2019 m. rugpjūčio 30 d. įteiktu pranešimu apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą pasiūlyta pateikti paaiškinimą, todėl jis 2019 m. rugsėjo 13 d. pateikė atsakovui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pateiktoje filmuotoje medžiagoje galbūt yra užfiksuotas jis, užmerkęs akis, darantis specialius akių pratimus, nes nuo darbo su vaizdo stebėjimo sistemomis labai pavargsta akys, tai numato Lietuvos higienos norma HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais, saugos ir sveikatos reikalavimai“, paaiškinime pažymėta, kad kolegos Š. J. filmavimas kaip jis ilsisi pavargęs, yra neetiškas, keliantis abejonių dėl jo paties funkcijų atlikimo tinkamumo ir teisėtumo, nes matydamas neteisėtus veiksmus, jis privalėjo užkirsti tam kelią, nedelsdamas pranešti pamainos vyresniajam, surašyti tarnybinį pranešimą kaip tai numato vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio nuostatos.
15. Byloje buvo nustatyta, kad Tarnyba 2019 m. rugsėjo 3 d. raštu informavo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą (toliau – ir Profesinė sąjunga) apie tai, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas Nr. 47V-1059 dėl pareiškėjo veiksmų; Tarnybos vyriausiasis tyrėjas vidaus tarnybos majoras V. A., įvertinęs visą surinktą medžiagą, nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į pareiškėjo paaiškinimus, 2019 m. spalio 10 d. surašė Išvadą, konstatuodamas, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 11 d. 16.23 (23 sekundes miegojo) ir 16.33 val. (22 sekundes miegojo), žinodamas, kokias funkcijas turi atlikti, vykdė svarbaus ir strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio objekto – Vilniaus oro uosto apsaugą, miegojo (užfiksuota ne trumpiau kaip 45 sekundės) poste (tarnybos vietoje) tarnybos metu, nevykdė nustatytų apsaugos pamainos pareigūno funkcijų, numatytų Tarnybos vado 2018 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 47-47 ĮV-2(RV) patvirtinto Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos saugomų objektų apsaugos organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Apsaugos tvarkos aprašas) 13.2, 12.1, 27.1 punktuose, Pareigybės aprašymo 6.1 punkte, ir pasiūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos; Viešojo saugumo tarnybos vadas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 39 straipsnio 3 dalies 8 punktu, 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į Tarnybos 2019 m. spalio 10 d. tarnybinio patikrinimo Išvadą, 2019 m. spalio 14 d. įsakymu atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos Vilniaus dalinio 3-iosios kuopos l-ojo būrio jaunesniojo specialisto vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio pareigų nuo 2019 m. spalio 14 d.
16. Teismas nurodė, kad kilusiam ginčui spręsti aktualus Valstybės tarnybos įstatyme, (toliau Statute, Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1390 patvirtintame Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraše ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas.
17. Teismas apžvelgė Statuto 2 straipsnio 7 punkte pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, 39 straipsnio 1 dalyje nustatytas skiriamas tarnybines nuobaudas, taip pat 72 straipsnyje nustatytus atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus. Teismas nurodė Statuto 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus nuobaudų skyrimo pareigūnams – profesinių sąjungų nariams – nuostatas, taip pat apžvelgė Apsaugos tvarkos aprašo nuostatas, įtvirtinančias apsaugos pamainų pagrindinius uždavinius, funkcijos, apsaugos pareigūnų pareigas.
18. Teismo vertinimu, byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 11 d. tarnybos metu nuo 16.23 val. iki 16.33 val. poste prie kompiuterio miegojo 45 sekundes, todėl teismas sprendė, kad buvo pažeisti Apsaugos tvarkos aprašo 13.2, 12.1, 27.1 punktų, pareiškėjo pareigybės aprašymo 6.1 punkto reikalavimai, t. y. pareigūno neteisėta veika yra nustatyta.
19. Vertindamas pareiškėjo kaltę, teismas pažymėjo, kad neteisėta veika atlikta sąmoningai tyčia, nes pareiškėjas, turėdamas tokią darbo patirtį Tarnyboje, ginčo situacijoje būdamas ne vienas galėjo ir turėjo suprasti, kad miegodamas tarnybos metu nevykdo tarnybos funkcijų. Situacijos aplinkybės (kėdė su atlošu, priešais kompiuteris, pareiškėjas užsimerkęs, giliai alsuoja), užfiksuotos vaizdo įraše, vienareikšmiškai patvirtino pareiškėjo tyčinę veiką. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo pajusti apimantį snaudulį ir reaguoti į šį savo organizmo poreikį.
