Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimą dėl A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje. Bausmės pabaiga – 2025 m. sausio 6 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo siūloma A. M. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti arešto bausme, kadangi nuteistasis vengia vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdyje prašė teikimą tenkinti teikime nurodytais motyvais.

Prokuroras teismo posėdyje prašė teikimą tenkinti, nuteistasis akivaizdžiai vengia atlikti jam paskirtą bausmę.

Nuteistojo gynėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog nuteistasis vengia bendrauti su probacijos tarnyba, jo neįmanoma surasti, todėl prašo teikimą tenkinti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Laisvės apribojimo bausmės esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. BK 48 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.

Iš teismui pateikto Probacijos tarnybos teikimo bei byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Probacijos tarnyba nuteistojo elgesį kontroliuoja nuo 2024 m. liepos 9 d. Nuteistasis A. M. 2024 m. liepos 24 d. buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka, sąlygomis, teismo paskirtais įpareigojimais, jam išaiškinta atsakomybė už vengimą atlikti bausmę (asmens b. l. 10-11). A. M. atžvilgiu ikiteisminių tyrimų nebuvo pradėta (asmens b. l. 12), teismo paskirto įpareigojimo bausmės vykdymo laikotarpiu be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimų nebuvo užfiksuota. Tačiau nuteistasis bausmės vykdymo laikotarpiu vieną kartą buvo baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 446 straipsnio 4 dalį, už tai, jog važiavo autobusu be bilieto, paskirta 16 Eur bauda nėra sumokėta (asmens b. l. 12, 25), taip pat A. M. nevykdė teismo paskirto įpareigojimo pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (asmens b. l. 13, 23, 24). Priežiūros laikotarpio pradžioje buvo nustatyta, kad nuteistasis nesilaiko įpareigojimo ir niekur nedirba bei nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, iš kurios yra išbrauktas be teisės registruotis 6 mėnesius (iki 2024 m. spalio 11 d.). Nuteistasis 2024 m. liepos 24 d. dėl minėto įpareigojimo nevykdymo savo pasiaiškinime nurodė, jog pasižada iki 2024 m. rugpjūčio 10 d. įsidarbinti (asmens b. l. 16), tačiau iki šiol neįsidarbino. 2024 m. rugpjūčio 28 d. pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad neįsidarbino dėl prastos sveikatos ir nuo 2024 m. spalio 11 d. užsiregistruos Užimtumo tarnyboje (asmens b. l. 20). 2024 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniu pranešimu buvo kreiptasi į Probacijos tarnybos skyriaus viršininką dėl A. M. paskirtos bausmės sąlygų nesilaikymo ir siūlymu į teismą nesikreipti, o pakartotinai nuteistajam išaiškinti bausmės nevykdymo sąlygas, atsakomybę bei papildomai paskirti priemones: nukreipti pas socialinę darbuotoją dėl darbo paieškos, dalyvauti motyvaciniuose užsiėmimuose su priežiūrą vykdančia pareigūne siekiant išlaikyti motyvaciją nedaryti naujų pažeidimų ir tinkamai vykdyti paskirtos bausmės sąlygas bei suintensyvinti individualų darbą ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Tačiau nuteistasis teigiamų išvadų nepadarė, nes Sodros ir Užimtumo tarnybos duomenimis toliau neįsidirbo ir neužsiregistravo Užimtumo tarnyboje, nors ir dalyvavo užsiėmimuose „Finansų tvarkymas bei „Darbo paieška ir savęs pristatymas darbdaviui“ (asmens b. l. 21-22). A. M. 2024 m. spalio 17 d. buvo kviečiamas atvykti į Probacijos tarnybą, tačiau jam neatvykus sutartu laiku, su nuteistuoju buvo susisiekta telefonu, pokalbio metu šis informavo, kad neturi laiko atvykti, pateisinamų priežasčių nenurodė, iki šiol Užimtumo tarnyboje neužsiregistravo nes neturi savo asmens dokumento (ankstesniuose pokalbiuose su Probacijos tarnybos darbuotojais A. M. šios aplinkybės nebuvo nurodęs), kur yra šis dokumentas – nežino. Po to su asmeniu telefonu susisiekti nepavyko, nuteistasis buvo nepasiekiamas. 2024 m. spalio 25 d. Probacijos tarnybos darbuotojams nuvykus į A. M. gyvenamosios vietos adresu nuteistasis nebuvo surastas, šaukimas atvykti į Probacijos tarnybą buvo paliktas jo sūnui, kuris nurodė, jog būtinai šaukimą perduos savo tėvui. Visgi nustatytu laiku A. M. į Probacijos tarnybą neatvyko, iki šiol nuteistojo telefonas yra išjungtas. 2024 m. spalio 28 d. telefonu susisiekus su A. M. sūnumi, šis nurodė, kad su tėvu mažai bendrauja, jis grįžta vėlai vakare, todėl mažai mato, o šaukimą jam įteikė.

