Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

2022 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & Associates Real Estate“ skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Iš teismui pateiktų valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų turinio matyti, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo Žemės sklypus. Visų šešių žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

Bendrovė 2020 m. rugpjūčio 7 d. Administracijai pateikė prašymą „Dėl žemės sklypų paskirties pakeitimo ir naudojimo būdų nustatymo“, kuriame prašė pakeisti jai priklausančių Žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą ir nustatyti du žemės naudojimo būdus: 1) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos – sklypų dalyse, kur galioja Detaliojo plano sprendiniai; 2) pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos – likusiose Žemės sklypų dalyse. Minėtame prašyme išdėstomas jo pagrįstumo teisinis ir faktinis pagrindas ir kartu su juo pareiškėja Administracijai pateikė šešis atskirus prašymus pakeisti konkretaus žemės sklypo naudojimo paskirtį bei būdą, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, patvirtinančius jos nuosavybės teises į žemės sklypus bei Žemės sklypų planus.

Atsakovė išnagrinėjusi minėtą pareiškėjos prašymą, 2020 m. rugpjūčio 18 d. priėmė sprendimus Nr. (5.1.73 E) A5-4689 „Dėl jūsų 2020-08-07 prašymo“ bei Nr. (5.1.73 E) A5-4688 „Dėl jūsų 2022-08-07 prašymo“. Abejuose sprendimuose atsakovė nurodė, kad pareiškėjos prašymas yra analogiškas anksčiau išnagrinėtam prašymui, jame nėra pateikta naujų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnių sprendimų pagrįstumu, todėl prašymas paliktas nenagrinėtu.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Bendrovė, nesutikdama su minėtais Administracijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimais 2020 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi su skundu į teismą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3144-789/2021 pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir atsakovė įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymą.

Atsakovė vykdydama anksčiau minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo Bendrovės 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymą ir priėmė Sprendimą. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjos prašymas pakeisti Žemės sklypų naudojimo paskirtį bei būdą netenkinamas vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, TPĮ 2 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 2 dalimi, 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Taisyklių VI skyriaus šeštuoju skirsniu, Taisyklių 327 bei 328 punktais, Aprašo 10 punktu ir Bendrojo plano sprendiniais.

Sprendime nurodoma, kad žemės sklypams nustatyta žemės naudojimo paskirtis bei būdas keičiami žemės savininku prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą. Paaiškinama, jog pagal Bendrojo plano sprendinius ginčo teritorija yra urbanizuojamoje kitos paskirties GTK 1.1 kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, tačiau dalis Žemės sklypų ploto patenka į Detaliojo plano galiojimo ribą. Akcentuojama, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir tai, kad detalieji planai yra privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Bendrovė buvo informuota, jog detalieji planai koreguojami vadovaujantis Taisyklių IV skyriaus šeštajame skirsnyje nustatyta tvarka.

Viešojo administravimo įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2021-07-01 iki 2022-01-29) 2 straipsnio 10 dalis teigia, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimų nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalis)

Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, teikdamas skundą turi nurodyti kokios konkrečios jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, ir kaip institucija, į kurią kreipiasi galėtų apginti jo pažeistas teises. Asmuo, kreipdamasis dėl kitų asmenų pažeistų teisių ir teisėtų interesų, turi nurodyti, kad jam suteikta teisė reikalauti ginti tų asmenų teises ir teisėtus interesus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4529-520/2020).

Teisėjų kolegija įvertinusi Bendrovės 2020 m. rugpjūčio 7 d. rašto turinį konstatuoja, jog juo nėra siekiama apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, jame nėra nurodyti konkretus pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimai, todėl rašte pateikiama informacija vertintina kaip prašymas atlikti Administracijos kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl pareiškėjos raštas Viešojo administravimo įstatymo prasme laikytinas prašymu.

Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Nagrinėjimo taisyklės).

Atsakymų į prašymus rengimo tvarka yra reglamentuota Nagrinėjimo taisyklių V skyriuje „Atsakymų rengimas ir tvarkymas“. Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 1) prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 2) į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 3) į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. 4) į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (Nagrinėjimo taisyklių 45 punktas).

