Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-05-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1299-1034/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-05-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2021-09-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-05-19
Bylos Nr.
1-1299-1034/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02128-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
D. Š.
Advokatai
Viktoras Rutkauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1299-1034/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02128-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 1.2.16.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Gretai Krukauskaitei,dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui (nuotoliniu būdu),

kaltinamajam D. Š. (D. Š.) (nuotoliniu būdu), jo gynėjui advokatui Viktorui Rutkauskui (nuotoliniu būdu),

viešajame teisiamajame posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „MS Teams“ žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Š. ikiteisminio tyrimo metu, tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d., būdamas savo brolio gyvenamosios vietos adresu – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ir laikė svetimų elektroninių mokėjimų priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. paėmė O. M. (O. M.) vardu sudarytą sutartį su AB „Swedbank“ banku dėl internetinės bankininkystės paslaugų teikimo ir kitus dokumentus: naudotojo nuolatinio atpažinimo (identifikavimo) kodą, slaptažodį bei kintamų slaptažodžių kortelę (PIN kodų kortelę), priklausančią O. M., tokiu būdu neteisėtai įgijo bei laikė minėtus duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti O. M. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

D. Š. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, o būtent: laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d., naudodamasis jam priklausančiu planšetiniu kompiuteriu „Lenovo YT3-X50L“, naudodamas interneto prieiga, paslauga teikiama N. Š. vardu, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. neteisėtai panaudodamas svetimą – O. M. prisijungimo prie AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės sistemos naudotojo nuolatinio atpažinimo (autentifikavimo) kodą bei slaptažodį, PIN kodų kortelę, jungėsi prie nukentėjusiojo O. M. banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir atliko finansines operacijas.

Šiais savo veiksmais D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje.

D. Š. neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos ir panaudodamas svetimus – O. M. priklausančius, elektroninės bankininkystės sistemos naudotojo autentifikavimo kodus bei kintamus slaptažodžių kortelės slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai atliko šias finansines operacijas, ir tokiu būdu – apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d., naudodamasis jam priklausančiu planšetiniu kompiuteriu „Lenovo YT3-X50L“ neteisėtai prisijungęs prie naudotojo O. M. elektroninės bankininkystės, sistemoje pateikęs save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas nukentėjusiojo O. M. sąskaitoje, tokiu būdu suklaidindamas banką AB „Swedbank“, O. M. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atliko 70 finansinių operacijų – pervesdamas iš šio nukentėjusiojo sąskaitos skirtingas pinigų sumas, bendrai 2905 Eur: per 28 kartus pervedė 1060 Eur į savo – D. Š. AB „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), per 42 kartus pervedė 1845 Eur į N. Š. banko „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai panaudojo AB „Swedbank“ banko elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti O. M. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule įgijo savo naudai svetimas – O. M. pinigines lėšas – 2905 Eur.

