- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-23
- Bylos Nr.
- e2A-368-739/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00114-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Dalia Pranckienė, Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- J. D., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-43-1093/2022 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovams J. D. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisėmis priklausančių žemės sklypų ribos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. G. 2021 m. vasario 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nuosavybės teise valdomo A. G. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sklypas1), ribą dalyje ties 10-12 riboženkliais su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2020 m. spalio 27 d. parengtą matininkės A. Š. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT) Molėtų skyriaus 2017 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 40SK‑648‑(14.40.110); iš atsakovų solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad gretimo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ir –Sklypas 2) savininko – atsakovo J. D. – užsakymu UAB „Statikada“ matininkas A. R. 2017 metais atliko Sklypo 2 kadastrinius matavimus. Matininkas 2017 m. vasario 6 d. surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą. Šiame akte ieškovė, kaip šalia esančio (gretimo) žemės sklypo naudotoja, nepasirašė, nes matavimų metu nedalyvavo, matininko siųstų dokumentų negavo, kadangi matininkas aukščiau nurodytus dokumentus siuntė ieškovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, kuriame ieškovė negyveno. 2017 m. kovo 20 d. matininkas A. R. parengė Sklypo 2 duomenų bylą bei Sklypo 2 planą. Kadastrinės bylos pagrindu NŽT Molėtų skyrius 2017 m. liepos 18 d. priėmė sprendimą Nr. 40SK-648-(14.40.110), kuriuo patvirtino Sklypo 2 kadastro duomenis. Ieškovė, 2020 metais atvykusi į jai priklausantį sklypą, nustatė, kad ankščiau buvę riboženkliai, žymėję jos ir atsakovo J. D. sklypų ribas, yra panaikinti ir sklypų ribos pažymėtos naujais riboženkliais, kurie neatitiko ankščiau nužymėtų ieškovės ir atsakovo sklypų ribų. Ieškovė 2020 m. liepos 10 d. kreipėsi į NŽT Molėtų skyrių su pretenzija, nurodydama, kad nesutinka su atsakovo J. D. 2017 m. atliktais kadastriniais matavimais. NŽT Molėtų skyrius 2020 m. rugpjūčio 28 d. rašte nurodė, kad jos pretenzija nepagrįsta, kad tikrinant Sklypo 2 kadastrinių matavimų bylą klaidų ar ribų neatitikimų nepastebėta, pagal Sklypo 1 bylos dokumentus nėra galimybės tiksliai nustatyti šio žemės sklypo ribas. Nesutikdama su šiuo NŽT Molėtų skyriaus atsakymu, ieškovė 2020 m. rugsėjo 12 d. skundu kreipėsi į NŽT. NŽT 2020 m. spalio 7 d. rašte nurodė, kad preliminariai įvertinusi gautus kadastrinių matavimų dokumentus, NŽT nustatė, kad matininkas A. R. atliko Sklypo 2 kadastrinius matavimus, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų bei nesivadovaudamas patvirtintuose planuose esančiais sprendiniais, dėl matininko veiksmų pradėtas patikrinimas. Ieškovė užsakė Sklypo 1 kadastrinius matavimus, kuriuos atliko matininkė A. Š., ji 2020 m. spalio 28 d. sudarė Sklypo 1 planą. Atsakovas J. D. su naujai atliktais matininkės A. Š. matavimais nesutiko.
