Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. (J. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. liepos 21 d. vagystė, įvykdyta nukentėjusiojo J. Č. atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 15 d. ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. vagystė iš prekybos centro „N“) – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 23 d. vagystė, įvykdyta A. G. atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2020 m. spalio 6 d. vagystė, įvykdyta T. V. atžvilgiu) – 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2020 m. spalio 10 d. plėšimas, įvykdytas A. H. atžvilgiu) – 2 (dvejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2020 m. spalio 15 d. plėšimas, įvykdytas R. A. atžvilgiu) – 2 (dvejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų 9 (devynių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir J. G. paskirta galutinė 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu nustatyta bausme ir J. G. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 5 (penkių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. birželio 28 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2022 m. gruodžio 14 d.), taip pat bausmės laikas, atliktas ir įskaitytas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendį.

Kardomosios priemonės – suėmimo – nuspręsta nekeisti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, o kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 14 d.

Civilinės ieškovės UAB „N“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš J. G. priteista 1451,75 Eur (vienas tūstantis keturi šimtai penkiasdešimt vienas euras ir 75 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios T. S. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš J. G. priteista 379 Eur (trys šimtai septyniasdešimt devyni eurai) T. S. turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo T. V. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš J. G. priteista 263,40 Eur (du šimtai šešiasdešimt trys eurai ir 40 ct) T. V. turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios A. H. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir A. H. naudai iš J. G. priteista 500 Eur (penki šimtai eurų) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 1 216 Eur (vienas tūkstantis du šimtai šešiolika eurų) turtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Nukentėjusiojo T. O. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš J. G. priteista 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) R. A. naudai, pavedant šią pinigų sumą uzufrukto teise valdyti nepilnamečio R. A. tėvui B. T. O.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtos J. G. ekstradicijos išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir iš J. G. priteista 3 800,60 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų ir 60 ct) dydžio išlaidos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. G. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2020 m. liepos 21 d., apie 21.30 val., krepšinio žaidimų aikštelėje, esančioje Vilniuje, Žirmūnų g. 5, pagrobė ant suoliuko gulėjusį nepilnamečio J. Č. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A51“, priklausantį T. S., taip padarydamas nukentėjusiajai T. S. 349 Eur žalą.

