Kauno apygardos teismo nutartis

2021-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-594/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-11-30Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-02-24Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-24
Bylos Nr.
1A-161-594/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33852-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
R. M.
Advokatai
Regina Atkočaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-594/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33852-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 2.4.6.1; 2.4.7
(S)Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei,dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui,nuteistojo R. M. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 60 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir R. M. paskirta 40 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams ir paskirta intensyvi priežiūra – kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis 6 mėnesiams, įpareigojant R. M. būti gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (ar kitoje konkrečiai nurodytoje vietoje) laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. R. M. taip pat įpareigotas arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas išieškant iš R. M. automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 8130 eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. M. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – L. A. nuosavybės teise priklausantį automobilį Daimlerchrysler AG CLS 320 CDI (Mercedes Benz CLS320) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai 14.20 val., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam buvo nustatytas 2,54 promilių neblaivumas.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. M. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę pakeičiant ją į baudą, taip pat panaikinti intensyvią priežiūrą ir įpareigojimą bausmės atlikimo metu būti gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., dėvėti stebėjimo įtaisą bei sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo terminą ir patikslinti išieškotinos sumos dydį, nustatant ją pagal konfiskuotino automobilio realią vertę.

Šalies argumentai

2.1. Skunde apeliantas sutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pripažįsta padaręs šią veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau jo nuomone apylinkės teismas paskyrė jam per griežtą 40 parų arešto bausmę. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys, tame tarpe ir baudos bausmė. Apylinkės teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo padaryta nusikalstama veika nesukėlė jokių sunkių pasekmių, o apelianto turimi teistumai jau seniai išnykę. Šios aplinkybės leidžia sušvelninti apeliantui paskirtą bausmę ir vietoje arešto bausmės paskirti baudą, kurią jis turės galimybę sumokėti iš santaupų. Bausmės teisingumas yra vienas iš pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė, kad už nusikalstamą veiką asmeniui paskirta bausmė turi atitikti padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą bei neprieštarauti proporcingumo principui. Nagrinėjamu atveju apeliantui paskirta bausmė prieštarauja bausmių skyrimo principams ir yra aiškiai per griežta.

2.2. Be to, skunde teigiama, kad apylinkės teismas, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, apeliantui nepagrįstai paskyrė pareigą būti savo gyvenamojoje vietoje laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ir dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą. Pagal savo pobūdį intensyvi priežiūra yra labai griežta priemonė, kuri žymiai apriboja nuteistojo teises ir teisėtus interesus – galimybę dirbti, gyventi normalų gyvenimą ir neatitinka apelianto įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo laipsnio. Apelianto teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai jam nustatė ir tokį ilgą baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo terminą. Teismas tinkamai neįvertino, kad nusikaltimas, kurį padarė apeliantas, yra priskiriamas nesunkiems nusikaltimams ir nesukėlė sunkių pasekmių, o tai sudaro pagrindą terminą sutrumpinti.

2.3. Skunde apeliantas taip pat nesutinka su nustatyta konfiskuotino turto – automobilio Mercedes Benz CLS320, verte – 8130 eurų, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta reali automobilio rinkos vertė. Pagal techninio paso duomenis, automobilis yra naudotas, pagamintas 2007 m. rugpjūčio 29 d. Tyrėja automobilio vertę nustatinėjo pasitelkdama elektroninio ryšio priemones ir užklausė VšĮ „E.“, tačiau jų pateiktame atsakyme nurodyta visai kito automobilio rinkos vertė, t. y. Mercedes Benz CLS320 CDI. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje daugybėje dokumentų nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie 14.20 val. buvo sustabdytas automobilis Mercedes Benz CLS320, nors automobilio registracijos liudijime nurodyta, kad tai Daimlerchrysler AG CLS 320 CDI. VšĮ „E.“ darbuotojas nurodė, kad norint nustatyti minėto automobilio rinkos vertę į paieškos laukelį reikia įvesti pavadinimą Mercedes Benz. Apylinkės teismas šių aplinkybių nevertino, neatsižvelgė į tai, kad nustatant faktinę automobilio vertę nebuvo atsižvelgta į jo techninę būklę, ridą bei kitus techninius duomenis, todėl teismo nustatyta konfiskuotino turto vertė yra tikslintina.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistojo gynėja pritarė R. M. apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, ir prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis R. M. neginčija nei savo kaltės, nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, o teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti R. M. veiksmų teisiniu vertinimu, taip pat neturi jokio teisinio pagrindo, todėl nuteistojo kaltės klausimas išsamiau neanalizuojamas. Apeliaciniame skunde iš esmės keliami tik nuteistajam paskirtos arešto bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams bei konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo pagrįstumo klausimai, prašant skirti baudą, neskiriant papildomų įpareigojimų bei sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą ir nustatyti realią konfiskuotinos transporto priemonės vertę, todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako tik šiais klausimais.

