Kauno apygardos teismo nutartis

2019-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-411-634/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-12
Bylos Nr.
1A-411-634/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03127-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-411-634/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03127-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,

atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. L., jos gynėjui advokatui Artūrui Baužai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą be užstato, perduodant ją I. T. atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas siunčiamas VĮ „Regitra“.

Tuo pačiu nuosprendžiu L. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, konfiskuotas L. L. priklausantis turtas – automobilis „Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. L. L. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžiu nuteista už tai, kad 2019 m. sausio 22 d., apie 10.38 val. (duomenys neskelbtini) daugiaaukščių namų kieme, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodama kelių transporto priemonę automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 14 punktų reikalavimus, tuo kad vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio koncentracija, t.y. konkrečiai alkoholio matuokliu nustatytas 2,25 promilės girtumas, tai pagal alkoholio matuoklio BAAC Nr. 2263 technines charakteristikas atitinka 2,25 % alkoholio koncentraciją kraujyje, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį „Ambulanz Mobile Delfis S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po kontakto nesustojo, vairavo toliau ir kliudė (duomenys neskelbtini) namo balkoną.

2. Kauno apylinkės teismas priimdama nuosprendį ir spręsdamas tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo klausimą, atsižvelgė į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, teismas taip pat sprendė, kad L. L. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra būtinas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. L. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo nuosprendį, panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje buvo paskirtas automobilio „Chrysler Voyager“ konfiskavimas bei sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminą iki vienerių metų.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Kauno apylinkės teismas, nuosprendžiu paskirdamas L. L. baudžiamojo poveikio priemonę, privalėjo įvertinti baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą ir privalėjo atsižvelgti į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, girtumo laipsnį, teritoriją (vairavo namo kieme, kuriame praktiškai nėra jokio eismo), eismo intensyvumą, padarytą žalą, neigiamas tiesiogines finansines pasekmes, iki eismo įvykio buvusią automobilio vertę, automobilio lizingo sutartį, duomenis apie išlaikytinius bei aplinkybes susijusias su asmens gaunamomis pajamomis. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, ne tik kad neanalizavo, ar tinkamai ir proporcingai L. L. atžvilgiu yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, bet ir nuosprendyje nepasisakė ir neįvertino kaip nukentės jos šeima. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuriose yra suformuota taisyklė, kad BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti netaikoma atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui atvejais, kada konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

3.2. Skundo autorė pažymi, kad ji kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nurodė visas įvykio aplinkybes, praeityje nėra teista, du kartus bausta administracine tvarka, tačiau nei vienas nubaudimas nėra susijęs su vairavimu išgėrus, ji nėra įtrauktą į priklausomybės ligų įskaitą, viena augina mažametį sūnų, kuris eina į pirmą klasę, o pati mokosi (duomenys neskelbtini), todėl jai yra reikalingas automobilis „Chrysler Voyager“. Ši baudžiamojo poveikio priemonė sukels sunkias pasekmes ne tik jai, bet ir jos šeimai. Skunde nurodoma, kad ji su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini), o sūnus mokosi (duomenys neskelbtini), tačiau joks autobusas iš (duomenys neskelbtini) nevažiuoja, todėl L. L. sūnui problematiška būtų nuvykti į mokymosi įstaigą. Nors laiduotoja I. T. ir turi vairuoto pažymėjimą, tačiau automobilio neturi, todėl L. L. sūnaus nuvežti į mokyklą negalėtų. Kauno apylinkės teismas neįvertino L. L. turtinės padėties ir finansinių galimybių įsigyti kitą automobilį ateityje.

3.3. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (už BK 281 straipsnio 7 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą), automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimas nėra privalomas. Skundžiamame teismo nuosprendyje apsiribota tik formaliu vertinimu, kad yra numatytas turto - automobilio konfiskavimas, tačiau tokia išvada nepagrįsta išsamiu teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių vertinimu. Teisinės priemonės proporcingumas reiškia teisingą viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyrą, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje buvo vertinti tik formalūs duomenys apie tai, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, ką pati L. L. pripažino, tačiau visiškai nevertintos aplinkybės, kad nusikalstama veika padaryta ne gatvėje, o kieme, kur praktiškai nėra jokio eismo, kad nusikaltimas buvo padarytas tik siekiant patraukti automobilį, norint netrukdyti kitam automobiliui išvažiuoti iš kiemo. Nuosprendyje neatsižvelgta, kad L. L. yra nepriekaištingos reputacijos, charakterizuojama teigiamai, alkoholiu nepiktnaudžiauja, neatsižvelgta į jau patirtas neigiamas finansines pasekmes, kad apeliantė pati apdaužė savo automobilį, už kurio remontą dar privalės sumokėti, kad pritaikius automobilio konfiskavimą patirs finansinių sunkumų, todėl teismo nuosprendžio dalis - konfiskuoti L. L. automobilį „Chrysler Voyager“, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę yra nepagrįstas.

