- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-18
- Bylos Nr.
- 1-5-927/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-00672-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Nukentėjusysis
- D. V., J. A.
- Kaltinamasis
- M. B.
- Advokatai
- Janas Zavadskis
- Kategorijos
- 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.4.8.2Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.10Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.7Kiti su civiliniu ieškiniu susiję klausimai
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 2.3.2.2.11Nagrinėjimo teisme ribos ir kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme (BPK 255, 256 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
M. B. (M. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, administracine tvarka nebaustas, neteistas, gyvenantis Vilniaus r., Skaidiškių k., (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2014 m. balandžio 28 d. apie 17.00 val. Vilniaus r., Papiškių k., sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini), prie namo, žodinio konflikto metu sudavė buvusiai sugyventinei D. V. vieną smūgį ranka į smakrą, į krūtinės sritį, stumdė ją, dėl ko ji pargriuvo ir tuo padarė nukentėjusiajai linijinius odos nubrozdinimus krūtinės dešinėje pusėje, poodinę kraujosruvą krūtinės dešinėje pusėje, dešinio stipinkaulio kaklelio lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.;
2. 2014 m. balandžio 28 d. apie 17.00 val. Vilniaus r., Papiškių k., sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), prie namo, žodinio konflikto metu buvusios sugyventinės D. V. dukrai J. A. sudavė smūgius mediniu pagaliu į įvairias kūno vietas - rankas, nugarą bei ausį ir padarė odos nubrozdinimus kaklo užpakalinio paviršiaus dešinėje pusėje, odos nubrozdinimą dešinio peties nugariniame paviršiuje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus abiejų dilbių srityse, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinėje pusėje, poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.
M. B. kaltu padaręs šias nusikalstamas veikas neprisipažino ir teisme paaiškino, kad 2014-04-28 8 val. Skaidiškėse buvo su savo drauge. Tuo metu sutiko ir D. V.. Vakare, apie 17 val., užlipo ant stogo. Matė ateinančias D. V. ir J. A.. Įgaliotinis žodžiu buvo nurodęs, kad negali artintis vieni prie kitų. Vėliau išgirdo triukšmą, nes nukrito kibiras su vandeniu. Nulipęs nuo stogo aptiko D. V. ir J. A. savo sklypo teritorijoje. Matė, kad kibiras nukritęs, apvirtęs stalas, J. A. nuo stalo rovė kojas ir sulaužė jo šoną, D. V. kratė iš vazono žemę. Jos sakė, kad atvyko daiktų, nes D. V. dar prieš metus prašė surinkti jos daiktus. Jis paėmė maišą su daiktais ir perdavė joms. D. V. koliojosi, sakė, kad jai nereikia purvinų daiktų. Minėjo, kad pasiims tik lauko stalą ir vazoną. Jis leido šiuos daiktus pasiimti, tačiau jos daiktus išmetė. J. nuėjo rauti šermukšnio medelio, bet jai nepavyko, tai tik šakas nulaužė. Po to rovė tulpes ir mėtė ant takelio jam po kojomis. Kai ji ėjo prie tujos, jis užstojo kelią ir stovėjo į ją nugara. J. pradėjo šokinėti jam vos ne ant nugaros. Jis tuo metu skambino įgaliotiniui, bet neprisiskambino. Varteliai buvo užrakinti, todėl kaip jos įėjo, nematė, tačiau mano, kad galėjo pralįsti pro plyšį, kurį buvo užtaisęs. Vėliau pamatė skylę, kurią padarė J. A., nes pati prisipažino apie tai tyrėjai. J. A. šokinėjo šalia tujos, užsikabino savo auskaru, net sijonas užkibęs už šakų nusimovė. Tada D. V. dukrą pakvietė eiti. Jo kieme vyko statybos, buvo žvyro. D. V. stvėrė saują žvyro ir ta ranka jam sudavė į smakrą. Jis net suklupo. Pilna burna buvo žvyro, bėgo kraujas. Norėjo spjauti D. V. į veidą, bet ji pradėjo bėgti, užkliuvo ir pargriuvo už vartelių, o kai J. nubėgo jos kelti, jis užrakino vartelius. Kai neleido J. A. prieiti prie tujos, ši paskambino savo seseriai G. D. ir mano, kad jos susitarė, jog puls ant jo, o sesuo tuo metu paskambins į policiją. Sutaisęs stalą, vėl užlipo ant stogo. Tada atvažiavo policijos pareigūnai. Ant žvyro krūvos buvo daug kraujo. Policija nufotografavo stalą, žvyrą, skylę tvoroje ir sulaikė jį dviem paroms. Jis kreipėsi dėl savo sumušimų privataus kaltinimo tvarka, tačiau byla šiuo metu sustabdyta. Jis nukentėjusiųjų nemušė, jos galėjo susižaloti tuo metu, kad viena iš jų, t. y. D. V. parklupo bebėgdama, be to ji rovė tulpes, o šalia buvo daug žagarų, diena buvo karšta, ji mūvėjo sijoną, basutes, o J. A. galėjo susižaloti tuo metu, kai laužė medžio šakas. Pas J. A. sumušimus pamatė tuo metu, kai ji skambino savo seseriai. Be to, kai ji rovė gėles, parodė jam auskarą, sakė, kad jis sulaužytas. Jis auskaro nelietė. Su pareikštais ieškiniais nesutinka (t. 2 b. l. 34-36).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:
