- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-12
- Bylos Nr.
- I1-2101-402/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02712-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde (b. l. 1-9, 17-18, 27-30) pareiškėjas nurodė, kad nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki 2022 m. rugsėjo mėnesio buvo kalinamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime (toliau – Kauno kalėjimas) (iki 2023-01-01 Kauno tardymo izoliatorius), ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad kamerose Nr. 214 ir Nr. 335 jam nebuvo užtikrintas teisės aktais numatytas kameros gyvenamasis plotas, kamera visada buvo perpildyta, tad nuo kitų asmenų sklido blogas kvapas, trukdydavo vienas kitam praeinant, dėl ko kildavo konfliktai. Nebuvo tinkamo vėdinimo, natūralaus, dirbtinio apšvietimo, langai maži, iš lauko pusės purvini, langai neatsidarydavo, negalėdavo natūraliu būdu išsivėdinti patalpos. Iš sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas, nes sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas iki lubų. Kameroje Nr. 335 langai neatsidarydavo, nes uždėtos grotos, todėl negalėdavo natūraliu būdu išsivėdinti patalpos. Kameroje buvo netvarkingas inventorius, buvo išlūžę spintelės, skirtos susidėti asmeniniams daiktams, stalčiai, daiktus teko laikyti dėžėse. Dušo patalpos netvarkingos, nebuvo jokios ventiliacijos, dušo patalpos buvo avarinės būklės, ant sienų pelėsis. Dėl šių pažeidimų jis daug nervavosi, juto orumo pažeminimą, diskomfortą, kitus nepatogumus, tuo pačiu patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Kauno kalėjime, priteisti 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepimu į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime (b. l. 34-40) nurodė, kad pareiškėjui Kauno kalėjime ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktais reglamentuota minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Kameroje sanitarinis mazgas įrengtas pačioje gyvenamojoje patalpoje kaip numatyta Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 12.5 p., nustatytais kamerų įrengimais, kamerose turi būti įrengiamas ne mažesnės kaip 100 x 142 cm nuo ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sanitarinio mazgo patalpos durys tvarkingos, todėl patalpa užtikrina suimtųjų privatumą. Kauno kalėjimo kameros aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau - Normos). Pareiškėjo kameroje buvo visi reikalingi baldai, atitinkantys Normų 9.3 p. Taisyklių 12.9 punktas nustato - Iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos. <...>“. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamo inventoriaus ir įrengtų grotų languose yra nepagrįsti. Dėl gyvenamųjų patalpų, kur nuteistasis atliko bausmę ginčo laikotarpiu, nėra gauta skundų dėl netinkamo apšvietimo. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerose yra įrengtos orlaidės per kurias vyksta kameros vėdinimas. Patalpos yra nuolatos tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau nuolat stebimos ir prižiūrimos specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, bei Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui skubiai atlieka defektų šalinimo darbus, remonto darbus, daiktų remontą ir surašo avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktus. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu naudojosi 2-ame ir 3-iame aukštuose įrengtose dušinėse. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2022-08-08 patikrinimo akte Nr. (2-12 4.80)PA-4368 yra užfiksuoti 2-to ir 3-io aukštų dušo patalpų Higienos norma HN134:2015 12 p., 39 p. pažeidimai. Pareiškėjas duše buvo itin trumpą laiką (15 min.), todėl nustatyti pažeidimai negalėjo padaryti įtakos jo sveikatai ar emocinei būklei. Dušai iš esmės yra tvarkingi ir tinkami naudoti, pelėsis aptiktas tik trečio aukšto dušinėse. Bendras patalpas bei dušines tvarko ir dezinfekuoja paskirtas tvarkinys. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022-04-08 iki 2022-09-08 dėl sveikatos problemų kas galėjo tariamai sukelti netinkamos kalinimo sąlygos į sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Kauno kalėjime sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki 2022 m. rugsėjo mėnesio Kauno kalėjime jis buvo laikomas kamerose Nr. 214 ir Nr. 335, kur trūko ploto, neatitiko higienos normų.
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu, nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki 2022 m. rugsėjo mėnesio, Kauno kalėjime buvo laikomas kamerose Nr. 214 ir Nr. 335 kur trūko ploto, jos neatitiko higienos normų reikalavimų.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022-04-08 iki 2022-09-08 atliko bausmę Kauno kalėjime kamerose Nr. 241 ir Nr. 335 (b. l. 35), todėl bus nagrinėjamos aplinkybės susijusios su minėtu laikotarpiu ir kameromis Nr. 241 ir Nr. 335.