Atsiliepimas
3. Atsakovas J. D. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovė yra praleidusi terminą ginčyti NŽT Molėtų skyriaus 2017 m. liepos 18 d. administracinį aktą. Teigė, kad matininkė A. Š. neatliko ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų. Toks planas negali būti pagrindu teismui pagal jį patvirtinti šalių sklypų bendrą ribą. Atsakovo manymu, aplinkybė, kad NŽT padalinių specialistų pozicija išsiskyrė, rodo, kad ginčo situacija nėra vienareikšmė, bet byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad matininkas A. R. būtų išties pažeidęs teisės aktus ir dėl to neteisingai atlikęs atsakovo Sklypo 2 kadastrinius matavimus, jokių kitų atsakovo J. D. žemės sklypo kadastrinių matavimų neteisingumo pagrindų ieškovė nenurodė. Be to, po kadastrinių matavimų atsakovo J. D. žemės sklypo plotas padidėjo itin neženkliai: nuo 50 000 kv. m iki 50 273 kv. m, t. y. vos 273 kv. m. Pagal ieškovės teikiamą A. Š. planą bei išdėstymo schemą matyti, kad iš atsakovo J. D. ketinama atimti 0,1958 kv. m. Tokiu atveju atsakovo J. D. žemės ploto trūkumas būtų net 1 685 kv. m, t. y. beveik 17 arų, o ieškovės sklypas vietoj 32 000 kv. m taptų 33 292 kv. m, t. y. 1 292 kv. m didesnis (beveik 13 arų). Manė, kad tokie plotų skirtumai taip pat rodo ieškovės pozicijos nepagrįstumą, juolab, kad visiškai neaišku, ar ieškovei apskritai trūksta ploto (pagal šiuo metu esančias ribas), nes visiškai neaiškios kitos ieškovės sklypo ribos.
4. Atsakovė NŽT atsiliepime į ieškinį dalyje dėl NŽT Molėtų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 40SK-648-(14.40.110) panaikinimo ieškinį prašė atmesti, nes praleisti visi terminai institucijos administracinio akto apskundimui. Ieškinio reikalavimą dėl ribos nustatymo paliko spręsti teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Paaiškino, kad matininkės A. Š. parengtas Sklypo 1 žemės sklypo planas neatitinka žemės sklypo plano, parengto atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, ir negali būti pagal jį patvirtinta žemės sklypų riba.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2022 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 40SK-648-(14.40.110.), kuriuo patvirtinti atsakovui J. D. priklausančio Sklypo 2 kadastro duomenys, yra išvestinis reikalavimas, kadangi tik nuginčijus įregistruotus Sklypo 2 kadastrinius matavimus, galimas klausimo dėl naujos Sklypo 1 ir Sklypo 2 bendros ribos nustatymo svarstymas. Sprendė, kad ieškovė apie galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą, taip pat apie NŽT Molėtų skyriaus 2017 m. liepos 18 d. sprendimą buvo sužinojusi anksčiau nei 2021 m. vasario 11 d., kaip pati teigė.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė apie savo galimai pažeistas teises sužinojo dar 2020 metų vasarą, o ieškinį teismui ieškovė pateikė 2021 m. vasario 25 d., taigi daugiau nei keturiais mėnesiais praleidusi vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminą, skaičiuotiną nuo 2020 m. spalio mėnesio pirmos pusės, kai ieškovė gavo NŽT 2020 m. spalio 7 d. raštą.
8. Nors ieškovė prašė teismo atnaujinti praleistą terminą, teismas sprendė, kad ieškovė vis tik nebuvo aktyvi ir rūpestinga, siekdama įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą ir ginti savo galimai pažeistas teises. Be to, teismas nurodė, kad ieškovė nebuvo informuota apie 2017 metais atliekamus Sklypo 2 kadastrinius matavimus, nes negyveno Gyventojų registre nurodytu jos pačios deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Teismo vertinimu, neigiamos pasekmės dėl tokio nerūpestingo ieškovės elgesio turėtų kilti jai, o ne atsakovui, kurio Sklypo 2 kadastriniai matavimai buvo atlikti, išlaikant būtinas procedūras ir suteikiant ieškovei galimybę bendradarbiauti nustatant bendrą žemės sklypų ribą. Atsižvelgęs į tai, teismas netenkino ieškovės prašymo atnaujinti praleistą terminą administraciniam aktui skųsti.
9. Teismas nurodė, kad netenkinus ieškovės prašymo atnaujinti praleistą terminą administraciniam aktui ginčyti, laikytina, kad ji į teismą su reikalavimu panaikinti NŽT Molėtų skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 18 d. sprendimą kreipėsi, kai jos subjektinė procesinė teisė skųsti šį sprendimą teismui buvo pasibaigusi, dėl to jos reikalavimas panaikinti NŽT Molėtų skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 18 d. sprendimą atmetė.