Šiais savo veiksmais D. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad pavogė kortelę su PIN kodais. Nuiminėjo pinigus ir pervedinėjo į savo banko sąskaitą. Buvo pas savo brolį namuose, rado lapą „Swedbank“ banko prisijungimais ir kodais. Grįžo namo ir pradėjo nuiminėti pinigus. Nuiminėjo pinigus namuose (duomenys neskelbtini), o ir buvo (duomenys neskelbtini). Pinigus pervesdavo į savo kortelę ir į mamos kortelę. Šiais pinigais mokėjo už kompiuterį, butą, maistą. Nežino, kiek laiko taip darė, galėjo būti laikotarpis, nurodytas kaltinamajame akte. Brolis to nežinojo ir leidimo nebuvo davęs prisijungti prie jo banko sąskaitos. Išaiškėjo taip, kad pradėjo kalbėti su broliu, kad atiduos jam pinigus. Pripažįsta, kad pasisavino kaltinamajame akte nurodytą sumą. Pripažįsta nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį, sutinka atlyginti padarytą žalą. Šiai dienai broliui yra atidavęs 50 Eur. Dabar uždirba 700 Eur, broliui žalą planuoja atiduoti dalimis. Kai darė pavedimus, naudojo savo telefoną, planšetę „Lenovo“. Padarė išvadas dėl savo elgesio, kad taip daugiau nedarytų, gailisi to, ką padarė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. Š. parodė, kad įtarimo esmę supranta, iš dalies prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su juo gyvena mama N. Š. Turi brolį O. M., su kuriuo šiuo metu nebendrauja, jų santykiai yra įtempti. Jo brolis kartu su juo negyvena apie 4 metus, gyvena kartu su močiute, (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš dvejus metus brolis gyveno (duomenys neskelbtini). Naudojasi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), šiuo elektroniniu paštu naudojasi jis vienas, naudojasi nuo mokyklos laikų, labai seniai. Namuose kuriuose gyvena yra internetas, kas teikia interneto paslaugą tiksliai nurodyti negali, atrodo ,,Balticum“, už paslaugas moka jis pats. Namų IP adreso tiksliai neatsimena, namuose veikia wi-fi ryšys. Apie pranešime apie įtarime nurodytas aplinkybes gali paaiškinti, kad jo brolis maždaug prieš du metus, kai išvažiavo į (duomenys neskelbtini) dirbti, davė jam planšetinį kompiuterį ,,Lenovo“ ir savo prisijungimus prie banko, viskas buvo surašyta ant lapo, jo paties ranka, kur tie lapai yra dabar jis nežino. Vieną dieną jis paprašė, kad brolis jam duotų pinigų, nes jam buvo sunku, jis stovėjo biržoje, ir brolis sutiko. Jie kalbėjo telefonu. Paklausė, kiek jam reikia pinigų? Jis su juo susitarė, kad 2-3 kartus per mėnesį jis jam perves pinigų, kokia tai bus konkreti suma jie su juo nesitarė. Nori pasakyti, kad kartais be jos žinios pervesdavo 50-100 Eur sau į sąskaitą, jam nežinant. Kaip periodiškai dažnai taip darydavo, nežino. Pinigus grąžinti planavo kai bus geresni laikai, kadangi jis padėjo, planavo padėti ir jam. Nežiūrėjo kiek sąskaitoje yra pinigų ir nematė, kad pinigai dingsta. Pradėjo jam pavydėti, nes jis gerai gyveno (duomenys neskelbtini). Kadangi mama naudojasi ,,Swedbank“ sąskaita, vėliau pinigus pervesdavo į mamos sąskaitą, nes tiek mamos, tiek brolio bankai yra ,,Swedbank“ ir pinigai ateidavo greičiau, o į savo ,,SEB“ banko sąskaitą laukdavo pavedimo