20. Teismas darė išvadą, kad pasekmių dėl pareiškėjo padarytos neteisėtos veikos nekilo, jų nenustatė nei teismas, nei atsakovė, tačiau pasekmės teismų praktikoje ne visada vertinamos kaip būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas, todėl sprendė, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą.
21. Vertindamas Išvados turinį, teismas pažymėjo, kad nusižengimo šiurkštumą ir atleidimą iš darbo (taip atsakovas vertino pareiškėjo tarnybinį nusižengimą) lėmė pareiškėjo kaltės forma – tyčia, ir vadovybės sprendimas griežtai vertinti miegojimą darbe. Teismo vertinimu, miegojimas tarnybos metu nėra ir negali būti toleruojamas, tačiau šis tarnybinis nusižengimas, kai jis nustatomas, turi būti detaliai, išsamiai, objektyviai, analizuojamas, tiriamos ir vertinamos visos individualios kiekvienai situacijai reikšmingos aplinkybės.
22. Akcentuodamas Statuto 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurioje išvardinti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama skiriant tarnybines nuobaudas, teismas pažymėjo, kad pareiškėjui Tarnybos vado 2019 m. gegužės 24 d. įsakymu yra paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, tačiau atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai vertino padarytą nusižengimą kaip šiurkštų, už kurį skyrė griežčiausią tarnybinę nuobaudą. Teismas nurodė, jog, pirma, pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas realių pasekmių nesukėlė; antra, pareiškėjo tarnybos stažas yra 16 metų 8 mėnesiai, 2018 metais jo tarnybinė veikla įvertinta gerai, Tarnybos vado 2019 m. spalio 26 d. įsakymu jam suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. liepos 16 d.; trečia, pareiškėjas ir valstybė daugiau nei per 16 metų yra investavę į tokio pareigūno žinias, specialų pasirengimą vykdyti tarnybą; ketvirta, iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad jo kolega matė jo daromą pažeidimą, jo nenutraukė (girdisi juokai), savo telefonu nufilmavo daromą pažeidimą, apie jį nepranešė vadovybei ir daugiau nei po 45 dienų, t. y. 2019 m. rugpjūčio 26 d., šį vaizdo įrašą išsiuntė štabo viršininkui D. S., kuris tarnybiniu pranešimu pranešė vadovybei; penkta, nei Išvadoje, nei Įsakyme niekaip neįvertinta Š. J. veikla, t. y. nebuvo atliekamas tyrimas dėl ne laiku pateikto pranešimo apie fiksuotą pažeidimą; šešta, pareiškėjas nuo 2019 m. birželio 13 d. yra išrinktas Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įtaigų Viešojo saugumo tarnybos profesinės sąjungos pirmininku.
23. Teismo vertinimu, atleidimas iš pareigų, kaip griežčiausia tarnybinės atsakomybės forma, turėtų būti taikoma tik kraštutiniu atveju, nes ir pačiai valstybei žalinga atleisti pareigūną, kuris turi tam tikrą patirtį, iš esmės savo pareigas atlieka tinkamai, valstybė yra investavusi į jo apmokymą, pareiškėjas iš dalies prisipažino padaręs neteisėtą veiką, prašo skirti alternatyvią nuobaudą, gailisi. Teismas nurodė, kad vadovaujasi nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose, pagal kurią adekvati ir proporcinga tarnybinė nuobauda už tokio pobūdžio pažeidimą yra perkėlimas į žemesnes pareigas (žr., pvz., sprendimus administracinėse bylose Nr. A552–2748/2012, Nr. A-2747-575/2016, Nr. eA-788-520/2018, Nr. eA-5486-556/2019).
24. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad paskirta nuobauda, atsižvelgus į pažeidimų sistemingumą, yra adekvati, nes Išvadoje nėra pagrindžiama, kodėl kitokios, švelnesnės, atsakomybės priemonės būtų nepakankamos individualiu atveju, atsižvelgiant į konkrečias pareiškėjo situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas ginčijamame Įsakyme pasigedo motyvų, pagrindžiančių, kodėl parinkta griežčiausia tarnybinė nuobauda. Teismas pabrėžė, kad miegojimas darbe yra netoleruotinas, tačiau Lietuvos Respublikos teisės aktai, teismų praktika, taip pat ir visuomenė tikisi adekvataus padaryto pažeidimo vertinimo.
