- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- I3-1380-331/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03875-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Atsakovas
- Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. (V. Z.) skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 39 straipsnio 3 dalies 8 punktu, 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. spalio 14 d. įsakymu atleido pareiškėją iš Tarnybos Vilniaus dalinio 3-iosios kuopos l-ojo būrio jaunesniojo specialisto vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio pareigų nuo 2019 m. spalio 14 d.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Viešojo saugumo tarnybos vado 2019 m. spalio 14 d. Įsakymą Nr. 47TE-573; įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į VST Vilniaus dalinio 3-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesniojo specialisto pareigas arba sušvelninti jam paskirtą tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos; įpareigoti atsakovą VST grąžinti jam VST sumokėtus 419,34 Eur už 7,04 suteiktas darbo dienas kasmetinių atostogų, viršijančių įgytą teisę į dalį kasmetinių atostogų; priteisti darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką (jei toks susidarytų) nuo 2019 m. spalio 14 d. iki sprendimo įvykdymo dienos (b. l. 1-11).
2.1. Paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl to, jog 2019 m. liepos 11 d. vykdydamas tarnybą valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ Vilniaus filiale nufilmavo pareiškėją asmeniniu mobiliuoju telefonu neva miegojusį tarnybos vietoje, padarydamas du 22 ir 23 sekundžių trukmės vaizdo įrašus. Šiuos vaizdo įrašus 2019 m. rugpjūčio 26 d., praėjus daugiau nei vienam mėnesiui po vaizdo nufilmavimo, pateikė VST Štabo viršininkui.
2.2. Mano, kad pareigūnas, jaunesnysis specialistas Š. J., manydamas, kad pareiškėjas darė neteisėtus veiksmus, turėjo pareigą užkirsti kelią šiam teisės pažeidimui arba nedelsdamas pranešti apie tai pamainos vyriausiajam ir surašyti tarnybinį pranešimą, kaip tai numato Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnis, tačiau to nepadarė. Abejoja tokio filmavimo pagrįstumu bei teisėtumu, nes nėra pavaldus šiam pareigūnui, pareiškėjo veiklos kontrolė neįeina į šio pareigūno tarnybines funkcijas. Filmuota medžiaga, kuria jo atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas, yra sufabrikuota, neteisėtai sukaupta ar galimai sumontuota, siekiant jam pakenkti iš asmeninių paskatų. Tarnybos žiniaraštyje už 2019 m. liepos 11 d. nėra jokių įrašų apie netinkamą pareigų atlikimą. Iš pamainos vyresniojo jokių pastabų dėl tarnybos atlikimo nėra gavęs.
2.3. Pažymi, kad jo darbo vieta valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ Vilniaus filiale yra nuolatos filmuojama, daromi nepertraukiamos trukmės vaizdo įrašai, kurių pagrindu VST neretai pradėdavo tarnybinius patikrinimus dėl darbo drausmės nesilaikymo. 2019 m. balandžio 16 d. jo atžvilgiu jau buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio pagrindas buvo pareiškėjo darbo vietoje užfiksuotas vaizdo įrašas dėl darbo drausmės pažeidimo, už kurį 2019 m. gegužės 24 d. jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas. Tada neskundė paskirtos tarnybinės nuobaudos, nes manė, kad ji paskirta remiantis tinkamu įrodymu - darbo vietoje nufilmuotu vaizdo įrašu, iš kurio buvo galima neginčijamai konstatuoti tarnybinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju iš surinktos tarnybinio patikrinimo medžiagos akivaizdu, kad VST net nepateikė užklausos valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ Vilniaus filialui dėl 2019 m. liepos 11 d. vaizdo įrašo iš pareiškėjo tarnybos posto. Mano, kad dėl nepateisinamo Š. J. delsimo neteko galimybės tinkamai apsiginti, nes vaizdo įrašai darbo vietoje yra saugomi 14 darbo dienų. Tokiu būdu nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių ištyrimas, ir buvo apribota galimybė dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje ir galimybė tinkamai gintis nuo konkrečių kaltinimų.