-nukentėjusiosios D. V. protokolu – pareiškimu (t. 1 b. l. 1), paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 1. 29-30, 31, 32) bei teisme, kad po teismo sprendimo 2014 sausio mėnesį susitarė su M. B., kad atvyks pasiimti savo daiktų. Įvykio dieną ji paskambino ir jam pranešė apie tai. Jis atsakė, kad viskas atidaryta, todėl gali atvykti ir paimti daiktus. Ji atvažiavo 17.30 val. kartu su dukra. Automobilį paliko prie kaimynų sklypo. Kai atvyko matė, kad lauke sėdi kaimynai K. ir M. Jie dar paklausė, ar jos į svečius atvažiavo. Marjanas buvo už sodo teritorijos, prie garažo. Kai jis jas pamatė, tada atėjo į sodo teritoriją. Jos į teritoriją pateko per skylę tvoroje, kaip ir pats Marjanas. Ji priėjo prie jo, pasisveikino, pasakė, kad atėjo savo daiktų. Tada M. B. užrakino namo duris ir atsakė, kad ten nėra jos daiktų. Ji pasakė dukrai, kad paims stalą ir kėdes iš lauko. Tačiau joms nespėjus prieiti prie stalo, M. B. griebė pagalį su vinimis ir pradėjo mušti J. per rankas. Ji prašė nemušti. Tada M. B. stvėrė jai už plaukų. Ji prašė nemušti dukters, aiškino, kad ji turi mažą vaiką. M. B. stūmė Jolantą link tvoros ir išėjimo. Varteliai ir skylė tvoroje yra šalia. Jos priėjo prie vartelių ir D. V. J. liepė iškviesti policiją. J. kvietė policiją, bet nepavyko prisiskambinti. T. J. paskambino jos (teismo pastaba – nukentėjusiosios) vyresnei dukrai ir paprašė, kad ji iškviestų policiją. J.prašė išvažiuoti, nes M. buvo neadekvatus. Prie smėlio krūvos M.s sudavė J. į ausį, į galvą. Ji vėl pradėjo ant M. šaukti ir prašyti, kad jis nemuštų dukters. Tada jis priėjo prie jos ir sugriebė už drabužių, o kita ranka sudavė jai į krūtinę. Nuo smūgio ji parkrito ir sušuko, kad jai lūžo ranka, nes labai skaudėjo. Dukra padėjo jai atsistoti ir pasodino ant akmens. Tuomet telefonu pranešė, kad policija neranda adreso. Marjanas atidaręs vartelius liepė joms išeiti. Dukra nuėjo pasitikti policijos pareigūnų, o ji liko sėdėti ant akmens. Tuo metu M. B. užlipo ant stogo ir pasakė, kad ji negalės įrodyti, jog jis pargriovė ją. Atvykę policijos pareigūnai pareikalavo, kad M. B. nuliptų nuo stogo. Atsisakė medicinos pagalbos, nes manė, kad pirma reikia sutvarkyti protokolą policijoje, ir be to, jai buvo gėda, kad taip atsitiko. Atvyko kelių policija, pasiūlė važiuoti į nuovadą. Jos važiavo savo automobiliu, o M.- su policija. Policijoje buvo pasiūlyta nuvykti į įvykio vietą. Atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnai nufotografavo stalą ir vietą, kur ji parkrito. Kai dokumentai buvo sutvarkyti, joms pasiūlė važiuoti į Vilniaus rajono policijos komisariatą. J. važiuojant pasakė, kad jai į smėlį iškrito auskaras. Policijoje jos davė parodymus. Po to nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, nes policijoje davė siuntimus ekspertizei. Pas gydytoją pateko jau nakties metu. Gydytojas nustatė skausmo lygį, padarė rentgeną ir pasakė, kad reikia dėti gipsą bei suleido vaistų nuo skausmo. Namo grįžo 3 val. nakties. Ranką jai skauda iki šiol. Gydymas dar tęsiasi. Dėl traumos patyrė didelius nepatogumus. Po mėnesio buvo nuimtas gipsas, po to tęsėsi reabilitacija, reikėjo nešioti elastinį bintą. Nustatė, kad kaulas blogai suaugo. Gydosi iki šiol. Dėl užpuolimo ir sumušimo patyrė gėdą ir pažeminimą, jaučia baimę ir bijo kaltinamojo keršto. Moralinę žalą vertina 4000 Eur. Patikslina, kad kaltinamojo nepuolė, į jį nieko nemetė, nerovė jokių gėlių ir medžių, nes toje teritorijoje jų tiesiog nėra (t. 2 b. l. 44-46). Savo parodymus nukentėjusioji D. V. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 35-38);
-nukentėjusiosios J. A. protokolu – pareiškimu (t. 1 b. l. 7), paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 1. 55-56, 57, 58) bei teisme, kad įvykio dieną jos mama paprašė nuvežti ją į sodybą pas M. B., nes norėjo pasiimti daiktus. Atvažiavo apie 17 val. automobilį pastatė šalia kaimynų. Kai jos ėjo prie M. B. sklypo, jas matė kaimynai M. ir N.. Į M. B. sklypą pateko per skylę tvoroje. M. B. tuo metu buvo prie garažo. Mama pasisveikino su juo, pasakė, kad atvyko pasiimti daiktų. Jis atrėžė, kad čia nėra jų daiktų ir užtrenkė vagonėlio duris. Tada mama pasakė, kad paimsime daiktus, kurie yra lauke, o būtent stalą su kėdėmis. Juos ji kadaise padovanojo M. B. ir mamai. Tuo metu, kai ji norėjo paimti kėdę, jis dešine ranka paėmė pagalį su vinimi ir pradėjo ją mušti. Pirmas smūgis buvo į dešinę ranką, iš vidinės pusės, tarp alkūnės ir delno. Buvo suduoti keli smūgiai. Ji atitraukė ranką. Kai norėjo paimti daiktus, jis vėl neleido. Pradžioje sudavė pagaliu per ranką, po to paėmė už peties, už suknelės ir pastūmė. Mama prašė jos nemušti. Ji skambino policijai, neprisiskambino, tada paskambino sesei, kad ši iškviestų policiją. M. B. jas vadino necenzūriniais žodžiais, stūmė arčiau vartelių. Tuo pačiu pagaliu jis sudavė jai ir per kojas. Kai buvo priėjusios arčiau vartelių, ji pasakė, kad M. B. nestabilios psichikos žmogus ir bet ką gali joms padaryti. Po šių žodžių M. B. sudavė jai per ausį kumščiu. Nuo smūgio ji parkrito į žvyrą. Tada jis puolė mamą, norėjo suduoti per veidą, tačiau ranka praslydo ir sudavė