10. Dėl reikalavimo nustatyti ieškovės Sklypo1 ribą teismas nurodė, kad esant įregistruotai viešame registre bendrai Sklypo1 ir Sklypo 2 ribai ir nesant nuginčytam administraciniam aktui, kuriuo remiantis buvo įregistruoti A. R. atlikti Sklypo 2 kadastriniai matavimai, tarp jų ir bendra minimų žemės sklypų riba, teismui nėra pagrindo svarstyti dėl kitos šios ribos nustatymo.
11. Be to, teismas nurodė, kad ieškovė naują Sklypo 1 ir Sklypo 2 bendrą ribą prašo nustatyti pagal matininkės A. Š. 2020 m. spalio 27 d. parengtą ieškovės Sklypo 1 žemės sklypo planą, tačiau teismui nepateikta duomenų, kad šis planas yra parengtas, laikantis kadastrinių matavimo atlikimo taisyklių, kad šiame plane teisingai nustatyti ne ginčo ieškovės žemės sklypo ribų posūkio taškai, kad planas suderintas su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, o būtent NŽT Molėtų skyriumi. Remdamasis paminėtu, teismas ieškovės reikalavimą nustatyti ieškovės Sklypo 1 ir atsakovo Sklypo 2 bendrą ribą pagal 2020 m. spalio 27 d. parengtą matininkės A. Š. Sklypo 1 planą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti reikalavimą panaikinti NŽT Molėtų skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 18 d. sprendimą; patenkinti reikalavimą nustatyti nuosavybės teise valdomo A. G. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2020 m. spalio 27 d. parengtą matininkės A. Š. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą, arba nustatyti nuosavybės teise valdomo A. G. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2020 m. spalio 27 d. parengtą matininkės A. Š. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą su pakeitimais, t. y. pakeičiant nustatytinas / tvirtintinas šias plano posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 yra šios: Nr. 1: (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini); Nr. 2: (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini); Nr. 3: (duomenys neskelbtini) / Y= (duomenys neskelbtini).
12.1. Apeliantė teigia, kad ieškovė nedelsiant ėmėsi visų veiksmų, siekdama nustatyti ar tikrai jos teisės buvo pažeistos, kokiu pagrindu tai buvo padaryta, įskaitant, bet neapsiribojant, nustatyti ieškinio pagrindą bei reikalavimą – skundžiamą individualų administracinį aktą. Ieškovė tik susipažinusi su skundžiamu administraciniu aktu, jo turiniu, motyvais bei pagrindais galėjo įvertinti visas aplinkybes ir priimti sprendimą efektyviai ginti ar neginti savo pažeistas teises teisme.
12.2. Pasak ieškovės, kaip nustatyta byloje vadovaujantis eksperto išvada, atsakovo žemės sklypo matavimai atlikti neteisingai, o nustatyta jam priklausančio ir su ieškove besiribojančio sklypo riba yra pažeidžianti ieškovės interesus. Teigia, kad atlikus atsakovo sklypo kadastrinius matavimus ir nustačius tokią ribą, kokia ji patvirtinta ieškovės skundžiamu administraciniu aktu, atsakovo sklypas ne mažiau kaip 23 metrus patenka į ieškovės sklypą.
12.3. Mano, kad teismas, ekspertui nustačius esminius atsakovo žemės sklypo matavimų neatitikimus teisės aktų reikalavimams, turėjo pagrindą pripažinti, jog atsakovo ir ieškovės ginčo sklypo riba negali būti nustatoma pagal atsakovo atliktus ir įregistruotus kadastrinius matavimus, o turi būti ginamos ir ieškovės teisės bei ši ginčo riba nustatyta teismo, pavyzdžiui, pagal teismo eksperto išvadą. Tačiau teismas byloje šio teisės pažeidimo nesiaiškino ir ieškovės pažeistų interesų neapgynė.
12.4. Mano, kad teismas, įvertinęs, jog ieškovės ir atsakovo atliktų kadastrinių matavimų metu sklypų ribos persidengia (abiejų šalių nuosavybės teisės pažeistos), turėjo pagrindą iš dalies tenkinti (siekiant kad tai atitiktų visų savininkų interesų pusiausvyrą) ieškovės reikalavimą dėl sklypo ribų tvirtinimo.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas J. D. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
13.1. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas itin detaliai nustatė ir įvertino visus faktinius duomenis, rodančias ieškovės sužinojimo apie skundžiamą administracinį aktą laiką ir aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai sprendė, kad ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi, siekdama savo teisių gynybos.