2. Be to, J. G. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2020 m. rugpjūčio 15 d., apie 18.20 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su A. V., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, atėjo į UAB „N“ priklausančio prekybos centro „N“, esančio (duomenys neskelbtini), prekybos salę, iš kur, kartu su A. V., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, paslėpdami savo kuprinėse bei plastikiniame pirkinių krepšelyje ir nesusimokėdami prekybos salės kasose bei išeidami pro prekybos salės kasas iš prekybos salės ir prekybos centro, pagrobė bendros 537,98 Eur vertės svetimą turtą: bendros 33,297 Eur vertės 0,7 l talpos tris butelius viskio „Grant‘s“ (1 butelio vertė su PVM – 11,099 Eur), bendros 43,56 Eur vertės 1 l talpos tris butelius degtinės „Finlandia“ (1 butelio vertė su PVM – 14,52 Eur), bendros 37,476 Eur vertės 0,7 l talpos keturis butelius degtinės „Finlandia“ (1 butelio vertė su PVM – 9,369 Eur), bendros 25,5794 Eur vertės 0,7 l talpos du butelius brendžio „Torres 5“ (1 butelio vertė su PVM – 12,7897), bendros 40,44 Eur vertės 1 l talpos tris butelius viskio „William Peel“ (1 butelio vertė su PVM – 13,48 Eur), bendros 44,27 Eur vertės 0,7 l talpos keturis butelius tekilos „Sombrero Negro Silver“ (1 butelio vertė su PVM – 11,069 Eur), bendros 20,69 Eur vertės 0,7 l talpos du butelius degtinės „Vodka Absolut“ (1 butelio vertė su PVM – 10,349 Eur), bendros 28,107 Eur vertės 0,7 l talpos tris butelius degtinės „Finlandia“ (1 butelio vertė su PVM – 9,369), bendros 27,80 Eur vertės 0,7 l talpos du butelius tekilos „Sombrero Reposado“ (1 butelio vertė su PVM – 13,90 Eur), bendros 32,29 Eur vertės 0,7 l talpos du butelius viskio „Jack Daniel‘s“ (1 butelio vertė su PVM – 16,149 Eur), bendros 21,51 Eur vertės 0,7 l talpos du butelius tekilos „Tequila Don Angel Oro“ (1 butelio su PVM vertė – 10,759 Eur), bendros 18,50 Eur vertės 0,7 l talpos du butelius degtinės „Zelionaja M. K.“ (1 butelio vertė su PVM – 9,25 Eur), bendros 22,19 Eur vertės 0,7 l talpos du butelius tekilos „Sombrero Negro Gold“ (1 butelio vertė su PVM – 11,099 Eur), bendros 28,11 Eur vertės 0,7 l talpos tris butelius degtinės „Finlandia Cranberry“ (1 butelio vertė su PVM – 9,37 Eur), 16,268 Eur su PVM vertės 0,7 l talpos vieną butelį škotiško viskio „Hunting Lodge 12“, bendros 31,83 Eur vertės 1 l talpos du butelius viskio „Jim Beam Bourbon“ (1 butelio su PVM vertė – 15,919 Eur) ir bendros 66,06 Eur vertės 1 kg svorio šešis pakelius kepintų ir sūdytų pistacijų (1 pakelio su PVM vertė – 11,01 Eur). Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, J. G., 2020 m. rugpjūčio 17 d., apie 12.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su A. V., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kartu su A. V. vėl atėjo į UAB „N“ priklausančio prekybos centro „N“, esančio (duomenys neskelbtini), prekybos salę, iš kur, kartu su A. V., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, paslėpdami savo kuprinėse bei dviejuose plastikiniuose pirkinių krepšeliuose ir nesusimokėdami prekybos salės kasose bei išeidami pro prekybos salės įėjimą iš prekybos salės ir prekybos centro, pagrobė bendros 591,98 Eur vertės svetimą turtą: bendros 43,56 Eur vertės 1 l talpos tris butelius degtinės „Finlandia“ (1 butelio vertė su PVM – 14,52 Eur), bendros 22,99 Eur vertės du atsuktuvo ir antgalių rinkinius (1 rinkinio su PVM vertė – 11,498 Eur), bendros 75,99 Eur vertės du belaidžius elektrinius gręžtuvus, 10.8 V, (1 gręžtuvo su PVM vertė – 37,998 Eur), 9,50 Eur vertės su PVM vieną grąžtų rinkinį, bendros 53,92 Eur vertės 1 l talpos keturis butelius viskio „William Peel“ (1 butelio vertė su PVM – 13,48 Eur), 23,999 Eur vertės su PVM vieną belaidį elektrinį atsuktuvą, bendros 27,62 Eur vertės 0,7 l talpos du butelius škotiško viskio „Hunting Lodge“ (1 butelio vertė su PVM – 13,81 Eur), bendros 18,50 Eur vertės 0,7 l talpos du butelius degtinės „Zelionaja M. K.