Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimas ir A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu A. M. paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista arešto bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu, ir A. M. paskirta laisvės apribojimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei pradėti dirbti arba be pažeidimų registruoti Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, į A. M. skirtą bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas, nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. 17.15 val. iki 2023 m. rugsėjo 4 d. 20.43 val., t. y. viena para, kuri prilyginta 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi tenkinus Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimą A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams pakeista arešto bausme 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms. Nutarta arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo vykdant nutartį.

II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir argumentai

3. Nuteistojo A. M. skundu nesutinkama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi, nes, nuteistojo teigimu, jis negalėjo dalyvauti dėl turimų sveikatos problemų, todėl prašo bylą išspręsti švelniau.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo skundas atmestinas.

5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui gauta medžiaga, skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarties motyvais bei nuteistojo A. M. skundu, daro išvadą, kad žemesnysis teismas tinkamai taikė baudžiamojo, baudžiamo proceso bei bausmių vykdymo įstatymų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą – nuteistajam skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės nesuponuoja pagrindo keisti ar apskritai naikinti skundžiamą nutartį.

6. Teismų praktikoje pažymima, kad laisvės apribojimo bausmės esmė yra ta, jog asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-696/2015). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; taip pat privalo laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus (BVK 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia BK 48 straipsnyje numatytais atvejais. Tuo tarpu BK 48 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, tais atvejais, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

8. Teismas, prieš keisdamas bausmę griežtesne (šiuo atveju – areštu) turi neginčijamai nustatyti, kad laisvės apribojimo bausmę atlikti asmuo iš tiesų vengia. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę yra laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų arba įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, taip pat pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas ar netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatytos tvarkos pažeidimai ir pan. Spręsdamas laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą teismas turi patikrinti, ar nuteistasis turėjo realią galimybę teismo paskirtus įpareigojimus įvykdyti, ar įpareigojimai neįvykdyti dėl svarbių priežasčių, ar egzistavo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios juos įvykdyti. Teismas, svarstydamas laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą dėl asmeniui paskirtų įpareigojimų nevykdymo, taip pat turi patikrinti, ar nuteistasis dėjo protingas, pagrįstas pastangas, kad jam paskirti įpareigojimai būtų įvykdyti.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu A. M. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, be kita ko, jam buvo nustatyti įpareigojimai visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruoti Užimtumo tarnyboje. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. liepos 4 d. (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartimi atmetus kitos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu kalta pripažintos nuteistosios apeliacinį skundą). Iš nuteistojo A. M. asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistojo priežiūra Probacijos tarnybos vykdoma nuo 2024 m. liepos 9 d. (a. b. l. 9), o 2024 m. liepos 24 d. nuteistasis buvo supažindintas su bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis bei teisinėmis pasekmėmis už pareigų nevykdymą (a. b. l. 10). Šie duomenys leidžia spręsti, kad nuteistasis A. M. neabejotinai žinojo jam paskirtos bausmės vykdymo tvarką, sąlygas, savo teises bei pareigas ir teisines pasekmes už pareigų nevykdymą, taip pat žinojo apie apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų vykdymo tvarką.

10. Pirmiausia, pažymėtina, kad iš aukštesniajam teismui pateiktų Probacijos tarnybos surinktų duomenų matyti, jog probacijos metu nebuvo nustatyta A. M. paskirto įpareigojimo – bausmės vykdymo laikotarpiu be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – pažeidimų. Taip pat nuteistojo A. M. atžvilgiu probacijos laikotarpiu nebuvo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (a. b. l. 12). Šios aplinkybės pagrįstai buvo pažymėtos ir skundžiamoje nutartyje. Vis dėlto, šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, negali paneigti kitų nuteistojo padarytų pažeidimų probacijos laikotarpiu.

11. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad probacijos vykdymo laikotarpiu, t. y. 2024 m. rugsėjo 6 d., A. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, o Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus informacijos apie A. M. paskirtos baudos sumokėjimą nėra (a. b. l. 12, 25). Be kita ko, esminis nuteistojo probacijos metu padarytas pažeidimas – teismo paskirto įpareigojimo pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje nevykdymas. Iš nuteistojo asmens byloje esančios informacijos matyti, kad 2024 m. liepos 15 d. atliekant pareigos pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje kontrolę buvo nustatyta, jog nuteistasis A. M. SODROS duomenimis nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, juolab, kad iš jos 2024 m. balandžio 11 d. buvo išbrauktas be teisės registruotis šešis mėnesius (a. b. l. 13, 23). Kaip matyti iš 2024 m. liepos 24 d. A. M. pasiaiškinimo, jis taip pat nurodė, kad yra išbrauktas iš Užimtumo tarnybos iki spalio 11 d., todėl pasižada įsidarbinti artimiausiu metu, išsiimant verslo liudijimą iki rugpjūčio 10 d. (a. b. l. 16). Pažymėtina, kad 2024 m. liepos 24 d. nuteistasis papildomai buvo supažindintas su įpareigojimu, išaiškintos jo nevykdymo teisinės pasekmės ir atsakomybė; nuteistajam buvo išaiškinta, jog jam neįsidarbinus, bus sprendžiamas klausimas dėl jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą. Visgi, 2024 m. rugpjūčio 22 d. duomenimis nuteistasis taip pat nebuvo įsidarbinęs, o 2024 m. rugpjūčio 28 d. pasiaiškino, kad nesilaikė savo pažado ir neįsidarbino dėl prastos sveikatos būklės, nurodė suėjus 2024 m. spalio 11 d. terminui būtinai užsiregistruosiąs Užimtumo tarnyboje (a. b. l. 20).

12. Kaip nurodoma Probacijos tarnybos teikime dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, 2024 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniu pranešimu buvo kreiptasi į skyriaus viršininką dėl A. M. bausmės sąlygų nesilaikymo su siūlymu nesikreipti į teismą, o pakartotinai jam išaiškinti bausmės nevykdymo sąlygas, atsakomybę bei paskirti papildomas priemones: nukreipti pas socialinę darbuotoją dėl darbo paieškos, dalyvauti motyvaciniuose užsiėmimuose su priežiūrą vykdančia pareigūne siekiant išlaikyti motyvaciją nedaryti naujų teisės pažeidimų ir tinkamai vykdyti bausmės sąlygas bei suintensyvinti individualų darbą ne rečiau kaip du kartus per mėnesį (a. b. l. 15). Visgi, nors Probacijos tarnybos surinktais duomenimis A. M. dalyvavo užsiėmimų cikluose „Finansų tvarkymas“ ir „Darbo paieška ir savęs pristatymas darbdaviui“ (a. b. l. 14, 21–22), tačiau 2024 m. rugsėjo 12 d. atliktos kontrolės metu nustatyta, kad nuteistasis vis dar nedirba ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, tokia pati informacija nustatyta ir 2024 m. spalio 17 d. bei 2024 m. spalio 28 d. (a. b. l. 14). Aukštesniojo teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys laikytinas piktybiniu vengimu laikytis teismo paskirto įpareigojimo, vykdyti laisvės apribojimu nuteisto asmens pareigas ir atlikti šią bausmę.

13. Nagrinėjamo skundo kontekste reikšminga pastebėti ir tai, kad nuteistojo A. M. tolimesnė kontrolė probacijos sąlygomis nėra įmanoma ir dėl paties nuteistojo nepakankamo bendradarbiavimo su Probacijos tarnyba. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2024 m. spalio 17 d. nuteistasis buvo kviečiamas atvykti į Probacijos tarnybą, tačiau sutartu laiku neatvyko, o su juo susisiekus telefonu, nuteistasis informavo, jog neturi laiko atvykti, nenurodė tai pateisinančių priežasčių, iki šiol neužsiregistravo Užimtumo tarnyboje, nes neturi savo asmens dokumento. Probacijos tarnybai anksčiau nuteistasis A. M. šios aplinkybės nebuvo nurodęs. Vėliau su nuteistuoju telefonu susisiekti nepavyko. Tuo tarpu, kaip nurodo Probacijos tarnyba, 2024 m. spalio 25 d. nuvykus nuteistojo gyvenamosios vietos adresu pats nuteistasis nebuvo rastas, šaukimas atvykti į Probacijos tarnybą buvo paliktas nuteistojo sūnui, kuris nurodė šaukimą perduosiąs A. M. (a. b. l. 22A). Visgi, šaukime nurodytą dieną, t. y. 2024 m. spalio 28 d., nuteistasis taip pat neatvyko į Probacijos tarnybą, jo telefonas buvo išjungtas (a. b. l. 12). Susisiekus su nuteistojo sūnumi, kuriam buvo paliktas nuteistajam skirtas šaukimas, šis nurodė šaukimą tėvui įteikęs. Pastebėtina ir tai, kad nurodytų pažeidimų kontekste galima spręsti, jog jie nėra atsitiktiniai ir daromi pakankamai dažnai. Be to, pažymėtina, kad neatvykimo į Probacijos tarnybą atvejai fiksuoti ir ankstesniu nei 2024 m. spalio 17 d. bausmės vykdymo laikotarpiu (a. b. l. 11). Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pats nuteistasis nėra suinteresuotas bendradarbiauti su Probacijos tarnyba siekiant efektyvios jo probacijos. Juolab, kad aplinkybę, jog nuteistasis nebendradarbiauja su Probacijos tarnyba žemesniajame teisme vykusio teismo posėdžio metu pripažino ir nuteistojo gynėjas.

