Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. B. (M. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal M. B. ieškinį atsakovei D. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

I. Ginčo esmė

1. ieškovas M. B. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės D. V. 600 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė D. V. (toliau – ir atsakovė) 2014-04-28 apie 16.30 val., kartu su J. A. pateko į jam, t.y. ieškovui M. B. (toliau – ir ieškovas) priklausantį sodo sklypą Nr. 113, esantį (duomenys neskelbtini). Jam pareikalavus palikti sodo sklypo teritoriją, kilusio konflikto metu atsakovė, paėmusi akmenį, juo sudavė jam į veido sritį, padarydama apatinės lūpos sužalojimą. Dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo jis pateikė skundą privataus kaltinimo tvarka, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-09-30 nuosprendžiu išteisino atsakovę dėl kaltinimo pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį neįrodžius jos kaltės (nuosprendžiu dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį buvo išteisinta ir J. A.). Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017-03-30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-73-190/2017, iš dalies tenkindama jo apeliacinį skundą, nuteisė atsakovę D. V. pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jai bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, per šį laikotarpį jai uždraudžiant bendrauti su juo ir įpareigojant nuo 22.00 iki 06.00 valandos ryto būti namuose. Kadangi atsakovės veiksmais jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, o baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu civilinio ieškinio neteikė, pareiškė reikalavimą atsakovei dėl jos nusikalstamais veiksmais jam padarytos žalos atlyginimo. Pažymėjo, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala be kita ko yra turėtos išlaidos, priskirtinos prie tiesioginių nuostolių. Šios išlaidos sudaro 600 Eur, sumokėtų advokatui už mano gynybą (atstovavimą) apeliacinės instancijos teisme. Priežastinis ryšys tarp neteisėto atsakovės veikimo ir jo turėtų išlaidų pasireiškė tuo, kad jeigu atsakovė nebūtų neteisėtai veikusi, tai jis nebūtų turėjęs išlaidų, susijusių su savo pažeistų teisių gynimu. Todėl 600 Eur išlaidos, kurias patyrė sumokėdamas advokatui už jo suteiktas paslaugas, priteistinos jam iš atsakovės. Be to, teismui nustatant padarytos neturtinės žalos dydį reikšminga atsižvelgti į tai, kad atsakovės smurtavimas sukėlė jam ne tik fizinį skausmą. Nors dėl sveikatos sutrikdymo masto jam nereikėjo kreiptis medicininės pagalbos, tačiau smurto faktas, jo pobūdis (atsakovė trenkė jam akmeniu), veiksmų įžūlumas sukėlė ir dvasinius išgyvenimus bei privertė jaustis pažemintu, kas turi esminę reikšmę neturtinės žalos dydžio nustatymui.

3. Atsakovė D. V. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas kreipėsi su ieškiniu, prašydamas priteisi žalą, kurią jis patyrė, dėl to, kad 2014-04-28 buvo sužalotas D. V.. Akivaizdu, kad jau konflikto dieną jis suprato, kad jo teisės yra pažeistos, todėl kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūną, prašydamas nukreipti jį atlikti sužalojimų apžiūrą. Taigi, ieškinio senaties terminas šiuo atveju turi būti skaičiuojamas nuo sužalojimo dienos, t.y. 2014-04-28. Tokiu būdu ieškinio senaties terminas suėjo 2017-04-28, kas yra savarankišku pagrindu ieškovo ieškinį atmesti. Pažymėtina, kad privataus kaltinimo tvarka ieškovas kreipėsi į teismą dar 2014 metais, tačiau patirtos turtinės ir neturtinę žalos priteisti neprašė. Taip pat 2017-03-30 Vilniaus apygardos teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį D. V. atžvilgiu, jis nepasinaudojo įstatyme numatytu 3 metų senaties terminu bei su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iki 2017-04-28 nesikreipė. Be to, M. B. yra pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriame konkrečiai ir aiškiai nurodyta, kad jis užpuolė atsakovę bei jos dukrą J. A., padarydamas joms skirtingo sunkumo sveikatos sutrikdymus, šioje situacijoje D. V., veikė LR CK 6.253 str. 5-8 d. numatytomis bei nuo civilinės žalos atlyginimo atleidžiančiomis sąlygomis, siekdama tiek apsiginti pati nuo neteisėtų paties ieškovo smurtinių veiksmų, tiek ir gindama savo dukterį J. A.. 2016-03-18 teismo nuosprendyje nustatyta, kad ieškovas M. B. D. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, o jos dukrai J. A. ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių. Taigi, vertinant M. B. suduotus ne mažiau kaip 15 smūgių abiems nukentėjusiosioms bei D. V. 2017-03-30 teismo pripažintą vienintelį smūgį M. B., akivaizdu, kad jos savigynos būdas ir priemonė atitiko M. B. teisės pažeidimo pobūdį, o jos veiksmai buvo būtini siekiant nutraukti pavojingus M. B. smurtinius veiksmus, dėl ko yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti D. V. nuo civilinės atsakomybės.