Dėl R. M. paskirtos arešto bausmės

5. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam R. M. paskirtos arešto bausmės pagrįstumo, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

5.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

5.2. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

6. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste pažymėtina, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad apylinkės teismas, paskirdamas nuteistajam arešto bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, įvertino R. M. asmenybę – praeityje teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, nevedęs, taip pat nustatė ir atsižvelgė į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pirmosios instancijos teismas R. M. skyrė arešto bausmę.

7. Nors apeliantas prašo skirti jam švelnesnės rūšies bausmę – baudą, kurią ketina sumokėti iš turimų santaupų, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistasis neturi nuolatinių pajamų, iki nuosprendžio priėmimo nedirbo, baudų nemoka, daro išvadą, kad tenkinti tokį nuteistojo prašymą nėra jokio pagrindo. Jokių duomenų apie apelianto turimas santaupas byloje nėra, jų apeliantas nepateikė ir su apeliaciniu skundu. Be to, kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo, nemaža dalis nusikaltimų, už kuriuos buvo teistas apeliantas, yra turtinio pobūdžio nusikaltimai (b. l. 62-80). Paminėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad apelianto teiginiai apie turimas santaupas, iš kurių jis galėtų sumokėti baudą, yra deklaratyvūs. Be to, įvertinus nuteistojo asmenybę bei ankstesnius teistumus, pagrindo skirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmę nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti R. M. paskyrus arešto bausmę. Pažymėtina, kad arešto bausmės už padarytą nusikaltimą dydis straipsnio sankcijoje nenurodomas, todėl jį nustato teismas skirdamas bausmę (BK 49 straipsnio 4 dalis), atsižvelgęs į BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodytus minimalius ir maksimalius arešto bausmės dydžius pagal nusikalstamų veikų rūšis. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto bausmė. Apylinkės teismas, įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam skyrė 60 parų arešto bausmę, kuri savo dydžiu yra šiek tiek didesnė už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį. Vertinti nuteistajam paskirtą bausmę kaip aiškiai per griežtą ir prieštaraujančią bausmių skyrimo taisyklėms bei proporcingumo principui nėra jokio pagrindo. Juolab, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti kaltininką, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nepažeistų įstatymų, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėjo 6 mėnesiams.