13.2. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovės nerūpestingumas, kuris pasireiškė tuo, kad ji buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą tokiu adresu, kuriuo negyvena, apskritai yra nepateisinamas. Atsakovo įsitikinimu, tą teisingai pažymėjo ir teismas, tokio savo valia prisiimto neatsakingo elgesio neigiamos pasekmės yra išimtinai ieškovės rizika ir atsakomybė.
13.3. Atsakovo teigimu, teismui neatnaujinus termino administraciniam aktui ginčyti ir, tokiu būdu, nenuginčijus atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų, neįmanoma tenkinti kito ieškinio reikalavimo, nes oficialiai „atsirastų“ du skirtingi vienos bendros žemės sklypo ribos variantai.
13.4. Be to, atsakovas pažymi, kad aplinkybę, jog būtent atsakovas faktiškai naudojo visą ginčo teritoriją tiek iki kadastrinių matavimo atlikimo, tiek po jų, rodo oficialus įrodymas – atsakovo pateikti žemės sklypo naudmenų deklaravimo žemėlapiai, kuriuose aiškiai pažymėta, kad ginčo teritoriją atsakovas eilę metų (kasmet) deklaravo kaip savo ir dėl to, kaip žinia, turėjo įsipareigojimą mažiausiai kartą metuose deklaruotas pievas šienauti.
13.5. Mano, kad ekspertas teisingai pažymėjo, jog atsakovo žemės sklypas preliminariais matavimais buvo suformuotas anksčiau už ieškovės. Taigi, vėliau formuojant ieškovės žemės sklypą, buvo reikalinga derintis prie jau anksčiau suformuoto atsakovo žemės sklypo, nes tik tokiu būdu užtikrinamas ribų stabilumo principas. To nepadarius ir susidarė ginčo situacija, dėl ko dokumentuose ieškovės sklypas persidengia su anksčiau suformuotu atsakovo žemės sklypu. Tačiau natūroje tokio persidengimo niekada nebuvo: ginčo riba po kadastrinių matavimų nebuvo pakeista, atsakovas būtent tokių ribų sklypu aktyviai naudojosi tiek iki kadastrinių matavimų atlikimo, tiek po jų. Ieškovė dėl to jam niekada jokių pretenzijų neišsakė.
13.6. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apeliaciniu skundu netgi prašoma nustatyti ginčo ribą pagal ekspertizėje pateiktą siūlymą, su kuriuo pirmosios instancijos teisme ieškovė jokiu būdu nesutiko. Darytina išvada, kad ieškovės pozicija nenuosekli ir kinta, priklausomai nuo aplinkybių byloje, o tai tik rodo, kad ieškovė neturi objektyvių, svarių įrodymų savo pateiktam ieškiniui pagrįsti ir dėl to priversta savo poziciją vis keisti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir administracinio akto panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Visų pirma, apeliaciniame skunde ieškovės nurodomi reikalavimai nustatyti žemės sklypo ribas (visas) pagal 2020 m. spalio 27 d. parengtą matininkės A. Š. žemės sklypo planą, arba nustatyti nuosavybės teise valdomo A. G. žemės sklypo ribas pagal 2020 m. spalio 27 d. parengtą matininkės A. Š. žemės sklypo Nr. 6277/0003:0102 planą su pakeitimais, nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), todėl dėl šių konkrečių apeliacinio skundo reikalavimų teisėjų kolegija nepasisako. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškiniu keliamus reikalavimus, šalių ginčo kontekstą, susipažinęs ir ištyręs į bylą pateiktus duomenis, atsižvelgęs į ginčijamo teismo procesinio sprendimo turinį ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl ginčo esmės
17. Byloje nustatyta, kad ieškovė A. G. ir atsakovas J. D. yra gretimų sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (Sklypas 1 ir Sklypas 2), savininkai. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kad atsakovo Sklype 2 buvo atlikti kadastriniai matavimai, juos atliko matininkas A. R. ir parengė 2017 m. kovo 20 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Kadastro duomenis patvirtino NŽT Molėtų skyriaus vedėjas skundžiamu 2017 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 40SK-648-(14.40.110.). Ieškovė teigia nesutinkanti su atsakovo sklypo kadastriniais matavimais, kadangi, ieškovės teigimu, jos sklypo riba (pakrantė) ties (duomenys neskelbtini) ežeru sumažėjo, t. y. atsakovas neteisėtai užėmė jos sklypo dalį. Taip pat nurodė, kad, matininkė A. Š. sudarė Sklypo 1 planą, kuriame ieškovei priklausančio Sklypo 1 ribos (10-12 riboženkliai) yra nesutampančios su atsakovo J. D. Sklypo 2 riboženkliais 18-20 pažymėtomis ribomis.