2.4. Patikrinimo išvadoje neteisingai nustatyta kaltės forma, net jei ir būtų galima traktuoti, kad užsnūdo tarnybos metu, akivaizdu, kad likus kelioms valandoms iki pamainos pabaigos (iš 9, 5 valandų), užsnūdimas tarnybos metu turėtų būti traktuojamas kaip nuovargio pasekmė, kurio negalima sukontroliuoti, akivaizdu, kad tokia veika negalėtų būti vertinama kaip sąmoningai nukreipta į įstatymo saugomų pagrindinių vertybių pažeidimą. Be to, vaizdo įrašų padarymo metu bendravo su kartu poste tarnybą atlikusiais valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ Vilniaus filialo Priešgaisrinės apsaugos skyriaus pareigūnais, vienas iš kurių Išvadoje nurodytas valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ Vilniaus filialo Priešgaisrinės apsaugos skyriaus ugniagesys vairuotojas T. N., kuris buvo užsukęs pabendrauti apie 16 val. Taip pat tuo metu kalbėjo su kitu 2019 m. liepos 11 d. tarnybą poste vykdžiusiu ir dėl nežinomų priežasčių neminimu valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ Vilniaus filialo Priešgaisrinės apsaugos skyriaus ugniagesiu vairuotoju V. G.. Pasekmės dėl 22 ir 23 sekundžių trukmės tariamo miegojimo susilpnėjusi saugomo objekto apsauga, pamainos sudėtis ir pan., tačiau Išvadoje nėra nurodyta nei svarbių, neatitaisomų pasekmių, o taip pat ir menkų, nereikšmingų pasekmių, kurios bent galėjo kilti dėl galimo užsnūdimo. Jokių realių žalingų pasekmių šiuo požiūriu nekilo. Be to, pajėgumų susilpnėjimas dėl pareigūno miego iš esmės yra tik grėsmė, kad gali kilti pasekmės, o ne pati pasekmė, nes VST tik daro prielaidą, kad tokios pasekmės galėjo kilti. Išvadoje nurodytos aplinkybės susilpnėjus saugomo objekto apsaugai ir pamainos sudėčiai neatitinka tikrovės, nes pamainoje buvo su kitu pareigūnu, kurio funkcija buvo ne filmuoti mano būseną, o stebėti vaizdą monitoriuose.
2.5 Nesutinka su pritaikyta griežčiausia tarnybine nuobauda - atleidimu iš tarnybos. Mano, kad tokia griežta nuobauda gali būti taikoma tik tuomet, kai padaryta itin pavojinga veika (neveikimas), nustatytos itin sunkios, negrįžtamos tarnybinio nusižengimo pasekmės, padariusios realios žalos ar kitų sunkių neigiamų padarinių, kad už tai pritaikyta nuobauda atitiktų tarnybinio nusižengimo sunkumo laipsnį. Pažymi, kad nepaisant to, kad turi galiojančią nuobaudą - griežtą papeikimą, ir yra baustas už panašaus pobūdžio tarnybinius nusižengimus, tačiau šios aplinkybės nesukelia darbdaviui pareigos bausti kiekvieną kartą vis griežtesnėmis tarnybinėmis nuobaudomis nepaisant ir nevertinant tarnybinio nusižengimo pobūdžio ir mechaniškai taikyti Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatas. Tyrimą atlikęs pareigūnas neatsižvelgė į visas faktines bei teisines aplinkybes, susidariusią situaciją vertino vienpusiškai, paviršutiniškai, nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti būtinų elementų ir neįrodė jo kaltės.