8. Pagrindžiant išvadą dėl pagrįstai nuteistajam paskirtos arešto bausmės, pažymėtina, kad praeityje R. M. ne kartą buvo teistas už viešosios tvarkos pažeidimus ir vagystes, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Užsienio šalyse (Švedijoje, Suomijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje) R. M. taip pat yra ne kartą teistas už vagystes, Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų (b. l. 62-80). Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis jokių išvadų iš savo neteisėto elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, kas jį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai ir atskleidžia nuteistojo antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Šios aplinkybės patvirtina, jog R. M. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Pažymėtina, kad R. M. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė gerokai viršijęs BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą neblaivumo ribą – automobilį vairavo, kai jam nustatytas net 2,54 promilių girtumas (b. l. 49-50), taip pat, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 93), o tai neabejotinai didina tiek R. M. įvykdyto nusikaltimo, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir neleidžia manyti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtas arešto bausmės dydis yra per didelis ar neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Juo labiau, jog įvertinęs tai, kad nuteistasis savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai, o byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, kurių pagrindu R. M. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu bei paskyrė galutinę 40 parų arešto bausmę. Taigi, pakartotinai atsižvelgti į tas pačias aplinkybes (dėl prisipažinimo ir nuoširdaus gailesčio), kaip to savo skunde pageidauja apeliantas, kai minėtos aplinkybės jau buvo tinkamai įvertintos apylinkės teismo, nėra jokio pagrindo.

9. Bausmė neišvengiamai siejama su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo teigimu, įvykio dieną pasiskolino automobilį iš draugo mamos, kuri jį pažinojo nuo vaikystės, nesakė jai, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Kai skolinosi transporto priemonę buvo blaivus, tačiau susipyko su drauge ir išgėrė nemažai alkoholio (gėrė viskį kartu su savo broliu), tada sugalvojo nuvažiuoti pas draugę pasikalbėti ir sėdo už automobilio vairo. Važiavo kol jį sustabdė policijos pareigūnai (b. l. 100-101, 133). Toks R. M. elgesys neabejotinai atskleidžia itin atsainų nuteistojo požiūrį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymais vairuotojams keliamus reikalavimus. Nors jokios materialios pasekmės dėl aptariamo įvykio nekilo, kaip tai savo skunde pabrėžia ir apeliantas, tačiau jo veiksmai neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Sunkesnių ir itin skaudžių pasekmių pavyko išvengti tik laimingo atsitiktinumo dėka, kai policijos pareigūnams keli asmenys pranešė apie miestelyje važinėjantį juodos spalvos automobilį, kurio vairuotojas galimai neblaivus, elgiasi neadekvačiai, vos nekliudė vieno iš pranešusių asmenų (b. l. 24-29). Pažymėtina, kad žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių, kurias gindamas įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. Esant šių duomenų visumai teigti, jog nuteistajam paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė buvo paskirta nepagrįstai ir yra per griežta, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl intensyvios priežiūros paskyrimo

10. Apeliaciniu skundu R. M. nesutinka ir su apylinkės teismo sprendimu atidėjus jam paskirtos arešto bausmės vykdymą, paskirti intensyvią priežiūrą su įpareigojimu – nustatytu laiku būti namuose. Apelianto teigimu intensyvi priežiūra ir šis įpareigojimas yra per griežtos priemonės.

11. Vertinant šių nuteistojo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Taigi, apylinkės teismas, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui (6 mėnesiams) R. M. paskyręs intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant įpareigojimą nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), įstatymo nuostatų nepažeidė.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, bei taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Pastebėtina, kad paskirta kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, priešingai nei savo skunde pabrėžia nuteistasis, nesudaro jam kliūčių įsidarbinti ir užsiimti darbine veikla. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kaip konkrečiai nustatytas priežiūros laikas pažeidžia apelianto teises, todėl skundo teiginiai dėl žmogaus teisių pažeidimo pripažįstami deklaratyviais. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog tokia kontrolė ypatingai ribotų nuteistojo laisvę ir būtų per griežta priemonė siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino

13. Apeliaciniu skundu keliamas ir R. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones termino nustatymo klausimas, prašant jį sutrumpinti. Nurodoma, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriamas nesunkiems nusikaltimams ir nesukėlė sunkių pasekmių, todėl specialios teisės atėmimo terminas turi būti sutrumpintas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo R. M. nustatytu 3 metų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminu ir jį trumpinti nėra objektyvaus pagrindo.

