Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-19 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo ir bausmių apėmimo būdu ir paskirta bausmė – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam O. M. padarytą turtinę žalą.

Iš D. Š. nukentėjusiojo O. M. (O. M.) naudai priteista 2 905 Eur turtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. Š. ikiteisminio tyrimo metu, tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2019-03-26 iki 2019-12-27, būdamas savo brolio gyvenamosios vietos adresu – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ir laikė svetimų elektroninių mokėjimų priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. paėmė O. M. (O. M.) vardu sudarytą sutartį su AB „Swedbank“ banku dėl internetinės bankininkystės paslaugų teikimo ir kitus dokumentus: naudotojo nuolatinio atpažinimo (identifikavimo) kodą, slaptažodį bei kintamų slaptažodžių kortelę (PIN kodų kortelę), priklausančią O. M., tokiu būdu neteisėtai įgijo bei laikė minėtus duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti O. M. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

2. D. Š. taip pat neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, o būtent: laikotarpiu nuo 2019-03-26 iki 2019-12-27, naudodamasis jam priklausančiu planšetiniu kompiuteriu „Lenovo YT3-X50L“, naudodamas interneto prieiga, paslauga teikiama N. Š. vardu, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. neteisėtai panaudodamas svetimą – O. M. prisijungimo prie AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės sistemos naudotojo nuolatinio atpažinimo (autentifikavimo) kodą bei slaptažodį, PIN kodų kortelę, jungėsi prie nukentėjusiojo O. M. banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir atliko finansines operacijas. Šiais savo veiksmais D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje.

3. D. Š. taip pat neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos ir panaudodamas svetimus – O. M. priklausančius, elektroninės bankininkystės sistemos naudotojo autentifikavimo kodus bei kintamus slaptažodžių kortelės slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai atliko šias finansines operacijas, ir tokiu būdu – apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2019-03-26 iki 2019-12-27, naudodamasis jam priklausančiu planšetiniu kompiuteriu „Lenovo YT3-X50L“ neteisėtai prisijungęs prie naudotojo O. M. elektroninės bankininkystės, sistemoje pateikęs save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas nukentėjusiojo O. M. sąskaitoje, tokiu būdu suklaidindamas banką AB „Swedbank“, O. M. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atliko 70 finansinių operacijų – pervesdamas iš šio nukentėjusiojo sąskaitos skirtingas pinigų sumas, bendrai 2 905 Eur: per 28 kartus pervedė 1 060 Eur į savo – D. Š. AB „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), per 42 kartus pervedė 1 845 Eur į N. Š. banko „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai panaudojo AB „Swedbank“ banko elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti O. M. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule įgijo savo naudai svetimas – O. M. pinigines lėšas – 2 905 Eur. Šiais savo veiksmais D. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-19 nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

4.1 Pažymi, kad teismas neteisingai konstatavo, jog byloje nėra daugiau jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nurodo, kad prisipažino dėl nusikalstamų veiksmų, neturi administracinių nuobaudų, nusikalto pirmą kartą, tuo metu būdamas sunkioje materialinėje padėtyje, nusikaltimo padarymo laikotarpiu buvo moksleivis, pradėjo dirbti tik po metų nuo nusikaltimo padarymo, jo mama taip pat niekur nedirbo, tėvas mirė 2019 m. Nuteistojo teigimu, jis pinigus, gautus nusikalstamu būdu, pervesdavo tik savo bedarbei motinai bei nusipirko vienintelį pirkinį – mokslui reikalingą kompiuterį, mokėjo buto komunalinius mokesčius, pirko maistą, nuteistojo motina neišlaikė.

4.2 Nurodo, kad jei nebūtų pasinaudojęs nukentėjusiojo pinigais, nebūtų galėjęs baigti mokyklos, išlaikyti buto iki susiras darbą, susidarius įsiskolinimui nuteistasis su motina būtų buvę iškeldinti. Nuteistojo teigimu, byloje dalyvavęs valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatas netinkamai atliko savo pareigas ir jam neišaiškino, kad jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prašo apeliacinės instancijos teismo perduoti jį močiutės Z. Š. priežiūrai. Nuteistojo vertinimu, jis taip pat gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnio nuostatas, esant nustatytoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo D. Š. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas bei nukentėjusiajam priteistas turtinės žalos dydis, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakartotinai įvertinti bylos aplinkybes ir nustatyti papildomas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pripažinti, kad jis nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) arba dėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo (BK 39 straipsnis).