2.6. Teismo posėdyje pareiškėjas, jo atstovė prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba su skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime (b. l. 51-54) paaiškino kad Tarnybinių patikrinimų atlikimą vidaus reikalų sistemoje reglamentuoja vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas). Aprašas nenustato kokie būtent įrodymai surinkti ar gauti tarnybinio patikrinimo metu yra tinkami ar netinkami vertinant bei konstatuojant pareigūnų padarytus tarnybinius nusižengimus. Todėl, tarnybinių patikrinimų atliekamų vadovaujantis Aprašo nuostatomis metu, jį atliekantys asmenys vadovaujasi iš esmės tais pačiais įrodymų vertinimo kriterijais kurie yra nustatyti ABTĮ 56 straipsnyje. Nei įstatymai, nei poįstatyminiai aktai nenumato kažkokių ypatingų reikalavimų (sertifikavimo, metrologinės patikros ir pan.) mobiliajam įrenginiui, kuriuo yra fiksuojamas pareigūno daromas tarnybinis nusižengimas. Taip pat nėra numatytų reikalavimų (pavaldumo, kontrolės funkcijų buvimo ir pan.) tarnybinį nusižengimą fiksuojančiam (darančiam vaizdo įrašą) asmeniui, be to Vidaus tarnybos statuto (toliau - VTS) 29 straipsnio 1 dalis nurodo, kad pareigūnų tarnybos santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai, įgaliojimams žymėti nustatomi nekariniai pareigūnų laipsniai. Pareiškėjas buvo vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis, o jo pažeidimą fiksavęs ir pastabas dėl netinkamo tarnybos pareigų atlikimo daręs pareigūnas Š. J. - vidaus tarnybos kapitonas (aukštesnis laipsnis). Pažymį, kad pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu pripažino, jog mobiliuoju telefonu darytame vaizdo įraše yra jis, neginčijama ir įvykio laikas bei data, ginčijamas yra tik pats miego tarnybos metu faktas ir teigiama, kad buvo atliekami akių ilsinimo pratimai, tačiau iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad tarnybinio patikrinimo metu vertintuose vaizdo įrašuose buvo užfiksuotas būtent miegantis pareiškėjas. Tarnybinio patikrinimo metu aplinkybę, kad pareiškėjas tarnybos metu miegojo patvirtino ir Š. J..
3.1. Aprašas nenumato per kiek laiko galimą tarnybinį nusižengimą užfiksavęs asmuo turi apie tai pranešti pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą ar kitam pareigūnui/vadovui. Apribojimai laike pradedant tarnybinio nusižengimo tyrimą, skaičiuojant nuo galimo nusižengimo padarymo momento yra numatyti tik Aprašo 9.6 papunktyje - tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas nustačius, kad skundžiamos pareigūnų veikos padarytos prieš 1 metus. Atitinkami terminai dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo yra numatyti ir Aprašo 6 ir 7 punktuose. Mano, kad šios bylos kontekste jokie terminai nustatantys tarnybinio patikrinimo pradžią pažeisti nebuvo. Aplinkybės dėl kurių informacija apie pareiškėjo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą Tarnybos vadovams buvo pateikta kiek vėliau detaliai paaiškintos Š. J. bei Tarnybos Štabo viršininko D. S. tarnybiniuose pranešimuose. Pareiškėjas nepateikia objektyvių duomenų apie tai, kad Tarnyba sąmoningai vilkino tarnybinio patikrinimo pradžią kaip ir apie tai, kad jis pats kreipėsi į VĮ Lietuvos oro uostai Vilniaus filialą dėl šios įmonės darytų vaizdo įrašų ir jų negavo dėl apriboto jų saugojimo termino.
3.2. Pareiškėjas darydamas naują tarnybinį nusižengimą jau turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą, kuri jam buvo paskirta už iš esmės analogiško pobūdžio pažeidimus (netinkamai vykdė objekto stebėjimą VĮ Lietuvos oro uostų Vilniaus filiale). Pats pareiškėjas savo skunde nurodo, kad užsnūdimą tarnybos metu galima laikyti kaip nepasiruošimą tarnybai, budrumo praradimą ir negalėjimą numatyti neigiamas pasekmes - užmigimą, todėl, jo manymu, kaltės forma šiuo atveju yra neatsargumas (nerūpestingumas). Tačiau pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas gerai suvokiantis objekto, kurį jam pavesta stebėti ir saugoti svarbą - strateginę reikšmę, todėl privalėjo kontroliuoti savo fiziologinę būseną ir esant reikalui informuoti savo vadovus prieš tarnybos pradžią ar jau jos metu apie tai, kad negali ar nebegali tinkamai vykdyti objekto stebėseną ir apsaugą. Todėl pareiškėjo veiksmai - miegas tarnybos metu šiuo konkrečiu atveju vertintini kaip tyčinis veiksmas tiesioginės ar netiesioginės tyčios forma. Mano, kad net ir darant prielaidą, kad pareiškėjas elgėsi neatsargiai (nerūpestingai) paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos, atsižvelgus į pažeidimų sistemingumą, yra adekvati. Vykdant nacionaliniam saugumui svarbių įmonių apsaugą ir tai darant aplaidžiai, konkrečių ir realių pasekmių reikalavimas tarnybinio nusižengimo, aptariamo šios bylos kontekste, konstatavimui ir kvalifikavimui būtų perteklinis ir nepateisinamas.