4. Pažymėjo, kad ieškovas prašo priteisti jo naudai net 2 000 EUR neturtinės žalos dėl jo patirto apatinės lupos sužalojimo, tačiau prašoma suma nėra adekvati ieškovo patirtam sužalojimui bei neatitinka LAT praktikos. Ieškovas dėl patirto sužalojimo net nesikreipė į gydytoją, jam nebuvo taikomas visiškai joks gydymas, cheminė terapija, arba rimta medicininė intervencija į ieškovo kūną. Medicininių dokumentų byloje nebuvimas įrodo, kad ieškovo sveikatos būklė atstatyta ir nėra jokių liekamųjų padarinių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškovo M. B. ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas M. B. į teismą kreipėsi, prašydamas priteisti jam iš atsakovės D. V. 600 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Žalos atsiradimą ieškovas sieja su tuo, kad 2014-04-28 apie 16.30 val., kilusio konflikto metu atsakovė, paėmusi akmenį, juo sudavė ieškovui į veido sritį, padarydama apatinės lūpos sužalojimą. Dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo ieškovas pateikė skundą privataus kaltinimo tvarka, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-09-30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-36-298/2016 išteisino atsakovę dėl kaltinimo pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, neįrodžius jos kaltės. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017-03-30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-73-190/2017, iš dalies tenkindama ieškovo apeliacinį skundą, nuteisė atsakovę D. V. pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jai bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, per šį laikotarpį jai uždraudžiant bendrauti su ieškovu ir įpareigojant nuo 22.00 iki 06.00 valandos ryto būti namuose. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendžiu M. B. pripažintas kaltu, padarius po vieną nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., ir nuteistas, skiriant laisvės apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Nukentėjusiųjų D. V. ir J. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš M. B. D. V. - 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o J. A. - 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas ieškinio senaties termino pradžios momentas: ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju ieškovui teisė į neturtinės žalos atlyginimą atsirado jo sužalojimo dieną – 2014 m. balandžio 28 d., o trejų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2017 m. balandžio 28 d. (CK 1.125 str. 8 d., CK 1.121 str. 2 d.). Ieškovo ieškinys teisme gautas tik 2017 m. spalio 23 d. Teismas konstatavo, kad atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą, ieškovas iki ieškinio senaties termino pabaigos nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, todėl padarė išvadą, jog toks terminas buvo praleistas.

