Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji J. A. padariusi nusikalstamą veiką neprisipažino ir paaiškino, kad prieš atvažiuojant į M. B. sodybą 2014-04-28 apie 17 val., jis buvo perspėtas, kad ji su mama atvažiuos mamos daiktų. Mama su M. B. kartu gyveno apie 10 metų ir tame sklype susikaupė daug daiktų. Jos abi nuvažiavo jos automobiliu. Atvažiavę, automobilį pastatė prie M. B. sklypo, į sklypą užėjo per skylę tvoroje, per vartus nėjo, nes ten buvo daug žvyro. M. B. buvo netoli savo namelio. Jos pasisveikino su kaimynais M. Š. ir pastarosios vyru, kurio vardo nežino, jie buvo savo teritorijoje. Mama pasakė jai, kad ji paimtų rudos spalvos 6 kėdes. Tai nebuvo gimtadienio dovana, tas komplektas stovėjo jos kirpyklos pagalbinėje patalpoje. Komplektą sudaro stalas ir 6 kėdes. Šis komplektas buvo atvežtas prieš įvykį apie 2 metai. Ji norėjo paimti stalą, bet M. B. paėmė pagalį, kuris mėtėsi, ir pradėjo mušti jai per petį, ji nespėjo net prisiliesti prie to stalo. Su tulpėmis nieko nedarė, ten tų gėlių nebuvo, nes ten vyko statybos. Dekoratyvinio šermukšnio šakų nelaužė, nežino, kur jis auga, ji retai ten būna. M. B. jas stūmė link tvoros, kad jos išeitų. Nuo vartelių jos buvo įėjusios į kiemą apie 10 metrų. Ji mamai pasakė, kad reikia išvažiuoti. Jis neįleido jų į namus, iškart užrakino duris. M. B. ne vieną kartą ją stūmė, ji nukrito ant žvyro krūvos. Žvyras buvo reikalingas cementui gaminti, buvo smulkus, nepastebėjo, kad šalia būtų akmenų. Priėjo su motina prie žvyro, ji nukrito, gavo smūgį į ausį. Motina padėjo jai atsistoti. Nematė, kad D. V. suduotų M. B. ar M. B. sukluptų. Kai mama jai padėjo stoti, M. B. D. V. pastūmė, mama nukrito ir sulaužė ranką. Ji nuėjo pas tuos pačius kaimynus, paprašė vandens. Kadangi jos telefonas išsikrovė ir nebuvo ryšio, ji paprašė, kad sesuo Grąžina D. D. iškviestų policiją. Mama atsisėdo ant didelio akmens, o ji nuvažiavo į Skaidiškes pasitikti kelių policijos, nes jie nerado kelio. Kai jie atvažiavo su policija, M. B. buvo ant stogo. Kraujas jam nebėgo, nesiskundė, dėl turto sugadinimo. Pareigūnai nieko nedarė, pasakė, kad M. B. paimtų daiktus ir išvežė jį į komisariatą. Jos vyko į Rudaminos policijos nuovadą, kad atvažiuotų policininkai. Su pareigūnais jos nuvažiavo į sodybą ir tada buvo apžiūrėta įvykio vieta, padarytos nuotraukos. Po to važiavo į Vilniaus rajono policijos komisariatą, iš ten į ligoninę. Nebuvo perspėtos nesiartinti prie M. B.. Pirko komplektą (stalą su 6 kėdėmis) 2010 m. Kirtimų sandėlyje, už komplektą mokėjo 60 lt. M. B. nori ją melagingai apkaltinti iš keršto. D. V. ir M. B. išsiskyrė, o nuo 2013 m. rugsėjo mėn. gavo pirmą kvietimą į teismą dėl M. B. ir D. V. turto dalybų. Įvykio metu stalas nebuvo sulaužytas: nei ji, nei mama prie stalo neprisilietė (b. l. 110-111).

