Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto L. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundo dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė Šiaulių bankas, antstolis S. U., Lietuvos antstolių rūmai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas įpareigoti antstolį gražinti pareiškėjui 136 Eur. Nurodo, kad antstolis, kartu su Lietuvos antstolių rūmais ir Šiaulių banku, 2023 metų pabaigoje - 2024 metų pradžioje pažeidė pareiškėjui suteikto kredito sąlygas neleisdamas disponuoti kredito kortele. Nurodo, kad pareiškėjas buvo priverstas nutraukti sutartį ir sudaryti sutartį prastesnėmis sąlygomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi nutarė pareiškėjo pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų atsisakyti priimti. Pirmosios instancijos teismo nutarties pagrindiniai argumentai:

3. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnyje nustatyta tvarka yra pateikęs skundą antstoliui prieš kreipdamasis į teismą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, dėl ko nutarė skundą dėl antstolio veiksmų atsisakyti priimti, išaiškino, kad skundas turi būti pateiktas tiesiogiai antstoliui.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - įpareigoti antstolį gražinti pinigines lėšas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Nurodo, kad apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo. Pažymi, kad skunde nurodė, jog antstolis nepriėmė patvarkymo, o parašė tik privačią žinutę. Atsižvelgiant į tai, prašo pirmos instancijos nutartį panaikinti ir įpareigoti antstolį grąžinti pinigines lėšas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

7. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo esminius du argumentus: 1) pirmosios instancijos teismo teisėjas, apelianto vertinimu, yra šališkas pareigų neatliekančiam antstoliui, 2) apeliantas nurodė, kad antstolis nepriėmė patvarkymo, o parašė tik privačią žinutę. Atsižvelgiant į tai, prašo pirmos instancijos nutartį panaikinti ir įpareigoti antstolį grąžinti pinigines lėšas.

8. Teisė į nešališką teismą ginama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina, ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje W. prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje M. prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020; 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).

9. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas, priėmęs skundžiamą nutartį yra šališkas, tačiau įvertinus skundžiamos nutarties motyvus, atsižvelgiant į tai, kad jokių konkrečių teismo šališkumo duomenų nenurodė pats apeliantas, įvertinus tai, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų, o ir byloje nėra teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu apelianto argumentai dėl teisėjo šališkumo yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas buvo nepalankus apeliantui, savaime nepagrindžia bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumo.

10. Apeliantas nurodo, kad jis gavo antstolio privačią žinutę, o pats antstolis nepriėmė patvarkymo, kas apelianto vertinimu pagrindžia pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą, tačiau su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Ištyrus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitokią išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, jog apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka yra pateikęs skundą antstoliui prieš kreipdamasis į teismą. Nors apeliantas teigia, kad gavo antstolio žinutę, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

11. Tiesiogiai į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų galima kreiptis tik CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir tvarka. Pagal minėtos teisės normos reglamentavimą jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio minėto 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Pažymėtina, kad kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui.

12. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti, tačiau skundas bet kokiu atveju pirmiausia turi būti teikiamas pačiam antstoliui (CPK 510 straipsnio 1-2 dalys). Tik tada, jei antstolis per nustatytą terminą neišnagrinėja skundo arba visiškai ar iš dalies skundo nepatenkinęs neperduoda jo teismui, asmuo turi teisę tiesiogiai teismui pateikti: 1) skundą dėl antstolio neveikimo; 2) skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog kaip minėta nutarties 10 punkte apeliantas nepateikė duomenų, sudarančių objektyvų pagrindą spręsti, kad jis laikėsi išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti apelianto pareiškimą dėl antstolio veiksmų tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko nutariama atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

13. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.