25. Atsižvelgęs į bylos konkrečias faktines aplinkybes, teisingumo bei protingumo kriterijus, teismas darė išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti perkeliant pareiškėją į žemesnes pareigas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo tarnybos laikas ilgas, 2018 metais veikla vertinta gerai, pareiškėjas yra vaiko priežiūros atostogose, dėl padarytos neleistinos veikos iš dalies prisipažino, gailisi dėl įvykio, o visa turi būti vertinama palankiai pareiškėjui, nepaisant atsakovo argumentų. Teismas pažymėjo, kad perkėlimas į žemesnes pareigas aptariamu atveju būtų tinkama, efektyvi ir proporcinga tarnybinė nuobauda, atitinkanti iš konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų kylantį proporcingumo imperatyvą.
26. Teismo vertinimu, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos sutikimas sprendžiant pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimą nebuvo būtinas, nes pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos.
27. Atsižvelgęs į tai, kad Įsakymu paskirta nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir pakeitė Tarnybos vado 2019 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. 47TE-573 dalį dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui iš atleidimo iš vidaus tarnybos į perkėlimą į žemesnes pareigas. Pripažinęs, kad keičiama nuobauda atleisti iš pareigų, pareiškėjo atleidimas iš pareigų laikytinas neteisėtu, pareiškėjas grąžinamas į žemesnes pareigas, nei jo eitos Vilniaus dalinio 3-iosios kuopos l-ojo būrio jaunesniojo specialisto vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio pareigos.
28. Vadovaudamasis Darbo kodekso 218 straipsnio nuostatomis ir pripažinęs pareiškėjo atleidimą neteisėtu, teismas konstatavo, kad pareiškėjui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neteisėtai iš darbo atleistas 2019 m. spalio 14 d., todėl jo priverstinė pravaikšta prasidėjo 2019 m. spalio 15 d., tačiau nurodęs, kad Tarnybos vado 2019 m. spalio 26 d. įsakymu pareiškėjui suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. liepos 16 d., teismas nusprendė vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nepriteisti pažymėdamas, kad pareiškėjas teismo posėdyje šias aplinkybes patvirtino ir neprašė priteisti vidutinio darbo užmokesčio už minėtą laiką.
29. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas yra įmokėjęs 419,34 Eur už 7,04 suteiktas darbo dienas kasmetinių atostogų, tenkino pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Tarnybą grąžinti jam šias lėšas, kurias buvo sumokėjęs Tarnybai už 7,04 suteiktas darbo dienas kasmetinių atostogų, viršijančių įgytą teisę į dalį kasmetinių atostogų.
III.
30. Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ir taikė teisės aktus, kurie nėra taikytini byloje negrinėto ginčo santykiams (jais nesivadovavo ir Tarnyba priimdama pareiškėjo skundžiamą Įsakymą). Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas statutiniams valstybės tarnautojams (pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas) netaikomas. Taip pat jiems netaikomas ir teismo sprendimo minėtame punkte nurodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1390 patvirtintas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas.
32. Pažymėtina ir tai, kad teismas savo sprendimu pakeitė pareiškėjui skirtą tarnybinę nuobaudą atleidimą iš vidaus tarnybos į švelnesnę – perkėlimą į žemesnes pareigas. Tačiau šią teismo sprendimo dalį (dėl tarnybinės nuobaudos sušvelninimo) neįmanoma įgyvendinti, nes pareiškėjas ir taip užėmė pačias žemiausias pareigas Tarnyboje (jaunesniojo specialisto) ir žemesnių pareigų paprasčiausiai nėra.
33. Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 3 dalies 8 punktas numato, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda. Pareiškėjas už iš esmės analogišką tarnybinį nusižengimą jau turėjo per pastaruosius 12 mėnesių paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Tarnybinė nuobauda atleidimas iš vidaus tarnybos pareiškėjui buvo parinkta ir paskirta atsižvelgus būtent į šį šios tarnybinės nuobaudos skyrimo kriterijų, tai nurodyta ir tarnybinio patikrinimo išvados rezoliucinėje dalyje. Todėl, atsakovo nuomone, teismas sprendime (tikėtina, be pagrindo taikydamas VTĮ) klaidingai nurodo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos buvo taikyta atsižvelgiant į nusižengimo šiurkštumą.