ilgiau. Mama žinojo, kad į jos sąskaitą yra pervedami pinigai. Neatsimena tikslaus laiko, kada susikūrė savo smart ID paskyrą. Kai brolis pastebėjo, kad jo sąskaitoje yra nuimta daugiau pinigų negu jis leido, būnant močiutės namuose, savo pusseserių O. T. ir R. K. akivaizdoje, jis prisipažino, kad padarė daugiau pavedimų, negu brolis leido. Prisipažįsta, kad dalį pavedimų padarė be brolio žinios, tačiau kokia tai buvo suma, nurodyti negali. Šiuo metu santykiai su broliu yra blogi. Turi darbą, dirba patalpų dezinfekuotoju, užsidirba pinigų. Gailisi dėl to, kad pervedė dalį pinigų be brolio žinios (b. l. 60-63).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis O. M.parodė, kad brolis D. Š., adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo močiutė, iš bute esančios komodos, slaptai, jam nežinant, paėmė elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d,, jis pasinaudodamas jam priklausančią banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), padarė įvairių piniginių pavedimų į mamos N. Š. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir į jam priklausančią banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Bendra pervestų pinigų suma 2915 eurų. Ar jo mama žinojo, kad į jos banko sąskaitą buvo pervesti jo pinigai, nežino, nes jo su mama yra blogi santykiai ir jis su ja nebendrauja. 2020 m. maždaug lapkričio viduryje, D. Š. būnant pas močiutę namuose jo pusseserės O. T. ir pusseserės R. K. akivaizdoje, prisipažino, kad slapčia darė piniginius pavedimus į mamos banko sąskaitą ir savo banko sąskaitą. Jis broliui pasakė, kad iš jo banko sąskaitos dingo 2915 eurų, o jis atsakė, kad ir pats neatsimena kokią pinigų sumą pervedė, tačiau pripažino, kad daug. Brolis žadėjo, kad pinigus atiduos, bet iki kada grąžins nepasakė. Dabar brolis sako, kad jis negalės įrodyti, kad jis pavogė jo pinigus, dėl to jis ir kreipiasi į policiją, nes patyrė 2915 Eur turtinę žalą (b. l. 15-18). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis O. M.parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su juo gyvena jo močiutė, kurią jis prižiūri. Nori patikslinti įvykio aplinkybes ir paaiškinti, kad 2019 metais, jis gyveno su močiute, tuo pačiu nurodytu adresu. Butas yra dviejų kambarių. 2019 m., tikslaus mėnesio neatsimena, jis išvažiavo dirbti į (duomenys neskelbtini), o jo banko prisijungimai ir sutartys liko pas močiutę spintoje. Nori paaiškinti, kad jis nemano, kad paliko savo dokumentus nesaugiai, todėl, kad tuose namuose gyveno, močiute jis pasitiki, o internetine bankininkyste nesinaudoja. (duomenys neskelbtini) pinigus gaudavo į tą pačią ,,Swedbank“ banko kortelę, tačiau poreikio jungtis prie bankininkystės nebuvo, jis visur atsiskaitinėjo banko kortele, o internetu neapsipirkinėja. Mano, kad jo brolis atėjęs pas močiutę namo paėmė iš spintos jo sutartis ir sukūrė internetine bankininkyste jo vardu. Pažymi, kad jo močiutė praktiškai nemato, jai atlikta akių operacija, todėl močiutė įvykio matyti negalėjo, be to močiutei yra 83 metai. „Lenovo“ planšetinio kompiuterio jis broliui nedovanojo, planšetinį kompiuterį mama pirko išsimokėtinai, tačiau