14. Akcentuotina, kad apie vengimą vykdyti paskirtą laisvės apribojimo bausmę sprendžiama įvertinus nuteistojo elgesį visos bausmės vykdymo metu nuo pat jos vykdymo pradžios. Nagrinėjamu atveju daryti neabejotina išvada, kad nuteistojo elgesys yra neatsakingas, jis sistemingai nevykdė vieno iš dviejų teismo skirtų įpareigojimų, taip pat nėra linkęs bendradarbiauti su Probacijos tarnybos pareigūnais. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti bei pritarti žemesniojo teismo išvadai, kad nuteistasis A. M. nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, neskiriant griežčiausios už nusikalstamą veiką sankcijoje numatytos bausmės.

15. Pažymėtina, kad iš aukštesniajam teismui skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta objektyvių priežasčių, trukdžiusių nuteistajam laikytis probuojamajam privalomų pareigų bei teismo paskirto įpareigojimo. Atliepiant į nuteistojo skunde nurodytą aplinkybę, kad jis negalėjo dalyvauti dėl turimų sveikatos problemų, pirmiausia, pastebėtina, jog iš skundo turinio nėra galimybės vienareikšmiškai suprasti, kur nuteistasis dėl tariamų sveikatos problemų negalėjo dalyvauti, t. y. ar negalėjo dalyvauti vykdant jo probaciją, ar žemesniajame teisme vykusiame posėdyje. Visgi, šiame kontekste pabrėžtina, kad nuteistasis A. M. nei Probacijos tarnybai, nei žemesniajam teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo sveikatos problemas, dėl kurių jis nebūtų galėjęs vykdyti jam paskirtų įpareigojimų ir / ar dalyvauti Probacijos tarnybos nagrinėjime žemesniajame teisme. Juo labiau, kad tokių duomenų nuteistasis nepateikė ir aukštesniajam teismui. Dėl to, tokie nuteistojo teiginiai laikytini nepagrįstais ir nepaneigiančiais skundžiamos nutarties pagrįstumo.

16. Nagrinėjamo skundo kontekste reikšminga pažymėti, kad laisvės apribojimo bausmės tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik esant paties asmens teigiamam nusistatymui, t. y. teismo paskirtų įpareigojimų tinkamu vykdymu turi pasirūpinti ne kas kitas, o pats nuteistasis. Laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareigų, visuma, todėl akivaizdu, jog laisvės apribojimo bausmė nuteistajam savo tikslus gali pasiekti tik tuomet, kai nuteistasis laikosi jam paskirtų įpareigojimų. Be pateisinamų priežasčių nevykdant tam tikrų šiai visumai priskiriamų pareigų konstatuojama, kad nevykdoma laisvės apribojimo bausmė, o jos nevykdymas duoda teisinį pagrindą ją pakeisti areštu (BK 48 straipsnio 8 dalis). Nuteistasis turėjo būti suinteresuotas pakeisti savo elgesį ir laikytis asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, numatytų pareigų, tačiau būdamas pasirašytinai supažindintas su bausmės vykdymo sąlygomis bei tvarka, žinodamas jam gresiančias teisines pasekmes dėl jam paskirtų įpareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, neatsakingai žiūrėjo į jam paskirtų pareigų vykdymą ir pats nedėjo pastangų, kad paskirta laisvės apribojimo bausmė nebūtų pakeista griežtesne – arešto – bausme. Taigi, apibendrinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam A. M. apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės apribojimas – nėra pakankamai efektyvi BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės ir prevenciniams tikslams užtikrinti, kadangi nuteistasis vengia atlikti jam skirtą laisvės apribojimo bausmę, todėl nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų ir jo elgesį koreguoti tinkama linkme tęsiant nuteistojo probaciją.

17. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, spręstina, kad skundžiama nutartimi pagrįstai nutarta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu A. M. paskirtą laisvės apribojimo bausmę šešiems mėnesiams pakeisti į maksimalaus BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą už baudžiamąjį nusižengimą galimą skirti dydžio arešto bausmę, kadangi, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeitus į areštą, bausmės dydis viršytų minėtą už baudžiamąjį nusižengimą galimą skirti arešto bausmės maksimalią ribą. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, žemesnysis teismas tinkamai įvertino bausmės vykdymo metu nuteistojo elgesį atskleidžiančias aplinkybes, o skundžiama nutartis pripažintina pakankamai motyvuota bei pagrįsta, todėl jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.