Žemesnės instancijos teismas
34. Teismas, nepagrįstai, kaip svarbias pareiškėjui skirtos, jo manymu, neproporcingos tarnybinės nuobaudos skyrimo sąlygas ir aplinkybes nurodo tai, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas realių pasekmių nesukėlė, pareiškėjo stažas vidaus tarnyboje virš 16 metų (į jį Tarnyba daug investavo), kolega Š. J. matė jo daromą nusižengimą, bet jo nenutraukė ir delsė pranešti apie tai vadovybei, tokie jo veiksmai vertinti nebuvo, taip pat tai, kad pareiškėjas yra Tarnyboje veikiančios profesinės sąjungos pirmininkas.
35. Atsakovas pakartoja atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus, susijusius su Tarnybos saugomo objekto svarba ir tai, kad vykdant nacionaliniam saugumui svarbių įmonių apsaugą ir tai darant aplaidžiai, konkrečių ir realių pasekmių reikalavimas tarnybinio nusižengimo, aptariamo šios bylos kontekste, konstatavimui ir kvalifikavimui būtų perteklinis ir nepateisinamas.
Atsiliepimas
36. Atsakovo teigimu, neaišku, kokią reikšmę pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo vertinimui turi pareiškėjo tarnybos stažas bei tai, kad Tarnyba į jį daug investavo. Iš didelę patirtį turinčio darbuotojo Tarnyba pagrįstai tikisi atsakingumo, deramo savo pareigų vykdymo (ypač kai patikima nacionaliniam saugumui svarbaus objekto apsauga) bei pavyzdžio kitiems, mažesnę patirtį turintiems pareigūnams rodymo.
37. Atsakovui teisės aktais pavestų funkcijų reikšmingumas ir saugomo objekto, kuriame pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, svarba, Tarnybos (ir vadovo asmeninė) atsakomybė už svarbaus valstybės objekto apsaugą ir riziką visuomenės saugumui dėl netinkamo jo saugojimo, taip pat pareiškėjo anksčiau padarytas tarnybinis nusižengimas lėmė, kad Tarnybos vadas priėmė vienintelį, Tarnybos manymu, teisingą sprendimą – skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą atleidimą iš vidaus tarnybos.
Atsiliepimas
38. Atsakovo teigimu, Apraše nustatyti tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo terminai nebuvo pažeisti. Skirtingai nei nurodo sprendime teismas, pareiškėjo kolegos Š. J. veiksmai šios bylos aplinkybių kontekste Tarnyboje buvo vertinami (atsižvelgiant ir į pareiškėjo skundą šiuo klausimu) vadovaujantis Aprašo nuostatomis, t. y. buvo atliktas informacijos patikslinimas ir nuspręsta tarnybinio patikrinimo jo atžvilgiu nepradėti.
39. Taip pat lieka neaišku kokią įtaką pareiškėjui paskirtos nuobaudos griežtumui šiuo konkrečiu atvejų turi teismo sprendime nurodytas argumentas, jog pareiškėjas yra Tarnyboje veikiančios profesinės sąjungos pirmininkas.
Atsiliepimas
40. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
41. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui pritaikyta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos yra neadekvati padarytam pažeidimui. Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, kuriais nesutiko su Įsakymu paskirta tarnybine nuobauda, ir akcentuoja, kad jo tarnybinė veikla už ankstesnius metus buvo vertinta labai gerai, pareiškėjas buvo skatintas ir per visus 16 tarnybos VST metų tik 2019 m. gegužės 24 d. pirmą kartą buvo nubaustas tarnybine nuobauda. Pareiškėjas, savo tarnybą vertina ir ja didžiuojuosi, o šie aspektai visada yra vertinami ir analizuojami tarnybinių nusižengimų bylose.
42. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos pareigybių steigimas/naikinimas yra išimtinai Tarnybos vado diskrecijos teisė. Tai patvirtina prie apeliacinio skundo pateikta VST Štabo viršininko 2020 m. vasario 26 d. pažyma Nr. 47SD-329 „Dėl pareigybių grupių“. Todėl net jei žemesnių pareigybių VST nebuvo sprendimo priėmimo metu ar bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, tai neužkerta kelio Tarnybai tinkamai įgyvendinti teismo sprendimą ir įsteigti žemesnes pareigybes, nei pareiškėjas užėmė iki atleidimo iš Tarnybos. Vidaus tarnybos statuto priedas „Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareiginių algų koeficientai“ numato žemesnes pareigybių grupes nei tos, kurias jis užėmė iki atleidimo (pareigybių grupė 13 nėra žemiausia pareigybių grupė), yra dar dvi žemiausios pareigybių grupės – 14 ir 15.
