- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-14
- Bylos Nr.
- eA-788-520/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01664-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Dalia Višinskienė (pran.)
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- A. V.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. 30-TE-704 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. V.“ (toliau – ir Įsakymas), 2) teismui nustačius, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, paskirtą nuobaudą – griežtą papeikimą pakeisti švelnesne nuobauda. Pareiškėjas nurodė, jog Įsakymas priimtas atsižvelgus į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. birželio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-83 (toliau – ir Išvada), kuri surašyta atlikus tarnybinį patikrinimą, gavus 2016 m. gegužės 12 d. ir 2016 m. gegužės 27 d. anoniminius pranešimus. Pareiškėjas teigė, kad pateikti pranešimai bei fotonuotraukos negali patvirtinti tarnybinio nusižengimo padarymo fakto, todėl neaišku, kuo grindžiama pareiškėjo tyčinė kaltė.Pareiškėjas paaiškino, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) nuostatas, nesilaikant tarnybiniams patikrinimams keliamų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas tvirtino, kad jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas yra akivaizdžiai per griežta, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Klaipėdos AVPK) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.Atsakovas nurodė, jog 2016 m. birželio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-83 ir jos pagrindu priimtas Įsakymas yra teisėti ir pagrįsti.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą tenkino, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 30-TE-704 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. V.“ pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą pakeitė į tarnybinę nuobaudą – papeikimą.Teismas nurodė, kad A. V. tarnybinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 20.5 ir 21 punktų bei Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-V-1082 patvirtinto Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės antrosios kuopos pirmojo būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo 7.1, 7.3 ir 7.6 punktų pažeidimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad savo veiksmais Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės antrosios kuopos pirmojo būrio vyriausiasis patrulis A. V. aplaidžiai atliko tarnybines pareigas bei pažeidė darbo drausmę.Teismas nustatė, kad Išvadoje buvo nurodyta, jog A. V. tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad jis ir Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės antrosios kuopos pirmojo būrio vyriausiasis patrulis A. Ž. 2016 m. gegužės 12 d. nuo 3:30 val. iki 4:05 val. tarnybos metu dirbdami policijos ekipaže (duomenys neskelbtini), tarnybiniame, policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtame automobilyje (duomenys neskelbtini), miegojo, t. y. tyčia nusišalino nuo 2016 m. gegužės 11 d. policijos patruliui-policijos ekipažui patrulio tarnybinėje užduotyje numatytų užduočių bei nuo pagrindinių policijos uždavinių vykdymo. Šie asmenys, 2016 m. gegužės 12 d. nuo 4:06 val. iki 6:00 val. dirbdami policijos ekipaže (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės sankryža, nuošalioje vietoje ilgą laiką būdami tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini), tyčia nusišalino nuo 2016 m. gegužės 11 d. policijos patruliui-policijos ekipažui (duomenys neskelbtini) tarnybos užduotyje numatytų užduočių bei nuo pagrindinių policijos uždavinių vykdymo. Taip pat šie asmenys, 2016 m. gegužės 13 d. nuo 4:20 val. iki 5:15 val. tarnybos metu dirbdami policijos ekipaže (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, nuošalioje vietoje, esančioje netoli vandens telkinio prie geležinkelio, tarnybiniame policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtame automobilyje (duomenys neskelbtini), miegojo, t. y. tyčia nusišalino nuo 2016 m. gegužės 12 d. policijos patruliui-policijos ekipažui (duomenys neskelbtini) tarnybos užduotyje numatytų užduočių bei pagrindinių policijos uždavinių vykdymo. Šie asmenys, 2016 m. gegužės 5 d. dirbdami policijos ekipaže (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, nuvažiavę į nuošalią vietą, esančią prie vandens telkinio, nuo 4:43 val. iki 6:19 val., būdami tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini), tyčia nusišalino nuo 2016 m. gegužės 4 d. policijos patruliui-policijos ekipažui (duomenys neskelbtini) tarnybos užduotyje numatytų užduočių bei nuo pagrindinių policijos uždavinių vykdymo. Klaipėdos AVPK anoniminiame pranešime buvo nurodoma, kad 2016 m. gegužės 12 d. nuo 3:06 val. iki 3:30 val. pastebėti tarnybiniame automobilyje miegantys policijos pareigūnai, bei kartu su pranešimu persiųstos nuotraukos.Teismas darė išvadą, jog tarnybinio patikrinimo metu iš esmės pasitvirtino anoniminiuose pranešimuose pateikta informacija, ir konstatavo, jog yra įrodyta, kad savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Instrukcijos 20.5, 20.7 ir 21 punktus, kurie yra Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-V-1082 patvirtinto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės antrosios kuopos pirmojo būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo 7.1, 7.3 ir 7.6 punktuose numatytų funkcijų įgyvendinimo garantas. Teismas vertino, jog pareiškėjo teiginys, kad tarnybiniame automobilyje užsnūsti jis galėjo dėl didelio nuovargio, Instrukcijos 20.5 punkte reglamentuotam pažeidimui konstatuoti teisinės reikšmės neturi, nes Instrukcijos 20.7 punkte įtvirtintas draudimas be tarnybinio būtinumo būti stovinčiame tarnybiniame automobilyje, išskyrus išimtinius atvejus, kai yra ypač nepalankios, ekstremalios oro sąlygos ar vykdomas neviešas patruliavimas. Teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo paaiškinimų apie ginčo laikotarpiu galėjusius būti Vieningų pajėgų valdymo sistemos gedimus, nes šie paaiškinimai buvo paneigti Klaipėdos AVPK Informatikos ir ryšių skyriaus viršininko Ž. M. teismo posėdyje duotais parodymais.Teismas vertino, kad Išvada iš esmės atitinka Aprašo 20 punkte numatytus reikalavimus, tarnybinis patikrinimas atliktas išsamiai, visapusiškai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės bei tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotas tarnybinis nusižengimas pagrįstas įrodymais, nurodant visas Aprašo 20 punkte įtvirtintas aplinkybes.Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo A. V. tarnybos stažą (16 metų ir 7 mėnesiai), į tai, kad jis charakterizuojamas teigiamai, buvo skatintas 4 kartus, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturėjo, taip pat įvertinęs pareiškėjo veiklą iki nusižengimo padarymo, aplinkybę, jog iš esmės pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas realių pasekmių nesukėlė, darė išvadą, jog įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta, todėl Įsakymu paskirtą tarnybinę nuobaudą pakeitė į papeikimą.