14. Pažymėtina, kad remiantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Taigi, tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, taip pat humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

15. R. M. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios R. M. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. M. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,54 promilių neblaivumas, kuris ženkliai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę (1,5 promilės alkoholio). Nors R. M. padarė nesunkų nusikaltimą, Lietuvoje nėra baustas už vairavimą, esant neblaiviam, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau apeliantas yra teistas Jungtinėje Karalystėje už vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų (b. l. 77), taip pat ne kartą teistas užsienio šalyse ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 69-80), praeityje Lietuvoje taip pat buvo teistas (b. l. 62-68), baustas administracine nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 90), nedirba (b. l. 92), nėra įgijęs vairuotojo pažymėjimo (b. l. 93). Įvertinusi minėtas aplinkybes, apibūdinančias R. M. asmenybę ir turinčias reikšmės baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 3 metų teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Pažymėtina, kad maksimalus šios poveikio priemonės taikymo terminas yra net 5 metai, todėl apeliantui paskirtą teisės vairuoti uždraudimo terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, minimalaus, apelianto poreikius atitinkančio draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas, pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį.

16. Priešingos išvados aukštesnės instancijos teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad paskirtas 3 metų teisės vairuoti atėmimo terminas yra neproporcingas padaryto nusikaltimo pavojingumui, nustatytas neatsižvelgus į tai, kad apelianto veiksmais nebuvo sukeltos jokios neigiamos pasekmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamu atveju apelianto padaryta nusikalstama veika, nors ir priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kėlė pavojų ne tik asmeniškai pačiam vairuotojui, bet ir kartu su juo transporto priemonėje važiavusiam jo broliui bei visuomenės saugumui. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. M. sėdo už transporto priemonės vairo ir ją vairavo prieš tai būdamas išgėręs didelį kiekį stipraus alkoholio (paties R. M. parodymai) ir sąmoningai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai tam nebuvo jokios būtinybės. Automobilį nuteistasis vairavo miestelyje, kartu su juo automobilyje buvo dar vienas asmuo, jis vairavo neadekvačiai (stumdėsi su automobiliu pirmyn ir atgal, važiavo kelio viduriu, vos nekliudė kito asmens, įvažiavo į griovį), bandant sustabdyti policijos pareigūnams ne iškarto sustojo, kas leidžia tokius apelianto veiksmus vertinti kaip sukėlusius pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Taigi, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenei yra akivaizdus, o rimtesnių pasekmių buvo išvengta tik laiku pašaliniams asmenims pranešus apie neblaivų vairuotoją ir policijos pareigūnams sustabdžius apeliantą. Apeliantas, vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tačiau nesant jokios būtinybės vairuoti, be to apskritai neturėdamas teisės vairuoti, vartojęs nemažą kiekį stipraus alkoholio, sėdo už transporto priemonės vairo, kas rodo nuteistojo neatsakingumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą. Nors jokia materialinė žala neteisėtais R. M. veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas R. M. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti R. M. atsakomybę ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas poveikio priemonę paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos

17. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, apeliantas sutinka su jam paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemone – konfiskuotino turto – automobilio, vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimu, tačiau ginčija teismo nustatytą konfiskuotino turto vertę - 8130 eurų. Apelianto teigimu, apylinkės teismas nustatė konfiskuotino automobilio vertę pagal kito modelio automobilį, nepasitelkė nepriklausomus vertintojus, kad būtų nustatyta tiksli konfiskuotino turto vertė, taip pat neįvertino automobilio techninės būklės, ridos bei kitų techninių duomenų, todėl automobilio vertė turi būti tikslinama.

18. Vertinant aukščiau išdėstytų apelianto argumentų pagrįstumą, pažymėtina, kad pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, BK 67 straipsnio 3 dalį padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl, nuteisus asmenį už šią nusikalstamą veiką, transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, turi būti konfiskuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-80-511/2018).

19. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuotino turto vertės išieškojimu apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-77-648/2019).