mamai į krūtinę. Nuo jo smūgio mama krito ant dešines rankos, pradėjo šaukti. Po to atsisėdo ant akmens. Tada paskambino sesuo, pasakė, kad policija neranda adreso, ir ji išėjo pasitikti policijos pareigūnų. Mama liko kieme. Kai atvažiavo su policija, M. B. buvo ant namo stogo. Pareigūnai pareikalavo, kad jis nuliptų. Paklaustas pareigūnų kas įvyko, M. B. atsakė, kad jos pačios išdykauja, griuvinėja. Pareigūnai nurodė, kad visi turėtų vykti į nuovadą. Jos nuvažiavo savo automobiliu, o M. B. vyko su pareigūnas. Pareigūnai paklausė jų nuovadoje, ar jos nori pradėti bylą, jos atsakė, kad taip, todėl reikėjo grįžti atgal, viską parodyti bei duoti parodymus. Pareigūnai siūlė iš karto kviesti greitąją pagalbą, tačiau dėl laiko stokos jos atsisakė bei nusprendė į ligoninę važiuoti po to, kai duos parodymus. Davusios parodymus komisariate, nuvažiavo į Lazdynų universitetinę ligoninę. Apžiūrėtos buvo abi. Jai medikai nustatė daugiau nei 12 odos nubrozdinimų ir mėlynių, 7 balų skausmą, išdezinfekavo visas žaizdas ir parekomendavo įsigyti tepalą. O mamai nustatė rankos lūžį, ji gydėsi, buvo skirta reabilitacija. Mama kaltinamajam nesudavė jokių smūgių, be to jos jokių gėlių nerovė. Buvo balandis, dar niekas žydėti negalėjo. Įvykio metu ji pametė vieną iš auskarų, kurių poros vertė 1800 Eur, dėl to reiškia 900 Eur ieškinį turtinei žalai atlyginti. Pati auskaro neieškojo, o kad jo neturi pastebėjo tik policijoje. Taip pat patyrė moralinę žalą, kurią įvertino 1000 Eur, nes buvo sumušta, matėsi mėlynės, jautė skausmą, jai buvo nemalonu žmonėms aiškintis dėl savo išvaizdos, nes dirba grožio salone (t. 2 b. l. 49-51).
-liudytojo R. V. paaiškinimu teisme, kad kaltinamojo ir nukentėjusiųjų nepažįsta, atsimena iš matymo dėl darbo pobūdžio. Tikslaus laiko neatsimena, bet pamena, kad buvo pavasaris, nes mėtėsi gėlės, todėl patvirtina, kad įvykis galėjo būti 2014-04-28. Buvo iškvietimas į vietovę, netoli Skaidiškių kaimo, dėl smurto artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje nukentėjusiųjų nebuvo, todėl vyko į Skaidiškes ir jos atlydėjo juos atgal. Vietoje buvo tik kaltinamasis. Kaltinamojo kiemas buvo aptvertas, vartai uždaryti, matėsi anga tinklinėje tvoroje, šalia - žvyro krūva. Į teritorijos vidų pateko per skylę tvoroje, nes vartai buvo užrakinti. Namo duris kaltinamasis atidarė vėliau. Vizualiai ant nukentėjusiųjų smurto žymių nesimatė, gal ant rankų ir buvo mėlynės, nubalnojimai, bet šių aplinkybių neatsimena. Pagal faktą pradėjo ikiteisminį tyrimą, nufotografavo ir apklausė nukentėjusiąsias, o kaltinamąjį pristatė į komisariatą. Atsimena tik tai, kad atliko nukentėjusiųjų apklausą, tačiau kokias aplinkybes jos aiškino, negali pasakyti, nes tokie atvejai yra dažni ir visų faktai labai panašūs (t. 2 b. l. 36). Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 141), kuomet paaiškino, kad 2014-04-28 apie 19.00 val. iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Operatyvaus valdymo poskyrio gavo pranešimą, kad Vilniaus r., Nemėžio sen., Skaidiškių k., s/b „(duomenys neskelbtini), buvo sumuštos moterys. Atvykus, įvykio vietoje sutiko Kelių patrulių rinktinės ekipažą „Dainava 51“, o nukentėjusios moterys buvo pačios išvykusios į Skaidiškių k. Jo atvykimo tikslas buvo pradėti tyrimą. Nuvykus į Skaidiškių k., susiskambino su moterimi vardu J., kuri pranešė apie įvykį. Ji atvažiavo ir su savo motina palydėjo juos į įvykio vietą. Vietoje buvo nustatyta, kad įvykis vyko uždarame kieme, tarp vyro ir moters (sugyventinių) ir moters vardu J., tikslesnių įvykio dalyvių duomenų nepamena. Jo akivaizdoje abi moterys kaltino vyrą smurtu, kad neva jis naudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę, o pastarąją gynė jos dukra J.. Vyriškis teigė priešingai, kad moterys brovėsi į jo sklypą pro plyšį tvoroje, besibraudamos susižalojo, o po to, jau patekusios į jo teritoriją, jį užpuolė ir sužalojo jam veidą. Jis neprisimena, ar ant vyriškio veido matėsi sužalojimų žymės. Įvykio vietoje aiškinantis aplinkybes, abi konflikto pusės vėl pradėjo ginčytis, kaltino vieni kitus smurtu bei kitais dalykais, nesusijusiais su tiriamo įvykio aplinkybėmis, todėl moterų buvo paprašyta išeiti iš kiemo, bei pasiūlyta vykti į Vilniaus rajono PK apklausai. Vyras tarnybiniu automobiliu buvo pristatytas Vilniaus rajono PK proceso veiksmams atlikti. Būdamas įvykio vietoje matė, kad ant pėsčiųjų tako buvo sudėtos gėlės, nepamena, kokios. Viena iš moterų, neprisimena kuri, sakė, kad vyriškis tyčia išrovė gėles, kurias ji sodino. Dėl gana seniai įvykusio įvykio ir žmogiškojo faktoriaus, negali nurodyti, ar ant konflikto dalyvių matomose kūno vietose buvo matyti sužalojimų žymės, taip pat neprisimena, ar matėsi, kad konflikto dalyvių (moterų) drabužiai suplėšyti, pamena, kad viena iš konflikto dalyvių, galimai J., skundėsi, kad vyriškis suplėšė jos drabužius. Kaimynų, ar kitų asmenų, galinčių paliudyti dėl įvykio, dirbant įvykio vietoje, nematė (t.2, b.l. 36).