“ (1 butelio vertė su PVM – 9,25 Eur), bendros 22,138 Eur vertės 0,7 l talpos du butelius tekilos „Sombrero Negro Silver“ (1 butelio vertė su PVM – 11,069 Eur), 11,099 Eur su PVM vertės 0,7 l talpos vieną butelį viskio „Grant‘s“, 12,48 Eur su PVM vertės 1 l talpos vieną butelį viskio „Highland Baron“, 12,529 Eur su PVM vertės 0,7 l talpos vieną butelį brendžio „Torres 10“, bendros 31,047 Eur vertės 0,7 l talpos tris butelius degtinės „Vodka Absolut“ (1 butelio vertė su PVM – 10,349 Eur), bendros 28,107 Eur vertės 0,7 l talpos tris butelius degtinės „Finlandia“ (1 butelio vertė su PVM – 9,369 Eur), 16,268 Eur su PVM vertės 0,7 l talpos vieną butelį škotiško viskio „Hunting Lodge 12“, bendros 32,29 Eur vertės 0,7 l talpos du butelius viskio „Jack Daniel‘s“ (1 butelio vertė su PVM – 16,149 Eur), bendros 21,51 Eur vertės 0,7 l talpos du butelius tekilos „Tequila Don Angel Oro“ (1 butelio vertė su PVM – 10,759 Eur), bendros 18,50 Eur vertės 0,7 l talpos du butelius degtinės „Zelionaja Marka Kedrovaja“ (1 butelio vertė su PVM – 9,25 Eur), bendros 22,19 Eur vertės 0,7 l talpos du butelius tekilos „Sombrero Negro Gold“ (1 butelio vertė su PVM – 11,099 Eur), bendros 28,11 Eur vertės 0,7 l talpos tris butelius degtinės „Finlandia Cranberry“ (1 butelio vertė su PVM – 9,37 Eur), bendros 27,80 Eur vertės 0,7 l talpos du butelius tekilos „Sombrero Reposado“ (1 butelio vertė su PVM – 13,90 Eur) ir bendros 31,83 Eur vertės 1 l talpos du butelius viskio „Jim Beam Bourbon“ (1 butelio vertė su PVM – 15,919 Eur). Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, J. G. 2020 m. rugpjūčio 17 d., apie 20.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su A. V., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kartu su A. V. atėjo į UAB „N“ priklausančio prekybos centro „N“, esančio (duomenys neskelbtini), prekybos salę, iš kur, esant pašaliniams asmenims (prekybos centro vyr. kasininkei R. Š. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytam pirkėjui), pastebėjusiems ir suvokusiems daromų veiksmų esmę bei parodžiusiems, kad supranta, jog daromas svetimo turto pagrobimas, kartu su A. V., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, paslėpdami savo kuprinėse ir nesusimokėdami prekybos salės kasose bei išeidami pro prekybos salės kasas iš prekybos salės ir prekybos centro, pasikėsino atvirai pagrobti bendros 120,17 Eur vertės svetimą turtą: 10,759 Eur vertės su PVM 0,7 l talpos vieną butelį tekilos „Tequila Don Angel Oro“, 10,549 Eur vertės su PVM 0,7 l talpos vieną butelį degtinės „Russky Standart“, bendros 33,207 Eur vertės 0,7 l talpos tris butelius tekilos „Sombrero Negro Silver“ (1 butelio vertė su PVM – 11,069 Eur), 9,369 Eur vertės su PVM 0,7 l talpos vieną butelį degtinės „Finlandia“, 11,099 Eur vertės su PVM 0,7 l talpos vieną butelį tekilos „Sombrero Negro Gold“ ir bendros 45,196 Eur vertės 0,7 l talpos keturis butelius viskio „Old Virginia Bourbon“ (1 butelio su PVM vertė – 11,299 Eur)), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi jis, išbėgęs iš prekybos centro ir matydamas, kad jį vejasi (prekybos centro direktorės A. G. sutuoktinis A. G.), išmetė savo kuprinę, kurioje buvo UAB „N“ priklausantys 10,759 Eur vertės su PVM 0,7 l talpos vienas butelis tekilos „Tequila Don Angel Oro“, 10,547 Eur vertės su PVM 0,7 l talpos vienas butelis degtinės „Russky Standart“, bendros 33,207 Eur vertės 0,7 l talpos trys buteliai tekilos „Sombrero Negro Silver“ (1 butelio vertė su PVM – 11,069 Eur), 9,369 Eur vertės su PVM 0,7 l talpos vienas butelis degtinės „Finlandia“ ir 11,099 Eur vertės su PVM 0,7 l talpos vienas butelis tekilos „Sombrero Negro Gold“, o A. V., matydamas, kad yra sulaikomas minėtų R. Š. ir ikiteisminio tyrimo nenustatyto pirkėjo, prekybos salėje paliko UAB „N“ priklausančius bendros 45,19 Eur vertės 0,7 l talpos keturis butelis viskio „Old Virginia Bourbon“ (1 butelio su PVM vertė – 11,299 Eur), po ko išbėgo iš prekybos salės ir prekybos centro, tokiu būdu jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. V., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, atvirai pagrobė UAB „N“ priklausantį bendros 1250,13 Eur vertės svetimą turtą.