3.4. Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutino, prašė atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Viešojo saugumo tarnybos vado 2019 m. spalio 14 d. įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš Tarnybos Vilniaus dalinio 3-iosios kuopos l-ojo būrio jaunesniojo specialisto vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2019 m. rugpjūčio 27 d. VST štabo viršininko D. S. tarnybinio pranešimo pagrindu. Šiame tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. į tarnybinį telefoną gavo žinutę su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas galimai miegantis tarnybos metu VST pareigūnas (b. l. 66). Tarnybos vado 2019 m. rugpjūčio 27 d. pavedimu pavesta patikslinti informaciją. Informacijos tikslinimo metu 2019 m. rugpjūčio 29 d. Tarnybos VD 5-osios kuopos 3-ojo būrio jaunesnysis specialistas Š. J. tarnybiniu pranešimu informavo, kad 2019 m. liepos 11 d. vykdydamas tarnybą VĮ Lietuvos oro uostų Vilniaus filiale nufilmavo pareiškėją savo asmeniniu mobiliuoju telefonu neva miegojusį tarnybos vietoje, padarydamas du vaizdo įrašus apie 16.23 val. ir 16.33 val. (b. l. 67).
5.1. Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas vidaus tarnybos majoras V. A. 2019 m. rugpjūčio 29 d. surašė pažymą dėl vaizdo peržiūros, kurioje aprašomi Š. J. nufilmuoti ir pateikti vaizdo įrašai (b. l. 71). 2019 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu informavo Tarnybos vadą apie gautą Š. J. paaiškinimą ir pateiktus vaizdo įrašus, iš kurių matyti, jog pareiškėjas savo veiksmais galimai padarė tarnybinį nusižengimą, todėl tikslinga jo atžvilgiu atlikti tarnybinį patikrinimą (b. l. 72).
5.2. Viešojo saugumo tarnybos vadas 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu nurodė vyriausiajam tyrėjui vidaus tarnybos majorui V. A. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų (b. l. 73).
5.3. Pareiškėjui pranešimas apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo įteiktas 2019 m. rugpjūčio 30 d., jam pasiūlyta pateikti paaiškinimą. Todėl jis 2019 m. rugsėjo 13 d. pateikė atsakovui paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo ir su tuo susijusias aplinkybes. Paaiškinime nurodė, kad pateiktoje filmuotoje medžiagoje galimai yra užfiksuotas jis, užmerkęs akis, darantis specialius akių pratimus, nes nuo darbo su vaizdo stebėjimo sistemomis labai pavargsta akys, tai numato Lietuvos higienos norma HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais, saugos ir sveikatos reikalavimai“, pagal kurią dirbant prie vaizduoklių, turėtų būti periodiškai daromos pertraukos, o nuovargį ir įtampą mažinti pertraukų metu, pasibaigus darbui rekomenduojama atliekant specialius akių ir fizinius pratimus darbo vietoje ir (arba) poilsio patalpoje. Pažymėjo, kad kolegos Š. J. filmavimas kaip jis ilsisi pavargęs, yra neetiškas, keliantis abejonių dėl jo paties funkcijų atlikimo tinkamumo ir teisėtumo, nes matydamas neteisėtus veiksmus, jis privalėjo užkirsti tam kelią, nedelsdamas pranešti pamainos vyresniajam, surašyti tarnybinį pranešimą kaip tai numato vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio nuostatos (b. l. 79-80).