Kaltinamoji D. V. padariusi nusikalstamą veiką neprisipažino ir paaiškino, kad 2014-04-28 ryte kai buvo pas dukrą J. A., paskambino M. B. ir pasakė, kad atvažiuos pasiimti savo daiktų. Jis pasakė, kad pas jį viskas atidaryta, nes vyksta remontas. Vakare paliko Gražinai D. D. J. A. kūdikį. Kai atvažiavo į sodus, automobilį pastatė šalia kaimynų. M. B. jas matė, nes jis stovėjo prie garažo, kuris ne daržo teritorijoje, jis nekreipė į jas dėmesio, nuėjo į daržą ir laukė. Jos pasisveikino ir pasakė, kad atvažiavo savo daiktų. M. B. užrakino abu vagonus, pasakė, kad nieko jos ten nėra. Ji pasakė, kad paims stalą ir kėdes, bet jos iki jo nepriėjo, nes M. B. grėbė pagalį ir pradėjo mušė J. A., tampė ją už plaukų. Jos jis nelietė. M. B. stūmė jas link vartelių. Prie vartelių J. A. pasakė, kad nieko neišeis ir reikia kreiptis į policiją. Jos telefonas buvo beveik išsikrovęs ir policijai ji negalėjo prisiskambinti, todėl paskambino kitai dukrai, kuri iškvietė policiją. Tuo metu, kai J. A. kvietė policiją, M. B. keikėsi, nustūmė ir sudavė J.. Kai ji prašė neliesti J., M. B. ją stvėrė už krūtinės ir nustūmė. J. ją pakėlė ir pasodino ant akmens. Policija pranešė, kad neranda sodybos, todėl J. A. nuvažiavo pasitikti policijos. Kai atvažiavo policija, M. B. buvo ant stogo, policija jam liepė nulipti. M. B. pradėjo triukšmauti, jį išvežė į Rudaminos policijos nuovadą. Jos su savo automobiliu važiavo, o M. B. su pareigūnais. Atvažiavo kiti pareigūnai, jos grįžo vėl į tą pačią vietą, pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, fotografavo, nuėjo pas kaimynus M. ir K. Š., klausė, kaip jos įėjo į M. B. sklypą. M. B. su pareigūnais irgi grįžo į įvykio vietą apžiūrai. Kai policija apžiūrėjo įvykio vietą, surašė protokolą ir pasakė važiuoti į Vilniaus rajono policijos komisariatą, ten jos prabuvo iki 23 val., buvo apklaustos. M. B. akmeniu nesudavė, nežino kaip M. B. buvo sužalotas. Įvykio vietoje buvo smulkus žvyras, didelių akmenų ji nematė. Ji nematė, kad J. A. laužytų stalą – pastaroji netgi nepriėjo iki to stalo, net ranka nepalietė. Tulpių nematė, šermukšnio ten nėra. Didelis šermukšnis yra už sklypo teritorijos. Dekoratyvinis šermukšnis, jei jis ten buvo, tai jis buvo be šakų. Prie to medelio, nei ji, nei J. A. nepriėjo (b. l. 111).

Kaltinamųjų gynėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nei J. A., nei D. V. savo kaltės nepripažino, bei nurodė, jog tarp M. B. ir jų jau pakankamai ilgą laiką yra priešiški santykiai. M. B., t. y. buvusio D. V. sugyventinio, iniciatyva buvo pradėtos trys civilinės bylos iš kurių dviejuose jo ieškiniai buvo atmesti, priteisiant J. A. ir D. V. turėtas bylinėjimosi išlaidas, o vienoje byloje sudaryta taikos sutartis. M. B. santykiai su kaltinamosiomis yra priešiški nuo seno, o daugelis M. B. teismuose bandytų įrodyti aplinkybių nepasitvirtino, dėl ko prašo kritiškai vertinti tiek M. B. skundą tiek jo parodymus teisme. M. B. nurodo, jog buvo sulaužytas 200 Lt vertės plastmasinis stalas, tačiau jis nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, todėl jo kaltinimai turėtų būti pilnai atmesti. M. B. teismui nepateikė, visiškai jokių įrodymų apie tai, kad J. A. išrovė 7 tulpes. Kita vertus net neįrodė, kad pas jį sklype augtų tulpės ar dekoratyvinis medis. Gynėjas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad D. V. būtų trenkusi M. B.. Šio įvykio nematė nei vienas liudytojas, o sumušta vieta yra pasiekiama pačiam M. B., todėl turint omenyje jų tarpusavio santykius, yra pilnai tikėtina, kad M. B. galėjo pats tai sau padaryti. M. B. sumušimas iškarto po įvykio užfiksuotas nebuvo, jo sumušto niekas nematė, į gydytojus nesikreipė, pažymos iš areštinės apie tai, kad jis buvo pristatytas sumuštas iškarto po įvykio byloje taip pat nėra, todėl vertinant šalių tarpusavio santykius manytina, kad jis pats susižeidė, norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės jau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, dėl ko vertinant visumą byloje esančių duomenų, prašo gerbiamo teismo atmesti M. B. skundą, bei išteisinti J. A. ir D. V.. Išteisinus kaltinamąsias prašo priteisti iš M. B. kaltinamųjų turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 118-119).