3. Be to, J. G. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2020 m. rugsėjo 23 d., apie 8.00 val., būdamas bute, (duomenys neskelbtini), pagrobė A. G. priklausantį 382 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A70“ 128 GB su dėkliuku, kuriame buvo asmens tapatybės kortelė, išduota A. G. vardu, 15 Eur grynųjų pinigų, viso padarydamas nukentėjusiajai A. G. 397 Eur žalą.

4. Be to, J. G. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2020 m. spalio 6 d., apie 20.30 val., krepšinio žaidimų aikštelėje, esančioje Vilniuje, Žirmūnų g. 9, iš megztinio, gulėjusio ant suoliuko, kišenės pagrobė T. V. priklausantį 229 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „XIAOMI Redmi Note 8 pro Mineral Grey“.

5. Be to, J. G. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2020 m. spalio 10 d., apie 20.15 val., Vilniuje, Žirmūnų g., prie pastato Nr. 1B, iš nugaros priėjęs prie nukentėjusiosios A. H. iš jos rankų pagrobė 1200 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Iphone X“, kurio dėkle buvo A. H. vardu išduotas leidimas gyventi Lietuvoje ir „Swedbank“ banko kortelė, po to suėmė nukentėjusiąją už parankės ir nurodė eiti kartu, tokiu būdu atimdamas jai galimybę priešintis, o A. H. paprašius atiduoti mobiliojo ryšio telefoną ir bandant paimti iš jo rankų savo telefoną, jis pastarąją pargriovė ir įvykusių grumtynių metu padarė nukentėjusiajai kairės rankos III ir IV pirštų nagų pažeidimą su kraujosruvomis ir nubrozdinimais pirštuose bei kojų odos nubrozdinimus, kas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, užvaldė nukentėjusiajai A. H. priklausantį 1 200 Eur vertės turtą.

6. Be to, J. G. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2020 m. spalio 15 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), priėjęs prie mažamečio R. A., gimusio (duomenys neskelbtini), paprašė duoti paskambinti mobiliojo ryšio telefoną, pastarajam atsisakius duoti, jis (J. G.) iš nugaros pusės suėmęs nukentėjusįjį R. A. rankomis ir tokiu būdu atėmęs galimybę priešintis, bandė atimti telefoną, kišdamas rankas į nukentėjusiojo striukės kišenę, tokiu būdu ją įplėšdamas, o nukentėjusiajam išsigandus ir mobiliojo ryšio telefoną atidavus pačiam, jis (J. G.) išsitraukė dujų balionėlį ir nurodė nukentėjusiajam pasišalinti, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą ir grasinimus, pagrobė nukentėjusiesiems A. O. ir T. O. priklausantį 286 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A51“ su apsauginiu dėklu, 3,50 Eur vertės, apsaugine plėvele, 3,50 Eur vertės, kuriame buvo UAB „TELE2“ išankstinio apmokėjimo SIM kortelė „Ežys“, 5 Eur vertės su 5 Eur papildymu, viso padarydamas nukentėjusiesiems 303 eurų žalą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

8.2. J. G. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Akivaizdu, kad J. G. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, jis kritiškai nevertina savo netinkamo elgesio, jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam ne kartą teistam asmeniui švelnesnės bausmės paskyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. G. apeliacinis skundas atmetamas.

9. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis J. G. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, savo kaltės ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, neginčija ir jam paskirtos bausmės rūšies, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, prašydamas bausmės dydį sumažinti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

10. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. G. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, BK 41 ir 54 straipsnių nuostatų nepažeidė. Tvirtinti, kad nuteistajam paskirtos bausmės už jo padarytas nusikalstamas veikas yra aiškiai per griežtos, taip pat subendrinta bausmė yra aiškiai per griežta, nėra pagrindo.

11. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam J. G. paskirtos bausmės pagrįstumo, pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta nuteistojo J. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tarp jų – ir numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kaltininko atsakomybę lengvina jo prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šios bylos kontekste aktualus vienas iš alternatyvių BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų atsakomybę lengvinančių pagrindų – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytas veikas ir nuoširdus gailėjimasis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.). Be to, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K?145-139/2015 ir kt.). Taigi, nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

13. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo prisipažinimą padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir toks nuteistojo prisipažinimas lėmė BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymą, vienu trečdaliu sumažinant nuteistajam paskirtą bausmę. Visgi, nuteistojo J. G. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas įvertino kaip formalų, deklaratyvų, kadangi nuteistasis sistemingai daro turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Su tokia išvada iš esmės sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Nepaisant to, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, pažeidinėti įstatymus. Atsakomybės stoką ir abejingumą galimoms pasekmėms rodo ir tai, kad J. G. sistemingai daro turtinio pobūdžio teisės pažeidimus, tokiais neteisėtais veiksmais siekdamas gauti turtinės naudos ir toks elgesys kartojasi nepaisant jam taikomos baudžiamosios atsakomybės. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad J. G. savo elgesio kritiškai nevertina ir neišgyvena dėl padarytų veiksmų, o formaliu gailėjimusi jis stengiasi sušvelninti dėl padarytų nusikalstamų veikų jam asmeniškai kylančias neigiamas pasekmes.

14. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad yra nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas J. G. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir 2020 m. rugpjūčio 15 d. nusikalstamos veikos padarymo metu veikė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Nagrinėjamu atveju J. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė šešias nusikalstamas veikas nuosavybei. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, o už nusikalstamą veiką, numatytą to paties straipsnio 2 dalyje – bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Tuo tarpu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas J. G. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmes, už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą – 20 parų arešto bausmę, o už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą – dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė subendrintą ketverių metų, devynių mėnesių ir penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė nuteistajam J. G. galutinę trejų metų, dviejų mėnesių ir dešimties dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 ir 9 dalimis, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyrė galutinę subendrintą trejų metų, penkių mėnesių ir dešimties dienų laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtos bausmės dydį pirmosios instancijos teismas įskaitė laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. birželio 28 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2022 m. gruodžio 14 d.), taip pat bausmės laiką, atliktą ir įskaitytą vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendį. Skirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad J. G. padarė du nesunkius nusikaltimus, tris apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, į tai, kad nusikalstamas veikas nuteistasis J. G. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, taip pat įvertino ir nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes – anksčiau daug kartų teistas už veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu, jas daro sistemingai, daug kartų baustas administracine tvarka už smulkaus svetimo turto pagrobimą, Sodros duomenimis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nėra nustatyta J. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktuose.

16. Nuteistasis J. G. anksčiau ne kartą buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamų veikų (taip pat ir analogiškų) nuosavybei padarymą, pozityvių išvadų jis nedaro, savo elgesio nekeičia, yra linkęs savo poreikius tenkinti neteisėtais būdais, nusikalsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog J. G. savo teisei priešingo elgesio modelio nekeitė, jam taikytos prievartos priemonės nedarė absoliučiai jokio poveikio ir nepaskatino J. G. įvertinti savo elgesio neigiamas pasekmes bei pakeisti gyvenimo būdą, todėl pagrįstai už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatydamas mažesnį nei šios bausmės vidurkis, t. y. 20 parų (skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje padaryta klaida nurodant, jog arešto bausmės dydis nustatytinas didesnis nei šios bausmės vidurkis), o už BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas – griežčiausią minėtų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, laisvės atėmimo bausmių dydį nustatydamas mažesnį nei šios bausmės, skiriamos atitinkamai už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, vidurkis. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino ir tą aplinkybę, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, ir ši aplinkybė buvo viena iš sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas bei mažinti jam paskirtą subendrintą bausmę vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. G. už atskiras nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšis bei jų dydžius, o bendrindamas paskirtas bausmes tarpusavyje, pagrįstai taikė nuteistajam J. G. palankesnį bendrinimo būdą (dalinį bausmių sudėjimą). Be to, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme, laikėsi bausmių bendrinimo taisyklių, taikė nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, kartu įskaitydamas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką bei bausmė laiką, atliktą ir įskaitytą vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendį.

