- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-16
- Bylos Nr.
- eA-706-442/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00134-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Iveta Pelienė, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- UAB „V. Paulius & Associates Real Estate”
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ivetos Pelienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & associates real estate“ skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „V. Paulius & associates real estate“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2022 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. (5.1.29 E) A5-116 „Dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atmestas pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymas pakeisti žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtį bei nustatyti naudojimo būdus. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Jam nuosavybės teise priklauso šeši žemės sklypai: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3144-789/2021 iš dalies tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Administracijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. (5.1.73 E) A5-4689 „Dėl 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymo“ bei 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. (5.1.73 E) A5-4688 „Dėl 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymo“ dalis, kuriomis nuspręsta nenagrinėti Bendrovės 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymo „Dėl žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdų pakeitimo“. Atsakovas, vadovaudamasis LVAT nutartimi, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir priėmė Sprendimą, kuriame nepateikdamas jokių esminių motyvų netenkino prašymo ir atsisakė pakeisti Žemės sklypų paskirtį ir naudojimo būdą.
2.2. Teritorija, kurioje yra išsidėstę Žemės sklypai, yra suplanuota Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T11-97 (pakoreguota Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. T11-333) patvirtintu Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu (toliau – ir Bendrasis planas) ir nedidelėje dalyje Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T11-288 patvirtintu Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus detaliuoju planu (toliau – ir Detalusis planas). Tiek Bendrasis planas, tiek Detalusis planas numato, jog teritorijoje, kurioje išsidėstę Žemės sklypai, yra galima numatyti kitos paskirties žemės paskirtį. Bendrajame plane nurodyta, kad teritorijoje yra galimas pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų žemės naudojimo būdas bei visi kiti kitos paskirties naudojimo būdai, o Detaliajame plane nurodyta, jog jo galiojimo ribose galimas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdas. Atsižvelgdamas į minėtus teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, jis pateikė atsakovui prašymą, kuriame prašė pakeisti Žemės sklypų pagrindinę paskirtį į kitą bei Žemės sklypų dalyse, kurios patenka į Detaliojo plano ribas, nustatyti žemės naudojimo būdą – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, o likusiuose Žemės sklypuose nustatyti žemės naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.
Atsiliepimas
2.3. Atsakovas Sprendime nurodė, jog atsisako tenkinti pareiškėjo prašymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 2 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 2 dalimi, 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) IV skyriaus 6 skirsnio pagrindu, 327, 328 punktais bei Bendrojo plano sprendiniais. Atsakovas Sprendime nurodė tik bendro pobūdžio teisės normas bei paminėjo Detaliojo plano egzistavimo faktą, tačiau nepateikė konkretaus paaiškinimo kaip ir kodėl šios teisės normos bei Detaliojo plano sprendiniai draudžia tenkinti prašymą.
2.4. Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimams, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės privalo būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis aktas yra nurodęs, kad priimant individualų administracinį aktą jame turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškiai nurodyti atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės ir nuorodos į teisės normas, tačiau nėra pateikta aiškaus normų taikymo ir šioje teisės normose nustatyto teisinio reguliavimo ryšio su aktualia faktine situacija. Sprendime pateiktos teisės nuostatos nesudaro pagrindo teigti, kad pateiktas prašymas negali būti tenkinamas. Iš Sprendimo turinio nėra aišku, kokius veiksmus jis turėjo atlikti, kad būtu galima įgyvendinti teisės aktuose numatytą teisę keisti jam nuosavybės teise priklausančių Žemės sklypų naudojimo paskirtį ir (ar) būdus. Nagrinėjamu atveju susidarė neteisėta situacija, kai pareiškėjo prašymas nėra patenkintas, tačiau nėra žinomos aplinkybės, kaip būtų įmanoma pašalinti galbūt egzistuojančius prašymo trūkumus. Pareiškėjo pateiktas prašymas visapusiškai atitiko Žemės įstatyme, TPĮ, Apraše, kituose teisės aktuose bei Bendrajame plane ir Detaliajame plane numatytus reikalavimus. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad Sprendimas yra su esminiais trūkumais, todėl privalo būti pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu.