Ginčo metu minimalų gyvenamųjų patalpų plotų pataisos įstaigose reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-317 patvirtintos ,,Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui nustatymo“ (galiojo iki 2023 m. sausio 5 d.). Minėto teisės akto 2.2 papunktis numatė, jog nuteistajam laikomam kameros tipo patalpoje tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022-04-08 iki 2022-05-20 pareiškėjas atliko bausmę kameroje Nr. 241, kurioje įrengtos 4 miegamos vietos, patalpos plotas 14,91 kv. m., vienam asmeniui tenka 4,14 kv. m., laikotarpiu nuo 2022-05-20 iki 2022-09-08 perkeltas į kamerą Nr. 335, kurioje įrengtos 4 miegamos vietos, patalpos plotas 15,51 kv. m., vienam asmeniui tenka 4,30 kv. m. (b. l. 35).
Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas visu aptariamu laikotarpiu buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kauno kalėjimo administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) yra išaiškinęs, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą.
EŽTT tame pačiame 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), be kitų aktualių kalinimo sąlygų vertinimo aspektų, išaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją pagal Konvencijos 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 ir 2023-01-03 įsakyme Nr. V-15 nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑741‑415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017 ir kt.). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1511‑525/2017 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo, kaip buvo minėta prieš tai, jam teko ne mažiau kaip 4,14 kv. m kameros ploto, todėl apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą šiuo atveju iš bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.
Pareiškėjas teigia, kad kameroje buvo blogas kvapas, nes sanitarinis mazgas nėra pilnai izoliuotas nuo likusios kameros ploto, netinkamas vėdinimas. Pareiškėjas nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų.
Byloje nėra ginčo, kad sanitarinis mazgas kameroje atitvertas ne iki lubų, o įėjimas į sanitarinio mazgo zoną atskirtas durimis.
Higienos normos HN 134:2015 17 punktas nustato, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Iki 2020 m. gruodžio 22 d. galiojusios Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (14.5 p.), tačiau Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5. punkte numatyta, kad nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara iki kameros lubų.
Vertinant netinkamo kvapo buvimą kameroje, teismas pažymi, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Kauno TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 12.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tiek anksčiau vyravusioje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.), tiek ir naujausioje praktikoje tokį atitvėrimą bei patalpų vėdinimą pro langus laiko tinkamu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-442-575/2023). Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo oro kameroje, įrengiant sanitarinius mazgus, nenustatyti. Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Kauno kalėjimo administraciją su skundais nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.
Pareiškėjas skunde teigia, kad kamerose, kuriose buvo laikomas, nebuvo tinkamos ventiliacijos, netinkamas apšvietimas, kameroje Nr. 335 neatsidarydavo langas, nes buvo uždėtos grotos. Pareiškėjas nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų.
Higienos normos HN 134:2015 14 punktas numato, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, 17 punktas nustato, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles (14.3 p.) bei Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisykles (12.7. p.) kamerose įrengiamas natūralus, dirbtinis ir naktinis (budintis) apšvietimas.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galiojo iki 2020-12-22) 14.1 papunktyje buvo nurodyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, ir lango angoje įstatomos metalinės grotos. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės numato, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas. Iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo ankeriai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas (12.9.).
Atsakovė atsiliepime nurodė, jog yra užtikrinama, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra būtų ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, kamerose šiltuoju metų laiku oro judėjimo greitis 0,15 m/s - 0,25m/s„ šaltuoju - 0,05-0,15, kamerose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengtos apsauginės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langų 15 cm į vidinę grotų pusę ir taip išvėdinti gyvenamąją patalpą, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad ant kamerų langų buvo uždėtos grotos, kurios trukdė darinėti langus. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.9 papunktis numato, kad kamerose iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Atsižvelgiant į tai, kad grotų įrengimą ant langų reglamentuoja teisės aktai, nagrinėjamu atveju konstatuoti neteisėtų Kauno kalėjimo veiksmų nėra pagrindo. Vertinant pareiškėjo skundo teiginį, jog kamerų langai buvo murzini, teismas pažymi, kad Higienos normos 36 punktas numato, kad patalpas, pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys. Be to byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno kalėjimo administraciją dėl nešvarių langų ar, kad grotos trukdytų atidaryti langą ir jam dėl to sukeliamų neigiamų padarinių. Remiantis tuo, kas išdėstyta, byloje taip pat nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Kauno kalėjimo veiksmų dėl neatsidarančių ar nešvarių langų.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Kauno kalėjimo patalpose yra įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, o patalpos yra vėdinamos per langus. Pateikti duomenys patvirtina, kad Kauno kalėjimo kamerų tipo patalpos atitinka Higienos normos 14 ir 17 punktų reikalavimus. Duomenų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, pareiškėjas skunde nepateikė. Pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, taip pat ir tiesiogiai Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus, ar pareiškėjo kreipimąsi į pataisos įstaigos administraciją dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra.