-liudytojo N. Š. paaiškinimu teisme, kad kaltinamasis yra sodo kaimynas. Su juo sutaria gerai. 2014 m. balandžio mėnesį buvo sode, matė, kad automobiliu atvažiavo jo buvusi žmona Dana su dukra. Jis su žmona dirbo sode. Jos pasisveikino. Vėliau, kai susiruošė eiti namo, matė, kad Dana su dukra prie vartelių ieško įėjimo į M. B. sklypą. Jos rado tinkle skylę, pro tą skylę įėjo į Marjano sklypą, o jis su žmona namo nuėjo. Vėliau skylė buvo užtaisyta. Nieko negirdėjo ir nieko nematė. Per langą matė kai J. motinai vandenį nešė, ji buvo atėjusi pas juos paprašyti vandens, jiems nieko nepasakojo. Vėliau atvažiavo įgaliotinis ir klausinėjo juos apie įvykį. Jie atsakė, kad nieko nematė (t. 2 b. l. 58).
-liudytojos M. Š. paaiškinimu teisme, kad M. B. yra jų sodo kaimynas, jie nėra susipykę. 2014 m. balandžio pabaigoje įvyko įvykis sode. Ji su vyru baigė ravėti braškes ir ėjo namo nusiplauti rankų bei pavalgyti. Atvažiavo mašina, kurioje buvo D. su dukra. D. pasisveikino su ja. M. sklypo vartelių tvoroje buvo skylė, jos pro ją įlindo. Tuo momentu, jie nuėjo namo ir kaltinamojo nematė. Vėliau pamatė, kad prie jų užrakintos tvoros atėjo policijos darbuotojas. Jie abu išėjo. Policininkas paklausė apie M. B., jie atsakė, kad šis normalus žmogus. A. D. dukrą klausė, bet ji nieko atsakyti negalėjo, nes ją labai retai mato, jos net nesisveikina. Kai jie su vyru buvo namie, atėjo D. dukra ir paprašė vandens. Padavė plastmasiniame butelyje vandens ir daugiau jų nematė. J. D. dukra nieko nepasakojo (t. 2 b. l. 59).
-2014-04-29 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad D. V. ir M. B. yra buvę sugyventiniai, virš metų neveda bendro ūkio, J. A. yra tik D. V. dukra, D. V. gyvena Vilniaus r., Rudaminos k., (duomenys neskelbtini), o J. A. – Vilniaus r., Skaidiškių k., (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 9).
-2014-04-28 vyr. patrulės E. Č. tarnybiniu pranešimu, kuriuo užfiksuota, kad pranešimą iš budėtojų dalies apie konfliktą s. b. , (duomenys neskelbtini) skl. policijos pareigūnai gavo 2014-04-28 18.15 val. (t. 1 b. l. 17).
-2014-04-29 vyr. postinio A. J. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodoma, kad 2014-04-29 gautas RVUL slaugytojų pranešimai, jog į ligoninę dėl dešinio stipinkaulio lūžio kreipėsi D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad 2014-04-28 Vilniaus r., Papiškių k., s. b. (duomenys neskelbtini). ją sumušė sugyventinis (t. 1 b. l. 18) ir dėl daugybinių kūno sumušimų ir nubrozdinimų kreipėsi J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) bei nurodė, kad 2014-04-28 Vilniaus r., Papiškių k., s. b. ,,Gegužinė“ 113 skl. ją sumušė motinos draugas (t. 1 b. l. 19).
-įvykio vietos apžiūros protokolu, nuotraukomis, kuriuose užfiksuota, kad 2014-04-28 19.40-20.10 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta – Vilniaus r., Papiškių k., s. b. (duomenys neskelbtini). teritorija (t. 1 b. l. 20-28);
-akistatos protokolais tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų D. V. ir J. A., kuriuose užfiksuota, kad nurodydami 2014-04-28 įvykio aplinkybes, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusiosios patvirtino savo pozicijas, kurias išsakė ir teisme, t.y., kad kaltinamasis neigė mušęs nukentėjusiąsias, o pastarosios tvirtino, kad buvo sumuštos būtent kaltinamojo, todėl prieštaravimų tarp jų pašalinti nepavyko (t. 1 b. l. 32-34, 59-60).
-daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo užfiksuota, kad nukentėjusioji pateikė 2014-01-29 taikos sutarties su M. B. civilinėje byloje Nr. 2-418-341/2014 kopiją ir paciento patyrusio traumą, apžiūros lapą Nr. 33878, kuriame nurodoma, kad dėl traumos ji kreipėsi 2014-04-28 23.18 val., jai buvo nustatyta patenkinama bendra būklė, nedidelis patinimas alkūnės srityje, skausmingi judesiai, traumos aplinkybėse nurodyta, kad ją pastūmė buvęs vyras, įtariamas lūžis (t. 1 b. l. 39-41).
-užduotimis atlikti objektų tyrimą, kuriuose užfiksuota, kad D. V. ir J. A. užduotis dėl joms padarytų sužalojimų nustatymo įteiktos 2014-04-28 (t. 1 b. l. 43, 62).
-Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1418/14 (01), kurioje nurodyta, kad D. V. padaryti šie sužalojimai: linijiniai odos nubrozdinimai krūtinės dešinėje pusėje, paveikus aštriabriauniais daiktais ar įrankiais (galimai nagais); poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje, kliniškai nustatytas dešinio stipinkaulio kaklelio lūžimas, paveikus kietais bukais daiktais. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2014-04-28. D. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti trijų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimų vietose nėra požymių, pagal kuriuos galima būtų nustatyti konkretų žalojusį daiktą ar įrankį. Nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Tokie sužalojimai paprastai lydimi fizinio skausmo. Dešinio stipinkaulio kaklelio lūžimas galėjo atsirasti nukentėjusiajai griūnant ir dešine ranka atsitrenkiant į kietą paviršių (t. 1 b. l. 51-52);
-Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr.G1419/14(01), kurioje nurodyta, kad J. A. padarytas odos nubrozdinimas kaklo užpakalinio paviršiaus dešinėje pusėje, odos nubrozdinimas dešinio peties nugariniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai abiejų dilbių srityse, poodinė kraujosruva krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2014-04-28. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nurodyti sužalojimai padaryti ne mažiau 12 trauminių poveikių į kaklo, dešinio peties, dešinio žasto, abiejų dilbių, krūtinės ląstos dešinės pusės bei abiejų blauzdų sritis. Sužalojimų vietose požymių, leidžiančių identifikuoti sužalojimo įrankį, nėra. J. A. padaryti sužalojimai galėjo sukelti fizinį skausmą (t. 1 b. l. 63-64).
-Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr.G1429/14(01), kurioje nurodyta, kad M. B. padarytas apatinės lūpos ir smakro dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs paviršiniu nubrozdinimu ir kraujosruva apatinės lūpos gleivinės srityje su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu, nuo trauminio poveikio kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai 2014-04-28. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienu smūgiu, nėra būdingas griuvimui, padarytas nuo tiesioginio trauminio poveikio į apatinės lūpos-smakro dešinę pusę (t. 1 b. l. 84).
-2015-07-08 tarnybiniu pranešimu, kuris patvirtina, kad tyrėja ikiteisminio tyrimo metu J. P. bendravo su liudytojais N. Š. ir M. Š. ir šie jai nurodė, kad 2014-04-28 įvykio nematė, o apie konfliktą sužinojo tik vėliau (t. 1 b. l. 147).
-išrašų iš medicininių dokumentų kopijomis, paciento patyrusio traumą, apžiūros lapo Nr. 33879 kopija, faktūra Nr. 049777, kurie patvirtina: D. V. padarytus sužalojimus ir skirtą gydymą; kad J. A. į VUL kreipėsi 2014-04-28 23.24 val., ir kad jai buvo nustatyti rankų, kaklo nubrozdinimai, mėlynės, diagnozė: daugybiniai kūno sumušimai, nubrozdinimai; kad J. A. 2011-06-05 įsigijo auskarus už 1800 Eur (t. 2 b. l. 13-26, 53, 54).
-verslo liudijimų kopijomis, kurios patvirtina, kad J. A. užsiima individualia veikla susijusia su kirpyklomis, kosmetikos salonais ir soliariumais (t. 2 b. l. 27, 28).
-pinigų priėmimo kvitu Nr. 761649, kad D. V. už teisinę pagalbą procese yra sumokėjusi 200 Eur (t. 2 b. l. 52).
Vertinant kaltinimo pagrįstumą pripažintina, kad kaltinamojo pozicija, jog jis nesužalojo nukentėjusiųjų, o galimai jos susižalojo pačios: D. V. pargriuvusi beskubėdama prie išėjimo, o J. A. - raudama medžius ir gėles, bei kad J. A. galėjo apdraskyti nagais D. V., kai pastarąją kėlė, neatitinka nustatytų aplinkybių ir prieštarauja surinktiems įrodymams.
Teisminio nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų kilo konfliktas. Kaltinamasis neneigė, kad jam nepatiko, jog nukentėjusiosios atėjo pas jį. Tarp jų įvyko konfliktas dėl daiktų, kuriuos turėjo pasiimti nukentėjusiosios. Konfliktas, perėjęs į muštynes, prasidėjo apie 17 val.
Nors kaltinamasis M. B. savo kaltę nuosekliai neigia, tvirtindamas, kad nukentėjusiųjų nemušė ir nors byloje nėra asmenų, betarpiškai mačiusių patį konfliktą ir smūgių nukentėjusiosioms D. V. ir J. A. sudavimą bei galėtų tą patvirtinti, teismo nuomone, tai kaltinamojo kaltės nepaneigia. Vienodos pozicijos dėl nekaltumo laikymasis yra pasirinkta jo gynybos taktika, ir nuoseklių parodymų davimas nereiškia, kad šie kaltinamojo parodymai yra teisingai. Nesant jokių nešališkų liudytojų, teismas laiko kaltinamojo kaltę įrodyta nuosekliais ir tarpusavyje vienas kitą papildančiais nukentėjusiųjų parodymais, kitais rašytiniais įrodymais, bei iš dalies – ir paties kaltinamojo parodymais, kuriais teismas remiasi tik tiek, kiek jie atitinka neginčijamus byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu išanalizuotus kitus faktinius duomenis.