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypai yra urbanizuojamoje kitos paskirties GTK1.1 kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. GTK1.1 – Gamybinio ir technologinio prioriteto kraštovaizdis-pramoninių ir technologinių inžinerinių teritorijų kraštovaizdžio tipas, intensyvaus pritaikymo gamybinis pramoninis. Šio tipo kraštovaizdyje galima su pramonine ir komercine veikla susijusi statyba. Teritorija skirta pramonės ir gamybos įmonių, sandėlių, terminalų bei kitų sandėliavimo objektų statybai. Dalis Žemės sklypų ploto patenka į Detaliojo plano galiojimo ribą. Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Detalieji planai yra privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Bendrojo plano aiškinamojo rašto 8 skyriaus 23 punkte nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje galioja visi parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, todėl Administracijos direktoriaus sprendimu pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas nekeičiami. Bendrojo plano aiškinamajame rašte taip pat yra nustatyta, jog jo sprendiniai nepanaikina galiojančių specialiųjų ir detaliųjų planų sprendinių. Rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus, privaloma vadovautis Bendrojo plano sprendiniais.
3.2. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstyta pozicija, kad Sprendime nenurodytas konkretus teisinis pagrindas, siejamas su konkrečiomis aplinkybėmis, ir motyvai, pagrindžiantys individualaus administracinio akto teisėtumą. Sprendime yra nurodyti jo priėmimo argumentai ir motyvai bei tai, kad Bendrovės prašymai netenkinti vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, TPĮ 2 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 2 dalimi, 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Taisyklių VI skyriaus šeštuoju skirsniu, 327, 328 punktais, Aprašo 10 punktu, Bendrojo plano sprendiniais. Administracijos nuomone, skunde pateikti argumentai dėl Sprendimo prieštaravimo teisės aktų reikalavimams yra nepagrįsti, todėl jis turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. (5.1.29 E) A5-116 „Dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdų pakeitimo“. Teismas pareiškėjui iš atsakovo Administracijos priteisė 2 187,25 Eur išlaidas, susijusias su skundo parengimu, ir 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
5. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. (5.1.29 E) A5-116 „Dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdų pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Teismas iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatė, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo Žemės sklypus. Visų šešių žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Bendrovė 2020 m. rugpjūčio 7 d. Administracijai pateikė prašymą „Dėl žemės sklypų paskirties pakeitimo ir naudojimo būdų nustatymo“, kuriame prašė pakeisti jai priklausančių Žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą ir nustatyti du žemės naudojimo būdus: 1) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos – sklypų dalyse, kur galioja Detaliojo plano sprendiniai; 2) pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos – likusiose Žemės sklypų dalyse. Minėtame prašyme išdėstomas jo pagrįstumo teisinis ir faktinis pagrindas ir kartu su juo pareiškėjas Administracijai pateikė šešis atskirus prašymus pakeisti konkretaus žemės sklypo naudojimo paskirtį bei būdą, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į Žemės sklypus, bei Žemės sklypų planus. Atsakovas, išnagrinėjęs minėtą pareiškėjo prašymą, 2020 m. rugpjūčio 18 d. priėmė sprendimus Nr. (5.1.73 E) A5-4689 bei Nr. (5.1.73 E) A5-4688. Abiejuose sprendimuose atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašymas yra analogiškas anksčiau išnagrinėtam prašymui, jame nėra pateikta naujų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnių sprendimų pagrįstumu, todėl prašymas paliktas nenagrinėtu.
7. Teismas taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad Bendrovė, nesutikdama su minėtais Administracijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimais, 2020 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi su skundu į teismą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3144-789/2021 pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymą. Atsakovas, vykdydamas anksčiau minėtą LVAT sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo Bendrovės 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymą ir priėmė Sprendimą. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjo prašymas pakeisti Žemės sklypų naudojimo paskirtį bei būdą netenkinamas vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, TPĮ 2 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 2 dalimi, 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Taisyklių VI skyriaus šeštuoju skirsniu, Taisyklių 327 bei 328 punktais, Aprašo 10 punktu ir Bendrojo plano sprendiniais. Sprendime nurodyta, kad žemės sklypams nustatyta žemės naudojimo paskirtis bei būdas keičiami žemės savininku prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą. Paaiškinta, jog pagal Bendrojo plano sprendinius ginčo teritorija yra urbanizuojamoje kitos paskirties GTK 1.1 kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, tačiau dalis Žemės sklypų ploto patenka į Detaliojo plano galiojimo ribą. Akcentuota, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir tai, kad detalieji planai yra privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Bendrovė buvo informuota, jog detalieji planai koreguojami vadovaujantis Taisyklių IV skyriaus šeštajame skirsnyje nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 29 d.) 2 straipsnio 10, 12 dalimis. Teismas, įvertinęs Bendrovės 2020 m. rugpjūčio 7 d. rašto turinį, konstatavo, jog juo nėra siekiama apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, jame nėra nurodyti konkretūs pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimai, todėl rašte pateikta informacija vertinta kaip prašymas atlikti Administracijos kompetencijai priskirtus veiksmus, pareiškėjo raštas VAĮ prasme laikytinas prašymu. Teismas taip pat vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Nagrinėjimo taisyklės) V skyriumi „Atsakymų rengimas ir tvarkymas“, 45 punktu. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymo turinio akivaizdu, jog jis atsakovui pateikė motyvuotą prašymą priimti administracinį sprendimą – pakeisti Žemės sklypų naudojimo paskirtį bei būdą, atsižvelgiant į teritorijoje galiojančius kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, t. y. pagal Bendrojo plano ir Detaliojo plano sprendinius.