Teismo vertinimu, nesant pareiškėjo nusiskundimų įstaigos administracijai, atsakovei tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius teiginius. Pareiškėjui ginčijamu laikotarpiu nesikreipus į Kauno kalėjimo administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, atliekančias Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų neatitinkančių konkrečios gyvenamosios patalpos, spręstina, jog pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl gyvenamosios patalpos neatitikimo nustatytoms taisyklėms ir reikalavimams, nustatymas būtų teisiškai nereikšmingas dėl besiskiriančio patikrinimo ir ginčo laikotarpio. Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovė ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ir pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginiai, jog gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrintas dirbtinis ir dieninis apšvietimas, taip pat, kad gyvenamojoje kameroje nebuvo tinkamos ventiliacijos, negalėjo išvėdinti patalpos, nes neatsidarė langas, atmetami kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra reglamentuojamas minimalus natūralaus apšvietimo koeficientas.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose spintelės asmeniniams daiktams susidėti buvo sulūžusios, daiktus teko laikyti dėžėse.
Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės baldų įrengimo kamerose nereglamentuoja, tik 12.12. punkte nurodyta, kad visi baldai, esantys kamerose, pritvirtinami prie grindų ar sienų. Pagal Lietuvos higienos normų HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau– ir Higienos norma HN 134:2015) 12 punktą laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo kameroje buvo visi reikalingi baldai, atitinkantys Normų 9.3 p.
Jokių objektyvių duomenų (nuotraukų, patikrinimo aktų ir pan.), patvirtinančių, kad vertinamuoju laikotarpiu ginčo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos, atsakovės atstovė nepateikė. Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kitą valstybės instituciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl spintelės išlūžusių stalčių skundu kreipėsi į Kauno kalėjimo administraciją, o ši būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti ar į prašymą (skundą) nebūtų reagavusi. Pareiškėjas skundą dėl kameroje buvusios spintelės, kurios stalčiai buvo išlūžę, Kauno kalėjimui pateikė praėjus beveik metams po išvykimo iš šio kalėjimo (b. l. 10). Teismo vertinimu, kreipimosi skundais (prašymais, pareiškimais) į pataisos įstaigos administraciją aspektas yra svarbus, siekiant nustatyti, ar pataisos įstaiga, gavusi informaciją apie esančius kalinimo sąlygų trūkumus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Nenustačius, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų skundęsis dėl sulūžusių spintelių, pareiškėjo argumentai dėl sulūžusių spintelių atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad dušo patalpos netvarkingos, nebuvo jokios ventiliacijos, dušo patalpos avarinės būklės, ant sienų pelėsis.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu naudojosi 2-ame ir 3-iame aukštuose įrengtose dušinėse, pareiškėjas duše buvo itin trumpą laiką (15 min.), todėl nustatyti pažeidimai negalėjo padaryti įtakos jo sveikatai ar emocinei būklei. Dušai iš esmės yra tvarkingi ir tinkami naudoti, pelėsis aptiktas tik trečio aukšto dušinėse. Kauno kalėjime bendras patalpas bei dušines tvarko ir dezinfekuoja paskirtas tvarkinys.
Į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2022-08-08 patikrinimo aktas Nr. (2-12 4.80)PA-4368, kuriame yra užfiksuota 2-to ir 3-io aukštų dušo patalpų Higienos norma HN134:2015 12 p., 39 p. pažeidimai (2 aukšto duše ant sienų bei lubų yra aiškiai matomų nešvarumų, pelėsis, netvarkingos, atviros ventiliacijos angos; 3 aukšto dušų patalpoje ant sienų aiškiai matomi nešvarumai, pelėsis) (b. l. 51-55).
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 ir 39 punktų pažeidimai 2-to ir 3-io aukštų dušo patalpose nustatyti 2022-08-09, pareiškėjas šiuo metu atliko bausmę Kauno kalėjime.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes laikytina, kad pareiškėjas Kauno kalėjime, ginčo laikotarpiu, buvo laikomas pažeidžiant higienos normos HN 134:2015 12 ir 39 punktų reikalavimus, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Kauno kalėjimo pareigūnų veiksmus.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ginčo laikotarpiu būdamas Kauno kalėjime pareiškėjas dėl teisės aktuose numatytų reikalavimų pažeidimų (2-to ir 3-io aukštų dušo patalpų Higienos norma HN134:2015 12 p., 39 p. pažeidimai (2 aukšto duše ant sienų bei lubų yra aiškiai matomų nešvarumų, pelėsis, netvarkingos, atviros ventiliacijos angos; 3 aukšto dušų patalpoje ant sienų aiškiai matomi nešvarumai, pelėsis) patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Iš administracinių teismų praktikos tokio pobūdžio bylose matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.).
Teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).
Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei į naujausią LVAT bei EŽTT praktiką (žr., pvz., LVAT 2022-11-23 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-857-968/2022, 2023-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-370-502/2023, EŽTT 2022 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Einikis ir 4 kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 43277/20, 49994/20, 50514/20, 51079/20, 54383/20), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Kauno kalėjime buvo pažeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. D. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Kauno kalėjime, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.