Nukentėjusysis M. B. (M. B.) patvirtino privataus kaltinimo skunde išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad jis 2014-04-28 rytą važiavo į reabilitacijos centrą. Vakare kai grįžo iš reabilitacijos centro į namus, esančius Rudaminos sen., Papiškių km., s. b. „(duomenys neskelbtini)“ 113 sklypas, nutarė pataisyti stogą. Jam būnant ant stogo, atvažiavo D. V. su savo dukra J. A.. D. V. buvusi jo sugyventinė, J. A. jos dukra. Iki įvykio negyveno kartu apie 1 metus. Jų tarpusavio santykiai blogi dėl to, kad išsiskyrė, kad sutrikdė jam sveikatą - turėjo 3 išvaržas. Pamatęs, kad jos atvažiavo, jis nulipo nuo stogo, užrakino vartelius, nes prieš porą dienų buvo pakvietęs įgaliotinis ir perspėjo juos visus, kad jie nebendrautų. Po 5-6 min. išgirdo triukšmą –J. A. nuvertė stalą, kuris buvo prie būdos, ant stalo buvo kibiras, kuris nukrito ant žemės. Jis nulipo nuo stogo. J. A. rovė stalo kojas. Pasakė, kad atvažiavo pasiimti daiktų. Jis sakė, kad 5 asmenys stalą jam padovanojo gimtadienio proga. Jos atvažiavo pasiimti savo daiktų – skudurų, kurie buvo prieš metus sudėti. Sakė, kad gali imti stalą. J. A. sulaužė stalo koją. Paskui nubėgo, bandė rauti dekoratyvinį šermukšnį, nulaužė jam šakas. Po to išrovė 7 tulpes ir numetė man po kojomis. Tą dieną įvykio vietoje nuotraukų niekas nedarė. Nuotraukos, kurios yra bylos medžiagoje padarytos po 1 m. 6 mėn. Kaimynė M. Š., kuri matė įvykį, buvo apklausta teisme. Policininkai, kurie buvo atvykę į įvykio vietą, matė sulaužytą stalą ir išrautas tulpes. Tą dieną įvykio vietos nenufotografavo, nes buvo atvažiavę policininkai, kurie matė sulaužytą stalą. Policijos pareigūnai nufotografavo, nuotraukose matosi, kad aplaužytas medelis. Daugiau neturi jokių įrodymų. Tuo metu stalas buvo jo. Kai J. A. ir D. V. išeidinėjo, prie vartelių buvo pripilta daug žvyro, D. V. paėmė iš žvyro krūvos akmenį, kuris svėrė apie 1 kg, ir sudavė jam į smakrą. Sudavė stipriai, jis net priklaupė, jam bėgo kraujas su seilėmis. Jam buvo konstatuotas apatinės lūpos ir smakro sumušimas. Nuo balandžio 28 iki 30 dienos jis buvo sulaikytas. Jis kreipėsi į teismo medicinos specialistus. Balandžio 28 dieną į policijos komisariatą buvo iškviesti greitosios pagalbos medikai, nes jam pasidarė silpna. Medikai matavo spaudimą, davė tablečių ir išvažiavo. Iš žvyro krūvos D. V. paėmė akmenį, jis niekada nesakė, kad D. V. metė į jį žvyrą. D. V. jam sudavė su akmeniu, o ne žvyru. Į teismo medicinos ekspertus kreipėsi tik 2014-05-02, nes ten buvo eilės. Kai sudavė su akmeniu, D. V. išsigando ir pabėgo už vartelių. D. V. nukrito ant žvyro. Jie buvo trise, daugiau liudytojų nebuvo. Jam padaryta 255 lt žala, tačiau ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškė. 2014-04-28 įvykio vietos apžiūros metu jis nedalyvavo, nors buvo teritorijoje. Pareigūnas R. V. matė sulaužytą stalą ir išrautas gėles. Kai D. V. sudavė jam akmeniu, jam bėgo kraujas, spjovė jį ant žvyro. Pareigūnams kraujo nerodė, nes jie jo neklausė. D. V. sudavė jam akmeniu, bandė bėgti ir nukrito. Jis jų nemušė. Pareigūnas į teritoriją užėjo pro vartelius (b. l. 108-110).