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kadangi nuteistojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 ar BK 40 straipsnius nėra teisinio pagrindo. Taip pat sutiktina ir su apylinkės teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju konstatuotina vienintelė D. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir gailestis dėl nusikalstamų veikų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių - nenustatyta. Teismo vertinimu, nuteistojo turtinė padėtis, nors nusikalstamų veikų padarymo metu ir buvo prasta, negali būti pripažinta išskirtine sąlyga, turėjusia įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl kurios būtų pagrindas ją pripažinti lengvinančia asmens teisinę padėtį. Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistojo D. Š. atžvilgiu skirdamas bausmes už padarytus nusikaltimus, jų tinkamai neindividualizavo, neatsižvelgė į nuteistojo jauną amžių, teistumų nebuvimą, iš jo nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos dydį ir nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, kadangi nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-19 nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę D. Š., nustatė vieną jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja daugiau aplinkybių, pripažintinų lengvinančiomis jo teisinę padėtį.

10. BK 59 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, pripažintinos lengvinančiomis asmens teisinę atsakomybę: 1) kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių; 2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis; 3) kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą; 4) nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties; 5) veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės; 6) veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys; 7) veika padaryta nukentėjusio asmens, kurio būklė beviltiška, prašymu; 8) veika padaryta pažeidžiant nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas; 9) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą; 10) veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai; 11) veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo; 12) veiką padarė prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas asmuo; 13) nepavykęs savanoriškas atsisakymas padaryti nusikalstamą veiką. Straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes.

11. Nuteistasis apeliaciniu skundu nurodo, kad nusikalstamas veikas padarė dėl sunkios materialinės padėties, prašo šią aplinkybę pripažinti lengvinančia jo teisinę atsakomybę BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Apelianto teigimu, jis iš nukentėjusiojo gautus pinigus pervesdavo tik savo bedarbei motinai bei nusipirko vienintelį pirkinį – mokslui reikalingą kompiuterį, mokėjo buto komunalinius mokesčius, pirko maistą, jei nebūtų pasinaudojęs pinigais, nebūtų galėjęs baigti mokyklos, išlaikyti buto, iki susiras darbą, susidarius įsiskolinimui nuteistasis su motina būtų buvę iškeldinti, tuo metu buvo moksleivis, nedirbo, jo mama taip pat niekur nedirbo, jo neišlaikė.

12. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama situacija, kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos jo padėties. Pagal teismų praktiką, nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyvios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Taigi, įvertinus aplinkybių visumą, turi būti konstatuojama, kad kaltininkui buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60/2014, 2K-194-895/2015, ?2K-138-303/2017).

13. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs bylos medžiagą bei teismų informacinės sistemos LITEKO išrašus apie N. Š. ir D. Š. darbovietes bei gautas išmokas nusikalstamų veikų laikotarpiu (2019-03-26 – 2019-12-27), konstatuoja, kad apelianto argumentai, jog jis įsitraukė į nusikalstamą veiką dėl skurdo ir tai turėjo būti vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra nepagrįsti. Nors iš išrašų matyti, kad D. Š. šeimos turtinė padėtis nebuvo itin gera, akivaizdu, jog priešingai nei nurodo nuteistasis, visą laikotarpį N. Š., o vienu metu ir D. Š., darbą turėjo, šeimos pajamos siekė ir iki 800 Eur/mėn. Kaip jau minėta, tam, kad situacija būtų pripažinta itin sunkia BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto kontekste, ji turi būti išskirtinė, ypatinga, neabejotinai nulėmusia asmens pasirinkimą pinigines lėšas gauti nusikalstamu būdu. Pagal bylos duomenis, nuteistasis turėjo gyvenamąją vietą, buvo darbingas, nors jo ar jo motinos turtinė padėtis ir nebuvo itin gera, tačiau nebuvo ir beviltiška, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis neturėjo kitos išeities kaip tik nusikalstama veika. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

14. Kitų, BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5-13 punktuose nurodytų baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. D. Š. veikė aktyviais, tyčiniais veiksmais, nusikalstamų veikų savo iniciatyva nenutraukė, dėl trūkstamų piniginių lėšų į teisėsaugos institucijas kreipėsi būtent nukentėjusysis O. M.. Nors nuteistasis proceso metu ir pripažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, dėl dalies aplinkybių jo parodymai buvo prieštaringi (ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nukentėjusysis pats jam perdavė elektroninio mokėjimo kortelę, apklausiamas apylinkės teisme pripažino, kad ją paėmė nukentėjusiajam nežinant, apeliacinės instancijos teisme vėl nurodė, kad nukentėjusysis banko prisijungimo duomenis jo namuose paliko specialiai, kad jis persivestų pinigus ir būtų lengviau gyventi), nėra pagrindo teigti, jog jis proceso metu atliko kokius nors veiksmus, kurie leistų žymiai greičiau išsiaiškinti tyrimui reikšmingas aplinkybes. Nors nuteistasis teigia, kod iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio jis jau atlygino dalį žalos (250 Eur), tačiau byloje nėra gauta jokių objektyvių, šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarytos dėl psichinės ar fizinės prievartos D. Š., nenustatyta, kad nukentėjusysis ar kitos išorinės aplinkybės kaip nors prisidėjo prie nuteistojo nusikalstamų veiksmų. Nuteistasis skunde taip pat nenurodė, kokios, jo vertinimu, atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalyje (be jo prastos turtinės padėties), turėtų būti konstatuotos nagrinėjamu atveju.