5.4. Tarnyba 2019 m. rugsėjo 3 d. raštu informavo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą apie tai, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas Nr. 47V-1059 dėl pareiškėjo veiksmų.
5.5. Tarnybos vyriausiasis tyrėjas vidaus tarnybos majoras V. A., įvertinęs visą surinktą medžiagą, nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į pareiškėjo paaiškinimus, 2019 m. spalio 10 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau - Išvada), konstatuodamas, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 11 d. 16.23 (23 sekundes miegojo) ir 16.33 val. (22 sekundes miegojo), žinodamas, kokias funkcijas turi atlikti, vykdė svarbaus ir strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio objekto – Vilniaus oro uosto apsaugą, miegojo (užfiksuota ne trumpiau kaip 45 sekundės) poste (tarnybos vietoje) tarnybos metu, nevykdė nustatytų apsaugos pamainos pareigūno funkcijų, numatytų Apsaugos tvarkos aprašo 13.2, 12.1, 27.1 punktuose, Pareigybės aprašymo 6.1 punkte, pasiūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos (b. l. 55-126).
5.6. Viešojo saugumo tarnybos vadas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 39 straipsnio 3 dalies 8 punktu, 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į Tarnybos 2019 m. spalio 10 d. tarnybinio patikrinimo Išvadą 2019 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 47TE-573 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos Vilniaus dalinio 3-iosios kuopos l-ojo būrio jaunesniojo specialisto vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio pareigų nuo 2019 m. spalio 14 d. (b. l. 24).
6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, su skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Įsakymą, įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į pareigas arba sušvelninti paskirtą tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos, įpareigoti atsakovą grąžinti sumokėtus 419, 34 Eur už 7,04 suteiktas darbo dienas kasmetinių atostogų, viršijančių įgytą teisę į dalį kasmetinių atostogų, priteisti darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką (jei toks susidarytų) nuo 2019 m. spalio 14 d. iki sprendimo įvykdymo dienos.
7. Taigi byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš Tarnybos Vilniaus dalinio 3-iosios kuopos l-ojo būrio jaunesniojo specialisto vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio pareigų, teisėtumo bei pagrįstumo.
8. Pareiškėjas neneigia, kad padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau teigė, kad tarnybinį nusižengimą padarė netyčia, jo padarytas tarnybinis nusižengimas negali būti laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, tarnybinis nusižengimas fiksuotas bendradarbio yra netinkamas įrodymas tarnybinio nusižengimo konstatavimui, paskirta nuobauda per griežta, išvada nepagrįsta, nėra atskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, nebuvo gautas Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos sutikimas.
9. Atsakovė teigia priešingai – pareiškėjo kaltės forma yra tyčia, o miegojimas tarnybos metu nesuderinamas su pareigūno pareigomis – vykdyti sienos apsaugą, todėl laikytinas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu pripažino jog mobiliuoju telefonu darytame vaizdo įraše yra jis, terminai nustatantys tarnybinio patikrinimo pradžią nebuvo pažeisti, paskirta nuobauda, atsižvelgus į pažeidimų sistemingumą, yra adekvati.
10. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ), Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir Darbo kodeksas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1390 dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau – ir Aprašas) ir kt.
10. 1. Pagal Statuto 2 straipsnio 7 punktą tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.
10.2. Pagal Statuto 39 straipsnio 1 dalį už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija išslaptinama. Pagal 39 straipsnio 2 dalį Pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos. Pagal 39 straipsnio 3 dalies 8 punktą tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda.
10.3. Statuto 72 straipsnyje numatyti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai. Pagal 1 dalies 14 punktą pareigūnas atleidžiamas kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Pagal 76 straipsnio atleidimo iš vidaus tarnybos kitais pagrindais 1 dalį šio statuto 72 straipsnio 1 dalies 2–11, 14 ir 16 punktuose nurodytais pagrindais pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Šiais pagrindais atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos galima ir jo laikinojo nedarbingumo, atostogų ar nušalinimo nuo pareigų metu.