3.4. Be to, skundo autorė nurodo, jog supranta, kad Kauno apylinkės teismas privalėjo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, tačiau įvertinus L. L. svarbias šeimynines aplinkybes, o būtent tai, kad ji su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini), o sūnus mokosi (duomenys neskelbtini), kad atėmus iš jos ilgam laikui teisę vairuoti transporto priemones, bus pažeistas teisingumas, nes nukentės ne tik ji, bet ir jos mažametis sūnus, todėl L. L. mano, kad paskyrus 1 metams šią baudžiamojo poveikio priemonę bus pasiektas teisingumas.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje L. L. ir jos gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. L. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o prašoma paskirti švelnesnę bausmę, sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą, bei netaikyti automobilio konfiskavimo. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

7. BK 68 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisyklės ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-353/2009 ir kt.).

8. Kadangi L. L. nusikaltimą padarė vairuodama automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jo koncentracija kraujyje nustatyta didesnė negu 1,5 promilės (BK 281 straipsnio 7 dalis) ir taip šiurkščiai pažeisdama KET, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad jai tikslinga uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui. L. L. šios aplinkybės neginčija, prisipažįsta būdama neblaivi vairavusi transporto priemonę, sutinka, jog jai turi būti atimta specialioji teisė (vairuoti transporto priemones), tačiau teigia, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė per ilgą specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, neatsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, girtumo laipsnį, teritoriją, eismo intensyvumą, padarytą žalą, neigiamas tiesiogines finansines pasekmes, iki eismo įvykio buvusią automobilio vertę, automobilio lizingo sutartį, duomenis apie išlaikytinius bei aplinkybes susijusias su asmens gaunamomis pajamomis.

9. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra susijęs su bausmės skyrimu, todėl sprendžiant tokios priemonės skyrimo ar neskyrimo pagrįstumą, taikytinos tos pačios nuostatos, kaip ir skiriant bausmę. BK 68 straipsnio 2 dalis (straipsnio redakcija Nr. XIII-1929, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21) nustato, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina į visumą aplinkybių, t. y. ne tik į nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, bet taip pat į jos padarymo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

10. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatydamas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, įvertino L. L. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti baudžiamojo poveikio priemonę, žymiai mažesnę nei sankcijoje numatyto termino vidurkis, pagrįstas. Teisėjų kolegija, nekartodama skundžiamame nuosprendyje aptartų L. L. charakterizuojančių duomenų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisingumo principas, bei teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra pažeista nebuvo.

11. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

12. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad automobilis, kurį apsvaigusi nuo alkoholio vairavo L. L., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

13. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

14. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. L. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį – būdama apsvaigusi nuo alkoholio, žymiai viršijusią 1,5 promilės ribą, esant kuriai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį; jos kraujyje buvo nustatyta 2,25 promilės etilo alkoholio (girtumas, artimas sunkiam), be to, sukėlė eismo įvykį, atsitrenkdama į kitą automobilį bei pastato balkoną. Teismas įvertino, kad konkrečiu atveju ji savo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Kita vertus, atsižvelgęs į L. L. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, buvimą BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų taikyti laidavimą ir vadovaudamasis įstatymo suteikta diskrecija, pirmosios instancijos teismas ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleido, neskirdamas jai kriminalinės bausmės, tačiau pripažindamas, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, ir teisės pažeidėjui priklausančio automobilio konfiskavimą. Pirmosios instancijos teismas analizavo L. L. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir transporto priemonės konfiskavimo, proporcingumo klausimą, atsižvelgdamas į būtinumo užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atsižvelgė į bylos aplinkybes, susijusias tiek su konkrečia nagrinėjama nusikalstama veika, tiek su L. L. asmenybe.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad L. L. priklausančios kelių transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju neprieštarauja tikslams ir principams, siekiant užtikrinti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevenciją; ši baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje suderinama su kita L. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Be to, pažymėtina, kad, L. L. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skiriant automobilio konfiskavimą, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas taikytas ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi. Įvertinus visumą nagrinėjamos bylos aplinkybių, apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas L. L. – būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

16. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. L. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisNerijus Meilutis