15. Kaip jau minėta, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, teismas pagal BK 59 straipsnio 2 dalį gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2011, 2K-108-697/2017). Nuteistasis skunde nurodo, kad nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, tuo metu buvo moksleivis, tačiau, apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės, nors ir aktualios skiriant bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, negali būti laikomos lengvinančiomis asmens atsakomybę, kadangi yra įprastos, būdingos daugeliui bylų, neišskirtinės. D. Š. veiksmai buvo pavojingi ir sukeliantys teisiškai reikšmingas pasekmes, jais buvo sukelta turtinė žala, o nuteistojo ankstesnių teistumų nebuvimas ar jaunas amžius ar tai, kad nukentėjusysis yra nuteistojo brolis, šių padarinių nešalina, nemažina ir nekeičia veikos pavojingumo. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtina teismo teisė, bet ne pareiga pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančiomis kitas aplinkybes, todėl vien tai, kad, nuteistojo vertinimu, tai turėjo būti padaryta, teismo išvadų nekeičia ir apylinkės teismo nuosprendžio šioje dalyje neteisėtu nedaro.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

16. Nuteistojo teigimu, jis turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį močiutės Z. Š. priežiūrai arba pagal BK 39 straipsnio nuostatas, esant nustatytoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms.

17. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės būtina šių sąlygų visuma.

18. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. Š. nurodo, kad laiduotoja gali būti jo močiutė Z. Š., tačiau pati galima laiduotoja prašymo atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės nepateikė, į teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme neatvyko. Apklausiamas teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme nuteistasis nurodė, jog Z. Š. negali atvykti į teismo posėdį, nes negali vaikščioti, jai skauda kojas, iš bylos duomenų matyti, kad galima laiduotoja gyvena ne su nuteistuoju, o su jo broliu, nukentėjusiuoju O. M., yra 83 metų amžiaus, prastai matanti, taip pat pažymėtina, kad D. Š. nusikaltimus padarė nepaisant santykių tarp jo ir Z. Š.. Taigi teismas abejoja nurodytos galimos laiduotojos autoritetu nuteistajam ir jos sugebėjimu daryti teigiamą įtaką. Kaip ir minėta, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi, tuo tarpu šiuo atveju Z. Š. galimas teigimas poveikis nuteistajam yra neįtikinantis. Kaip ir minėta, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymui būtina nustatyti visas nurodytas sąlygas. Nesant tinkamo laiduotojo, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas, todėl kitų BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų vertinimas nagrinėjamu atveju tampa juridiškai neaktualus.

19. Taip pat nėra teisinio pagrindo D. Š. atžvilgiu taikyti BK 39 straipsnio nuostatas. Remiantis šiuo straipsniu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

20. Nuteistasis D. Š. padarė keturis tyčinius nusikaltimus – du nesunkius ir du apysunkius, nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip nurodyta anksčiau, pagal BK 39 straipsnį asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik dėl baudžiamojo nusižengimo, neatsargaus/nesunkaus nusikaltimo padarymo, tuo tarpu nagrinėjamu atveju D. Š. pripažintas kaltu ne tik dėl nesunkių, bet ir dviejų apysunkių nusikaltimų padarymo, taip pat nustatyta tik viena asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, šio straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

Dėl bausmės

21. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas D. Š. atžvilgiu skirtinas bausmes atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (du nesunkūs ir du apysunkiai nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia), į nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos yra baigtos), į nuteistojo atsakomybę (jauno amžiaus, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis), nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad D. Š. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir šių aplinkybių pagrindu nustatė, kad bausmės paskirtis D. Š. atžvilgiu bus pasiekta paskyrus baudas, nustatant jų minimalius dydžius. Vis dėlto, nors sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog D. Š. atžvilgiu skirtinos baudos, apygardos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakartotinai vertinti galimybę nuteistajam taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl švelnesnių, nei įstatymo numatyta, bausmių skyrimo.

22. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Pažymėtina, jog teisingumo principas reikalauja, kad bausmė savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Tais atvejais, kai padaryto nusikaltimo ir/ar jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos sankcijos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės priemonės.

23. Remiantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, šio straipsnio taikymui būtina nustatyti, kad 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ar padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir 2) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Kaip ir minėta, nors nuteistasis duodamas parodymus teisme pripažino padaręs nusikalstamas veikas, asmens nusikaltimais padaryta žala nukentėjusiajam nėra atlyginta. Taigi, pagrindo nurodytų sąlygų konstatavimui ir bausmės švelninimui pagal šio straipsnio nuostatas nėra.

24. Remiantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Taigi, pagal šio straipsnio nuostatas būtina nustatyti, kad 1) yra asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, 2) bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir 3) vieną iš šešių nurodytų sąlygų. Sprendžiant dėl nuteistajam skirtinų bausmių nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat, kaip ir minėta, nukentėjusiajam žala atlyginta nebuvo, todėl šio straipsnio nuostatų pagrindu bausmė švelninama taip pat negali būti.

25. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismas, švelnindamas bausmę šiuo pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad už nusikalstamos veikos padarymą straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.).

26. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo ištyrė su D. Š. padarytais nusikaltimais ir nuteistojo asmenybe susijusias aplinkybes ir paskyrė apeliantui nors ir minimalaus dydžio, tačiau šiuo konkrečiu atveju per griežtas, neproporcingas ir neteisingas, aiškiai prieštaraujančias teisingumo principui bausmes, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir apeliantui skirti švelnesnę bausmę.

27. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nuteistasis teisiamas pirmą kartą, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 19 metų amžiaus, mokėsi vidurinio ugdymo mokykloje. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, laikytinos tokiomis, kurių pagrindu nuteistajam bausmės turi būti švelninamos, kadangi net ir minimalaus dydžio bauda už padarytus nusikaltimus būtų neproporcinga bei didelė finansinė našta, kuri iš esmės apsunkintų ir tinkamą jo ir jo šeimos poreikių užtikrinimą. Teismo vertinimu, D. Š. galima suteikti galimybę įrodyti, jog padarytos veikos buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jog paskirta bauda yra pakankama bausmė teigiamai jo elgesio korekcijai ir jog pastarasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir mažesnė nei minimalaus dydžio bauda yra pakankama siekiant bausmės tikslų: nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį bei jį auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-19 nuosprendis šioje dalyje keistinas ir skiriamos švelnesnės bausmės.

28. BK 63 straipsnis numato bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nurodo, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme (BK 63 straipsnio 5 dalis) yra aiškiai išskirti atvejai, kai taikomas paskirtų bausmių apėmimas: 1) nustatyta nusikalstamų veikų idealioji sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms; 3) už vieną nusikalstamą veiką yra paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

29. Sprendžiant dėl bausmių bendrinimo būdo yra vertinamas padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, kai padarytos nusikalstamos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, taikomas bausmių apėmimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011). Tačiau sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik nurodytu formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10, 11 straipsnius, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233-511/2018, 2A-7-3-489/2019, 2K-7-71-458/2020).??? ???

30. Remiantis BK 11 straipsnio nuostatomis, D. Š. padarytos nusikalstamos veikos priklauso skirtingoms kategorijoms – BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – nesunkus nusikaltimai, BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje – apysunkiai nusikaltimai. Dali veikų padarytos esant idealaia sutapčiai, todėl turėtų būti bendrinamos apėmimo būdu, o su kitomis bausmėmis- dalinio bausmių sudėjimo būdu, todėl bausmių bendrinimui taikytinos BK 63 str. 6 d. nuostatos numatančios apėmimo ir dalinių bausmių sudėjimą.

31. D. Š. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

32. Įvertinus aukščiau nurodytus bausmės individualizavimui reikšmingus duomenis, tame tarpe ir D. Š. turtinę padėtį, taip pat atsižvelgus į skirtos galutinės baudos dydį, tai, kad nuteistajam taip pat paskirtas ir įpareigojimas sumokėti priteistą turtinę žalą nukentėjusiajam, konstatuotina, kad baudos sumokėjimas per įstatyme numatytą laikotarpį kaltinamajam būtų didelė finansinė našta, todėl, vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, D. Š. nustatytinas ilgesnis, t. y., 1 metų baudos sumokėjimo terminas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo D. Š. (D. Š.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-19 nuosprendį:

D. Š. (D. Š.), taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirti 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą;

- taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį paskirti 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą;

- taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirti 25 MGL 1 250 Eur) dydžio baudą;

- taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirti 25 MGL (1 250 Eur) dydžio baudą.

Remiantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo ir bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą.

Remiantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, nustatyti 1 metų paskirtos baudos sumokėjimo terminą, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.