10.4. Statuto dešimtame skirsnyje aptariami profesinių sąjungų veiklos statutinėje įstaigoje ypatumai. Statuto 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
10.5. Apsaugos tvarkos aprašo 12 punkte numatyti apsaugos pamainų pagrindiniai uždaviniai. 12.1. papunktyje numatytas uždavinys užtikrinti objekto vidinę ir (ar) išorinę fizinę ir ginkluotąją apsaugą. Apsaugos tvarkos aprašo 13 punkte numatytos apsaugos pamainų pagrindinės funkcijos. 13.2 punkte numatyta funkcija vykdyti apsaugą techninėmis apsaugos priemonėmis. Apsaugos tvarkos aprašo 27 punkte numatytos apsaugos pareigūnų pareigos, 27.1. papunktyje numatyta pareiga vykdyti objekto apsaugą apsaugos pamainos vyresniojo nustatytuose apsaugos postuose.
10.6. Tarnybos vado 2016 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 47TE-382 patvirtintas VD 5-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymas (toliau - Pareigybės aprašymas). Pareigybės aprašymo 6 punkte numatytos vykdomos funkcijos, 6.1. papunktyje numatyta funkcija vykdyti Tarnybos saugomų objektų fizinę apsaugą.
11. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 11 d. tarnybos metu nuo 16.23 val. iki 16.33 val. poste prie kompiuterio miegojo 45 sekundes. Todėl pareiškėjas pažeidė Apsaugos tvarkos aprašo 13.2, 12.1, 27.1 punkto, Pareigybės aprašymo 6.1 punkto reikalavimus, t. y. pareigūno neteisėta veika yra nustatyta, dėl jos ginčo nėra.
12. Taigi vertindamas pareiškėjo kaltę teismas sprendžia, kad neteisėta veika atlikta sąmoningai tyčia, nes pareiškėjas turėdamas tokią darbo patirtį Tarnyboje, ginčo situacijoje būdamas ne vienas galėjo ir turėjo suprasti, kad miegodamas tarnybos metu nevykdo tarnybos funkcijų. Taip pat pareiškėjas galėjo ir turėjo pajusti apimantį snaudulį ir reaguoti į šį savo organizmo poreikį. Situacijos aplinkybės (kėdė su atlošu, priešais kompiuteris, pareiškėjas užsimerkęs, giliai alsuoja), užfiksuotos vaizdo įraše, vienareikšmiškai patvirtina pareiškėjo tyčinę veiką.
13. Tačiau pasekmių dėl pareiškėjo padarytos neteisėtos veikos nekilo, jų nenustatė nei teismas, nei atsakovė. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką pasekmės ne visais atvejais būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas (LVAT administracinėje byloje Nr. A-492-1736/2014). Todėl atsižvelgdamas į nurodytas teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, nustatytas bylos aplinkybes, teismas laiko, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą. Atsakovas vertino pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą kaip šiurkštų ir atleido pareiškėją iš tarnybos. Nagrinėjamu atveju iš Išvados turinio galima daryti prielaidą, kad šiurkštumą ir atleidimą iš darbo lėmė pareiškėjo kaltės forma – tyčia, ir vadovybės sprendimas griežtai vertinti miegojimą darbe. Teismo vertinimu, miegojimas tarnybos metu nėra ir negali būti toleruojamas, tačiau šis tarnybinis nusižengimas, kai jis nustatomas, turi būti detaliai, išsamiai, objektyviai, analizuojamas, tiriamos ir vertinamos visos individualios kiekvienai situacijai reikšmingos aplinkybės kaip nurodyta LVAT praktikoje.