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G1429/14 (01) matyti, kad M. B. padarytas apatinės lūpos ir smakro dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs paviršutiniu nubrozdinimu, ir kraujosruva apatinės lūpos gleivinės srityje su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu, nuo trauminio poveikio kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2014-04-28, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienu smūgiu, nėra būdingas griuvimui, padarytas tiesioginiu trauminiu poveikiu į apatinės lūpos- smakro dešinę pusę (b.l. 3-4).

Prie privataus kaltinimo bylos prijungta išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-5-927/2016, kurioje M. B. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d., nukentėjusiomis pripažintos J. A. ir D. V.. Minėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu liudytojas R. V. teisme parodė, kad M. B., J. A. ir D. V. nepažįsta, atsimena iš matymo dėl darbo pobūdžio. Tikslaus laiko neatsimena, bet pamena, kad buvo pavasaris, nes mėtėsi gėlės, todėl patvirtina, kad įvykis galėjo būti 2014-04-28. Buvo iškvietimas į vietovę, netoli Skaidiškių kaimo, dėl smurto artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje nukentėjusiųjų (J. A., D. V.) nebuvo, todėl vyko į Skaidiškes ir jos atlydėjo juos atgal. Vietoje buvo tik M. B.. Pastarojo kiemas buvo aptvertas, vartai uždaryti, matėsi anga tinklinėje tvoroje, šalia - žvyro krūva. Į teritoriją pateko per skylę tvoroje, nes vartai buvo užrakinti. Namo duris M. B. atidarė vėliau. Vizualiai ant J. A., D. V. smurto žymių nesimatė, gal ant rankų ir buvo mėlynės, nubalnojimai, bet šių aplinkybių neatsimena. Pagal faktą pradėjo ikiteisminį tyrimą, nufotografavo ir apklausė J. A., D. V., o M. B. pristatė į komisariatą. Atsimena tik tai, kad atliko J. A., D. V. apklausą, tačiau kokias aplinkybes jos aiškino, negali pasakyti, nes tokie atvejai yra dažni ir visų faktai labai panašūs (T. 2, b. l. 36). Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 141), kuomet paaiškino, kad 2014-04-28 apie 19.00 val. iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Operatyvaus valdymo poskyrio gavo pranešimą, kad Vilniaus r., Nemėžio sen., Skaidiškių k., s/b „Gegužinė“ sklypo Nr.113, buvo sumuštos moterys. Atvykus, įvykio vietoje sutiko Kelių patrulių rinktinės ekipažą „Dainava 51“, o nukentėjusios moterys buvo pačios išvykusios į Skaidiškių k. Jo atvykimo tikslas buvo pradėti tyrimą. Nuvykus į Skaidiškių k., susiskambino su moterimi vardu J., kuri pranešė apie įvykį. Ji atvažiavo ir su savo motina palydėjo juos į įvykio vietą. Vietoje buvo nustatyta, kad įvykis vyko uždarame kieme, tarp vyro ir moters (sugyventinių) ir moters vardu J., tikslesnių įvykio dalyvių duomenų nepamena. Jo akivaizdoje