Dėl termino skųsti NŽT Molėtų skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 18 d. sprendimą
18. Ieškinyje ieškovė teigė, kad 2020 metais atvykusi į jai priklausantį sklypą, nustatė, kad ankščiau buvę riboženkliai, žymėję jos ir atsakovo J. D. sklypų ribas, yra panaikinti ir sklypų ribos pažymėtos naujais riboženkliais, kurie neatitiko ankščiau nužymėtų ieškovės ir atsakovo sklypų ribų. Ieškovė 2020 m. liepos 10 d. kreipėsi į NŽT Molėtų skyrių su pretenzija, nurodydama, kad nesutinka su atsakovo J. D. 2017 m. atliktais kadastriniais matavimais. Ieškovė byloje aiškino, kad apie NŽT Molėtų skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 18 d. sprendimą sužinojo tik 2021 m. vasario 11 d., kai šį sprendimą el. paštu gavo iš NŽT Molėtų skyriaus, o ieškinį ieškovė teismui pateikė 2021 m. vasario 25 d., dėl to ieškovė manė, kad vieno mėnesio termino skundui dėl administracinio akto paduoti nėra praleidusi. Visgi tuo pačiu ieškovė byloje reiškė ir prašymą atnaujinti praleistą terminą, jei teismas nuspręstų, kad ieškovė yra praleidusi vieno mėnesio terminą ginčyti administracinį aktą, teigė, kad elgėsi rūpestingai, siekė išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su jos nuosavybės teisių pažeidimu.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esančiais įrodymais nustatytos aplinkybės rodo, jog ieškovė apie savo galimai pažeistas teises sužinojo dar 2020 metų vasarą, kai 2020 m. birželio 18 d. buvo atliekami jai nuosavybės teise priklausančio Sklypo 1 kadastriniai matavimai. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija negali nesutikti, kadangi iš ieškovės 2020 m. liepos 10 d. pretenzijos NŽT Molėtų skyriui argumentų matyti, kad ieškovei buvo žinoma, jog atsakovo sklype kadastriniai matavimai atlikti 2017 m. ir kad juos atliko matininkas A. R.. Kadangi iš 2020 m. rugsėjo 12 d. ieškovės skundo NŽT matyti, kad ieškovei buvo žinoma, kad atsakovo sklypo ribos buvo įregistruotos viešame registre matininko kadastrinių matavimų pagrindu, akivaizdu, kad ieškovei turėjo būti žinoma ir apie ginčijamo administracinio akto, kuriuo patvirtini minėti kadastriniai matavimai, egzistavimą.
20. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-550/2007; 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies (galiojančios redakcijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis) taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006; 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kasacinis teismas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo yra išaiškinęs, kad klausimą, ar ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje (galiojančios redakcijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis) nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011).
22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti termino administraciniam aktui skųsti, nes ieškovė nebuvo aktyvi ir rūpestinga, siekdama įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą ir ginti savo galimai pažeistas teises. Be to, nurodė, kad ieškovė nebuvo informuota apie 2017 metais atliekamus Sklypo 2 kadastrinius matavimus, nes negyveno Gyventojų registre nurodytu jos pačios deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Dėl to, teismo vertinimu, neigiamos pasekmės dėl tokio nerūpestingo ieškovės elgesio turėtų kilti jai pačiai.