Pažymėtina, kad BPK 20 str. 2 d. nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 d. nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, bei kokios išvados darytinos jais remiantis.
Nukentėjusiųjų D. V. ir J. A. parodymai dėl jų sumušimo nekito ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, o byloje esančios specialisto išvados Nr. G 1418/14 (01) ir Nr.G1419/14(01), patvirtina jų abiejų nurodytas įvykio aplinkybes ir jų sumušimo aplinkybes, t. y. kad tiek D. V., tiek J. A. buvo sužalotos 2014-04-28, kad D. V. buvo padaryti linijiniai odos nubrozdinimai krūtinės dešinėje pusėje, paveikus aštriabriauniais daiktais ar įrankiais (galimai nagais); poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje, kliniškai nustatytas dešinio stipinkaulio kaklelio lūžimas, kad šie sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, trijų trauminių poveikių pasekoje, o dešinio stipinkaulio kaklelio lūžimas galėjo atsirasti nukentėjusiajai griūnant ir dešine ranka atsitrenkiant į kietą paviršių; kad J. A. buvo padarytas odos nubrozdinimas kaklo užpakalinio paviršiaus dešinėje pusėje, odos nubrozdinimas dešinio peties nugariniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai abiejų dilbių srityse, poodinė kraujosruva krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), kad šie sužalojimai padaryti ne mažiau 12 trauminių poveikių į kaklo, dešinio peties, dešinio žasto, abiejų dilbių, krūtinės ląstos dešinės pusės bei abiejų blauzdų sritis. Pažymėtina, kad abi nukentėjusiosios atvyko pas kaltinamąjį sveikos ir jis nenurodė, kad jos turėjo kokius nors aiškiai matomus pažeidimus. Vyr. patrulės E. Č. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad pranešimą iš budėtojų dalies apie konfliktą s. b. ,,Gegužinė“ 113 skl. policijos pareigūnai gavo 2014-04-28 18.15 val. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusiosios D. V. ir J. A. patvirtino, kad pastarosioms būnant pas M. B. sklypo teritorijoje buvo iškviesta policija. Atvykus policijos pareigūnams nukentėjusiosios niekur nebuvo pasišalinusios iš įvykio vietos, vėliau jos kartu su policijos pareigūnais vyko į nuovadą, įvykio vietos apžiūra buvo pradėta 2014-04-28 19.40 val., o baigta – 20.10 val. Tuo pačiu laiku buvo surašytas nukentėjusiosios D. V. protokolas-pareiškimas, vėliau – 20.40 val. – nukentėjusiosios J. A. protokolas-pareiškimas. Po to nukentėjusiosios vėl vyko į policijos nuovadą, kur abi buvo apklaustos – D. V. nuo 21 val. iki 21.40 val., J. A. - nuo 22 val. iki 22.30 val. Į Všį RVUL abi nukentėjusiosios atvyko 2014-04-28, kur abi buvo apžiūrėtos ir paciento patyrusio traumą, apžiūros lapuose Nr. 33878 ir Nr. 33879 buvo nustatyti sužalojimai D. V. - 23.18 val., J. A. – 23.24 val. Šios teisme nustatytos aplinkybės patvirtina, kad abi nukentėjusios laikotarpyje 2014-04-28 nuo 17 val. iki pat atvykimo į Všį RVUL niekur ilgesnį laiką pasišalinusios iš kaltinamojo ar policijos pareigūnų akiračio nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo teigti, kad jos galėjo būti sužalotos kur nors kitur ir kitomis aplinkybėmis, nei pačios paaiškino.
Teismas nukentėjusiųjų D. V. ir J. A. parodymus sulygino ne tik su specialisto išvadose konstatuotu jų sumušimo mechanizmu (sužalojimų lokalizacija, smūgių sudavimo eiliškumu, jų kiekiu, konstatuotų trauminių poveikių kiekiu, daikto (daiktų), kuriais buvo padaryti sužalojimai savybėmis), bet ir su aukščiau aptartomis aplinkybėmis dėl laiko fiksavimo ir įvertina tai, kad jų paaiškinimai laiko atžvilgiu visiškai atitinka dokumentuose (nukentėjusiųjų protokoluose-pareiškimuose, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, paciento patyrusio traumą, apžiūros lapuose) užfiksuotą laiką, kada buvo pranešta policijai dėl konflikto, kada pareigūnai atvyko, kada rinko duomenis dėl įvykio aplinkybių ir kada abi moterys kreipėsi į gydymosi įstaigą. Dėl to darytina išvada, kad nukentėjusiųjų parodymai teisingi, juos patvirtina ir papildo aukščiau aptari ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti rašytiniai įrodymai. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodymų, jos visur nurodė vienodas jų sumušimo aplinkybes, kad kaltinamasis pirma su pagaliu puolė mušti J. A., sudavė jai smūgius per rankas, stumdė ją, prie smėlio krūvos sudavė jai į ausį, o kai D. V. pradėjo prašyti, kad jis nemuštų dukters, priėjo prie jos ir sugriebęs už drabužių, sudavė jai į krūtinę, nuo ko ji parkrito ir jai lūžo stipinkaulis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiosios dėl kokių nors priežasčių siektų apkaltinti kaltinamąjį ir dėl to duotų jį šmeižiančius parodymus. Aplinkybė, kad kaltinamasis ir D. V. turėjo praeityje civilinius ginčus, neduoda pagrindo manyti, kad nukentėjusiųjų parodymai yra melagingi, juolab, kad pateiktas susitarimas (t. 1 b. l. 41) patvirtina, kad ginčas buvo užbaigtas taikiai.
