Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės ir trečiojo asmens A. Č. atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. M. ir P. B. ieškinį atsakovei E. Č. dėl nuomos sutarties pažeidimų, tretieji asmenys A. Č. ir Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) uždrausti atsakovei E. Č. trukdyti ieškovams V. M. ir P. B. naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“;

2) įpareigoti atsakovę E. Č. pašalinti savavališkai įrengtą 5.14 m. pločio užtvarą, esančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane indeksu „C“ pažymėtoje dalyje, tarp koordinačių x=6178895.73/y=335363.76 ir x=6178899.78/y=335366.82;

3) priteisti iš atsakovės visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimus grindžia tuo, kad byloje kilęs ginčas dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15974 m² ploto, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi apsunkinimų (toliau – Žemės sklypas). Šio žemės sklypo 14952/15974 dalis patikėjimo teise priklauso Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o 1022/15974 dalis žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui P. B.. I. V. M. 2012 - 09 - 18 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 12SŽN - (14.12.62.)-56 pagrindu nuomojasi 8522/15974 (8522 m²) dalį žemės sklypo. Likusią žemės sklypo dalį, t. y. 6430/15974 valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nuomojasi atsakovė E. Č.. Taigi žemės sklypą šiuo metu valdo P. B. (nuosavybės pagrindais) bei V. M. ir E. Č. (nuomos pagrindais).

Nurodė, kad 2006 - 03 - 27 uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Korporacija matininkai“ parengė žemės sklypo planą (toliau – planas), kurį suderino tuometiniai žemės sklypo naudotojai, tai yra, UAB „Juralvis“, akcinė bendrovė (toliau -AB) „Suskystintos dujos“, AB „Lietuvos dujos“ ir P. B.. Atkreipė dėmesį, kad šiuo žemės sklypo planu yra numatyta ir naudojimosi žemės sklypu tvarka, su kuria buvę naudotojai sutiko. 2006-03-27 UAB „Korporacija matininkai“ parengtas ir patvirtintas sklypo planas su išskirstytomis atskiromis bei bendrojo naudojimo zonomis yra tinkamai parengtas dokumentas, suderintas su visais tuometiniais sklypo valdytojais. Tai reiškia, kad planas yra galiojantis, o planu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra privaloma ir vėlesniems žemės sklypo naudotojams, pagal šį planą yra sudarytos ir V. M. bei E. Č. valstybinės žemės nuomos sutartys. Nurodė, kad žemės sklypo dalis, sudaranti 8381 m², plane pažymėta indeksu „A“ yra suformuota ieškovei V. M. priklausančių statinių eksploatavimui. Sklypo dalis, turinti 813 m², plane pažymėta indeksu „D“, nuosavybės teise priklauso P. B. ir suformuota jam priklausančio statinio naudojimui. Sklypo dalys, turinčios 2042 m² bei 4109 m² plotus, plane pažymėtos indeksais „B“ ir „E“, yra suformuotos E. Č. priklausančių statinių eksploatavimui. Nepaminėta (likusi) žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „C“, turinti 629 m² plotą, yra bendro naudojimo, skirta visų sklypo naudotojų poreikiams tenkinti, patekti prie jų statinių bei jiems išnuomotų (išpirktų) sklypo dalių. Bendro naudojimo 629 m² plote (plane „C“ dalis), ieškovė V. M. naudojasi 141 m² dalimi, atsakovė E. Č. 279 m² dalimi, o P. B. – 209 m² dalimi. Tai reiškia, kad visi žemės sklypo naudotojai turi teisėtą galimybę naudotis bendro naudojimo dalies (plane „C“ dalis) plotu, jį naudoti kaip privažiavimą prie savo turimų statinių bei žemės sklypo dalių, nes būtent šiuo tikslu (privažiavimo) ši sklypo dalis ir buvo suformuota. Ieškovai teigia, atsakovė E. Č. bei jos dalies naudotojas sūnus A. Č. bendrojo naudojimo „C“ dalį neteisėtai užvaldė ir šioje dalyje pasistatė 5,14 m pločio užtvarą (vartus). Taigi nurodo, kad atsakovei E. Č. ir jos sūnui A. Č. įsirengus minėtus vartus (užtvarą), buvo apribota ieškovų V. M. ir P. B. galimybė patekti prie savo nuomojamos žemės sklypo dalies, ir ieškovė nebeturi galimybės patekti prie savo nuomojamos žemės sklypo dalies per bendrą įvažiavimą esantį plano „C“ dalyje, kadangi pravažiavimą riboja atsakovės įrengti vartai. Ieškovų įsitikinimu, atsakovė E. Č. užtverdama bendrojo naudojimo pravažiavimą pažeidžia tiek jos, tiek ir P. B. teises. E. Č. neturi jokios teisės vienašališkai naudotis sklypo bendrojo naudojimo plotu. A. E. Č. taip pat nesilaiko patvirtinto sklypo plano, valstybinės žemės nuomos sutarties, įstatymų reikalavimų.

Atsakovė E. Č. ir trečiasis asmuo A. Č. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovų ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų jų naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodė nesutikimo motyvus: ieškovų teiginiai dėl vartų pastatymo yra melagingi, nes Č minėtų vartų nesistatė, kadangi jie pastatyti dar 1970 m., kas aiškiai matyti iš NTR CDB išrašo apie statinius, kur jie aprašyti 2.9. p., kurie buvo nupirkti 2010-04-15 sutartimi (išrašo 4.5. p.), ir jie šiais vartais naudojasi pagal paskirtį visą laiką, jie pažymėti ir sklype esančių statinių kadastrinių matavimų bylos plane „2t“. Nurodė, kad ginčo dėl naudojimosi tvarkos žeme nėra ir nebuvo, naudojimosi tvarka nustatyta, niekas nesikreipė dėl jos pakeitimo. Atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, ant Č asmeniniam naudojimui skirtos žemės sklypo dalių „B“ ir „E“, kaip ir ant bendram naudojimui skirtos žemės sklypo dalies „C“ yra Č priklausanti kiemo aikštelė „1b“ (išrašo 2.8. p. ir 4.5. p.), kas aiškiai matyti iš statinių išdėstymo plano iš statinių kadastrinių matavimų bylos. Taigi, ieškovai neturi jokių teisių naudotis minėta aikštele, ir Č nesutinka V. M. leisti naudotis minėta aikštele, o P. B. leidžia ja naudotis, todėl užtvaras yra naudojamas saugant, kad V. M. neteisėtai nesinaudotų aikštele. Taigi, ginčas tarp V. M. ir Č yra ne dėl naudojimosi žeme, o dėl naudojimosi aikštele. Jų teigimu, nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką aikštelė ir vartai jau egzistavo, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta, kas tikėtinai, ir sukelia dabar neaiškumus dėl naudojimosi tvarkos. Jie nekliudo V. M. naudotis bendram naudojimui skirtu žemės plotu, jei ji sugeba tai padaryti nesinaudodama jiems priklausančia aikštele. Nurodė, kad ieškovai nutyli, jog patekimui prie jiems nuosavybės teise priklausančių statinių jie turi savo atskirą privažiavimą, per kurį važiuojant nereikia naudotis jų aikštele ir kuriuo ir šiuo metu sėkmingai naudojasi, šios faktinės aplinkybės yra nurodomos ir NŽT 2020-03-07 sprendime. Ieškovai gali patekti į savo asmeninio naudojimosi sklypo dalį bei prie savo statinių ir nesinaudodami jiems priklausančiomis aikštelėmis, tačiau savo patogumui siekia jų sąskaita naudotis ir jų aikštelėmis ir taip neteisėtai gauti naudos sau jų sąskaita.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad atsakovė E. Č. 11607/18877 kitų inžinerinių statinių - kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2018-07-31 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. M-5395 pagrindu įsigijo iš AB „Energijos skirstymo operatorius“, o 7270/18877 kitų inžinerinių statinių - kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2010-04-15 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. NB2-1296 pagrindu įsigijo iš AB „Suskystintos dujos“. Inžinerinių statinių - Kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal UAB „Korporacijos matininkai“ 2006-03-27 parengtą Žemės sklypo (sklypo plotas 15974 m²) planą M 1:500 šiuo metu yra ant žemės sklypo dalies pažymėtos indeksu „C“, turinčios 629 kv. m. plotą, kuri yra bendro naudojimo ir skirta visų sklypo naudotojų poreikiams tenkinti.

Nurodė, kad atsakovė E. Č. bei trečiasis asmuo A. Č. bendrojo naudojimo „C“ dalyje pasistatė 5,14 m pločio užtvarą (vartus), kas nustatyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Ūkio Ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020-03-05 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-217-(5.63) (toliau - Aktas). Akte nurodyta, kad žemės sklypo dalyje, žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „C“, yra pastatyta stumdoma užtvara. Pažymėjo, kad į žemės sklypo dalį, plane pažymėtu indeksu „A“, prie ieškovei V. M. priklausančių žemės sklype esamų statinių privažiuojama per esamus įrengtus vartus iš Pasienio gatvės. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius ne kartą siūlė ieškovei V. M. ir atsakovei E. Č. pasirengti naują žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą su jame nurodytomis žemės sklypo naudojimosi ribomis, sudaryti notariškai patvirtintą tarpusavio susitarimą dėl šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kadangi susidarė tokia situacija, kad E. Č. nuosavybės teise priklausantys inžineriniai statiniai - Kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendro žemės sklypo naudojimo dalyje, plane pažymėta indeksu „C“. Ieškovė užima didesnę žemės sklypo dalį, nei jai priklauso pagal sudarytą žemės sklypo dalies nuomos sutartį.

Ieškovai pateiktu dubliku prašė jų ieškinį dėl nuomos sutarties pažeidimų tenkinti visa apimtimi.

Nurodė, jog atsakovės ir trečiųjų asmenų pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį nurodyti teiginiai, neatitinkantys realių aplinkybių ir teisinio reguliavimo, ieškovai su minėtais teiginiais nesutinka. Atsakovės ir trečiojo asmens A. Č. teigimu, ant E ir A. Č. asmeniniam naudojimui skirtos žemės sklypo dalių „B“ ir „E“, kaip ir ant bendram naudojimui skirtos žemės sklypo dalies „C“ yra E ir A. Č. priklausanti kiemo aikštelė „1b“, todėl ieškovai neturi jokių teisių naudotis minėta aikštele, o įrengtas užtvaras yra naudojamas saugant, kad ieškovė V. M. nesinaudotų aikštele. Nurodo, kad bendrojo naudojimosi valstybine žeme draudžiama naudotis tik ieškovei V. M., tuo tarpu toks draudimas, remiantis atsiliepimo argumentais, ieškovui P. B. netaikomas. Tai rodo, jog atsakovė elgiasi itin nesąžiningai, piktnaudžiauja susidariusia padėtimi ir visiškai be teisėto pagrindo savavališkai sprendžia, kam suteikti teisę naudotis valstybine žeme, o kam ne. Nurodė, kad ginčui nagrinėti yra aktualios visos sutartys sudarytos dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, nuomos, taip pat sutartys pasikeitus nuomininkams, papildomi susitarimai su Nacionaline žemės tarnyba ir t. t., iki kol ginčo aikštelės savininke tapo atsakovė E. Č., kadangi jos leidžia išsiaiškinti, kokias valstybinės žemės nuomos teises ir pareigas perėmė atsakovė E. Č., įsigydama inžinerinį statinį – kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Laugalių g. 2, Gargždai, esantį ant valstybinės žemės. E. Č., sudarydama aikštelės pirkimo-pardavimo sutartis įgijo ne tik nuosavybės teisę į ginčo aikštelę, bet kartu perėmė ir visas buvusių aikštelės savininkų teises ir pareigas, nurodytas valstybinės žemės nuomos sutartyse. Kitaip tariant, E. Č. įsigijus ginčo aikštelę, jai kartu perėjo ir pareiga naudotis ta aikštele ir po ja esančia valstybinės žemės dalimi taip, kaip iki pardavimo E. Č. naudojosi buvę aikštelės savininkai (AB „Suskystintos dujos“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius). Nurodė, kad buvę ginčo aikštelės savininkai netrukdomai naudojosi bendra žemės sklypo dalimi, pagal UAB „Korporacijos matininkai“ parengtą ginčo žemės sklypo planą, esančią bendrojo naudojimo „C“ dalyje, specialių sąlygų naudotis kiemo aikštele nebuvo, todėl elgtis kitaip ir apriboti ieškovams galimybę naudotis bendrojo naudojimo žeme E. Č. neturi teisės. Valstybinės žemės sklypo buvę naudotojai (savininkai) nedarė kliūčių kitiems naudotojams (savininkams) naudotis bendrojo naudojimo žemės dalimi, todėl specialių sąlygų įtraukti į valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo prasmės. Minėtą išvadą patvirtina ir faktiškai nusistovėjusi tvarka – ginčo tarp žemės sklypo naudotojų (savininkų) dėl naudojimosi bendrojo naudojimo žemės sklypo dalimi (plane pažymėta indeksu „C“) iki kol ginčo aikštelę įsigijo E. Č. nebuvo. Jeigu valstybinės žemės nuomos sutartys (su buvusiais aikštelės savininkais) nenumatė valstybinės žemės, esančios po ginčo aikštele specialių naudojimosi sąlygų, reiškia, kad tokių sąlygų nebuvo. Vienašališkai sugalvoti ir taikyti tokių sąlygų – draudimo ieškovei V. M. naudotis nuomojama žemės sklypo dalimi „C“ atsakovė E. Č. paprasčiausiai negali, o jei tai daro, vadinasi, elgiasi nesąžiningai ir teismas turi ginti pažeidžiamas ieškovų teises. Nurodė, jog trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškovų ieškinį patvirtino ieškovų teiginius, jog atsakovė E. Č. ir trečiasis asmuo A. Č. bendrojo naudojimo „C“ dalyje pasistatė 5,14 m. pločio užtvarą (vartus). Taigi dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Taip pat Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad santykiai tarp bendraturčių yra sprendžiami bendraturčių susitarimu arba, bendraturčiams nepavykus susitarti, kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju ginčas yra kilęs ne tarp bendraturčių, o tarp valstybinės žemės nuomininkų. Ginčo žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir P. B.. Lietuvos Respublikai priklausančia 14952/15974 dalimi nuomos teisės pagrindu naudojasi ieškovė V. M. ir atsakovė E. Č. (subnuomos teise A. Č.). Taigi ieškovė V. M. yra valstybinės žemės nuomininkė, o ne savininkė, todėl neturi teisės nesutarimų su kita valstybinės žemės nuomotoja E. Č. spręsti tarpusavio susitarimu, taip pat kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka dėl naudojimosi tvarkos valstybinėje žemėje nustatymo.

Atsakovė E. Č. ir trečiasis asmuo A. Č. pateiktu tripliku prašė ieškovės ieškinį atmesti.

Nurodė, kad naudotis žeme niekas niekam netrukdo, o V. M. neleidžiama naudotis aikštele, o ne po ja esančia žeme. Aikštelės yra atsakovų, todėl jie gali kam nori leisti, o kam nori neleisti ja naudotis. Teisingai, nustatant paskutinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, aikštelės egzistavo ir ieškovai, perimdami žemės nuomininko teises, tą matė ir juos tenkino esama situacija. Ieškovai puikiai suprato, kad yra išspręstas tik naudojimosi žeme klausimas, tačiau nėra išspręstas naudojimosi aikštelės dalimi, kuri yra ant bendram naudojimui skirtos žemės sklypo dalies, kaip ir puikiai suprato, kad šis klausimas turės būti sprendžiamas atskirai su aikštelės savininkais, nes NŽT, kaip valstybinės žemės atstovė, neturi teisės spręsti ant žemės esančių statinių naudojimo klausimų. Nurodė, jog ginčas yra dėl naudojimosi ant žemės esančia aikštele, kas nėra vienas ir tas pats. Jeigu prieš tai buvę aikštelių savininkai ieškovams buvo leidę naudotis jomis, tai nėra privaloma atsakovams, nes dėl naudojimosi aikštelėmis nebuvo sudaryta jokių sutarčių ar nustatyta servitutų. Naudojimosi žeme teisė nesuteikia teisės naudotis ant jos esančiais statiniais. Nurodė, kad užtvara buvo įrengta ne atsakovų, o prieš tai buvusių savininkų, o atsakovai ją nusipirko. Ieškovai eilinį kartą klaidina teismą dėl tikrosios ginčo esmės ir visas dublikas vėl nukreiptas į naudojimosi žemės sklypu tvarką ir teises, tačiau ginčo dėl naudojimosi žeme nėra, atsakovai ieškovų teisės naudotis žemės sklypu neginčija, tačiau atsakovai nesuteikia ieškovams teisės naudotis jiems priklausančia aikštele.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateiktame triplike nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo poziciją išdėstė atsiliepime į ieškinį, todėl teismui teikia tik Regionų apygardos administracinio teismo 2020-10-29 neįsiteisėjusį sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-5580-342/2020 pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. B., E. Č., A. Č. dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Minėtu sprendimu teismas atmetė pareiškėjos V. M. skundą.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas ieškinį palaikė ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, nėra ginčo, kad žemės sklypo naudotojai yra ieškovai ir atsakovė. P. B. žemės sklypą valdo nuosavybės teise, o V. M. ir E. Č. nuomos teise. 2006-03-27 buvo parengtas Žemės sklypo planas, kuriame yra numatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, planą pasirašė visi tuometiniai sklypo naudotojai. Plane indeksu „C“ buvo pažymėtas bendras pravažiavimas, kuriuo naudojosi tuometiniai sklypo naudotojai, tai AB „Suskystintos dujos“, AB „Lietuvos dujos“, P. B. ir UAB „Juralvis“. Įvykus teisių perėmėjams, nuomos teisės perėjo V. M.. Iki faktiškai 2018-2019 m. nebuvo didelio ginčo dėl naudojimosi bendru įvažiavimu, ieškovai naudojosi bendru įvažiavimu, kol A. Č. nesugalvojo užtverti to įvažiavimo. Byloje yra NŽT patikrinimo aktas, kuris vienareikšmiškai nustatė, kad yra pastatyta užtvara, kad vienas asmuo trukdo kitiems naudotojams naudotis bendro sklypo dalimis. Atsakovė net neginčija, kad yra užvaldyta ši sklypo dalis ir kad yra uždėtas užtvaras, akcentuojama atsakovės yra tai, kad užtvaras yra ant atsakovei priklausančios žemės dalies, tai yra jai nuosavybės teise priklausančios aikštelės, todėl ji ir neleidžia ieškovams naudotis ta dalimi. Visų pirma, yra parengtas žemės sklypo naudojimosi planas ir jis yra suderintas su NŽT, savivaldybe, įregistruotas registre, tie sprendiniai yra privalomi visiems teisių perėmėjams. Paaiškino, kad Aplinkos ministro 1999-09-28 yra priimtas įsakymas Nr.298, kuriuo yra patvirtinta žemės sklypų nuomojant naudojimosi tvarka, ši tvarka yra privaloma visiems fiziniams, juridiniams asmenims dalyvaujant žemės reformos procedūrose, parduodant, nuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu. Pagal šią tvarką yra parengtas žemės sklypo naudojimosi planas. Jų įsitikinimu šį ginčą aiškiai išsprendžia CK 6.394 straipsnio 3 dalis, kur aiškiai yra numatoma, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Čia aiškiai yra pasakyta, kad kokiomis sąlygomis daiktu naudojosi senasis savininkas, šiuo atveju AB „Lietuvos dujos“, AB „Suskystintos dujos“, tai lygiai tokios pats teisės ir pareigos perėjo E. Č. įsigijus iš šitų įmonių visą tą aikštelę. 2002-05-30 žemės nuomos sutartis, jau buvo įtraukti visi statiniai esantys tame žemės sklype, tarp tų statinių yra ginčo aikštelė, unikalus Nr., nurodytas. Ši aikštelė dar iki 2002 m. buvo inventorizuota ir nustatytas savininkas. 2006 m. rengiant tą planą, tuometiniai aikštelės savininkai AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Suskystintos dujos“ sutiko su tokiu naudojimosi planu ir numatė, kad bendras įvažiavimas eis per jiems nuosavybės teise priklausančią aikštelę. 14 metų nekilo ginčo dėl įvažiavimo. Tuometiniai savininkai aiškiai numatė įvažiavimą. Perėmę teises, visus įsipareigojimus ir pareigas perėmė naujieji savininkai. Nuomos sutartys buvo įregistruotos anksčiau nei atsakovė įsigijo nuosavybės teisę į aikštelę, todėl jai perėjo ir visi įsipareigojimai. Taip pat šiose nuomos sutartyse nėra numatyta jokių apribojimų tretiesiems asmenims naudotis ta aikštele, ar kažkas uždrausta. Pažeidimas yra, ginčo dėl užtvaro nėra, savininkas negali naudotis žemės sklypu. Užtvaras atsirado 2019 m. pabaiga – 2020 m. pradžia. Tas užtvaras visada buvo, tik jis nebuvo naudojamas. Paaiškino, kad jie reikalauja patraukti užtvarą, tegul jis lieka šone, jie kalba apie savavališką užtvėrimą. Jie prašo pašalinti nuo pravažiavimo užtvarą. Ieškovai turi teisę naudotis ta aikštele, jie turi nuomos teisę į žemę, tos nuomos teisės nėra panaikintos, pakeistos, sutartys sudarytos, registruotos, ieškovai moka mokestį už žemę, kurios dalimi negali naudotis. Kai pirko atsakovė aikštelę, ji turėjo įsitikinti su kokiais suvaržymais ji ją įgijo. Ta aikštelė yra tik bevertis betono gabalas, E. Č. žemės savininke netapo įsigydama aikštelę.

Atsakovė E. Č. ir trečiojo asmens A. Č. atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad neteisingai yra apibrėžiamas ginčo objektas iš ieškovų pusės. Reikia atskirti du skirtingus nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą ir jo naudojimosi tvarką bei ant to sklypo esančias aikšteles. Ieškovai nori naudotis aikštelėmis, o ne žemės sklypu. Jie turi pasinaudoti gauti teisę naudotis ta aikštele, pvz. servitutą. Ieškovai neturi jokių teisių naudotis ta aikštele, ir tokių teisių neprašo. Teisėtai sukurtas daiktas yra savo vietoje. Planas yra tik žemės sklypo naudojimosi, o ne aikštele. NŽT išaiškino jiems, kad reikia kreiptis dėl servituto nustatymo. Žeme jiems netrukdoma naudotis, neleidžiama jiems naudotis aikštele. Tai, kad eilę metų buvusieji savininkai leido jiems naudotis aikštele, tai nereiškia, kad ta teisė išlieka naujam savininkui. Tokios teisės nebuvo pasirašytos raštu, neįregistruotos registre, ir tokios teisės nėra privalomos naujiems savininkams. Ta aikštelė yra atsakovės nuosavybė, todėl ji ir uždraudė naudotis ieškovams jos nuosavybe, niekas nedraudžia ieškovams pasidaryti tunelio ir važinėtis ta žeme, nesinaudojant aikštele. Ieškovai nori neatlygintinai naudotis svetimu turtu. Užtvaras pastatytas 1970 metais, jį pastatė ne atsakovė, ji įsigijo 2010-04-15 sutartimi. Atsakovė neleidžia naudotis aikštelėmis, o ne bendra naudojimo žeme. Tas užtvaras tai uždaromas, tai atidaromas. Atsakovė nenori leisti ieškovei aikštele. Abu ieškovai gali patekti į savo žemės sklypus iš kitos pusės. Šiai dienai yra parengtas žemės sklypo pertvarkymo planas, sklypą padalinant į du sklypus, ieškovams viena dalis, atsakovei kita. Paaiškino, kad jeigu ieškovai neturėtų kito įvažiavimo, jie galėtų prašyti nustatyti servitutą aikštelės, kad galėtų naudotis įvažiavimu. Užtvaras nuosavybės teise priklauso E. Č.. Užtvaras yra per vidurį aikštelės.

Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra ieškovės V. M. dukra. Su kaimynu P. B. santykiai draugiški, o su A. Č. vyksta konfliktai, santykiai konfliktiški. Ji turi universitetinį pedagoginį išsilavinimą. Jos mama pirko pastatus ir išsinuomojo žemę ir valstybės, pradžioje nebuvo jokių konfliktų, jie prasidėjo prieš tris metus. Atsakovė nebeleidžia įvažiuoti jų prie pastatų, keliu kuris yra pažymėtas dar 2006 metų plane. Atsakovė uždarė pravažiavimą, ji dabar važiuoja Pasienio gatve, o ieškovui P. B. dabar leido važiuoti ta aikštele, parašę žinutę į telefoną, jis važiuoja prie savo nuosavybės per kiemą, nes jis labai retai atvažiuoja tenai. A. Č. darė projektą, kad atskirti tą pravažiavimą, P. B. važiuotų per jos mamai priklausančią žemę, o atsakovė viena nori naudotis tuo pravažiavimu, kuris yra pažymėtas plane. Paaiškino, kad iki 2012 m. ji veiklos nevykdė ir nesinaudojo tuo sklypu. Pradėjo naudotis 2012 m. iki 2019 m. nebuvo jokių kliūčių naudotis tuo pravažiavimu. Jos mama moka už 85 arus žemės sklypo, į kurį įeina ir bendro naudojimo žemė, kuria negali naudotis. A. Č. apeliuoja į tai, kad ji turi mokėti jam už tą aikštelę ir kad daug mašinų važiuoja. Yra užtverti vartai, bei pridėti ženklai „Privati valda“. Jos klientai negali privažiuoti pas ją, jie turi važiuoti Pasienio gatve, užtvaras sukelia daug nepatogumų. A. Č. ją pastoviai skundžia įvairioms institucijoms. Užtvaras yra nuo senų laikų, jie šiuo metu nesidarinėja. Konfliktų priežastis yra ta, kad A. Č. norėtų pasiimti vienas pats tą privažiavimą, kad niekas juo nevažiuotų, ir kad ta aikštelė priklausytų jam vienam. Jie nesutinka su atsakovės rengiamu projektu, todėl kyla įvairūs ginčai su A. Č.. Pasienio gatvėje yra nelegaliai padarytas įvažiavimas, jo nėra niekur įregistruoto bei pažymėto. A. Č. už mėnesį paprašė 200 Eur mokėti, tai yra nereali suma.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovų atstovo, atsakovės ir trečiojo asmens atstovo paaiškinimų, liudytojos A. P. parodymų, byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1.5974 m² ploto, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikai, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (14952/15974 dalis) ir ieškovui P. B. (1022/15974 dalis). Ieškovei V. M. 2012-09-18 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 12SŽN - (14.12.62.)-56 pagrindu nuomojasi 8522/15974 (8522 m²) dalį žemės sklypo, o likusią žemės sklypo dalį, tai yra 6430/15974 valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nuomojasi atsakovė E. Č..

Į bylą pateiktas 1.5974 m² ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2006-05-04 UAB „Korporacija matininkai“ parengtas planas patvirtina, kad plane indeksu „C“ žymimas sklypas yra bendro naudojimo.

Valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta 2012-08-23 tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (nuomotojos) ir ieškovės V. M. (nuomininkas) patvirtina, kad nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 0,8522 ha žemės sklypo dalį iš bendro 1,5974 ha ploto kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2020-03-05 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-217-(5.63) nustatė, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame indeksu „C“ dalyje yra pastatyta stumdoma užtvara, kiemo ženklai. Į žemės sklypo dalį, plane pažymėtu indeksu „A“ prie V. M. priklausančių statinių privažiuojama per esamus vartus, įrengtus iš Pasienio gatvės.

Į bylą pateiktos ieškovės fotonuotraukos patvirtina, kad bendro naudojimo žemės sklype žymimu „C“ indeksu yra metalinis atitvaras, kuris trukdo kitiems žemės sklypo naudotojams patekti prie jiems priklausančių statinių.

Nustatyta, kad 2018-09-17, 2018-09-28, 2019-06-03 ir 2019-10-31 skundais ir prašymu ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrių dėl galimybės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)naudojimo pažeidimų pašalinimo. Ieškovei 2018-10-12, 2019-07-10 ir 2019-12-31 Nacionalinės žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius raštais į skundus atsakė, kad skyrius, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę atliks žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimą vietoje. Be to, nurodė, kad žemės sklypo bendraturčiai turi laikytis UAB „Korporacijos matininkai“ 2003-03-27 parengtą Žemės sklypo (sklypo plotas 15974 m²) plane nustatytos tvarkos, o visus ginčus bendraturčiai turi teisę ginti bendrosios kompetencijos teisme.

Iš atsakovų pateikto aiškinamojo rašto nustatyta, kad planavimo organizatoriai E. Č. ir A. Č. yra pradėję rengti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1.5974 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini), pertvarkymą, siekiant padalyti kitos paskirties žemės sklypą į atskirus sklypus. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje šis prašymas užregistruotas, paslaugos byla Nr. ZSFP-54610, būsena-organizatorių derinimas.

Nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 2018-07-31 atsakovė E. Č. asmeninės nuosavybės teise įsigijo pastatą-administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11607/18877 dalį kitus inžinerinius statinius - kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9454/23260 dalį kitų inžinerinių statinių - aptvėrimų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir nuotekų šalinimo tinklus – buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) iš AB „Energijos skirstymo operatoriaus“. Pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad įgyjant 9454/23260 dalį kitų inžinerinių statinių - aptvėrimų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastaboje nurodoma, kad tai tvora su vartais (2t) ilgis 232,60 m.

Be to, nustatyta, kad Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro 2010-04-15 sutarties pagrindu atsakovė E. Č. iš AB „Suskystintos dujos“ įsigijo pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7270/21965 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kiemo aikštelė (b1) plotas -790 kv. m., kiemo aikštelė (b2) plotas 1180 kv. m.; 13806/48000 dalis kitų statinių (inžinerinių)-aptvėrimų, tvorą su vartais (K1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kitus statinius (inžinerinius) -lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad 2010-05-07 tarp E. Č. ir A. Č. buvo sudaryta neatlygintino naudojimosi negyvenamosiomis patalpomis (panaudos) sutartis, kuria atsakovė E. Č. neatlygintinai perduoda panaudos gavėjui A. Č. naudotis: pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7270/21965 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kiemo aikštelė (b1) plotas -790 kv. m., kiemo aikštelė (b2) plotas 1180 kv. m.; 13806/48000 dalis kitų statinių (inžinerinių) - aptvėrimų, tvorą su vartais (K1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) -lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad 2003-12-29 tarp Lietuvos valstybės atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko (nuomotojo) ir AB „Suskystintos dujos“ (nuomininko) buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 55/2003-202, kuria nuomotojas išnuomojo, o nuomininkas išsinuomojo 2252/15974 dalis žemės sklypo, bendrame žemės 1,5974 ha plote, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 98 metams. 2004-01-26 tarp Lietuvos valstybės atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko (nuomotojo) ir AB „Lietuvos dujos“ (nuomininko) buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 55/2004-05, kuria nuomotojas išnuomojo, o nuomininkas išsinuomojo 13099/15974 dalis žemės sklypo, bendrame žemės 1,5974 ha plote, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 98 metams.

Nustatyta, kad 2006-05-03 tarp Klaipėdos apskrities viršininko (nuomotojo) ir AB „Lietuvos dujos“ (nuomininko) buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 5/2006-38 (Nauja 2004 m. sausio 26 d. Valstybės žemės nuomos sutarties Nr. 55/2004-05 redakcija), kuria nuomotojas išnuomojo, o nuomininkas išsinuomoja 4178/15974 dalis (tai sudaro 0.4178 ha iš bendro 1.5974 ha ploto, pažymėjimas plane „E“ - 4109 kv. m.,) žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).

2018-08-31 tarp Lietuvos valstybės atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko ir atsakovės E. Č. buvo sudarytas susitarimas dėl 2006-05-03 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 55/2006-38 pakeitimo, kuria pakeista 2006-05-03 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad 0.4178 ha dalies iš bendro 1.5974 ha ploto (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkas yra atsakovė E. Č..

Nustatyta, kad 2010-06-04 tarp E. Č. (subnuomotojos) ir A. Č. (subnuomininko) buvo sudaryta valstybinės žemės subnuomos sutartis, kuria subnuomotojas išnuomoja subnuomininkui 2252/15974 dalis žemės sklypo, bendrame žemės 1,5974 ha plote, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad ginčo aikštelėje yra naudojamas metalinis užtvaras, pastatytos lentelės su užrašais „REZERVUOTA“, „PRIVATI VALDA“.

Dėl reikalavimo netrukdyti naudotis bendrojo naudojimo žemės sklypo dalimi, žymima indeksu „C“.

Tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, kuria ieškovė V. M. turi teisę naudotis kaip šio žemės sklypo dalies nuomininkė, ieškovas P. B. – kaip sklypo dalies savininkas, o atsakovė E. Č., tai pat kaip šio žemės sklypo dalies nuomininkė.

Ieškovai byloje savo teisių pažeidimą įrodinėjo, tuo, kad atsakovė E. Č. bei jos dalies naudotojas sūnus A. Č. bendrojo naudojimo „C“ dalį neteisėtai užvaldė ir šioje dalyje pasistatė 5,14 m pločio užtvarą (vartus), todėl ieškovė V. M. neturi galimybės patekti prie savo nuomojamos žemės sklypo dalies per bendrą įvažiavimą esantį plano „C“ dalyje, o ieškovas P. B. prie savo, kadangi pravažiavimą riboja atsakovės įrengti vartai. Jų įsitikinimu, atsakovė užtverdama bendrojo naudojimo pravažiavimą pažeidžia jų teises. Teigė, kad E. Č. neturi jokios teisės vienašališkai naudotis sklypo bendrojo naudojimo plotu, kad ji nesilaiko 2006-03-27 UAB „Korporacija matininkai“ parengto ir suderinto su tuometiniais sklypo naudotojais UAB „Juralvis“, AB „Suskystintos dujos“, AB „Lietuvos dujos“ ir P. B. plano, kuriame yra numatyta ir naudojimosi žemės sklypu tvarka, su kuria buvę naudotojai sutiko. Planas yra galiojantis, o planu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra privaloma ir vėlesniems žemės sklypo naudotojams, pagal šį planą yra sudarytos ieškovės bei E. Č. valstybinės žemės nuomos sutartys.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko motyvuodama tuo, kad ji vartų nestatė, jie yra pastatyti dar 1970 m. ir atsakovės įsigyti 2010-04-15 pirkimo-pardavimo sutartimi, ant bendram naudojimui skirtos žemės sklypo dalies „C“. Nesutikimą grindė tuo, kad ant bendro naudojamo žemės sklypo yra atsakovei priklausanti kiemo aikštelė „1b“, todėl ieškovai neturi jokių teisių naudotis minėta aikštele. Ji nesutinka ieškovei leisti naudotis minėta aikštele, todėl užtvaras yra naudojamas saugant, kad V. M. neteisėtai nesinaudotų aikštele. Teigia, kad ginčas tarp V. M. ir Č. yra ne dėl naudojimosi žeme, o dėl naudojimosi aikštele. Jų teigimu, nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką aikštelė ir vartai jau egzistavo, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta, kas tikėtinai, ir sukelia dabar neaiškumus dėl naudojimosi tvarkos. Jie nekliudo V. M. naudotis bendram naudojimui skirtu žemės plotu, jei ji sugeba tai padaryti nesinaudodama jiems priklausančia aikštele. Be to, teigė, kad ieškovai patekimui prie jiems nuosavybės teise priklausančių statinių turi savo atskirą privažiavimą, per kurį važiuojant nereikia naudotis jų aikštele ir kuriuo šiuo metu sėkmingai naudojasi.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime patvirtino, kad atsakovei priklausantys inžineriniai statiniai - Kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal UAB „Korporacijos matininkai“ 2006-03-27 parengtą žemės sklypo planą, šiuo metu yra ant žemės sklypo dalies pažymėtos indeksu „C“, turinčios 629 kv. m. plotą, kuri yra bendro naudojimo ir skirta visų sklypo naudotojų poreikiams tenkinti.

CK 4.37 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bendraturčiai, įgyvendindami turimas teises, privalo išnaudoti visas galimybes, derindami savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo. Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti taikant nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos, bei proporcingumo, interesų derinimo ir pusiausvyros principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-09 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1, Teismų praktika Nr. 32). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad spręsdamas bendraturčio veiksmus kaip darančius žalą kitų bendraturčių teisėms ar teisėtiems interesams, turi įvertinti, ar jie savo veiksmais įgyvendindami turimas teises į turtą, esantį bendrąja daline nuosavybe, nesukūrė padėties, apsunkinančios to turto tolesnį naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-972/2003, 2008-12-23 nutartis byloje Nr. 3K-3-588/2008, 2009-02-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-33/2009 ir kt.).

Pagal Konstitucijos 28 straipsnį, asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. CK 1.137 straipsnis nustato, kad asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, nepažeisti kito asmens teisių ir teisėtų interesų. Jeigu pažeidžiamos savininko teisės, jis gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).

Kai asmuo ginčija kitų bendraturčių veiksmus, kaip darančius žalą jo teisėms ar teisėtiems interesams, būtina įvertinti, ar tie veiksmai iš tikrųjų sukūrė padėtį, apsunkinančią vieno iš bendraturčių turto tolesnį naudojimą. Ieškovai nurodė, kad jie negali transporto priemonėmis per bendro naudojimo sklypą patekti prie jų valdomų žemės sklypų ir statinių, nes patekimui trukdo atsakovės uždaryti vartai, pastatyti stovai su užrašais „PRIVATI VALDA“, „REZERVUOTA“, todėl jie turi naudotis niekur neįregistruotu privažiavimu, kuris yra nuo Pasienio gatvės.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad tiek ieškovė V. M. (valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu), tiek ieškovas P. B. (nuosavybės pagrindais), tiek ir atsakovė E. Č. (valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu), turi teisę bendrai naudotis ginčo žemės sklypo, esančio Laugalių g. 2. Gargždai, bendrojo naudojimo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“. Byloje esantis 2006-03-27 UAB „Korporacija matininkai“ parengtas ir suderintas su tuometiniais sklypo naudotojais UAB „Juralvis“, AB „Suskystintos dujos“, AB „Lietuvos dujos“ ir P. B. žemės sklypo planas įtvirtino, kad ginčo žemės sklypo, pažymėto plane raide „C“ dalimi, bendro 629 m² kv. m. ploto, visi žemės sklypo valdytojai naudosis bendrai.

Iš byloje surinktų įrodymų visumos, ieškovų ir atsakovės atstovų paaiškinimų bei liudytojos A. P. parodymų akivaizdu, kad patekimą į bendro naudojimo žemės sklypą, žymimą indeksu „C“ transporto priemonėmis riboja atsakovės E. Č. naudojamas dar 1970 metais pastatytas 5,14 m pločio užtvaras (vartai), kurį atsakovė užrakina, tam, kad sutrukdyti kitiems žemės naudotojams bet kada įvažiuoti su transporto priemonėmis į bendro naudojimo žemės sklypo „C“ dalį. Byloje nustatyta, kad atsakovė nustatyta tvarka iš ieškovų sutikimo naudoti užrakinamų vartų ant bendro naudojimo žemės sklypo nėra gavusi. O įstatymas įpareigoja bendraturčius turimą turtą valdyti ir juo naudotis tokiu būdu, kad nebūtų pažeisti kitų bendraturčių interesai (CK 4.37 straipsnis, 4.75 straipsnis).

Teismas nesutinka su atsakovės išsakytais argumentais, kad jai nėra privalomi ankstesnių savininkų susitarimai dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos, ir kad ginčo tarp šalių dėl bendro žemės sklypo naudojimo nėra, o ginčas kyla tik dėl aikštelės.

CK 6.394 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė 2010-07-10 pirkimo - pardavimo sutartimi, įsigydama 1978 metais pastatytą kiemo aikštelę (asfaltas), adresu (duomenys neskelbtini), žinojo, kad ji yra ant valstybinės žemės, ir kad 2006-03-27 UAB „Korporacijos matininkai“ parengtame žemės sklypo plane, ši aikštelė yra ant žemės sklypo dalies pažymėtos indeksu „C“, kuri ankstesnių žemės naudotojų sutarimu yra bendro naudojimo ir skirta visų sklypo naudotojų poreikiams tenkinti, todėl darytina išvada, kad atsakovė 2010-07-10 pirkimo - pardavimo sutartimi įgijusi inžinerinius statinius – kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį perėmė visas ankstesnių savininkų žemės sklypo naudojimo sąlygas. Be to, liudytoja A. P. patvirtino, kad jos mama V. M. moka valstybei mokesčius už bendro naudojimo žemės sklypą, žymimą indeksu „C“, tačiau naudotis bendro naudojimo žeme dėl atsakovės veiksmų, negali.

Taigi byloje nustačius, kad atsakovės savavališki ir neteisėti veiksmai – metalinių vartų uždarymas ir jų užrakinimas, stovų su užrašais „PRIVATI VALDA“, „REZERVUOTA“ bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, pažymėtu indeksu „C“, pastatymas, pažeidžia ieškovų teisę bet kada patekti su savo automobiliais ar kita transporto priemone į teisėtai valdomą žemės sklypą ir privažiuoti prie nuosavybės teise turimų pastatų, ši ieškovų pažeista teisė turi būti ginama (CK 4.96 straipsnis).

Atsakovė nėra gavusi ieškovų sutikimo dėl metalinių vartų uždarymo bei stovų su užrašais „PRIVATI VALDA“, „REZERVUOTA“ pastatymo bendrai naudojamame žemės sklype, ji nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovai neturi teisės naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, todėl įvertinus byloje esančius įrodymus, spręstina, kad atsakovės savavališkas metalinių vartų uždarymas ir užrakinimas bendro naudojimo žemės sklypo dalyje sudaro ieškovams kliūtis ir nepatogumus patekti prie jiems priklausančių pastatų.

Išdėstytų duomenų visumos pagrindu konstatuotina, kad ieškovų reikalavimas uždrausti atsakovei trukdyti ieškovams naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“ – pagrįstas, todėl tenkintas (CPK 178 straipsnis).

Dėl reikalavimo pašalinti savavališkai įrengtą užtvarą.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendro naudojimo žemės sklypo. Ieškovai prašo pašalinti kelio užtvarą, kuris jiems kliudo naudotis bendro naudojimo žemės sklypu ir netrukdomai patekti iki jų nuosavybės.

Ieškovai įrodinėja, kad atsakovė, pastačiusi užtvarą ant bendro naudojimo žemės sklypo, vedančio į ieškovams nuosavybės teise priklausančius pastatus ir P. B. nuosavybės teise priklausantį sklypą, apsunkina jiems naudojimąsi bendro naudojimo žemės sklypu ir pastatais pagal paskirtį.

Atsakovė neginčija, kad ginčo kelio užtvaras yra pastatytas ir kad jis sudaro kliūtį ieškovams patekti iki jų nuosavybės, tačiau nurodo, jog šio užtvaro (tvoros su vartais) ji nestatė, nes jis jau buvo pastatytas 1970 metais, šį užtvarą, NTR išraše žymimą kiti statiniai – tvora su vartais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė įsigijo 2010-04-15 pirkimo - pardavimo sutartimi iš AB „Suskystintos dujos“, todėl mano, kad ieškovų reikalavimas pašalinti savavališkai įrengtą 5.14 m pločio užtvarą, esantį žemės sklypo plane žymimu indeksu „C“, adresu (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas.

Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. ir kt. v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-233/2013).

Sprendžiant dėl ieškovų nuosavybės teisės pažeidimo (trukdymo naudotis bendro naudojimo žemės sklypu ir patekti prie jiems priklausančių pastatų) pašalinimo, teismas turi atsižvelgti ir į kitų asmenų teises ir pareigas bei rasti proporcingą ir adekvatų pažeistų teisių gynimo būdą.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir šalių atstovų paaiškinimai patvirtina, kad kelio užtvaro ginčo sklype atsakovė nestatė, nes jis yra pastatytas dar 1970 metais, ir atsakovė, įsigydama nekilnojamąjį turtą adresu Laugalių g. 2, Gargždai, kartu įsigijo ir šį statinį – tvorą su vartais. Tai, kad šis užtvaras yra jau seniai pastatytas, patvirtino teismo posėdžio metu tiek ieškovės atstovas, tiek ir liudytoja A. P.. Be to, jie patvirtino, kad užtvaras jiems netrukdytų, jeigu atsakovė jo neuždarytų ir neužrakintų.

Pareiga atsakyti už savininko teisių pažeidimą gali kilti tik asmeniui, kuris tas teises pažeidė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė užtvaro (tvoros su vartais), kuriuos yra įpareigota pašalinti nestatė, nes jie jau buvo pastatyti jai įgyjant kiemo aikštelę. Taigi šis užtvaras, priešingai nei ieškovai nurodo ieškinyje, nėra savavališkas. Taip pat nustatyta ir tai, kad užtvaro pastatymas netrukdo ieškovams naudotis bendro naudojimo žeme, o trukdo tik jo uždarymas.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas yra tos nuomonės, kad ieškovų reikalavimas – įpareigoti atsakovę E. Č. pašalinti savavališkai įrengtą 5.14 m. pločio užtvarą, esantį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), plane indeksu „C“ pažymėtoje dalyje, yra nepagrįstas, ir todėl tenkinamas būti negali.

Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Įvertinus pareikštą ieškinį ir jo tenkinimo apimtį, laikytina, kad ieškovų ieškinys tenkintas 50 procentų, tai reiškia, kad ieškovams priklauso 50 proc. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei – 50 proc.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad jos bylinėjimosi išlaidas sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis, 77,43 Eur kitos išlaidos ir 1300,00 Eur išlaidos už advokato pagalbą, kurias pagal notaro patvirtintą įgaliojimą už ieškovę sumokėjo A. P.. Ieškovės atstovas prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovės ieškovei. Ieškinį tenkinus iš dalies (50 proc.), iš atsakovės yra pagrindas ieškovei priteisti 726,22 Eur (650,00 Eur už advokato pagalbą, 37,50 Eur žyminio mokesčio ir 38,72 Eur kitų išlaidų) (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateikto banko pavedimo išrašo ir 2012 m. liepos 26 d. įgaliojimo, A. P. pagal notaro patvirtintą įgaliojimą 2020 m. balandžio 15 d. už ieškovę sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį. Taigi likusi 75,00 Eur permokėta žyminio mokesčio dalis (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis) – grąžintina ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė teismui prašymo ir įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir jų priteisti neprašė. Atsakovės ir trečiojo asmens atstovas pateikė prašymą ir įrodymus apie trečiojo asmens A. Č. patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą 1000,00 Eur sumoje. Įvertinus tai, kad trečiasis asmuo A. Č. veikė atsakovės pusėje, ir ieškinį tenkinus iš dalies (50 proc.), iš ieškovų yra pagrindas trečiajam asmeniui priteisti po 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (už advokato pagalbą) (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Uždrausti atsakovei E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trukdyti ieškovams V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“.

Priteisti iš atsakovės E. Č. ieškovei V. M. 726,22 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus 22 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų V. M. ir P. B. po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui A. Č..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovei V. M. 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) permokėto žyminio mokesčio dalį (mokėjimo nurodymo Nr. 63, SEB, mokėjimo data 2020 m. balandžio 15 d., įmokėta suma 150 Eur), išaiškinant, kad šį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.