- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-12
- Bylos Nr.
- e2A-1099-262/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23766-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- A. A.
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės liginių kasos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus teritorinės liginių kasos ieškinį atsakovei A. A. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 28,23 Eur žalą bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad atsakovei, neturinčiai apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, 2016 m. birželio 28 d. buvo suteiktos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos už 28,23 Eur kainą. Atsakovei suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos nepriskirtinos būtinosioms medicinos pagalbos paslaugoms. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 8 str. 5 d. jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 p., 3 p., 31 str. 1 p., 34 str. 1 p. nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. Ieškovas laiko, jog atsakovė, neįvykdydama Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d. nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindama privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų dėl jai 2016 m. birželio 28 d. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovė gavo nepagrįstą naudą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaita. Ieškovas laiko, jog tai sudaro visas įstatymo nustatytas sąlygas atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė ieškinio nepripažino. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji nebuvo informuota, kad sveikatos priežiūros paslaugos, už kurias buvo mokama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ji galėjo gauti dar vieną mėnesį po to, kai už ją nustota mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat nebuvo informuota apie tai, kad už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas reikės susimokėti. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 str. 6 d. numato, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigos privalo teikti informaciją gyventojams apie nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšis, jų teikimo mastą ir kainą. Sveikatos priežiūros įstaigoje atsakovei buvo nurodyta, jog jai teikiamos būtinosios medicinos pagalbos paslaugos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: iš atsakovės ieškovui priteista 28,23 Eur žalai atlyginti, 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. birželio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teismas nurodė, kad atsakovė, neįvykdydama Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d. nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindama privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų dėl jai 2016 m. birželio 28 d. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovė gavo nepagrįstą naudą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaita, kas sudaro visas CK 6.246 str. – 6.249 str. nustatytas sąlygas atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjmosi išlaidas.
7. Nurodė, kad ji 2016-06-28 dieną kreipėsi į Centro poliklinikos Lukiškių filialą, kad gautų būtinąją medicininę pagalbą, kas užfiksuota elektroninėje informacinėje sistemoje kaip būtinoji pagalba, kuri yra nemokama, t.y. laiduojama valstybės. Kreipdamasi atsakovė būtinosios pagalbos, buvo patikinta bei garantuota, kad pagalba yra nemokama, kitu atveju atsakovė nebūtų kreipusis į polikliniką tą dieną. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad teikiamos paslaugos buvo priskirtos būtinosioms medicinos pagalbos paslaugoms, be to atsakovė galėjo žinoti jai teikiamų paslaugų pobūdį, nes Sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymas Nr.V-208, kuriame nurodoma kokios pasaugos priskirtinos prie būtinųjų medicinos pagalbos paslaugų, yra viešai publikuojamas. Su minėtais teismo motyvais atsakovė nesutinka, kadangi ji buvo informuota, kad paslaugos yra nemokamos, nes būtinos, todėl atsakovei buvo suteiktas teisinis lūkestis tikėtis nemokamų medicinos paslaugų, be to Sveikatos sistemos įstatymo 49 str. 6 d. nurodoma, kad LNSS įstaigos privalo teikti informaciją gyventojams apie nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšis, jų teikimo mastą ir kainas. Atsakovė nebūtų kreipusis medicinos pagalbai, jei būtų žinojus apie tai, kad jos mokamos ir nėra būtinos, tai kad pagalba būtina ir nemokama ji sužinojo iš ją tikrinusio gydytojo, todėl jai netenka pareiga mokėti už kitų asmenų suklaidinimą.?
Atsiliepimas
8. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
9. Nurodė, kad apeliacinis skundas neparemtas visapusišku teisinio reguliavimo įvertinimu ir yra grindžiamas netiksliomis, išimtinai atsakovei palankiomis neišsamiomis prielaidomis. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas principas, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, taigi atsakovei turėjo būti žinoma, kad jai nebūtinos medicinos paslaugos nebus kompensuotos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
10. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
11. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
12. Atsakovė nurodo, kad buvo suklaidinta dėl būtinosios medicinos pagalbos, todėl turėjo teisinį lūkestį gauti nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Šis atsakovės teiginys nėra pagrindžiamas jokiais įrodymais ir konkrečiomis aplinkybėmis.
13. Apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovė nebuvo informuota, kad sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias mokama iš PSDF biudžeto, ji galėjo gauti dar vieną mėnesį po to, kad kai už ją nustota mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kad už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas reikės sumokėti, taip pat yra nepagrįstas, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d. įtvirtintam principui, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Taigi, atsakovė turėjo žinoti, kad privalo mokėti draudimo įmokas už kiekvieną mėnesį ir kad privalomuoju sveiktos draudimu nedraustas asmuo neturi teisės gauti PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ patvirtintu Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarka bei mastu, asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiama būtinoji medicinos pagalba (skubioji medicinos pagalba) yra teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių, nurodytų šios tvarkos Skubios medicinos pagalbos masto lentelės 4 skiltyje, gresia pavojus paciento ir / ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams (Būtinosios medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto 3 punktas, Skubios medicinos pagalbos masto lentelė).
15. Ieškovo pateikti įrodymai pagrindžia, kad atsakovei 2016-06-28 buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ne dėl sveikatos būklės, sudarančios pagrindą teikti būtinąją medicinos pagalbą. 2016-06-28 atsakovei nustatyta galutinė diagnozė – lėtinis žandinis (maksilinis) sinusitas. Taigi atsakovė kreipėsi dėl lėtinės ligos, kuri nėra nei ūmi klinikinė būklė, nei skubiosios medicinos pagalbos teikimo indikacija.
16. Tai, kad atsakovės būklė nebuvo tokia, dėl kurios jai reikėtų būtinosios medicinos pagalbos, patvirtina pačios atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyta aplinkybė, kad jeigu ji būtų žinojusi, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos mokamos, tai nebūtų kreipusis į polikliniką tą dieną. Akivaizdu, kad atsakovė pati nevertino savo būklės kaip ūmios ir pavojingos jos gyvybei.
17. Tai, kas išdėstyta, patvirtina, kad atsakovė neturėjo nei teisės gauti nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nei teisinio lūkesčio gauti nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ir dėl to ieškovui turi atlyginti žalą.
18. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad buvo padaryti esminiai CPK pažeidimai, nes byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant ir jai tinkamai nepranešus apie bylos vietą ir laiką.
19. Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad byla bus vedama per advokatą M. P., todėl prašome visus teismo procesinius dokumentus prašau įteikti tiesiogiai atstovui per EPP. Teismo šaukimą Vilniaus miesto apylinkės teismas išsiuntė atsakovės atstovui advokatui M. P. per EPP. Atsižvelgus į civilinio proceso reglamentavimą ir į tai, kad pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovei atstovavo advokatas, kuris teikė teismui procesinius dokumentus per EPP, esant pateiktam prašymui procesinius dokumentus siųsti advokatui per EPP, darytina pagrįsta išvada, kad pirmos instancijos teismas procesinius dokumentus įteikė ir atsakovę informavo apie teismo posėdį tinkamai.
20. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.