abi moterys kaltino vyrą smurtu, kad neva jis naudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę, o pastarąją gynė jos dukra J.. Vyriškis teigė priešingai, kad moterys brovėsi į jo sklypą pro plyšį tvoroje, besibraudamos susižalojo, o po to, jau patekusios į jo teritoriją, jį užpuolė ir sužalojo jam veidą. Jis neprisimena, ar ant vyriškio veido matėsi sužalojimų žymės. Įvykio vietoje aiškinantis aplinkybes, abi konflikto pusės vėl pradėjo ginčytis, kaltino vieni kitus smurtu bei kitais dalykais, nesusijusiais su tiriamo įvykio aplinkybėmis, todėl moterų buvo paprašyta išeiti iš kiemo, bei pasiūlyta vykti į Vilniaus rajono PK apklausai. Vyras tarnybiniu automobiliu buvo pristatytas į Vilniaus rajono PK proceso veiksmams atlikti. Būdamas įvykio vietoje matė, kad ant pėsčiųjų tako buvo sudėtos gėlės, nepamena, kokios. Viena iš moterų, neprisimena kuri, sakė, kad vyriškis tyčia išrovė gėles, kurias ji sodino. Dėl gana seniai įvykusio įvykio ir žmogiškojo faktoriaus, negali nurodyti, ar ant konflikto dalyvių matomose kūno vietose buvo matyti sužalojimų žymės, taip pat neprisimena, ar matėsi, kad konflikto dalyvių (moterų) drabužiai suplėšyti, pamena, kad viena iš konflikto dalyvių, galimai J., skundėsi, kad vyriškis suplėšė jos drabužius. Kaimynų, ar kitų asmenų, galinčių paliudyti dėl įvykio, dirbant įvykio vietoje, nematė (T. 2, b. l. 36). Liudytojas N. Š. teisme parodė, kad kaltinamasis yra sodo kaimynas. Su juo sutaria gerai. 2014 m. balandžio mėnesį buvo sode, matė, kad automobiliu atvažiavo jo buvusi žmona Dana su dukra. Jis su žmona dirbo sode. Jos pasisveikino. Vėliau, kai susiruošė eiti namo, matė, kad Dana su dukra prie vartelių ieško įėjimo į M. B. sklypą. Jos rado skylę tinkle, pro tą skylę įėjo į M. B. sklypą, o jis su žmona nuėjo namo. Vėliau skylė buvo užtaisyta. Nieko negirdėjo ir nieko nematė. Per langą matė kai J. motinai vandenį nešė, ji buvo atėjusi pas juos paprašyti vandens, jiems nieko nepasakojo. Vėliau atvažiavo įgaliotinis ir klausinėjo juos apie įvykį. Jie atsakė, kad nieko nematė (T. 2, b. l. 58). Liudytoja M. Š. teisme parodė, kad M. B. yra jų sodo kaimynas, jie nėra susipykę. 2014 m. balandžio pabaigoje įvyko įvykis sode. Ji su vyru baigė ravėti braškes ir ėjo namo nusiplauti rankų bei pavalgyti. Atvažiavo mašina, kurioje buvo D. su dukra. D. pasisveikino su ja. M. B. sklypo vartelių tvoroje buvo skylė, jos pro ją įlindo. Tuo momentu, jie nuėjo namo ir M. B. nematė. Vėliau pamatė, kad prie jų užrakintos tvoros atėjo policijos darbuotojas. Jie abu išėjo. Policininkas paklausė apie M. B., jie atsakė, kad šis normalus žmogus. A. D. dukrą klausė, bet ji nieko atsakyti negalėjo, nes ją labai retai mato, jos net nesisveikina. Kai jie su vyru buvo namie, atėjo D. dukra ir paprašė vandens. Padavė plastmasiniame butelyje vandens ir daugiau jų nematė. J. D. dukra nieko nepasakojo (T. 2, b. l. 59).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.