kokioje parduotuvėje nurodyti negali. Kai buvo išvykęs, jis su broliu bendraudavo telefonu, bet daugiau bendraudavo su mama. Jų santykiai buvo nekokie, nes mama nuolat vartoja alkoholį. Jis savo broliui D. Š. nė karto neleido pervesti pinigų iš jo elektroninės bankininkystės nei sau į sąskaitą, nei mamai, ir nežinojo, kad jo dokumentai yra dingę, jo vardu sukurta elektroninė bankininkystė, iki kol jo pusseserės jam to nepasakė, ką jis ir minėjo pirmos apklausos metu. Pats jokių pervedimų taip pat mamai arba broliui nėra atlikęs. Tarp jų nebuvo jokių susitarimų dėl periodinių ar vienkartinių mokėjimų. Būdamas (duomenys neskelbtini) jis pastebėjo, kad pinigai šiek tiek mažėja, tačiau manė, kad jam juos nuskaito antstoliai, todėl per daug dėmesio nekreipė. Šiuos pinigus taupė tam, kad pasidaryti remontą namuose. Su broliu taikytis nenori todėl, kad jis kitų žmonių akivaizdoje visada sako, kad pinigų grąžinti nesiruošia, be to, jau kurį laiką turi darbą ir nei karto nebandė su juo susisiekti, ar susitarti. Nori, kad baudą jam paskirtų teismas ir įpareigotų grąžinti jam padarytą žalą. Šiuo metu yra susikūręs elektroninę bankininkystę savo vardu ir naudojasi banko paslaugomis. 2021-03-13 planuoja 3 mėnesiams vėl išvykti į (duomenys neskelbtini) dirbti (b. l. 21-24).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. Š. parodė, kad sutinka duoti parodymus. Gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su jaunesniuoju sūnumi D. Š. Taip pat turi vyresnį sūnų, kuris gyvena su močiute, adresu (duomenys neskelbtini). Su vyresniu sūnumi kartu negyvena apie 4 metus, bet susitinka, bendrauja, jų santykiai yra geri. Su jaunesniu sūnumi jų santykiai yra blogi. Jos vyresnis sūnus prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini), grįžo į (duomenys neskelbtini) maždaug prieš metus, kai prasidėjo karantinas, o (duomenys neskelbtini) gyveno apie metus laiko, tai yra 2019 m. jis ten išvyko. Jie namuose turi internetą, interneto paslaugų teikėjas yra ,,Balticum'', už interneto paslaugas moka ji, bet pati internetu nesinaudoja, naudojasi sūnus. Interneto paslaugų teikimo sutartis sudaryta maždaug prieš 4 metus. Ji nesinaudoja interneto banko paslaugomis, jeigu jai reikia, nueina į banką ir ten padaro ką reikia. Net nemoka prisijungti prie interneto bankininkystės. Banko kortele naudojasi ji ir jos sūnus D., ji jam leidžia ja naudotis. Kam jis naudojasi jos banko kortele, niekada nesigilino. 2019 metais vyresnis sūnus pervedinėjo pinigus į jos kortelę, sūnus pervesdavo maždaug 1 kartą į mėnesį, jiems pinigų su jaunesniu sūnumi, dažniau nepervesdavo. Pinigus gaudavo arba ji į savo kortelę arba į D. kortelę. Sūnus pervesdavo skirtingomis sumomis. Sūnus pervesdavo pinigus vieną kartą į mėnesį ir ne dažniau, ir tai kai paprašydavo būdavo skandalas, jeigu jos sąskaitoje buvo daroma daugiau pavedimų, ji apie tai nieko nežino, bet nori pasakyti, kad savo kortelę leido naudoti sūnui D. Kai jiems buvo pervesti pinigai, ji nueidavo ir juos nuimdavo nuo savo kortelės, nes kaip minėjo, interneto banko paslaugomis nesinaudoja ir to daryti nemoka (b. l. 44-47).