Iš pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymo turinio akivaizdu, jog ji atsakovei pateikė motyvuotą prašymą priimti administracinį sprendimą – pakeisti Žemės sklypų naudojimo paskirtį bei būdą, atsižvelgiant į teritorijoje galiojančius kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius t. y. pagal Bendrojo plano ir Detaliojo plano sprendinius. Bendrovė skunde akcentuoja, kad Sprendimo turinys neatitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytų individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų – jis nėra motyvuotas, jame nėra pateikta individuali argumentacija, nėra aiškaus Sprendime minimų teisės normų ryšio su faktine situacija, todėl neįmanoma suprasti, todėl buvo priimtas neigiamas sprendimas.

Vertinant tai, ar Administracija pateikė išsamų ir argumentuotą atsakymą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinančia, kad turi būti nustatyta, ar konkrečiu atveju viešojo administravimo subjekto priimtais aktais, veiksmais (neveikimu) nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad Viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti bendruosius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (anksčiau galiojusi įstatymo redakcija) reikalavimus – turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, juos priimant turi būti laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų principų, bei, kad šiame straipsnyje yra įtvirtintos bendrojo pobūdžio taisyklės, kurios taikytinos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui. Tam, kad individualus administracinis aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinas teisės normas, teisinį nustatytų faktų vertinimą. Atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (pvz., 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A622-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (pvz., 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1969-502/2020).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d., administracinėje byloje Nr. A-336/2011 taip pat konstatavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (šiais aspektais žr. 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-185/2013; 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015 ir kt.).

Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. taip pat ir asmens teisė.

Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, taip pat ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014, 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 ir kt.).

Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.

TPĮ 2 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos, reikalavimai arba reglamentas ir apsaugos principai. Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, arba šie detalieji planai pripažįstami netekusiais galios šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka (TPĮ 17 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu TPĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas teigia, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.

Taisyklių 327 punktas nustato, jog Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys detalieji planai. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (Taisyklių 328 punktas). Taisyklių VI skyriaus „Detalieji planai“ šeštasis skirsnius „Detaliųjų planų sprendinių keitimas ir koregavimas“ reglamentuoja kokia tvarka yra atliekama detaliųjų planų sprendimų keitimo bei koregavimo procedūra.

Sprendime taip pat pažymima, jog Bendrojo plano aiškinamojo rašto 8 skyriaus 23 punkte nurodyta, jog Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje galioja visi parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai bei šio plano rengimo metu pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai pagal išduotas planavimo sąlygas ir kitus galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Paaiškinama, kad pagal Bendrojo plano grafinius sprendinius ginčo teritorija yra urbanizuojamoje kitos paskirties GTK 1.1 kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. GTK 1.1 kraštovaizdžio tvarkymo zona – gamybinio ir technologinio prioriteto kraštovaizdis – pramoninių ir technologinių inžinerinių teritorijų kraštovaizdžio tipas, intensyvaus pritaikymo gamybinis pramoninis. Šio tipo kraštovaizdyje galima su pramonine ir komercine veikla susijusi statyba. Teritorija skirta pramonės ir gamybos įmonių, sandėlių, terminalų bei kitų sandėliavimo objektų statybai.

Analizuojant cituojamą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog Sprendimas yra grindžiamas iš esmės abstraktaus pobūdžio teisės normomis – yra pateikiama nuoroda į teises normas reglamentuojančias kokiu pagrindu gali būti pradėta žemės sklypo naudojimo paskirties bei būdo keitimo procedūra, kokie asmenys turi teisę kreiptis dėl šios procedūros pradėjimo ir tai, kad žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas yra keičiama savivaldybių administracijos direktorių sprendimų pagrindu. Taip pat Sprendime yra pateiktas bendrojo plano apibrėžimas, informacija apie detaliųjų planų galiojimo trukmę, jų sprendinių privalomumą visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems asmenims. Galiausiai nurodoma, jog detaliųjų planų sprendiniai yra keičiami vadovaujantis Taisyklėse įtvirtintu teisiniu reguliavimu.

