- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-30
- Bylos Nr.
- 1-2787-737/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33852-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- R. M.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos, gyvena ir deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. M. 2020 m. rugpjūčio 23 d., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – L. A. nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (M. B. (duomenys neskelbtini)) valstybinis numeris (toliau – valst.Nr.) (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai 14.20 val (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam buvo nustatytas 2,54 promilių neblaivumas.
Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu R. M. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad iš draugų mamos pasiskolinęs automobilį. Buvo blaivus, kad neturi vairuotojo pažymėjimo nesakė. Išgėręs alkoholio sėdo už vairo ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino įvykio aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, proceso dalyviai sutiko, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, todėl byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo R. M. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu paskelbtų bei išvardintų įrodymų visuma.
Liudytojos L. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad R. M. jos sūnaus L. A. draugas, kuriuo ji pasitikėjo. Jos nuosavybėje yra automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laikė namo kieme, (duomenys neskelbtini) 2020 metų rugpjūčio mėnesį, pas sūnų į namus atvyko R. M., kuris prašė pasiskolinti automobilį, sakė, kad jam reikia važiuoti pas savo draugę. Nieko blogo neįtarė ir automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam paskolino. Padavė automobilio raktelius, o automobilio dokumentai buvo laikomi pačiame automobilyje, daiktadėžėje. Nežinojo, kad R. M. neturi vairuotojo pažymėjimo, ar gali vairuoti transporto priemonę neblaivus, būtų neskolinusi automobilio. Vėliau sūnus L. A. pranešė, kad R. vairuodamas mano minėtą automobilį buvo sustabdytas policijos pareigūnu, sūnus sakė, kad R. vairavo mano automobilį būdamas neblaivus (b.l. 40-42).
Liudytojos S. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad dirba Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK Reagavimo skyriuje, vyriausiąja patrule. 2020 m. rugpjūčio 23 d. 13 val. 36 min. kartu su kolega L. D. gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) važinėjasi automobilis M. B., juodos spalvos. Pranešėjas teigė, jog vairuotojas elgiasi neadekvačiai, galimai neblaivus. Po kelių minučių buvo gautas pakartotinis pranešimas, kad ką tik pro gaisrinę pravažiavo ir nuvažiavo link pagrindinės gatvės minėtas automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimai neblaivus vairuotojas, vos nekliudė pranešėjos. Važiuojant (duomenys neskelbtini), pastebėjo minėtą automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įjungė švyturėlius, bei garsinį signalą, tačiau minėto automobilio vairuotojas tik padidino greitį, nesustojo. Apie tai, kad automobilis nestoja, pranešė Kauno apskr. VPK budėtojui. Persekiojant automobilį nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Prisivijus transporto priemonę per garsiakalbį reikalavo, kad automobilis sustotų kelkraštyje, tačiau nesustojo. Netrukus automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į griovį, tačiau vėl grįžo ant kelio, nieko neapgadino. Persekiojant automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis sustojo dešiniame kelkraštyje. Automobiliui dar riedant, o jiems tarnybiniu automobiliu privažiavus prie transporto priemonės pamatė, kad automobilio vairuotojas iš vairuotojo sėdynės peršoka į priekinę keleivio sėdynę. Automobilio gale sėdėjo T. M.. Pribėgo prie automobilio, ji prie vairuotojo pusės durelių, kolega L. D. prie keleivio pusės durelių. L. D. pareikalavo vairuotojo išlipti iš automobilio. Asmuo buvo neadekvatus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus, kas vairavo automobilį, asmuo prisipažino, jog jis vairavo. Nustatyta, kad minėtą automobilį vairavo R. M., gyv. (duomenys neskelbtini) Vairuotojui R. M. pirmu putimu nustatytas 2,54 prom. girtumas. Antru putimu - 2,62 prom. girtumas. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į saugomą automobilių aikštelę, adresu Darbininkų g. 4, Jonava (b.l. 34-36).