43. Kita vertus, jei teismo sprendimo realiai įgyvendinti negalima būtų ir pareiškėjas negali būti sugrąžintas į tarnybą į žemesnes pareigas Tarnyboje ir teismo sprendimas, toks koks jis yra, negali būti įvykdytas, todėl turėtų būti pakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
44. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nekilo jokių realių žalingų pasekmių šiuo požiūriu. Esant šalia dirbantiems kolegoms, bet kokios galimos pasekmės nesunkiai galėjo būti nutrauktos. Be to, pajėgumų susilpnėjimas, kaip teigė atsakovas, iš esmės yra tik grėsmė, kad gali kilti pasekmės, o ne pati pasekmė, pasekmės šiuo atveju buvo tik preziumuojamos, o taip neturėtų būti kvalifikuojant tarnybinio nusižengimo sudėtį.
45. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai dėl kolegos Š. J. neadekvataus elgesio, kurio išvengus, jis galėjo pagrįstai tikėtis, kad jo budrumo praradimas galėjo būti nesunkiai pataisomas – nutraukiant budrumo praradimą ir pasekmių būtų išvengta, tačiau Š. J. elgėsi priešingai (filmavo ir juokėsi). Nepaisant to, atsakovas tendencingai dangstė Š. J. neveikimą ir net kreipusis į Tarnybą dėl Š. J. veiksmų/neveikimo įvertinimo, neįžvelgė tarnybinio nusižengimo sudėties, kas akivaizdžiai byloja apie dvigubus standartus pareigūnų atžvilgiu. Pareiškėjas dar pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad kiti Tarnybos pareigūnai miegojo, tačiau jie taip griežtai nebuvo nubausti, o itin negatyviai buvo vertinamas tik pareiškėjas, kaip profesinės sąjungos atstovas Tarnyboje.
Atsiliepimas
46. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui – pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su tarnybinio nusižengimo tyrimo eiga, rezultatais ir konstatuotais pažeidimais.
Šalies argumentai
47. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos – pakeisti į tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas, pakeičiant paskirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos į tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
Žemesnės instancijos teismas
48. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, pagrįstai priėmė sprendimą sušvelninti paskirtą tarnybinę nuobaudą, konstatavęs, kad atleidimas iš pareigų, kaip griežčiausia tarnybinės atsakomybės forma, taikytina tik kraštutiniu atveju ir mano atveju buvo neadekvati. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavęs ir įvertinęs byloje surinktą informaciją, priėmęs sprendimą, kad paskirta neadekvati tarnybinė nuobauda, kurią tikslinga sušvelninti, pakeičiant kita tarnybine nuobauda – perkėlimu į žemesnes pareigas, visiškai nesigilino į tokiam sprendimui priimti svarbias aplinkybes – ar Tarnyboje apskritai yra žemesnės pareigos nei tos, kurias jis užėmė iki atleidimo iš tarnybos.
49. Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo aiškinamasi dėl Tarnybos pareigybių sąrašo, nebuvo keliamas klausimas, ar Tarnyboje yra žemesnės pareigos, kurias pareiškėjas galėtų užimti. Sprendimas buvo priimtas preziumuojant, kad žemesnės pareigybės egzistuoja, todėl susidarė situacija, kad teismo sprendimo neįmanoma įvykdyti ir pareiškėjas negali būti grąžintas į tarnybą.
50. Pagal Tarnybos kartu su apeliaciniu skundu pateiktą informaciją yra akivaizdu, kad Tarnyboje nėra žemesnių pareigybių, todėl būtina vadovautis Tarnybos pateikta informacija ir švelninant paskirtą tarnybinę nuobaudą, tikslingiausia būtų parinkti kitą tarnybinę nuobaudą. Laikantis pirmosios instancijos teismo pozicijos dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos kaip neadekvačios sušvelninimo, nesant galimybės pritaikyti tarnybinių nusižengimų hierarchijoje po tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos nuosekliai sekančios tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas, pareiškėjui turėtų būti pritaikyta nuosekliai po to sekanti tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, kaip tai reglamentuota Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalyje.