14. Pagal Statuto 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pareiškėjui Tarnybos vado 2019 m. gegužės 24 d. įsakymu yra paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, tačiau atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovė nepagrįstai vertino padarytą nusižengimą kaip šiurkštų, už kurį skyrė griežčiausią tarnybinę nuobaudą. Pirma, pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas realių pasekmių nesukėlė, antra, pareiškėjo tarnybos stažas yra 16 metų 8 mėnesiai, 2018 metais jo tarnybinė veikla įvertinta gerai, Tarnybos vado 2019 m. spalio 26 d. įsakymu jam suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. liepos 16 d., trečia, pareiškėjas ir valstybė daugiau nei per 16 metų yra investavę į tokio pareigūno žinias, specialų pasirengimą vykdyti tarnybą, ketvirta, iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad jo kolega matė jo daromą pažeidimą, jo nenutraukė (girdisi juokai), savo telefonu nufilmavo daromą pažeidimą, apie jį nepranešė vadovybei, ir daugiau nei po 45 dienų, t. y. 2019 m. rugpjūčio 26 d. šį vaizdo įrašą išsiuntė štabo viršininkui D. S., kuris tarnybiniu pranešimu pranešė vadovybei, penkta, nei Išvadoje, nei Įsakyme niekaip neįvertinta Š. J. veikla, t. y. nebuvo atliekamas tyrimas dėl ne laiku pateikto pranešimo apie fiksuotą pažeidimą, šešta, pareiškėjas nuo 2019 m. birželio 13 d. yra išrinktas Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įtaigų Viešojo saugumo tarnybos profesinės sąjungos pirmininku (b. l. 140-143). Todėl atleidimas iš pareigų, kaip griežčiausia tarnybinės atsakomybės forma, turėtų būti taikoma tik kraštutiniu atveju, nes ir pačiai valstybei žalinga atleisti pareigūną, kuris turi tam tikrą patirtį, iš esmės savo pareigas atlieka tinkamai, valstybė yra investavusi į jo apmokymą, pareiškėjas iš dalies prisipažino padaręs neteisėtą veiką, prašo skirti alternatyvią nuobaudą, gailisi. Teismas vadovaujasi nuoseklia LVAT praktika analogiškose bylose, pagal kurią adekvati ir proporcinga tarnybinė nuobauda už tokio pobūdžio pažeidimą yra perkėlimas į žemesnes pareigas (LVAT administracinėse bylose Nr. A552–2748/2012, Nr. A-2747-575/2016, Nr. eA-788-520/2018, Nr. eA-5486-556/2019).
15. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad paskirta nuobauda, atsižvelgus į pažeidimų sistemingumą, yra adekvati, nes Išvadoje nėra pagrindžiama, kodėl kitokios, švelnesnės, atsakomybės priemonės būtų nepakankamos individualiu atveju, atsižvelgiant į konkrečias pareiškėjo situacijai reikšmingas aplinkybes (pasekmių nebuvimą, 2018 metų veiklos teigiamas vertinimas, ilgametį darbą, jo, kaip Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įtaigų Viešojo saugumo tarnybos profesinės sąjungos pirmininko pareigas). Įsakymu paskirta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda, tačiau nuobaudos griežtumo motyvų taip pat nėra. Atsakovė teigia, kad pareigūnų miegojimas darbe gali būti neigiamai vertinamas visuomenės akyse. Teismas pabrėžia, kad miegojimas darbe ir visuomenės akyse, ir Tarnybos vadovybės, ir teismo vertinimu yra netoleruotinas, tačiau Lietuvos Respublikos teisės aktai, teismų praktika, taip pat ir visuomenė tikisi adekvataus padaryto pažeidimo vertinimo. Teismo vertinimu, atsižvelgus į šios bylos konkrečias faktines aplinkybes, teisingumo bei protingumo kriterijus, nuobaudos tikslai iš tikro bus pasiekti perkeliant pareiškėją į žemesnes pareigas už pareiškėjo padarytą teisei priešingą veiką. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakomybėn patraukto asmens tarnybos laikas gana ilgas (dabar jau daugiau 16 metų), 2018 m. tarnybos veikla vertinama gerai, yra vaiko priežiūros atostogose, dėl padarytos neleistinos veikos iš dalies prisipažino, gailisi dėl įvykio, o visa tai tarnauja pastarojo naudai ir teismo pakeistos tarnybinės nuobaudos palikimui galioti, nepaisant atsakovo argumentų. Būtina pastebėti, kad kiekvienu atveju kaltam asmeniui turi būti parinka tokia poveikio priemonė, kuri atitiktų pažeidėjo asmenį, pažeidimo padarymo aplinkybes, nes per griežta nuobauda tampa neefektyvia. Griežta tarnybinė (drausminė) nuobauda turi būti taikoma, kai pažeidėjas tikrai tokios nusipelno. Perkėlimas į žemesnes pareigas aptariamu atveju būtų tinkama tarnybinė nuobauda atliks auklėjamąjį poveikį ir teigiamai paveiks teisei priešingą veiką įvykdžiusį asmenį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