9. Vertindamas, ar Administracija pateikė išsamų ir argumentuotą atsakymą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalies nuostata, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, LVAT praktika aiškinant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, taip pat ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą.
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Sprendime nurodė, jog Bendrovės prašymas netenkinamas vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, TPĮ 2 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 2 dalimi, 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Taisyklių VI skyriaus šeštuoju skirsniu, Taisyklių 327 bei 328 punktais, Aprašo 10 punktu ir Bendrojo plano sprendiniais. Teismas, išanalizavęs cituojamą teisinį reguliavimą, konstatavo, jog Sprendimas yra grindžiamas iš esmės abstraktaus pobūdžio teisės normomis – yra pateikiama nuoroda į teisės normas reglamentuojančias kokiu pagrindu gali būti pradėta žemės sklypo naudojimo paskirties bei būdo keitimo procedūra, kokie asmenys turi teisę kreiptis dėl šios procedūros pradėjimo ir tai, kad žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas yra keičiami savivaldybių administracijos direktorių sprendimų pagrindu. Taip pat Sprendime yra pateiktas bendrojo plano apibrėžimas, informacija apie detaliųjų planų galiojimo trukmę, jų sprendinių privalomumą visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems asmenims. Galiausiai nurodoma, jog detaliųjų planų sprendiniai yra keičiami vadovaujantis Taisyklėse įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Teismas sprendė, kad iš Sprendime cituojamų teisės normų turinio nėra galimybės suprasti, kodėl Bendrovės 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymas negali būti tenkinamas, Sprendime nėra pateikta jokių motyvų, kuriais siekiama paneigti pareiškėjo prašyme pateiktų argumentų pagrįstumą. Iš Sprendimo turinio galima suprasti, jog atsakovas atsisako tenkinti prašymą dėl aplinkybės, kad dalis Žemės sklypų teritorijos yra suplanuota Detaliojo plano sprendiniais, tačiau jame nėra individualios akto argumentacijos kokios konkrečios teisės aktų nuostatos ar Detaliojo plano sprendiniai draudžia suplanuotoje dalyje Žemės sklypams nustatyti naudojimo paskirtį kita, o naudojimo būdą – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, o likusioje teritorijoje nustatyti žemės naudojimo paskirtį – kita, o naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Teismas atkreipė dėmesį, jog pats atsakovas Sprendime išaiškino, kad Žemės sklypai patenka į GTK 1.1 kraštovaizdžio tvarkymo zoną – gamybinio ir technologinio prioriteto kraštovaizdis, kuriame yra leidžiama su pramonine veikla susijusi statyba.
11. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde pagrįstai teigė, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų imperatyvių reikalavimų – jame nenurodyti aiškūs argumentai, nėra pateikiama nuoroda į konkrečius galiojančius teritorijų planavimo sprendinius taikomus konkretiems žemės sklypams, nenurodytas ir teisinis jo pagrindimas, pateikti abstraktūs, padriki teiginiai, dėl ko negalima pripažinti, jog Sprendimas atitinka individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Bendro pobūdžio teisės aktų citavimas ir nuorodos į juos nedaro administracinio akto turinio aiškesniu. Šiuo konkrečiu atveju sprendimo pagrįstumas turi būti argumentuojamas aktualiai ginčo teritorijai galiojančių teritorijų planavimo sprendinių reglamentavimu ir jų aiškinimu. Tik tada galima įvertinti nurodytų argumentų pagrįstumą ir teisėtumą. Anksčiau nurodomas Sprendimo ydingumas pripažįstamas esminiu ir sudaro pagrindą jį panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d.). Įvertinęs minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, teismas priėjo prie išvados, kad Administracijos Sprendimas prieštarauja šiame sprendime nurodytoms Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms. Teismui panaikinus ginčijamą aktą kaip neteisėtą, administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukuria atsakovui pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymą.