Akivaizdu, kad iš Sprendime cituojamų teisės normų turinio nėra galimybės suprasti, kodėl Bendrovės 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymas negali būti tenkinamas, Sprendime nėra pateikta jokių motyvų, kuriais siekiama paneigti pareiškėjos prašyme pateiktų argumentų pagrįstumą. Iš Sprendimo turinio galima suprasti, jog atsakovė atsisako tenkinti prašymą dėl aplinkybės, kad dalis Žemės sklypų teritorijos yra suplanuota Detaliojo plano sprendiniais, tačiau jame nėra individualios akto argumentacijos kokios konkrečios teisės aktų nuostatos ar Detaliojo plano sprendiniai draudžia suplanuotoje dalyje Žemės sklypams nustatyti naudojimo paskirtį kita, o naudojimo būdą – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, o likusioje teritorijoje nustatyti žemės naudojimo paskirtį -kita, o naudojimo būdą - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Atkreiptinas dėmesys, jog pati atsakovė Sprendime išaiškino, kad Žemės sklypai patenka į GTK 1.1 kraštovaizdžio tvarkymo zona – gamybinio ir technologinio prioriteto kraštovaizdis, kuriame yra leidžiama su pramonine veikla susijusi statyba.

Teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėja skunde pagrįstai teigia, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų imperatyvių reikalavimų – jame nenurodyti aiškūs argumentai, nėra pateikiama nuoroda į konkrečius galiojančius teritorijų planavimo sprendinius taikomus konkretiems žemės sklypams, nenurodytas ir teisinis jo pagrindimas, pateikti abstraktūs, padriki teiginiai, dėl ko negalima pripažinti, jog Sprendimas atitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad bendro pobūdžio teisės aktų citavimas ir nuorodos į juos, nedaro administracinio akto turinio aiškesniu. Šiuo konkrečiu atveju sprendimo pagrįstumas turi būti argumentuojamas aktualiai ginčo teritorijai galiojančių teritorijų planavimo sprendinių reglamentavimu ir jų aiškinimu. Tik tada galima įvertinti nurodytų argumentų pagrįstumą ir teisėtumą. Aukščiau nurodomas Sprendimo ydingumas pripažįstamas esminiu ir sudaro pagrindą jį panaikinti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą konstatuotina, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 7 d. sprendimas Nr. (5.1.29 E) A5-116 „Dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo“ prieštarauja šiame sprendime nurodytoms Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, todėl jis yra naikintinas.

Teisėjų kolegijai įvertinus ginčijamo akto teisėtumą jame nurodytais pagrindais ir jį panaikinus kaip neteisėtą, administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukuria atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & Associates Real Estate“ 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėja teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą - 2210,25 Eur.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėja patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia 2021 m. vasario 10 d. PVM sąskaita – faktūra serija Nr. TGSLT2200432, 2022 m. kovo 7 d. PVM sąskaita – faktūra serija Nr. TGSLT2200628, 2021 m. vasario 10 d. bei 2022 m. kovo 7 d. darbų ataskaitomis, 2022 m. vasario 24 d. patvirtinimu apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą ir 2022 m. kovo 10 d. patvirtinimu apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Minėti dokumentai patvirtina, kad Bendrovė advokatui už skundo parengimą sumokėjo 2187,25 Eur. Taip pat advokatas pareiškėjos vardu sumokėjo 23,00 Eur dydžio žyminį mokestį.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Skundas teismui pateiktas 2022 m. vasario 8 d. (2022 m. I ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju aktualus yra 2021 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 1598,1 Eur.

Už prašymo parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už prašymo parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 3995,25 Eur (1598,1 * 2.5). Kaip ir anksčiau minėta Pareiškėja už skundo parengimą advokatui sumokėjo 2187,25 Eur, t. y. pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio.

Vadovaujantis anksčiau išdėstytu, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & Associates Real Estate“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas ir jai iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už skundo parengimą – 2187,25 Eur bei sumokėto 23,00 Eur žyminio mokesčio atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & Associates Real Estate“ skundą tenkinti. Panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. (5.1.29 E) A5-116 „Dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo“.

Pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „V. Paulius & Associates Real Estate“ iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą - 2187,25 Eur išlaidas susijusias su skundo parengimu ir 23,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.