23. Teisėjų kolegija tokiems pirmosios instancijos teismo vertinimams ir išvadoms nepritaria.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, sužinojusi apie galimus jos nuosavybės teisės pažeidimus, pakankamai aktyviai domėjosi galimu savo subjektinių teisių gynimu, siekė, kad institucijos išspręstų gretimų žemės sklypų ribų ginčo klausimą neteismine tvarka, kas iš esmės užtruko dėl institucijų atsakymų gavimo trukmės. Teismo vertinimu, net ir atsižvelgus į tai, kad dėl pačios ieškovės kaltės ji nebuvo supažindinta su atsakovo kadastriniais matavimais 2017 m., atsižvelgus į ginčo esmę, t. y. į tai, kad teisme nagrinėjamas ginčas iš esmės yra susijęs ne su administracinio akto, kaip tokio, neteisėtumu, bet su nuosavybės teisių gynimu, ginčijant gretimo sklypo ribų nustatymą, į tai, kad pagal byloje esančius duomenis ieškovė buvo pakankamai aktyvi, siekdama apginti savo pažeistas subjektines teises, remiantis teisingumo ir protingumo principais yra pagrindas pripažinti, kad procesinį teisės kreiptis į teismą terminą ieškovė praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas skųsti NŽT Molėtų skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 18 d. sprendimą, kuriuo patvirtinti atsakovo žemės sklypo (Slypas 2) kadastriniai matavimai, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo būti atnaujintas ir ginčas turėjo būti sprendžiamas iš esmės.
25. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės prašymo atnaujinti praleistą terminą administraciniam aktui ginčyti, laikė, kad ji į teismą su reikalavimu panaikinti NŽT Molėtų skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 18 d. sprendimą kreipėsi, kai jos subjektinė procesinė teisė skųsti šį sprendimą teismui buvo pasibaigusi, dėl to ieškovės reikalavimą panaikinti NŽT Molėtų skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 18 d. sprendimą atmetė. Atsižvelgus į tai, kad ginčas dėl administracinio akto panaikinimo pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas iš esmės, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimo dalis, kuria reikalavimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 40SK-648-(14.40.110) atmestas, naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl ginčo žemės sklypų ribos nustatymo
26. Jau minėta, kad ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašė nustatyti nuosavybės teise valdomo A. G. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribą dalyje ties 10-12 riboženkliais su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2020 m. spalio 27 d. parengtą matininkės A. Š. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl konstatavo, kad esant įregistruotai viešame registre bendrai Sklypo 1 ir Sklypo 2 ribai ir nesant nuginčytam administraciniam aktui, kuriuo remiantis buvo įregistruoti A. R. atlikti Sklypo 2 kadastriniai matavimai, tarp jų ir bendra minimų žemės sklypų riba, teismui nėra pagrindo svarstyti dėl kitos šios ribos nustatymo. Tačiau tuo pačiu teismas vertino, kad A. Š. Sklypo1 planas, pagal kurį ieškovė prašo nustatyti naują sklypų bendrą ribą, nėra tinkamas dokumentas, kuriuo remiantis būtų galima nustatinėti naują ribą, ne tik dėl to, kad jis nėra suderintas su NŽT Molėtų skyriumi, bet ir dėl to, kad turi trūkumų. Dėl to teismas ieškovės reikalavimą nustatyti ieškovės Sklypo 1 ir atsakovo Sklypo 2 bendrą ribą pagal 2020 m. spalio 27 d. parengtą matininkės A. Š. Sklypo1 planą atmetė.
27. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į gynybą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis). Nebaigtinis civilinių teisių gynybos būdų sąrašas yra išvardintas CK 1.138 straipsnyje, tačiau dažniausiai civilinių teisių gynybos būdus nustato teisės normos, reguliuojančios konkretų teisinį santykį.
28. Tam, kad ieškovo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų teisingai išspręstas, turi būti teisingai identifikuotas jo kreipimosi į teismą tikslas, materialinis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė. Todėl ieškovas turi nurodyti konkrečius faktus, leidžiančius teismui įvertinti, ar jo teisės bei įstatymu saugomi interesai iš tiesų buvo pažeisti tų asmenų, kuriems per teismą nukreipti reikalavimai, atliktais veiksmais, neveikimu arba sudarytais sandoriais, bei šiuos faktus pagrįsti įrodymais.
29. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigė, kad atsakovo užsakymu atliktais kadastriniais matavimais yra nustatyta neteisinga ieškovės ir atsakovo žemės sklypų riba, ji nustatyta vadovaujantis ne pagal buvusius riboženklius, ne pagal faktinį žemės naudojimą, bet iš esmės, ieškovės teigimu, pasisavinant dalį ežero pakrantės.
30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus; jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Taigi CK 4.45 straipsnio 1 dalies reglamentuota tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Pagal kasacinio teismo praktiką, pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).
31. Taigi, sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos. Todėl teismas, nagrinėdamas gretimų sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015; 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019).
32. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatomos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikimų nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje persidengia; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016).
33. Teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretimų žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014; 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016).
34. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016).
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį dėl to, kad viešai įregistruoti atsakovo sklypo kadastriniai duomenys nėra nuginčyti, kad ieškovės pateiktas sklypo planas yra su trūkumais, netyrė ir nevertino byloje esančių duomenų dėl žemės sklypų ribų neaiškumo ir dėl liko neatskleista bylos esmė.
36. Nagrinėjamoje byloje, kad ginčo riba galimai yra neaiški patvirtina tiek šalių atlikti kadastriniai matavimai bei pateikti žemės sklypų planai, tiek byloje atliktos ekspertizės išvados. Pažymėtina, kad byloje atlikus ekspertizę eksperto pateiktame ekspertizės akte nurodyta, jog sklypų ribos yra neaiškios, ekspertizės akte detaliai pateikiamas visų žemės sklypų dokumentų, faktinio sklypų naudojimo vertinimas ir analizė. Ekspertas nurodė, kad sklypų riba nėra aiški nei iš buvusio ar esamo faktinio sklypų naudojimo, nei iš esamų dokumentų, duomenys apie ginčo ribą yra prieštaraujantys vieni kitiems.
37. Svarbu tai, kad jau po teismo ekspertizės, bylą baigiant nagrinėti pirmosios instancijos teisme, atsakovas 2022 m. vasario 21 d. pateikė schemą su ginčo ribos nustatymo pasiūlymu, kuriame iš dalies sutiko, kad jo atliktais kadastriniais matavimais nustatyta gretimų žemės sklypų riba nėra teisinga. Jau minėta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, tačiau šioje byloje pirmosios instancijos teismas, tik formaliais pagrindais (neatnaujinęs termino administraciniam aktui ginčyti) atmesdamas ieškovės ieškinį ir nevertindamas byloje nustatytų aplinkybių apie ginčo ribos neaiškumą, nevertindamas nei faktinio sklypų naudojimo, nei žemėtvarkos dokumentų, neatsižvelgdamas į byloje atliktos ekspertizės išvadas ir joje pateiktus eksperto pasiūlymus, su kuriais, be kita ko, apeliaciniame skunde iš esmės sutinka ieškovė, neatskleidė bylos esmės ir, pažeisdamas interesų pusiausvyros principą, priėmė sprendimą, tenkinantį tik atsakovo interesus.
38. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais, negu tas yra daroma pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., CPK 260 ir 265 straipsnius), t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą.
39. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).
40. Kadangi pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aukščiau paminėtų aplinkybių, t. y. ar ginčo sklypų riba yra aiški ar ne, netyrė CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, ir nepriėmė šios įstatymo normos pagrindu motyvuoto sprendimo, o prioritetą, formaliai atmesdamas ieškinį, nepagrįstai suteikė Nekilnojamojo turto registre registruotiems atsakovo sklypo kadastriniams matavimams, kurie patvirtinti byloje ginčijamu administraciniu aktu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės – nenustatė ir neįvertino tų aplinkybių, kurios turėtų būti nustatytos ir įvertintos kilus ginčui dėl žemės sklypų ribos. Atsižvelgus į tai, dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad dėl pirmosios instancijos teismo neatskleistos bylos esmės, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
42. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalis 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.