7. Teismas atmetė ieškovo prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą. Ieškovas, grįsdamas ieškinio senaties termino atnaujinimo būtinumą, nurodė, kad žala ieškovui buvo padaryta nusikalstamai atsakovės veiksmais 2014-04-28, tačiau baudžiamasis procesas užsitęsė ne nuo ieškovo valios priklausančių aplinkybių (buvo sustabdytas, buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis ir t.t.), o apkaltinamasis nuosprendis priimtas tik 2017-03-30. Būtent nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ieškovas sužinojo, kad jam atsirado teisė į ieškinį, kadangi įstatymo nustatyta tvarka buvo nustatytas už žalos padarymą kaltas asmuo. Teismas sprendė, kad ieškovo ir jo atstovo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip subjektyvios, neatitinkančios CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų. Kitų priežasčių atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ieškovas ir jo atstovas nenurodė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovas M. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkė teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti jo ieškinio reikalavimus – priteisti jam iš atsakovės D. V. 600 Eur turtinės žalos atlyginimą, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

9. Apeliantas nesutiko su skundžiamo teismo sprendimo išvada, jog teisė pareikšti civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsirado jo sužalojimo dieną – 2014-04-28. Apeliantas pripažįsta, jog tą dieną jam buvo padaryta žala, tačiau tuomet dar nebuvo žinomas turtinės, o ypač – neturtinės žalos dydis. Neturtinė žala yra tęstinio pobūdžio – ji gali pasireikšti kaip skausmas, pažeminimas, o apelianto išgyvenimai po tos dienos įvykių iš tikrųjų tęsėsi ilgą laiką, t. y. iki apkaltinamojo nuosprendžio atsakovės atžvilgiu priėmimo 2017-03-30. Tik tą dieną apeliantas suprato, jog teisingumas buvo įvykdytas, jis gavo moralinę satisfakciją, dėl jo sumušimo kilę išgyvenimai baigėsi ir jis galėjo įvertinti jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Taigi, tik realiai žinodamas ir galėdamas įvertinti jam padarytą žalą, apeliantas galėjo ginti savo pažeistas teises pateikdamas ieškinį, nes pažeistų teisių gynimas pirmiausia yra susijęs su padarytų pažeidimų realumu. Pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžta, jog ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet ir su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ji pažeista.

10. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Apeliantas subjektyviai suvokė, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį nuo apkaltinamojo nuosprendžio atsakovės atžvilgiu priėmimo dienos – 2017-03-30, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio senaties termino pradžią, privalėjo į šią aplinkybę atsižvelgti, tačiau to nepadarė. Todėl pripažintina, kad spręsdamas praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, pirmosios instancijos teismas nesirėmė kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika šios kategorijos bylose.

11. Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad spręsdami praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių priežasčių buvimo konstatavimo klausimą, teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Apelianto nuomone, nagrinėjant bylą teisme, nebuvo tinkamai įvertinta joje susidariusi situacija – atsakovės ir kito asmens, išprovokavusių konfliktą, kurio metu apeliantas nukentėjo, teises gynė prokuroras, pradėdamas ikiteisminį tyrimą ir palaikydamas kaltinimą teisme, o apeliantui dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo pažeistas teisės buvo nurodyta ginti privataus kaltinimo tvarka, ką apeliantas ir padarė, pateikdamas skundą į teismą BPK XXX skyriuje nustatyta tvarka. Dėl išsilavinimo, lietuvių kalbos nemokėjimo, neturtinės žalos dydžio nežinojimo apeliantas kartu su skundu nepateikė civilinio ieškinio, o pateikimą taip pat ribojo BK 112 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas ieškinį paduoti po įrodymų tyrimo teisme pradžios. Be to, privataus kaltinimo byla ilgą laiką dėl priežasčių, nepriklausančių nuo apelianto valios, buvo sustabdyta. Taigi, priešingai pirmosios instancijos teismo išvadai, apelianto nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis ieškinio senaties terminui atnaujinti.