16. Pareiškėjas prašo paskirtą tarnybinę nuobaudą panaikinti, nes nebuvo gautas Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos sutikimas, be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs praktiką, kad profsąjungos sutikimas atleidžiant iš darbo darbuotojų atstovavimą įgyvendinančius asmenis yra būtinas. Teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija, nes Statuto 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Taigi sutikimas reikalingas tuo atveju, jeigu pareiškėjas nėra atleidžiamas iš tarnybos, šiuo atveju pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos, todėl sutikimas nebuvo būtinas. Teismas aiškiai nustatė, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė, nusižengimas padarytas sąmoningai tyčia. LVAT yra išaiškinęs, kad teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (LVAT administracinėje byloje Nr. A438-649/2013). Taigi teismas tenkina pareiškėjo skundą iš dalies, pakeičia Tarnybos vado 2019 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. 47TE-573 dalį dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui iš atleidimo iš vidaus tarnybos į perkėlimą į žemesnes pareigas. Pripažinus, kad keičiama nuobauda atleisti iš pareigų, pareiškėjo atleidimas iš pareigų laikytinas neteisėtu, pareiškėjas grąžinamas į žemesnes pareigas, nei jo eitos Vilniaus dalinio 3-iosios kuopos l-ojo būrio jaunesniojo specialisto vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio pareigos.
17. Pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalį, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojas grąžinamas į darbą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimo dėl grąžinimo į darbą įsiteisėjimo. Taigi, pripažinus pareiškėjo atleidimą neteisėtu, remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, jis grąžintinas į darbą Viešojo saugumo tarnyboje.
18. Pareiškėjui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Pareiškėjas neteisėtai iš darbo atleistas 2019 m. spalio 14 d., todėl jo priverstinė pravaikšta prasidėjo 2019 m. spalio 15 d. Pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 (toliau – ir Darbo užmokesčio skaičiavimo aprašas) 5.1 punktą darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Darbo užmokesčio skaičiavimo aprašo 3.1–3.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus. Tarnybos vado 2019 m. spalio 26 d. įsakymu pareiškėjui suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. liepos 16 d., todėl vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nėra priteisiamas. Pareiškėjas teismo posėdyje šias aplinkybes patvirtino, neprašė priteisti vidutinio darbo užmokesčio už minėtą laiką.
19. Tačiau prašė įpareigoti atsakovą Tarnybą grąžinti jam sumokėtus 419,34 Eur už 7,04 suteiktas darbo dienas kasmetinių atostogų, viršijančių įgytą teisę į dalį kasmetinių atostogų. Ginčo tarp šalių, kad pareiškėjas yra įmokėjęs 419,34 Eur už 7,04 suteiktas darbo dienas kasmetinių atostogų, nėra, todėl Tarnyba įpareigojama grąžinti sumokėtus 419,34 Eur už 7,04 suteiktas darbo dienas kasmetinių atostogų, nes pareiškėjo ir Tarnybos santykiai nėra nutrūkę ir pareiškėjas turi teisę pasinaudoti atostogomis.
20. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 3 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškėjo V. Z. (V. Z.) skundą iš dalies.
Panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2019 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. 47TE-573 „Dėl vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio V. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ dalį, kuria V. Z. (V. Z.) skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, pakeičiant į tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas.
Grąžinti pareiškėją V. Z. (V. Z.) į darbą Viešojo saugumo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos.
Įpareigoti Viešojo saugumo tarnybą prie vidaus reikalų ministerijos grąžinti V. Z. (V. Z.) sumokėtus 419,34 Eur už 7,04 suteiktas darbo dienas kasmetinių atostogų.
Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.