12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo 2 210,25 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.2 punktais, išlaidas pagrindžiančiais įrodymais, kurie patvirtina, kad Bendrovė advokatui už skundo parengimą sumokėjo 2 187,25 Eur, taip pat advokatas pareiškėjo vardu sumokėjo 23 Eur dydžio žyminį mokestį. Teismas pareiškėjui iš atsakovo Administracijos priteisė bylinėjimosi išlaidas už skundo parengimą – 2 187,25 Eur, bei 23 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
III.
13. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas netinkamai taikė teisės normas, neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių.
13.2. Pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymas iš naujo išnagrinėtas ir atsakymas pareiškėjui pateiktas pagal tos dienos, kai buvo pateikti prašymai, galiojusius teisės aktus ir teritorijų planavimo dokumentus (Žemės įstatymo 24 str. 1 d., TPĮ 2 str. 1 d., 17 str. 2 d., 20 str. 2 d. 2 p., 22 str. 2 d., Taisyklių 327, 328 p., Aprašo 10 p.). Žemės sklypai yra teritorijoje, kurioje galioja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos Kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas, kuris yra Klaipėdos rajono bendrojo plano sudėtinė dalis, patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T11-166. Bendrojo plano aiškinamojo rašto 8 skyriaus 23 punkte nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje galioja visi parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai bei šio plano rengimo metu pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai pagal išduotas planavimo sąlygas ir kitus galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypai yra urbanizuojamoje kitos paskirties GTK1.1 kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Dalis Žemės sklypų ploto patenka į galiojančio detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T11-288, (registravimo Nr. T00077072, registro Nr. 003553005752) galiojimo ribą. Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, nustatyta Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje. Taip pat Taisyklių 327 punkte nustatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys detalieji planai. Taisyklių 328 punkte numatyta, kad detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Bendrojo plano aiškinamojo rašto 8 skyriaus 23 punkte nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje galioja visi parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, todėl Administracijos direktoriaus sprendimu pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas nekeičiami. Galiojantys detalieji planai koreguojami/keičiami vadovaujantis Taisyklių VI skyriaus šeštuoju skirsniu.
13.3. Administracijos Sprendimo pastraipose aiškiai įvardinta, kokie teritorijų planavimo dokumentai galioja ginčo teritorijoje, ir, kad atsižvelgiant į tai, Administracijos direktoriaus sprendimu pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas nekeičiami. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės. Šiose nuostatose įtvirtinta taisyklė iš esmės yra analogiška iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio 1 daliai, kuri įtvirtino, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Administracija ginčijamame Sprendime nurodė argumentus ir motyvus bei tai, kad pareiškėjo prašymai netenkinti vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 2 dalimi, 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Taisyklių VI skyriaus šeštuoju skirsniu, 327, 328 punktais, Aprašo 10 punktu ir Bendrojo plano sprendiniais, nes Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje galioja visi parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, todėl Administracijos direktoriaus sprendimu pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas nekeičiami. Teismas netinkamai taikė VAĮ 10 straipsnio nuostatas, nesivadovavo teismų suformuota praktika, neįvertino bylos faktinių aplinkybių visumos ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
14. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
15. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, kuriuos nurodė tiek pareiškėjui, atsisakius nagrinėti pateiktą prašymą, tiek teismui bylos nagrinėjimo metu, t. y. atsakovas nenurodė naujų faktinių aplinkybių ar teisinių pagrindų. Atsakovo apeliacinio skundo motyvai nepagrindžia ABTĮ 147 straipsnyje numatytų pagrindų sprendimui panaikinti – atsakovas nepaneigė teismo sprendimo motyvų ir neįrodė, kodėl sprendimas turėtų būti naikintinas. Atsakovas nenurodo ir jokių ABTĮ 146 straipsnyje nurodytų pagrindų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas. Teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, išsamiai pateikė motyvus, tinkamai taikė proceso ir materialios teisės normas bei rėmėsi išsamia LVAT formuojama praktika. Administracija iki šiol nepateikė motyvuotų argumentų, kurių pagrindu pareiškėjas aiškiai suprastų, kokiais motyvais remiantis Administracija atsisakė nagrinėti pateiktą prašymą. Teismas, vertindamas atsakovo Sprendimo turinį, nenustatė, kokias teisės normas pažeidė ir (ar) netinkamai taikė pareiškėjas, teikdamas prašymus pakeisti Žemės sklypų paskirtį ir (ar) būdus. Atsakovo Sprendimas prieštarauja VAĮ 8 straipsnio reikalavimams ir gero administravimo principui. Pareiškėjas neginčija Bendrojo plano ir (ar) Detaliojo plano sprendinių galiojimo. Atsakovo nurodytos teisės normos atitinka susiklosčiusią situaciją, tačiau nenurodo jokio teisinio pagrindo, kuris leistų atsakovui atsisakyti nagrinėti bei tenkinti pateiktus prašymus. Iš Sprendime nurodytų teisės normų nėra aišku, kokių procedūrų, sąlygų ir (ar) reikalavimų nesilaikė pareiškėjas teikdamas prašymą. Sprendimo motyvacija neatsako ir į klausimą – kokiu (jeigu Žemės sklypų paskirties ir (ar) būdų negalima keisti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu) būdu pareiškėjas gali įgyvendinti savo teisę keisti Žemės sklypų paskirtį ir (ar) būdus. Pareiškėjo pateiktas prašymas visapusiškai atitiko Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Apraše, kituose teisės aktuose bei taikytinuose teritorijų planavimo dokumentuose (Bendrajame plane bei Detaliajame plane) numatytus reikalavimus, tad pareiškėjas nemato jokio teisinio ar faktinio pagrindo atsisakyti jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. (5.1.29 E) A5-116 „Dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Bendrovė 2020 m. rugpjūčio 7 d. Administracijai pateikė prašymą „Dėl žemės sklypų paskirties pakeitimo ir naudojimo būdų nustatymo“, kuriame prašė pakeisti jai priklausančių Žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą ir nustatyti du žemės naudojimo būdus: 1) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos – sklypų dalyse, kur galioja Detaliojo plano sprendiniai; 2) pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos – likusiose Žemės sklypų dalyse. Kartu su minėtu prašymu pareiškėjas Administracijai pateikė šešis atskirus prašymus pakeisti konkretaus žemės sklypo naudojimo paskirtį bei būdą, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, patvirtinančius jos nuosavybės teises į žemės sklypus bei Žemės sklypų planus.
18. Atsakovas, išnagrinėjęs minėtą pareiškėjo prašymą, 2020 m. rugpjūčio 18 d. priėmė sprendimus Nr. (5.1.73 E) A5-4689 „Dėl jūsų 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymo“ bei Nr. (5.1.73 E) A5-4688 „Dėl jūsų 2022 m. rugpjūčio 7 d. prašymo“, kuriais Bendrovės 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymas paliktas nenagrinėtas.
19. Bendrovė, nesutikdama su minėtais Administracijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimais 2020 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi su skundu į teismą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3144-789/2021 pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymą.
20. Atsakovas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3144-789/2021, pakartotinai išnagrinėjo Bendrovės 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymą ir priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymas atmestas.
21. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
22. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra pakartotinis jos nagrinėjimas, tai jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
23. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, visapusiškai ir objektyviai įvertino ginčijamo Sprendimo turinį, išsamiai išanalizavo jame nurodytą teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas sprendimas bei priėjo prie pagrįstos išvados, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 7 d. sprendimas Nr. (5.1.29 E) A5-116 „Dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo“ prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms.
24. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendimo motyvais, todėl, jų nekartodama, pasisako aspektais, kuriais atsakovas grindžia apeliacinį skundą.
25. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.).
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-105-502/2023).
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, sprendžia, kad šiame administraciniame akte nenurodyti aiškūs motyvai, nėra nurodyta, dėl kokių konkrečių galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių negali būti keičiama pareiškėjo prašyme nurodytų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis. Nors ginčijame Sprendime yra išdėstytos taikytų teisės aktų nuostatos, tačiau teisės aktų reikalavimai visiškai nesiejami su faktiniu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti šį administracinį ginčą.
28. Taigi pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą, kad ginčijamas Sprendimas prieštarauja minėtoms Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms ir pagrįstai jį panaikino.
29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
30. Skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 str.).
31. Nagrinėjamu atveju, panaikinus ginčijamą Sprendimą, atsakovas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, privalės iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymą ir priimti naują administracinį sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis sprendimas dėl minėto pareiškėjo prašymo privalės būti grindžiamas teisės aktais bei teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, galiosiančiais administracinio sprendimo priėmimo dieną.
32. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodo kokias konkrečiai išlaidas patyrė ir nepridėjo tai pagrindžiančių įrodymų, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas (ABTĮ 41 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.