51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja, kad teismų praktikoje už panašaus pobūdžio pažeidimą (miegojimą tarnyboje) netaikoma tokia griežta tarnybinė atsakomybė kaip nusprendė atsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
52. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, nesigilino į faktines aplinkybes, susijusias su svarbiu klausimu dėl žemesnių pareigybių Tarnyboje, kuris paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, todėl teismo sprendimo dalis, kurioje pakeista pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, keistina.
Atsiliepimas
53. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, jog dalį savo argumentų dėl nuobaudos sušvelninimo pareiškėjui nepagrįstumo išdėstė savo apeliaciniame skunde.
54. Remdamasi Statuto 29 straipsnio 3 dalies 8 punktu, Tarnyba pabrėžia, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos yra griežčiausia nuobauda, todėl ją taikyti galima, kai kitos nuobaudos buvo neefektyvios. Pareiškėjas darydamas naują tarnybinį nusižengimą jau turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, kuri jam buvo paskirta už iš esmės analogiško pobūdžio pažeidimus (netinkamai vykdė objekto stebėjimą VĮ "Lietuvos oro uostų" Vilniaus filiale). Pakartodama atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus, susijusius su aplinkybėmis, kurios buvo reikšmingos parenkant tarnybinę nuobaudą, Tarnyba tvirtina, kad ji yra teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
55. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2019 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. 47TE-573 „Dėl vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio V. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.
56. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2019 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. 47TE-573 „Dėl vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio V. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ dalį, kuria V. Z. skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, pakeičiant į tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas; grąžino V. Z. į darbą Viešojo saugumo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos; įpareigojo atsakovą grąžinti V. Z. sumokėtus 419,34 Eur už 7,04 suteiktas darbo dienas kasmetinių atostogų; likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad kiekvienu atveju kaltam asmeniui turi būti parinka tokia poveikio priemonė, kuri atitiktų pažeidėjo asmenį, pažeidimo padarymo aplinkybes, nes per griežta nuobauda tampa neefektyvia. Griežta tarnybinė (drausminė) nuobauda turi būti taikoma, kai pažeidėjas tikrai tokios nusipelno. Teismas pripažino, kad pareiškėjo perkėlimas į žemesnes pareigas aptariamu atveju būtų tinkama tarnybinė nuobauda, kuri kartu atliks auklėjamąjį poveikį ir teigiamai paveiks teisei priešingą veiką įvykdžiusį asmenį.
57. Pareiškėjas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu nesutinka iš dalies, t. y. prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria nuspręsta jam paskirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų pakeisti į tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas, pakeičiant paskirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimną iš pareigų į tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Teigia, jog vadovaujantis administracinių teismų praktika, už tokio pobūdžio pažeidimą (konstatavus miegojimą tarnybos metu) nėra skiriamos pačios griežčiausios tarnybinės nuobaudos, taip pat sprendimo dalis keistina, paskiriant griežtą papeikimą, nes Tarnyboje žemesnių pareigų, į kurias jis galėtų būti perkeltas vykdant teismo sprendimą, nėra.
58. Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti anksčiau minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą vadovavosi ir taikė teisės aktus, kurie nėra taikytini ginčo teisiniams santykiams, teismo sprendimo dalį, kuria atleidimas iš vidaus tarnybos pakeistas į švelnesnę tarnybinę nuobaudą, t. y. perkėlimą į žemesnes pareigas, neįmanoma įgyvendinti, nes pareiškėjas ir taip užėmė pačias žemiausias pareigas tarnyboje. Taip pat pažymi, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog V. Z. skirta neproporcinga tarnybinė nuobauda.
59. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
60. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2018 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 47-47 ĮV-2(RN) patvirtinto Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos saugomų objektų apsaugos organizavimo tvarkos aprašo ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2015 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 47V-723 (2016 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 47TE-382 redakcija) patvirtinto Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio 5-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo nuostatos. Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai nurodė ginčo teisinius santykius reguliuojančius teisės aktus, tačiau šis netikslumas nelaikytinas esminiu pažeidimu, dėl ko priimtas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.
61. Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos. Pagal 39 straipsnio 3 dalį, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už: 1) šio statuto 24 straipsnyje nustatytų pareigūnams taikomų apribojimų pažeidimą; 2) valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimą; 3) piktnaudžiavimą tarnyba; 4) Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems asmenims; 5) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, susijusią su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką pareigūnas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn; 6) nebuvimą tarnyboje (darbe) be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų; 7) buvimą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos (darbo) metu arba vengimą pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai įtariama, kad tarnybos (darbo) metu pareigūnas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; 8) tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda; 9) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su pareigūno pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymą; 10) kitus nusižengimus, kuriais šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams.
62. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 11 d. buvo paskirtas vykdyti tarnybą į VĮ "Lietuvos oro uostų" Vilniaus filialo apsaugos pamainą nuo 06.30 val. iki 19.00 val. Pagal postų žiniaraštį jis nuo 16.00 val. iki 17.00 val. tarnybą vykdė postuose Nr. 3 ir Nr. 4 bei techninių priemonių pagalba privalėjo nuolatos stebėti saugomo objekto perimetrą vaizduoklių ekranuose. Užfiksuota, jog V. Z. 16.23 val. (23 sek. miego) ir 16.33 val (22 sek. miego), vykdydamas svarbaus ir strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio objekto apsaugą, miegojo (ne trumpiau kaip 45 sek.) poste (tarnybos vietoje) tarnybos metu ir nevykdė nustatytų apsaugos pamainos pareigūno funkcijų, numatytų Apsaugos tvarkos aprašo 12.1, 13.2 ir 27.1 papunkščiuose, taip pat Pareigybės aprašymo 6.1 papunktyje.
63. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 ir kt.).
64. Pažymėtina, jog skiriant tarnybinę nuobaudą, turi būti ne tik konstatuojama veika, kuria padaromas tarnybinis nusižengimas, tačiau turi būti vertinami ir nusižengimo sudėties subjektyvieji elementai – asmens kaltės forma, motyvai, taip pat vertintinos kilusios neigiamos pasekmės, kurių numatymas ir sunkumas galėtų turėti įtakos valstybės tarnautojo atsakomybės laipsniui. Nors tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad dėl V. Z. veiksmų (nestebint saugomo objekto vaizduokliuose) galėjo įvykti saugomo objekto apsaugos pažeidimai, tačiau konkrečių duomenų, kad dėl pareiškėjo nusižengimo būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės atsakovui ar saugomam objektui, byloje nėra, todėl laikytina, kad jų ir nebuvo. Iš esmės pareiškėjo padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį ir trukmę nėra toks, už kurio padarymą tarnybinės nuobaudos – atleidimas iš pareigų – paskyrimas yra proporcingas ir adekvatus, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti V. Z. paskirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų – proporcinga ir adekvačia. Šiais aspektais išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas, todėl nebėra tikslinga juos atkartoti šiame sprendime (teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes).
65. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552–2748/2012, nurodyta, kad tais atvejais, kai yra pripažįstama, jog valstybės tarnautojas (pareigūnas) yra padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta tarnybinė (drausminė) nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (per griežta) arba nėra tenkinamos įsakymuose ir (ar) kituose norminiuose aktuose nustatytos konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies skyrimo privalomosios sąlygos, teismas privalo spręsti klausimą dėl paskirtos nuobaudos pakeitimo švelnesne.
66. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11?319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520?1838/2012). Analogiškos taisyklės yra taikytinos ir teismui sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos pakeitimo (sušvelninimo). Galiausiai pabrėžtina ir tai, kad toks vertinimas turi būti atliekamas, be kita ko, konkrečių byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste.
67. Kaip jau buvo minėta anksčiau pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime išdėstė argumentus, kodėl paskirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų pakeitė į tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas. Pateikta teismo argumentacija pripažintina visiškai pagrįsta ir yra tvirtintina. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Viešojo saugumo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos žemesnių pareigybių nėra (Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Štabo viršininko 2020 m. vasario 26 d. pažyma Nr. 47SD-329 "Dėl pareigybių grupių") ir dėl to gali kilti problemų vykdant teismo sprendimą, taip pat į padaryto pažeidimo pobūdį ir trukmę (miegota tik 45 sek.) skirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų pirmosios instancijos teismo pakeista į tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas keistina, skirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų pakeičiant į tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. Z. (V. Z.) apeliacinį skundą tenkinti.
Atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip:
"Panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2019 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. 47TE-573 „Dėl vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio V. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ dalį, kuria V. Z. (V. Z.) skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, pakeičiant į tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą".
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.