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį Daimlerchrysler AG CLD 320 CDI (Mercedes Benz CLS320) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šį automobilį pagrįstai pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone, vadinasi, ir konfiskuotinu pagal BK 72 straipsnį turtu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad minėtas automobilis priklauso ne nuteistajam, o L. A., kuri nežinojo, kad R. M. ketina neblaivus vairuoti jai priklausančią transporto priemonę (minėta transporto priemonė grąžinta jos savininkei), vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, pagrįstai nusprendė konfiskuoti iš nuteistojo automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas BK 72 straipsnio 5 dalį nuteistajam pritaikė pagrįstai ir teisėtai. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas automobilio Daimlerchrysler AG CLD 320 CDI (atitikmuo - Mercedes Benz CLS320, kurį gamino automobilių gamintojas Daimlerchrysler) vertę – 8130 eurų, nuspręsdamas šią sumą išieškoti iš R. M., vadovavosi VšĮ „E.“ pažyma, kurioje nurodyta, kad tokio automobilio vidutinė kaina Lietuvoje yra 8130 eurų su PVM. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad nusikaltimo darymui panaudoto automobilio vertė buvo nustatyta neteisingai, kadangi jokie duomenys, patvirtinantys mažesnę automobilio vertę teismui nepateikti, todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos pagrįstai BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu nusprendė išieškoti iš nuteistojo automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

21. Apelianto teiginiai, kad pagal techninio paso duomenis konfiskuotino automobilio pavadinimas yra Daimlerchrysler AG CLD 320 CDI, tačiau VšĮ „E.“ pažymoje apie automobilio vertę yra nurodyta kito modelio transporto priemonė - Mercedes Benz CLS320 ir jo vidutinė rinkos vertė, kas pagrindžia, kad apylinkės teismas netinkamai nustatė konfiskuotino automobilio vertę, laikytini nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendį, kadangi automobilio pagaminimo metu būtent Daimlerchrysler bendrovė gamino automobilius Mersedes Benz.

22. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Tuo tarpu asmeniui pateikus objektyvius duomenis, patvirtinančius mažesnę automobilio vertę, teismas, įvertinęs jų pagrįstumą ir objektyvumą, gali skirti mažesnės sumos konfiskuotino turto vertės išieškojimą, nei ta vertė nustatyta VšĮ „E.“ pažymoje.

23. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje yra pateikta VšĮ „E.“ 2020 m. rugpjūčio mėn. vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo pažyma. Joje nurodyta, kad automobilio Mercedes Benz CLS 320 CDI vertė – 8130 eurų (su PVM) (b. l. 52). Ši suma yra nustatyta objektyviais duomenimis ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Byloje esantis Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. R. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. sustabdyto Mercedes Benz CLS 320 CDI automobilio registracijos liudijime nurodyta, kad tai yra automobilis Daimlerchrysler AG CLD 320 CDI. Įmonė Daimler AG gamina automobilius Mercedes Benz. VšĮ „E.“ atstovo teigimu, norint nustatyti automobilio Daimlerchrysler AG CLD 320 CDI vidutinę rinkos vertę Lietuvoje į paieškos laukelį reikia vesti pavadinimą Mercedes Benz CLS (b. l. 53-54, 58). Atsižvelgiant šiuos duomenis buvo padaryta pagrįsta išvada, kad automobilio Daimlerchrysler AG CLD 320 CDI atitikmuo yra Mercedes Benz CLS 320, todėl konfiskuotino turto vertė buvo nustatyta pagal tokio automobilio vertę (b. l. 52). Duomenų, paneigiančių nustatytą transporto priemonės vertę byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas, o vadovautis vien tik deklaratyviais nuteistojo teiginiais dėl netinkamai nustatytos automobilio vertės, kurių nepagrindžia jokie objektyvūs duomenys, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

24. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu R. M. pripažintam kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, buvo paskirta teisinga ir proporcinga arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas ir paskirta intensyvi priežiūra ir įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo keisti pagrįstą apylinkės teismo nuosprendį, todėl R. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisDaiva Jankauskienė