2021 m. sausio 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad O. M.pateikė banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., 9 lapai (b. l. 25-34).

2021 m. vasario 23 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad D. Š. pateikė planšetinį kompiuterį „Lenovo YT3-X50 L“ (b. l. 68-69).

2021 m. vasario 12 d. UAB ,,Balticum“ rašte užfiksuota, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) yra priskirtas adresu (duomenys neskelbtini). Abonentė – N. Š. Sutartis paslaugos teikimui pasirašyta 2017 m. gruodžio 20 d. (b. l. 109).

2021 m. vasario 10 d. SK IR Solutions AS Lietuvos filialas pateikė duomenis apie Smart- ID programėlę (b. l. 112-113).

2021 m. kovo 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas bendrovės Smart-ID pateiktas atsakymas dėl O. M. Smart-ID paskyros. Iš Smart-ID pateikto atsakymo matyti, kad O. M.paskyra sukurta 2019 m. balandžio 15 d. 16:37:35. Paskyros registravimo metu užfiksuotas IP adresas yra (duomenys neskelbtini). taip pat pateiktas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) kuris priklauso D. Š. Registruojant Smart-ID paskyrą, užfiksuotas įrenginys planšetinis kompiuteris Lenovo YT3-X50L (b. l. 114-116).

2021 m. kovo 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas planšetinis kompiuteris Lenovo YT3-X50L, (duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini) (b. l. 70-76).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos G. K.2021 m. kovo 4 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-02128-21 buvo gautas nukentėjusiojo O. M. banko sąskaitos išrašas iš AB ,,Swedbank“. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. gegužės 3 d. pavedimai į D. Š. ir N. Š. sąskaitą buvo vykdomi naudojant banko kodų kortelę, o nuo 2019 m. gegužės 3 d. visi pavedimai buvo tvirtinami Smart-ID programėle. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad sukuriant Smart-ID paskyrą buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), registruojant paskyrą pateiktas elektroninis paštas (duomenys neskelbtini). Apžiūrint sąskaitos išrašą nustatyta, kad prisijungimai prie elektroninės bankininkystės buvo iš IP adreso (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad sutartis dėl interneto paslaugų teikimo buvo pasirašyta 2017 m. gruodžio 20 d., kuris priskirtas adresu (duomenys neskelbtini), (įtariamojo gyvenamosios vietos adresu) abonentė – N. Š. Banko sąskaitos išrašas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 4 d. dėl didelės apimties įrašytas į CD laikmeną. 2021 m. vasario 4 d. gautas AB „SEB“ banko, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 27 d. D. Š. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų išrašas. Sąskaita atidaryta 2017 m. birželio 9 d. Pateiktame AB „SEB'“ banko išraše, matyti, kad AB „SEB“ banko informacinėje sistemoje yra nurodyti šie kliento kontaktiniai duomenys: gyv. adresas (duomenys neskelbtini), telefonas (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas: (duomenys neskelbtini). Sąskaitos išrašas ir informacija apie IP adresus Excel formatu, dėl didelės apimties įrašyti į CD laikmeną. Apžiūrint sąskaitos išrašą nustatyta, kad prisijungimai buvo iš IP adreso (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad sutartis dėl interneto paslaugų teikimo buvo pasirašyta 2017 m. gruodžio 20 d., kuris priskirtas adresu (duomenys neskelbtini), abonentė – N. Š. Taip pat atliekant banko sąskaitos išrašų apžiūrą nustatyta, kad įtariamasis 2017 m. birželio 9 d. atidarant savo banko sąskaitą nurodė, kad jo elektroninis paštas yra (duomenys neskelbtini), šis elektroninis paštas buvo pateiktas ir registruojant nukentėjusiojo O. M. vardu sukurtą Smart-ID paskyrą (b. l. 105-106).

2021 m. sausio 20 d. nukentėjusiojo O. M. protokole-pareiškime nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. brolis D. Š., pasinaudodamas jo bankininkystės kodais, slaptai iš O. M. priklausančios banko sąskaitos padarė įvairių piniginių sumų pavedimus į jo mamos N. Š. ir jam priklausančią banko sąskaitą. Bendra pervestų pinigų suma yra 2915 Eur, dėl to patyrė turtinę žalą (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad D. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. Š. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad nuiminėjo pinigus ir pervedinėjo į savo banko sąskaitą. Buvo pas savo brolį namuose, rado lapą „Swedbank“ banko prisijungimais ir kodais. Grįžo namo ir pradėjo nuiminėti pinigus. Nuiminėjo pinigus namuose (duomenys neskelbtini), o ir buvo (duomenys neskelbtini). Pinigus pervesdavo į savo kortelę ir į mamos kortelę. Šiais pinigais mokėjo už kompiuterį, butą, maistą. Nežino, kiek laiko taip darė, galėjo būti laikotarpis, nurodytas kaltinamajame akte. Brolis to nežinojo ir leidimo nebuvo davęs prisijungti prie jo banko sąskaitos. Pripažįsta, kad pasisavino kaltinamajame akte nurodytą sumą. Tokie jo parodymai iš esmės atitinka D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 60-61), taip pat juos patvirtina ir kiti byloje surinkti bei ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: nukentėjusiojo O. M. protokolas-pareiškimas ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 11, 15-16, 21-22), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas su sąskaitos išrašais (b. l. 25-34), liudytojos N. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 44-45), tarnybinis pranešimas dėl gautų banko sąskaitos išrašų (b. l. 105), kitų objektų apžiūros protokolas (b. l. 114-115).