17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti tikslai gali būti efektyviau įgyvendinti J. G. paskyrus švelnesnes laisvės atėmimo (arešto) bausmes. Nuteistasis skunde nurodo, kad anksčiau jis buvo teisiamas už analogiškus nusikaltimus ir jam už BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos kelių mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmės (pvz., 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu už veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam buvo paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė). Tokie nuteistojo argumentai, viena vertus, nevisiškai atitinka faktinę situaciją, kita vertus, nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Iš 2022 m. rugsėjo 29 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį (7 t., b. l. 170-177) matyti, kad iš tiesų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu J. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas buvo paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Visgi, ne visais ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skiriamos tokios gana švelnios bausmės: antai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą, nuteistajam J. G. buvo paskirta vienerių metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 ir 2 dalyse padarymą, subendrinus su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta penkerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija pažymi, jog skiriant bausmes atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, o ne vien į ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtų bausmių dydžius. Nagrinėjamu atveju įvertinus nuteistojo kriminalinę patirtį, jį charakterizuojančius duomenis, trumpesnės laisvės atėmimo (arešto) bausmės nėra pakankamos užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį ir gali formuoti nebaudžiamumo įspūdį, taigi sudaryti formalaus teisingumo ir formalios bausmės įspūdį. Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš bausmės paskirčių yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Akivaizdu, jog švelnesnių bausmių skyrimas nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jis pakartotinai nusikalsdavo, t. y. sąlyginai švelnios nubaudimo priemonės nuteistojo elgesiui neturėjo jokios korekcinės įtakos, todėl aptariamas nuteistojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

18. Nuteistasis J. G., prašydamas sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad prokurorė Rūta Pečkaitytė prašė jam skirti dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2022 m. lapkričio 24 d. vykusio teisiamojo posėdžio protokolu ir sudedamąja jo dalimi – garso įrašu, pažymi, jog, viena vertus, toks nuteistojo skundo argumentas neatitinka faktinės situacijos, kita vertus, taip pat nėra teisiškai reikšmingas. Minėto teisiamojo posėdžio garso įraše užfiksuota, kad prokurorė R. Pečkaitytė baigiamųjų kalbų metu siūlė paskirti J. G. subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, o pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskyrė nuteistajam subendrintą ketverių metų, devynių mėnesių ir penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmę, o pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas – trejų metų, dviejų mėnesių ir dešimties dienų laisvės atėmimo bausmę. Nors pirmosios instancijos teismas nuteistajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), padarymą paskyrė keliais mėnesiais ilgesnę laisvės atėmimo bausmę, nei baigiamųjų kalbų metu siūlė valstybinis kaltintojas, visgi pažymėtina, kad BPK 7 straipsnyje numatyta, jog bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, taigi kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui (BK 7 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad valstybinis kaltintojas baudžiamojoje byloje yra viena iš proceso šalių, todėl jo nurodytos aplinkybės byloje (taip pat ir siūlomas bausmės dydis kaltinamajam) nesaisto teismo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Tai reiškia, kad ir bausmės už nusikalstamą veiką skyrimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo teisė. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išklauso valstybinio kaltintojo siūlymo dėl skirtinos bausmės kaltinamajam, tačiau valstybinio kaltintojo nurodyta skirtina bausmė kaltinamajam neįpareigoja bei neriboja teismo dėl bausmės dydžio nustatymo, todėl teismas gali paskirti tiek švelnesnę, tiek prokuroro siūlomo dydžio, tiek ir griežtesnę bausmę nei prokuroro siūloma. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismo paskirta griežtesnė nei prokuroro pasiūlyta bausmė nėra pagrindas švelninti nuteistajam J. G. paskirtą bausmę.

19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu, o nuteistojo J. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo J. G. (J. G.) apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.