Laisvės apribojimo bausmės tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik esant paties asmens teigiamam nusistatymui. Teismo paskirtais įpareigojimais, priežiūros plane nustatytomis bausmės įgyvendinimo priemonėmis, įstatyme numatytomis nuteistojo pareigomis, kad jos būtų tinkamai vykdomos, turi pasirūpinti ne kas kitas, o pats nuteistasis. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis jam paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų.

A. M. teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl vienos nusikalstamos veikos susijusios su narkotinių medžiagų disponavimu. Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, siekdamas užtikrinti bausmės paskirtį, nuteistajam paskyrė laisvės apribojimo bausmę su dviem įpareigojimais: 1) visą bausmės vykdymo laikotarpį be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis vieną kartą buvo baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesusimokėjęs, taip pat visiškai nevykdė vieno iš dviejų teismo paskirtų įpareigojimų – pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje. Nuteistasis priežiūros laikotarpiu Probacijos tarnybai savo pasiaiškinimuose nurodydavo, jog pradės dirbti ir registruosis Užimtumo tarnyboje, visgi iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. M. iki šiol nei pradėjo dirbti, nei užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Pažymėtina, jog nuteistasis nutraukė visas galimybes Probacijos tarnybai su juo susisiekti, telefonu yra nepasiekiamas, gyvenamojoje vietoje nebuvo surastas. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo požiūris į teismo paskirtą bausmę yra atmestinas, paskirto teismo įpareigojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje nevykdo, su Probacijos tarnyba nekomunikuoja, yra nepasiekiamas, kas suponuoja išvadą, jog A. M. paskirta bausmė negali pasiekti savo tikslų.

Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys patvirtina A. M. sąmoningą ir neatsakingą požiūrį į savo, kaip probuojamojo, pareigas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis ne tik, kad sistemingai nevykdo jam paskirto vieno iš dviejų įpareigojimų, tačiau yra ir nepasiekiamas, Probacijos tarnybai su nuteistuoju nuo 2024 m. spalio 17 d. nepavyko susisiekti, gyvenamojoje vietoje nebuvo surastas. Iš to kas aptarta akivaizdu, kad A. M. piktybiškai ir be jokių pateisinamų priežasčių nevykdė teismo paskirtos bausmės ir paskirto įpareigojimo bei nesilaikė probuojamiems asmenims nustatytų reikalavimų. Nuteistasis sistemingai pažeidinėdamas teismo paskirtą įpareigojimą, tokiu savo elgesiu, parodo, jog neįdeda pastangų pasitaisyti ir resocializuotis tinkamai vykdant jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. M. nevertina teismo jam parodyto pasitikėjimo neskiriant su laisvės atėmimu susijusios bausmės, kadangi jo elgesys nekinta tinkama linkme ir išlieka vertintinas neigiamai. Teismas pažymi, kad asmuo už nusikalstamą veiką turi būti ne tik formaliai nubaustas, bet ir tinkamai atlikti teismo paskirtą bausmę, kadangi paskirtos bausmės vykdymas užtikrina bausmės paskirties bei tikslų įgyvendinimą. Pažymėtina, jog jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių A. M. tinkamai vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, nenustatyta. Iš to seka, kad A. M. vengia atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę ir nesiekia savanoriškai jos vykdyti, todėl nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų ir nuteistojo elgesį koreguoti tinkama linkme tęsiant probaciją. Teismo vertinimu, nepakeitus laisvės apribojimo bausmės į areštą, būtų sudarytos prielaidos asmens nebaudžiamumui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrįstas pagrindas teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę BK 48 straipsnio 8 dalyje numatytu pagrindu keisti griežtesne bausme – areštu, vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis), ir nustatyti maksimalią už baudžiamojo nusižengimo padarymą įstatymo leidžiamą arešto bausmės trukmę – 45 paras.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, 49 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimą tenkinti.

A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti į 45 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo vykdant šią nutartį dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai.

2. Kartu su nutarties nuorašu nuteistajam siunčiama arešto bausmės vykdymo tvarka.