Teismas mano, kad kaltinamojo D. Š. prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. Š. kaltė yra įrodyta, o jo padarytos veikos atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas patikslina, kad bendrai įgyta lėšų suma iš nukentėjusiojo O. M. yra ne 2935 Eur, o 2905 Eur, tai vertintina kaip techninė klaida, todėl šioje dalyje kaltinimas tikslintinas, tai neturi įtakos nei veikos kvalifikavimui, nei kaltinamojo kaltei.

Dėl D. Š. skirtinos bausmės

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę D. Š., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) du nesunkūs ir du apysunkiai nusikaltimai, veikos baigtos), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 125-130), dirbantis (b. l. 121).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. Š. skirtina BK 198¹ straipsnio 1 dalies, BK 182 straipsnio 1 dalies, BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nustatytinas sankcijoje numatytas minimalus, skiriamas bausmes subendrinant dalinio bausmių sudėjimo ir bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys, 5 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Teismo vertinimu, siekiant pasiekti bausmei keliamus tikslus, tikslinga taip pat skirti D. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis).

Pažymėtina, kad byloje nenustatyta galimybė taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti kaltinamajam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, Taip pat pastebėtina, jog viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl vien tik kaltinamojo interesus atitinkanti bausmė negali būti skiriama. Kita vertus, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Be to, nusikalstamos veikos nuosavybei ir finansų sistemai, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, reikalauja ne kaltininko trumpalaikio izoliavimo, o labiau turtinės sankcijos. Tokia bausmė atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti D. Š. už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalimis, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo skirtą baudą, teismas vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis D. Š. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis O. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2935 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 39). Ieškinio sumą patvirtina byloje esantis O. M. banko sąskaitos išrašas (b. l. 26-34). Kaltinamasis D. Š. pripažino civilinį ieškinį ir sutiko jį atlyginti. Teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl iš kaltinamojo D. Š. priteistina 2905 Eur nukentėjusiojo naudai turtinei žalai atlyginti. Tokia suma priteistina, nes kaltinimas šioje dalyje tikslintinas, atsižvelgiant į nukentėjusiojo O. M. banko sąskaitos išrašą.

Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 64-66).

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: planšetinis kompiuteris ,,Lenovo“ YT3-X50L, SN: (duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį (b. l. 79-81), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas kaip nusikalstamų veikų padarymo priemonė, Smart-ID išklotinė kompaktiniame diske prie bylos (b. l. 144), N. Š. banko sąskaitos išklotinės, IP, kompaktiniame diske voke prie bylos (b. l. 145), nukentėjusiojo O. M. banko sąskaitos išklotinės, IP, kompaktiniame diske voke prie bylos (b. l. 146), D. Š. banko sąskaitos išklotinės, IP, kompaktiniame diske voke prie bylos (b. l. 147), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo ir bausmių apėmimo būdu ir D. Š. skirti subendrintą bausmę – 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Š. skirti galutinę bausmę – 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirti D. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam O. M. padarytą turtinę žalą.

D. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo O. M. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jam iš D. Š. 2905 Eur (du tūkstančius devynis šimtus penkis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – planšetinį kompiuterį ,,Lenovo“ YT3-X50L, SN: (duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį (b. l. 79-81), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamų veikų padarymo priemonę, Smart-ID išklotinę kompaktiniame diske prie bylos (b. l. 144), N. Š. banko sąskaitos išklotines, IP, kompaktiniame diske voke prie bylos (b. l. 145), nukentėjusiojo O. M. banko sąskaitos išklotines, IP, kompaktiniame diske voke prie bylos (b. l. 146), D. Š. banko sąskaitos išklotines, IP, kompaktiniame diske voke prie bylos (b. l. 147), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti D. Š., kad:

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas