- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-24-940/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18740-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finansista“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2‑VP‑27719‑1196/2024 pagal pareiškėjos R. J. prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolė V. M., L. I., A. N., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Ignitis“, UAB „Mano Būstas Neris“, UAB „Finansista“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. J., vadovaudamasi antstolio priimtu 2024 m. rugpjūčio 13 d. Patvarkymu dėl pasiūlymo nustatyti turto dalį Nr. S-24-15-31048 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, prašydama nustatyti L. I. bendrojoje nuosavybėje su A. N. nuosavybės teises į 1/2 dalį buto su rūsiu, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir į 24/1000 dalis neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja teigė, kad antstolė vykdo vykdomąsias bylas dėl skolos išieškojimo iš skolininko pareiškėjai. Vykdymo proceso metu areštuotas skolininko vardu registruotas Turtas, kuris, kaip nustatyta 2023 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-4359-1169/2023, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso skolininkui ir jo buvusiai sutuoktinei A. N.. Nors skolininkui ir jo buvusiai sutuoktinei buvo pasiūlyta pateikti sutikimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, per įstatyme numatytą terminą skolininko su bendraturte pasirašytas sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu nebuvo pateiktas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjos R. J. pareiškimą tenkino – nustatė, kad L. I. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir 24/1000 dalys neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Teismas nustatė, kad antstolė V. M. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0015/24/01180, Nr. 0015/24/01179, Nr. 0015/24/01487 ir Nr. 0015/24/00120 dėl skolos išieškojimo iš L. I. išieškotojai R. J., dar 10 vykdomųjų bylų dėl skolos išieškojimo iš L. I. išieškotojais yra suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Ignitis“, UAB „Mano Būstas Neris“, UAB „Finansista“. Taip pat nustatė, kad L. I. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nebuvo nustatyta, o skolininkas ir jo buvusi sutuoktinė antstolio nustatytu terminu nepateikė susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.
5. Atsižvelgęs į tai, jog skolininko L. I. vardu registruotas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir 48/1000 dalys neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti santuokoje su A. N., konstatavo, kad jiems Turtas nuosavybės teise priklauso lygiomis dalimis. Dėl to sprendė, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos R. J. prašymą ir nustatyti, kad skolininkui L. I. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto su rūsiu ir 24/1000 dalys neįrengtos pastogės.
6. Nors pareiškėja prašė priteisti iš suinteresuoto asmens L. I. patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių sąskaitos už išlaidas apmokėjimą, be to, pažymėjo, kad nagrinėjant pareiškimus dėl klausimų, kylančių iš vykdymo proceso, vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Finansista“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį.
7.1. Apeliantės nuomone, skundžiama nutartis nėra pagrįsta, nes skolininkui L. I. turėjo būti nustatyta gerokai didesnė buto dalis. Be to, apeliantė atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas pareiškėjos prašymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims ir neinformavus bylos dalyvių apie gautą pareiškėjos prašymą, nepasiūlius bylos dalyviams pareikšti nuomonę dėl prašymo.
7.2. Apeliantė mano, kad nebuvo atsižvelgta, jog buto įsigijimo dieną už butą nebuvo pilnai atsiskaityta, už butą buvo sumokėta skolintomis iš kredito įstaigos lėšomis, į L. I. ir A. I. santuokos nutraukimo datą ((duomenys neskelbtini)), aplinkybę, kad buto pirkimui paimta paskola buvo grąžinama kai A. N. ir L. I. nevedė bendro ūkio (1998 m. pradžia) ir po santuokos nutraukimo ((duomenys neskelbtini)), mokėjimus kredito įstaigai mokėjo tik L. I..
7.3. Pasak apeliantės, egzistuoja individualios aplinkybės, kurios yra pagrindas nustatyti nelygias L. I. ir A. N. buto dalis, nes buvusi sutuoktinė nedalyvavo sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį ir neprisiėmė įsipareigojimų, buvusi sutuoktinė nedalyvavo sudarant kredito sutartį ir neprisiėmė įsipareigojimų, buvusios sutuoktinės parašo ant 1997 m. lapkričio 13 d. kredito sutarties nėra.
7.4. Apeliantė pažymi, kad L. I. nevykdant įsipareigojimų pagal 1997 m. lapkričio 13 d. kredito sutartį, bankas 2019 m. gruodžio 13 d. sutartį nutraukė ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Buvusi sutuoktinė į civilinės bylos Nr. e2‑697‑566/2021 nagrinėjimą atsakovo L. I. pusėje nebuvo įtraukta, 2021 m. kovo 10 d. sprendime nurodyta, kad bankas pretenzijas ir kitus reikalavimus siuntė tik L. I. ir į bylą buvo pateikti tik L. I. sąskaitos išrašai. 2021 m. kovo 10 d. sprendimu teismui patenkinus banko ieškinį, skola buvo priteista tik iš L. I., o A. N. iš 2021 m. kovo 10 d. sprendimo jokių prievolių nekilo. Mano, kad šie duomenys patvirtina, jog butas buvo įsigytas iš skolintų lėšų, o įsipareigojimus pagal 1997 m. lapkričio 13 d. kredito sutartį ir 2021 m. kovo 10 d. sprendimą vykdė tik L. I. ir nėra jokių duomenų, kad įsipareigojimus būtų vykdžiusi sutuoktinė A. I..
7.5. Taip pat teigia, kad buvusi sutuoktinė nedalyvavo sudarant turto įkeitimo sutartį ir neprisiėmė įsipareigojimų, 1997 m. lapkričio 24 d. įkeitimo sutarties tekste, be kita ko, yra nurodyta, kad paskolos grąžinimo užtikrinimui yra įkeičiamas L. I. priklausantis butas, A. N. parašo ant 1997 m. lapkričio 24 d. įkeitimo sutarties nėra.
7.6. Apeliantės teigimu, jos turimi ir teismui pateiki duomenys patvirtina, kad už butą buvo sumokėta 94 000 Lt (27 224,28 Eur) suma iš kurios 65 800 Lt (19 057 Eur) yra L. I. pasiskolintos iš banko lėšos ir 25 800 Lt (7 472,20 Eur) L. I. sumokėta suma sudarant sutartį, kurie laikytini abiejų sutuoktinių už butą sumokėta pinigų suma, nes lėšos buvo sukauptos iki santuokos nutraukimo ((duomenys neskelbtini)). Mano, kad dėl to galima konstatuoti, jog L. I. padengė 85 proc. buto įsigijimo išlaidų, o A. N. – 15 proc., dėl ko skolininkui L. I. turėtų tekti 85 proc. dydžio buto dalis, o A. N. – 15 proc. dydžio buto dalis.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja R. J. prašo panaikinti skundžiamą nutartį, išnagrinėti bylą iš esmės rašytinio proceso tvarka ir nustatyti, kad skolininkui L. I. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su A. N. priklauso 85 proc. dalis buto su rūsiu ir 24/1000 dalys neįrengtos pastogės. Pasak pareiškėjos, ji sutinka su apeliante, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus apeliantės su skundu pateiktus rašytinius dokumentus, iš tikrųjų egzistuoja individualios aplinkybės, kurios yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos ir nustatyti nelygias L. I. ir A. N. turto dalis.
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. I. (toliau – ir skolininkas) prašo pripažinti, kad 2024 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimta nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-27719-1169/2024 buvo priimta ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio pagrindu arba nustatyti buto, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką.
9.1. Skolininko teigimu, jis nepalaiko atskirojo skundo, o prašo apeliacinio teismo išaiškinimo, ar apeliaciniam teismui priėmus nutartį, kad pirmos instancijos teismo nutartis priimta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio pagrindu, leis antstolei pradėti buto pardavimo aukciono procedūrą, prieš tai neišsiaiškinus ar išieškojimas apskritai gali būti nukreiptas į ½ buto adresu (duomenys neskelbtini), kuris hipoteka yra apsaugotas nepilnamečių skolininko vaikų naudai prieš tai nepaklausus vaikų nuomonės; ar išieškojimas gali būti nukreiptas į ½ buto adresu (duomenys neskelbtini), jeigu teismo nėra patvirtinta buto naudojimosi tvarka.