III.
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir pripažinti pareiškėjo A. V. skundą nepagrįstu.Apeliantas nurodo, kad teismas padarė teisingą išvadą dėl pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo sudėties buvimo, tačiau neteisingai įvertino pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumą padarytam pažeidimui.Apeliantas atkreipia dėmesį, jog nuobauda – griežtas papeikimas nuobaudų hierarchijoje užima trečią vietą iš šešių, o tai yra mažiau nei galimos skirti tarnybinės nuobaudos vidurkis. Apeliantas paaiškina, kad Klaipėdos AVPK viršininkas, Įsakymu skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, įvertino tai, jog pareiškėjo užfiksuoti padaryti tarnybiniai nusižengimai – miegojimas tarnybos metu tarnybiniame automobilyje, pažymėtu skiriamaisiais policijos ženklais, yra nevienkartinio pobūdžio, o nuosekliai pasikartojantis. Taip pat buvo įvertinta Kriminalinės ir viešosios policijos vadovų pasitarimo protokolo Nr. 5-P1-372 nutariamosios dalies 1.10 punkto nuostata, kad pareigūnų buvimas tarnybiniuose automobiliuose be tarnybinio būtinumo laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog už šiurkštų tarnybinį nusižengimą gali būti skiriama griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, bet pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – griežtas papeikimas, kuri yra mažesnė nei tarnybinių nuobaudų vidurkis, todėl negali būti laikoma, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas yra per griežta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui A. V. (Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės antrosios kuopos pirmojo būrio vyriausiajam patruliui) atsakovo Klaipėdos AVPK viršininko 2016 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 30-TE-704 paskirta tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas) pakeista į švelnesnę nuobaudą (papeikimą), teisėtumas ir pagrįstumas.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas padarė Išvadoje nurodytą tarnybinį nusižengimą (žr. nutarties 8 p.), tačiau nesutiko su atsakovo paskirta tarnybine nuobauda (griežtu papeikimu), todėl paskirtą nuobaudą pakeitė į papeikimą. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (pvz., 2013 m. birželio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).Vadovaujantis Vidaus tarnybos statutu, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos (Vidaus tarnybos statuto 33 str. 2 d.). Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnyje.Iš šioje byloje pateiktos Išvados turinio matyti, kad nėra nurodoma jokių argumentų, dėl kurių pareiškėjui siūloma skirti būtent griežtą papeikimą. Įsakyme taip pat nenurodyti tokio pobūdžio argumentai. Apeliaciniame skunde nurodomos Valstybės tarnybos įstatymo normos, nustatančios šiurkščius tarnybinius nusižengimus ir taikomą atsakomybę – atleidimą iš tarnybos, Kriminalinės ir viešosios policijos vadovų pasitarimo protokolo Nr. 5-P1-372 nutariamosios dalies 1.10 punktas, tačiau Išvadoje (Įsakymo sudėtinėje dalyje) nėra nurodytos jokios faktinės ir teisinės aplinkybės, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, kuris kvalifikuojamas kaip šiurkštus. Atsakovo nurodymas, kad kitam pareigūnui A. Ž. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes tarnybinė nuobauda parenkama ne tik atsižvelgiant į padarytą pažeidimą, bet ir kitas aplinkybes, iš jų ir pareigūno tarnybą iki pažeidimo charakterizuojančias aplinkybes. Šiuo atveju būtent ir buvo atsižvelgta į pareiškėjo ilgą tarnybą iki nusižengimo, į tai, kad jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, 4 kartus skatintas. Iš teismų praktikos matyti, kad atsižvelgiant į pareigūno tarnybą iki nusižengimo teigiamai charakterizuojančią medžiagą, pareigūnui, kuris tarnybos metu miegojo tarnybiniame automobilyje, taip pat buvo sušvelninta paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas į papeikimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2747-575/2016).Pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktus įrodymus apie pareiškėjo padarytą nusižengimą ir kitas aplinkybes, reikšmingas tarnybinei nuobaudai paskirti, laikydamasis ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Akcentuotina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių bylos faktais pagrįstų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad bausmės tikslais nebus pasiekti, jei pareiškėjui bus paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, t. y. kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šią teisiškai reikšmingą aplinkybę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išsiaiškinęs, kad teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, proceso normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.