12. Apeliantas pažymi, kad skundžiamame teismo sprendime nurodytoje kasacinio teismo 2010-12-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010 yra suformuota ir kita svarbi taisyklė, kuria nesivadovavo teismas, ir kuri yra reikšminga ieškinio senaties terminui atnaujinti. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad spręsdami dėl senaties termino praleidimo priežasčių svarbos teismai, atsižvelgdami į šio instituto esmę ir paskirtį, privalo ne tik vertinti kiekvienos konkrečios bylos reikšmingas aplinkybes, bet ir siekti, kad senaties taikymas nesudarytų sąlygų kaltiems asmenims išvengti atsakomybės ir žalos atlyginimo (taip pat žr., pvz., ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-10-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007 ir kt.). Ieškinio reikalavimas, pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, iš esmės reiškia tai, kad reikia nustatyti, kurį iš dviejų viešųjų interesų šiuo konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiškai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

13. Apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje teismas neteisingai nustatė interesų prioritetą, t. y. nepagrįstai suteikė pirmenybę civilinių teisinių santykių stabilumui, bet ne apelianto pažeistų teisių gynybai, nes civiliniai teisiniai santykiai nebuvo stabilūs vien dėl to, kad iki 2017-03-30 vyko teisminiai procesai, kurie neabejotinai neleido susiklostyti stabiliems civiliniams teisiniams santykiams dėl žalos atlyginimo. Taigi, civilinių teisinių santykių dėl žalos atlyginimo stabilumas šiuo atveju laikytinas mažesne vertybė, lyginant su asmens teise gauti žalos, jam padarytos nusikalstama veika, atlyginimą.

14. Atsakovė D. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Dėl ieškinio senaties taikymo. Nurodė, kad ieškovas kreipėsi su ieškiniu prašydamas priteisi žalą kurią jis patyrė, dėl to, kad 2014-04-28 buvo sužalotas D. V.. Akivaizdu, kad jau konflikto dieną jis suprato, kad jo teisės yra pažeistos dėl ko kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūną prašydamas nukreipti jį atlikti sužalojimų apžiūrą. Taigi, ieškinio senaties terminas šiuo atveju turi būti skaičiuojamas nuo sužalojimo dienos, t.y. 2014-04-28. Tokiu būdu ieškinio senaties terminas suėjo 2017-04-28, kas yra savarankišku pagrindu ieškovo ieškinį atmesti. Ieškovas iš karto po įvykio būdamas sužalotas (jam buvo sumušta lupa), nekvietė greitosios med. pagalbos, po to gi taip pat nesikreipė į gydytojus dėl sužalojimo ar patirtų psichinio pobūdžio išgyvenimų, todėl jo argumentas, jog tik po to kai atsakovė buvo pripažinta kalta galėjo įvertinti jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį, vertintinas kritiškai.

16. Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-09-30 nuosprendžio, Vilniaus apygardos teismo 2017-03-30 nuosprendžio, iš kurio matyti, kad ieškovas visą laiką buvo atstovaujamas advokato. Ieškovas baudžiamojoje byloje Nr. PK-36- 298/2016 buvo atstovaujamas advokato nuo 2016-07-21.Be to, ieškovas, neturėdamas lėšų susirasti advokatą, nei galimybių konsultuotis su advokatais dėl žalos atlyginimo, galėjo kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Ieškovo kreipimasis į teismą ir savo teisės iškarto po konflikto patvirtina, kad ieškovas būdamas pats sulaikytas už atsakovės sumušimą kreipėsi į bylą tiriančią tyrėją su paaiškinimu, kad buvo sumuštas, bei prašymu skirti jam eksperto kūno apžiūrą. Gavęs išvadas jis iškarto kreipėsi į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka, taigi šios aplinkybės įrodo, kad ieškovas suprato, kad patyrė žalą.

17. Dėl atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės Tuo atveju, jeigu vis dėl to teismas tenkins apelianto skundą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, atsakovė prašė atleisti ją nuo civilinės atsakomybės dėl paties nukentėjusiojo asmens provokuojančių bei teisei priešingų veiksmų. Ieškovas nuslėpė svarbias šios bylos objektyviam išnagrinėjimui aplinkybes, o būtent kaip matosi iš atsakovės pateikiamo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendžio, ieškovas M. B. buvo pripažintas kaltu už tai, kad 2014 m. balandžio 28 d. apie 17.00 vai. (duomenys neskelbtini), skl. Nr. 113, prie namo, žodinio konflikto metu sudavė buvusiai sugyventinei D. V. vieną smūgį ranka į smakrą, krūtinės sritį, stumdė ją, dėl ko ji pargriuvo ir tuo padarė nukentėjusiajai linijinius odos nubrozdinimus krūtinės dešinėje pusėje, poodinę kraujosruvą krūtinės dešinėje pusėje, dešinio stipinkaulio kaklelio lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., o taip pat už tai, kad 2014 m. balandžio 28 d. apie 17.00 vai. (duomenys neskelbtini), skl. Nr. 113, prie namo, žodinio konflikto metu buvusios sugyventinės D. V. dukrai J. A. sudavė smūgius mediniu pagaliu į įvairias kūno vietas - rankas, nugarą bei ausį ir padarė odos nubrozdinimus kaklo užpakalinio paviršiaus dešinėje pusėje, odos nubrozdinimą dešinio peties nugariniame paviršiuje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus abiejų dilbių srityse, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinėje pusėje, poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

18. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai kaip jis atrodė, o taip kad dėl sužalojimo jam būtų reikalinga skubi med. pagalba. Ieškovas dėl patirto sužalojimo, kadangi pats jį traktavo menkaverčiu, net nesikreipė į gydytoją. Taigi, jam nebuvo taikomas visiškai joks gydymas. Med. dokumentų byloje nebuvimas įrodo, kad ieškovo sveikatos būklė atstatyta, nėra jokių liekamųjų padarinių. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sužalotos apatinės lupos būtų pablogėjusi jo reputacija, darbinė veikla, santykiai su šeima ir draugais, kas reiškia, kad nors tam tikrus nepatogumus ieškovas neišvengiamai jautė ypatingai didelių nepatogumų ir praradimų jis neišgyveno. Jo patirti neigiami prisiminimai apie incidentą yra natūralus reiškinys patekus į tokią situaciją, sąlygojusią neigiamų emocijų atsiradimą. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovui kilusio sveikatos būklės neigiamų pasekmių nenustatyta, jis nenurodo, kad dėl sužalotos lupos būtų praradęs darbą, darnią šeimą, artimųjų ratą, taigi iš esmės jo gyvenimas vyko ir vyksta kaip ir iki incidento, todėl jo patirti nepatogumai, atsižvelgiant į paties smurtinį elgesį nėra toks dvasinis išgyvenimas, už kurį būtų pagrindas reikalauti 2000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

19. Dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jo patirtą turtinę žalą, o tiksliau 600 Eur, sumokėtų advokatui už jo gynybą (atstovavimą) apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė prašo atmesti šį ieškovo prašymą: pirmą dėl to, kad apeliaciniame skunde jis yra visiškai nemotyvuotas, antra, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, vadovaujantis CK 6.249 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji norma, apibrėžianti žalą ir nuostolius, patirtus dėl teisės pažeidimo, nei CK 6.283 straipsnyje, reglamentuojančiame žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, nenurodyta, kad žala galėtų būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje. Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju - BPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012), kas yra savarankišku pagrindu ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

20. Apeliacinis skundas atmestinas.. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Apeliacijos dalykas – ieškinio senaties termino pradžios nustatymas bei pagrindai atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą konkrečioje faktinėje nagrinėjamos bylos situacijoje.

22. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nes pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimą.

23. Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), bet subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokė ar turėjo suvokti, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; kt.).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013 išaiškino, kad pripažinus, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi įvertinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo), sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą.

25. Nagrinėjamo ginčo atveju žalos atsiradimą ieškovas sieja su tuo, kad 2014-04-28 apie 16.30 val., kilusio konflikto metu atsakovė, paėmusi akmenį, juo sudavė ieškovui į veido sritį, padarydama apatinės lūpos sužalojimą, t.y. ieškovas neginčija, kad sužinojo apie teisės pažeidimą ir žalos padarymą 2014-04-28. Apeliaciniame skunde ieškovas pripažino, kad tą dieną jam buvo padaryta žala, tačiau tuomet dar nebuvo žinomas turtinės, o ypač – neturtinės žalos dydis; neturtinė žala yra tęstinio pobūdžio – ji gali pasireikšti kaip skausmas, pažeminimas, o apelianto išgyvenimai po tos dienos įvykių iš tikrųjų tęsėsi ilgą laiką, t. y. iki apkaltinamojo nuosprendžio atsakovės atžvilgiu priėmimo 2017-03-30. Tik tą dieną apeliantas suprato, jog teisingumas buvo įvykdytas, jis gavo moralinę satisfakciją, dėl jo sumušimo kilę išgyvenimai baigėsi ir jis galėjo įvertinti turtinės ir neturtinės žalos dydį.

26. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės veiksmų (2014-04-28 konflikto metu suduoto smūgio) ieškovas būtų gydomas, taip pat nėra duomenų, kad smūgio pasekmės, tokios, kaip fizinis skausmas, ieškovo dvasiniai išgyvenimai dėl pažeminimo, tęsėsi iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo 2017-03-30 d. Bylos duomenimis apeliantas kreipėsi su privataus kaltinimo pareiškimu iš karto po įvykio. Pagal pažeidimo pobūdį bei momentą apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo sužinoti apie jo sveikatai padarytą žalą tokios žalos padarymo dieną; apeliaciniame skunde ieškovas pripažino, kad konflikto dieną jam buvo padaryta žala. Nurodytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju objektyvus ir subjektyvus sužinojimo momentai sutapo, dėl to turinės ir neturtinės žalos dydžio paaiškėjimo momentas negali būti tapatinamas su subjektyviu žalos padarymo fakto suvokimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje aiškinama, kad tuo atveju, kai sužalojama asmens sveikata, teisė į ieškinį dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo atsiranda nuo asmens sužalojimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).

27. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovui teisė į neturtinės žalos atlyginimą atsirado jo sužalojimo dieną – 2014 m. balandžio 28 d., o trejų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2017 m. balandžio 28 d. (CK 1.125 str. 8 d., CK 1.121 str. 2 d.). Ieškovo ieškinys teisme gautas tik 2017 m. spalio 23 d. , t.y. pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.

28. Apelianto argumentai, kad jis subjektyviai suvokė, jog jis turi teisę pareikšti ieškinį nuo apkaltinamojo nuosprendžio atsakovės atžvilgiu priėmimo dienos – 2017-03-30, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio senaties termino pradžią, turėjo tai pripažinti, atmestini kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįsti.

29. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010 ir kt.). Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2012-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

30. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad svarbių praleisto termino atnaujinimo priežasčių nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Skundžiamame sprendime teisingai nurodyta, kad tuo atveju, kai sužalojama asmens sveikata, teisė į ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsiranda nuo asmens sužalojimo dienos. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis negalėjo laiku pareikšti ieškinį, nes proceso privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje neturėjo atstovo, paneigia byloje pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovas buvo atstovaujamas advokato nuo 2016-07-21d. Bylos duomenimis nebuvo objektyvių kliūčių pareikšti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo per įstatymo nustatytą terminą.

31. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškinys paduotas praleidus trijų metų ieškinio senaties terminą ir nėra svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti, pagrįstai atmetė ieškinį, remdamasis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi.

32. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovo skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

33. Dėl esminių skundo argumentų pasisakyta. Kiti – teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

34. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio ( CPK 98 str. 2d.). Atsakovė D. V. patyrė 400 Eur atsiliepimo parengimo išlaidų, jos neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, todėl prašymas dėl jų priteisimo tenkinamas.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei D. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. B. (M. B.) (a.k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.