9.2. Nurodo, kad butas priklauso jo vaikams, todėl R. J. prašymas antstolei nukreipti išieškojimą į faktiškai vaikams priklausantį ½ buto, kuris apsaugotas hipoteka jų naudai, neatitinka vaikų interesų, nes tai yra vienintelė garantuota vaikų gyvenamoji vieta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus –(duomenys neskelbtini) teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo, UAB „Finansista“ apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-4359-1168/2023, 1997 m. lapkričio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 26 d. Nr. 354 nutarimą, 2021 m. kovo 10 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-697- 566/2021, 1997 m. lapkričio 24 d. turto įkeitimo sutartį Nr. 152, 1997 m. lapkričio 13 d. VMI pažymą, 1997 m. lapkričio 19 d. L. I. prašymą VĮ Registrų centras. Šiais įrodymais apeliantė grindžia atskirojo skundo argumentus dėl skolininkui nustatytinos didesnės nei ½ dalis turto.
13. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, nes CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Tačiau, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Iš CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog apeliantės pateikti dokumentai yra susijęs su byloje nagrinėjamu klausimu dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, be to, atsižvelgus į tai, kad prašymą išnagrinėjus CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka, suinteresuotam asmeniui nebuvo suteikta galimybė pateikti šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismui, sprendžia, kad apeliantės teismui pateikti dokumentai priimtini ir vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo (ne)pagrįstumo
16. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais pirmosios instancijos teismo nustatyta ir šių aplinkybių byloje dalyvaujantys asmenys iš esmės neginčija, kad suinteresuoto asmens L. I. (skolininko) atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas tiek pareiškėjai R. J., tiek kitiems išieškotojams, tarp jų ir apeliantei UAB „Finansista“. Antstolė V. M. 2024 m. rugpjūčio 13 d. priėmė patvarkymą dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. S-24-15-31048, kuriuo, skolininkui nepateikus sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, pasiūlė išieškotojams ir skolininko bendrosios nuosavybės dalyvei A. N. per 2 mėnesius nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Byloje taip pat nustatyta, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir 48/1000 dalys neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti skolininko L. I. vardu, Turtas įgytas 1997 m. lapkričio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, o civilinėje byloje Nr. e2-4359-1168/2023 konstatuota, kad L. I. Turtą įgijo būdamas santuokoje su A. N., tačiau santuoką nutraukiant nekilnojamojo turto padalijimo klausimas sprendžiamas nebuvo.
17. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kadangi skolininko L. I. vardu registruotas butas su rūsiu ir 48/1000 dalys neįrengtos pastogės įgyti santuokoje su A. N., jiems nuosavybės teisė į šį turtą priklauso lygiomis dalimis. Dėl to teismas darė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos R. J. prašymą ir nustatyti, kad skolininkui L. I. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir 24/1000 dalys neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini).
18. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo su skundžiama nutartimi nesutinka, teigdamas, kad egzistuoja individualios aplinkybės, kurios yra pagrindas nustatyti nelygias L. I. ir A. N. turto dalis, kadangi nustatant skolininko dalį turėjo būti atsižvelgta ne tik į buto įsigijimo datą, bet ir įvertinta iš kokių lėšų butas įsigytas ir kokia pinigų suma prisidėjo L. I. ir A. N.. Apeliantė mano, kad atsižvelgus į prieš tai nurodytas aplinkybes, skolininko dalis turte su A. N. yra ženkliai didesnė, nei nustatė teismas. Su šiais apeliantės argumentais sutinka ir pareiškėja, nurodydama, kad teikiant pareiškimą teismui jai nebuvo žinomos kitos išieškotojos nurodytos aplinkybės, tačiau su jomis ji sutinka, mano, kad skolininko dalis turte turi būti didesnė nei 1/2. Be kita ko, atskirajame skunde argumentuojama, kad pirmos instancijos teismas pareiškėjos prašymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka nepranešęs suinteresuotiems asmenims ir neinformavęs bylos dalyvių apie gautą pareiškėjos prašymą, nepasiūlęs bylos dalyviams pareikšti nuomonę dėl prašymo.
19. Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat ir iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui (fiziniam asmeniui) priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo buvo išnagrinėtas pagal CPK 593 straipsnio 3 dalį rašytinio proceso tvarka. CPK 593 straipsnio 3 dalis numato, kad pareiškimai teismo vykdymo proceso metu nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis diskrecijos teise, suinteresuotiems asmenims nepranešė apie gautą prašymą, nenustatė termino atsiliepimams pateikti.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiškimą klausimu, kylančiu iš vykdymo proceso, nagrinėjantis teismas turi CPK 593 straipsnyje įtvirtintą diskreciją spręsti dėl proceso formos; teismas turi nagrinėti bylą žodiniame posėdyje, kai tai būtina reikšmingoms bylos aplinkybėms išaiškinti, o rašytinis procesas tam nepakankamas; bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka gali būti pripažintas proceso teisės pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti teismo sprendimą, kai tai atitinka CPK 329 straipsnyje įtvirtiną esminio proceso teisės normų pažeidimo kriterijų – jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-469/2016).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors CPK tiesiogiai nenustato imperatyvo apie tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą pranešti suinteresuotiems asmenims, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į bylos pobūdį ir į tai, kokias teisines pasekmes teismo sprendimas sukels asmeniui, kuris nėra informuotas apie pradėtą teismo procesą.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje konkrečioje byloje susiklostė procesinė situacija, kai nepranešus suinteresuotiems asmenims apie nagrinėjamą bylą, byla galėjo būti išspręsta neteisingai ar galėjo būti neatskleista bylos esmė. Pirmosios instancijos teismas suinteresuotiems asmenims nesuteikdamas teisės pateikti savo paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, neužtikrino asmenų teisės būti išklausytiems teisme ir teisės į teisingą teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis), tuo pačiu neužtikrino išieškotojo, skolininko ir skolininko bendraturčio interesų apsaugos. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) su atskiruoju skundu, be kita ko, pateikė įrodymus – 1997 m. lapkričio 13 d. buto pirkimo – pardavimo sutartį, 1997 m. lapkričio 24 d. turto įkeitimo sutartį, 1997 m. lapkričio 13 d. pažymą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šiais rašytiniais įrodymais apeliantė grindžia atskirojo skundo argumentus, kad turtas, skolininkui ir jo buvusiai sutuoktinei šiuo metu priklausantis bendrąja nuosavybe, didesne dalimi buvo įgytas už skolininko asmenines lėšas, todėl, pasak apeliantės, turėtų būti nustatyta, kad skolininkui priklauso didesnė nei 1/2 dalis ginčo turto. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant pareiškėjos prašymą, šios faktinės aplinkybės ir rašytiniai įrodymai nebuvo žinomi ir nebuvo vertinami, tačiau jie gali būti teisiškai reikšmingi siekiant teisingai nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte, šiuo konkrečiu atveju, paneigti prezumpciją, kad santuokoje įgytas turtas sutuoktiniams (buvusiems) priklauso lygiomis dalimis.
24. Be to, svarbu tai, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su nekilnojamuoju turtu, kuriame gyvena skolininkas. CPK 667 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. Nagrinėjamu atveju, iš skolininko pateikto atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, kad skolininkas pageidauja, jog būtų nustatyta naudojimosi turtu tvarka. Akivaizdu, kad nepranešus skolininkui apie pareiškėjos prašymo nagrinėjimą, jam nebuvo suteikta galimybė pareikšti prašymo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teisme, skolininko argumentai nebuvo vertinami ir dėl jų nebuvo pasisakyta.
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas, nenustatęs visų aukščiau aptartų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad šios bylos išsprendimas apeliacinės instancijos teisme atliekant veiksmus, kurie turėjo būti atlikti pirmosios instancijos teisme, t. y. suteikiant teisę pateikti paaiškinimus, įrodymus, prašymus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, paneigtų tiek apeliacijos esmę, tiek jos paskirtį, nes neteisėtai būtų apribota konstitucinė šalies teisė į vieną teisminę instanciją – apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis).
26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas pareiškėjos prašymą nepranešus apie tai byloje dalyvaujantiems asmenims, formaliai teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias prašymų dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo nagrinėjimą (CPK 593 straipsnis), tačiau suinteresuotiems asmenims nežinant apie prašymo nagrinėjimą, nebuvo suteikta galimybė jiems būti išklausytiems, pateikti su nagrinėjamu klausimu susijusius turimus rašytinius įrodymus, prašymus, dėl ko nebuvo nustatytos visos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės ir nebuvo atskleista bylos esmė. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
27. Atsižvelgus į tai, kad skundžiama nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl suinteresuoto asmens L. I. (skolininko) atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų prašymų ir argumentų plačiau nebepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės šios bylos baigčiai apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos R. J. prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.