2020 m. rugpjūčio 23 d. 14:26 val. alkoholio matuokliu įtariamajam R. M. nustatytas 2,54 promilių girtumas, 14:43 val. – 2,62 promilių (b. l. 50).
2020 m. rugpjūčio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vietoje dešiname kelkraštyje priekiu (duomenys neskelbtini) kryptimi stovi automobilis M. B. (duomenys neskelbtini), valst. (duomenys neskelbtini) Automobilio kairės pusės ratai ant asfaltuotos kelio dangos, dešinės pusės ratai ant kelkraščio. Automobilio priekiniame bamperyje, grotelėse prilindę žolių. Automobilio kairės pusės priekinis ratas atsarginis. Į automobilį patenkama per pravertas vairuotojo pusės dureles. Automobilyje daug purvo. Po keleivio priekine sėdyne daiktadėžė, kurioje 120 eurų vertės eurų banknotai. Dešinėje pusėje ant grindų mėtosi plastikinis tuščias maišelis. Galinėje automobilio dalyje kairėje pusėje ant grindų šlepetes. Kairėje pusėje ant sėdynės domkratas. Automobilio bagažinėje lengvo lydinio ratlankis (b.l. 12-20).
VĮ Regitra registracijos liudijimu bei išrašu iš VĮ Regitra duomenų bazės nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas – L. A. (b.l.21, 51).
VŠĮ Emprekis pažyma, kad automobilio M. B. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vertė (su PVM) 8130 eurų (b.l.52-54).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilių neblaivumas. Šis straipsnis kitų pasekmių nereikalauja, pakanka vien paties vairavimo fakto esant kaltininkui nustatytam tokiam girtumo laipsniui.
Nagrinėjamoje byloje ištirtais įrodymais – paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, girtumo nustatymo duomenimis, liudytojų parodymais ir kitais rašytiniais įrodymais, neabejotinai nustatyta, kad R. M. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis negu 1,51 promilės girtumas. Ši R. M. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalies, požymius.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam R. M. bausmę, atsižvelgia į tai, kad padarytas baigtas, tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui. Kaltinamasis praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikomas teisiamu pirmą kartą, administracine tvarka baustas (b.l.90), bedarbis, nevedęs.
Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, R. M. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, bei atsižvelgęs į atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, sprendžia, kad kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina vidutinio dydžio arešto bausmė.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Taigi, baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir tai, kad kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), yra darbingo amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, atsižvelgus į tai, jog bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą galutinės arešto bausmės trukmę, gali būti pasiekti R. M. taikant mažesnį nei vidurkis – 6 mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą, kurio metu kaltinamojo atžvilgiu taikytina intensyvi priežiūra (Lietuvos probacijos tarnybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis). Kartu su arešto bausmės vykdymo atidėjimu kaltinamajam paskirtina pareiga – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 ir 10 punktai) bei baudžiamojo poveikio priemonės: specialios teisės atėmimas ir turto konfiskavimas.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Nagrinėjamu atveju taikytinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nustatant 3 metų terminą.
Nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone (duomenys neskelbtini) M. B. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia L. A..
Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018). Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nustačius, kad transporto priemonė buvo R. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas.
Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju transporto priemonės savininkas yra L. A.. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog transporto priemonė grąžinta savininkei. VŠĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio M. B. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vertė (su PVM) 8130 eurų (b.l.52). Taigi, įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo principą, todėl teismas konstatuoja, kad nesant galimybės konfiskuoti transporto priemonės – automobilio M. B. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė ir trečiojo asmens nuosavybė, iš kaltinamojo R. M. išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 8130 Eur.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. M. būti gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) (ar kitoje konkrečiai nurodytoje vietoje), laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val.
Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti R. M. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Išaiškinti R. M., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:
1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;
2. laikytis nustatytos dienotvarkės;
3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;
4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;
5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;
6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;
7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, apie tai pranešti VĮ „Regitra“. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d.
Paskirti R. M. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti valstybės naudai automobilio M. B. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 8130 Eur (aštuonis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt eurų).
R. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – taikyti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.