Į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas – liudytojas R. V. paties įvykio nematė, tačiau patvirtino, kad nukentėjusiosios jam nurodė, jog kaltinamasis naudojo prieš jas smurtą. Teismas, siekdamas pašalinti bet kokius prieštaravimus, apklausė liudytojais M. B. sodo sklypo kaimynus N. Š. ir M. Š., tačiau šių asmenų parodymai nepatvirtino nei kaltinamojo, nei nukentėjusiųjų teisme nurodytų aplinkybių, nes jie paties įvykio nematė, tačiau matė, kad nukentėjusiosios D. V. ir J. A. atvyko įvykio dieną prie M. B. sodo sklypo ir kad jos į jį pateko pro skylę tvoroje.
Pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. ir BK 140 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla už nesunkų arba nežymų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismas remiasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai suformuota praktika (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 str. 2 d. nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.
Remiantis K. T. jurisprudencija konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu (Lietuvos Respublikos K. T. 2011 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. birželio 4 d. nutarimai). Vertinant konkrečių asmenų santykių turinį ir sprendžiant dėl šeimos santykių fakto, svarbios tokios aplinkybės, kurios liudija apie paties kaltinamojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, net vien faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, sugyventinių santykiai (pvz., Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-6/2012, 2K-487/2013, 2K-525/2013).
Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinančioji pusė šiuo konkrečiu atveju neteisingai įvertino kaltinamojo M. B. ir nukentėjusiųjų D. V. ir J. A. santykių turinį ir pagal tai sprendė dėl to, ar šie santykiai priskirtini šeiminiams (sugyventinių) santykiams.
Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad kaltinamasis su D. V. jau daugiau kaip metus laiko negyvena kartu ir nepalaiko bendro ūkio, santuokos nėra sudarę, J. A. nėra jų bendras vaikas, negalima pripažinti, kad nukentėjusiosios įvykio metu buvo kaltinamojo šeimos nariais. Taigi išdėstyti bylos faktai rodo, kad tarp M. B. ir D. V. susiklostę santykiai praeityje, kurie įvykio metu, jau daugiau kaip metai buvo pasibaigę, negali būti vertinami kaip pastovūs, pagrįsti tarpusavio atsakomybe, savanoriškais abipusiais įsipareigojimais (finansiniais ir kitokiais), tvirtu emociniu prieraišumu, todėl savo turiniu nebuvo būdingi šeimos nariams. Tas pats pažymėtina ir J. A. atžvilgiu, nes kaltinamasis nėra pastarosios tėvas ir nėra jokių kitų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų juos pagrįstai laikyti šeimos nariais (pvz., Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-6/2012, 2K-525/2013).
M. B. pareikštame kaltinime buvo kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų D. V. ir J. A. atžvilgiu, kurių viena buvo kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., o kita – pagal BK 140 str. 2 d.
Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustačius, kad 2014 m. balandžio 28 d. apie 17 val., Vilniaus r., Papiškių k., sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kaltinamasis smurtavo ir prieš D. V. ir prieš jos dukrą J. A., tuo sukeldamas vienai nesunkų, o kitai - nežymų sveikatos sutrikdymą, ir atsižvelgus į aptartų bylos faktinių aplinkybių visumą (kaltinamojo ir nukentėjusiųjų D. V. ir J. A. santykių turinį), šeimos nario sampratos aiškinimą teismų praktikoje, bei tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 138 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. (t. 1 b. l. 1, 9), teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios nebuvo kaltinamojo šeimos nariais, todėl kaltinamojo nusikalstamos veikos perkvalifikuotinos iš BK 138 str. 2 d. 3 p. į BK 138 str. 1 d. ir iš 140 str. 2 d. į 140 str. 1 d. ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).
Kaltinamojo aiškinimas, kad nukentėjusiosios galėjo susižaloti pačios, nepagrįstas ir paneigtas aukščiau aptartais įrodymais ir jų įvertinimu. Įrodymų visumos pagrindu teismas pripažįsta, kad kaltinamasis veikė tyčia. Tačiau atlikęs išsamų įrodymų tyrimą, teismas visgi turi pagrindo teigti, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos nukentėjusiųjų provokuojantis elgesys ir tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors nukentėjusiosios ir atvyko susiskambinusios su kaltinamuoju, tačiau tarp jų įvyko konfliktas, dėl kurio kilimo, teismo vertinimu, yra kaltos ir pačios nukentėjusiosios (jeigu, pasak nukentėjusiųjų, kaltinamasis ir nesutiko atiduoti daiktų, jų elgesys pro skylę tvoroje patenkant į svetimą valdą ir savavališkai imant iš ten daiktus išprovokavo konfliktą bei muštynes). Be to specialisto išvada Nr. G 1429/14 (01) patvirtina, kad ir pats kaltinamasis įvykio metu buvo sužalotas ir kad tai galimai padarė viena iš nukentėjusiųjų, dėl ko Vilniaus rajono apylinkės teisme yra pradėta privataus kaltinimo byla. Teismo manymu, kaltinamasis suvokė, kad smogdamas nukentėjusiajai J. A. per rankas ir kitas vietas pagaliu, vėliau stumdamas ją ir suduodamas smūgį į ausį, o D. V. – suduodamas smūgį ranka į smakrą, į krūtinės sritį bei stumdydamas ją, elgiasi nusikalstamai. Įvertinus nukentėjusiųjų parodymus bei kitą byloje ištirtą medžiagą pripažintina, kad kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius nukentėjusiųjų sveikatai, jų siekė, tačiau darydamas nusikalstamą veiką buvo abejingas, savo sąmonėje padarinių nedetalizavo, jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).
Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), kaltės formą - tiesioginę neapibrėžtą tyčią, prieš nukentėjusiąsias panaudoto smurto pobūdį, sukeltas pasekmes ir tai, kad šiuo metu D. V. dar yra liekamųjų reiškinių, kad jos abi pareiškė ieškinius, į jų dydį, į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, tačiau darbingas tik 40 procentų, nebaustas administracine tvarka, neteistas, nusikalto pirmą kartą, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena lengvinanti, todėl vadovaujantis BK 54, 55, 61 str. jam skirtinos mažesnės nei vidutinės sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytos su laisvės atėmimu nesusijusios – laisvės apribojimo bausmės, kurios bendrintinos iš dalies sudedant.
Nukentėjusiosios D. V. ir J. A. teismo posėdžio metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajai D. V. 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajai J. A. - 1000 Eur neturtinei ir 900 Eur turtinei žalai atlyginti (t.2, b.l. 9-12).
Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (K. T. 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Pagal Lietuvos Respublikos BPK, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnis). Civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos BPK taisykles, bet žalos atlyginimo klausimams, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, išspręsti taikomos ir baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos.
Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249).
Sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos nukentėjusiajai J. A. priteisimo, pažymėtina, kad civiliniame ieškinyje įvardijama 900 Eur, turtinė žala už įvykio metu galimai pamestą auskarą, kurį J. A. įsigijo Turkijoje ir pateikė teismui auskarų poros įsigijimą patvirtinantį dokumentą. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji J. A. galėjo įvykio metu segėti auskarais, tačiau byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad ji segėjo būtent jos nurodytus auskarus bei kad dėl kaltinamojo veiksmų auskaras buvo sugadintas ar dingo. Pati nukentėjusioji J. A. paaiškino, jog auskaro dingimą pastebėjo tik policijos nuovadoje, o auskaro konflikto vietoje nurodė neieškojusi. Nukentėjusioji D. V. paaiškino tas pačias aplinkybes ir patvirtino, kad dukra jai apie auskaro dingimą nurodė tik automobilyje, važiuojant į policijos nuovadą. Teismas taip pat pažymi, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios J. A. įvyko konfliktas, jo metu J. A. buvo sumušta, vienas iš smūgių buvo suduotas į ausies sritį, tačiau nukentėjusioji po šio konflikto ėjo pasitikti policijos pareigūnų, kurie nerado įvykio vietos, ir ji iš įvykio vietos pasišalino braudamasi pro skylę tvoroje. Kad neturi auskaro, ji pastebėjo žymiai vėliau, todėl, teismo vertinimu, galima daryti tik prielaidą, kad auskaras galėjo iškristi po kaltinamojo suduoto smūgio į ausį. Juo labiau, kad nukentėjusioji neieškojo auskaro įvykio vietoje. Teismas negali vadovautis prielaidomis, o nukentėjusiajai J. A. nepateikus neginčytinų duomenų dėl auskaro segėjimo įvykio metu ir jo dingimo aplinkybių, šioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo laikytinas neįrodytu ir atmestinas.
Nukentėjusiosios D. V. ir J. A. prašo priteisti iš kaltinamojo ir moralinės žalos atlyginimą: nukentėjusiajai D. V. - 4000 Eur, o nukentėjusiajai J. A. - 1000 Eur. Nurodė, kad abi dėl sužalojimų patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir stresą. Iki šiol bijo kaltinamojo ir jo keršto, nukentėjusiajai D. V. gydymas yra tęsiamas.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies. Atsižvelgus į sužalojimo aplinkybes, konflikto pobūdį ir pačių nukentėjusiųjų provokuojantį elgesį, patirtų sužalojimų sunkumą (nukentėjusiajai D. V. nustatytas nesunkus, o J. A. – nežymus sveikatos sutrikdymas) ir tai, kad sužalojimo pasekmės ir liekamieji reiškiniai nukentėjusiajai D. V. vis dar tęsiasi (nukentėjusioji nurodė, kad gydymas dar tęsiamas ir pateikė tai patvirtinančius medicininių dokumentų išrašus), į abiejų nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus bei tai, kad turtinė žala nusikaltimu nepadaryta, į nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų turtinę bei šeimos padėtį, į panašaus pobūdžio bylose priteistinos neturtinės žalos dydžius teismų praktikoje, į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti, į tai, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltininkas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas: nukentėjusiajai D. V. iki 800 Eur, o nukentėjusiajai J. A. – iki 300 Eur, ir priteistinas iš kaltinamojo (CK 6.250 str. 2 d., (duomenys neskelbtini) str. 1 d.).
Nukentėjusiųjų D. V. ir J. A. 700 Eur išlaidos advokato pagalbai atlyginti (t. 2 b. l. 8, 52) pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo ((duomenys neskelbtini) str. 2 d., 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
M. B. (M. B.) pripažinti kaltu, padarius po vieną nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. ir nuteisti:
-pagal BK 140 str. 1 d. – nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.
-pagal BK 138 str. 1 d. - nuteisti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. šias bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę skirti - laisvės apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-04-28 iki 2014-04-30.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, - panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Nukentėjusiųjų D. V. ir J. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš Marjano B. D. V. - 800 (aštuonis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo, o J. A. - 300 (tris šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiųjų D. V. ir J. A. išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš M. B. 700 (septynis šimtus) Eur joms atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.