Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-03-13 · Civilinė byla Nr. e2-7849-986/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-13
Bylos Nr.
e2-7849-986/2018
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-00279-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Nekrašas
Ieškovas
UAB „Sostinės kreditai“
Atsakovas
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7849-986/2018Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00279-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.1.7.4; 3.2.6.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 13 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. M. 502,17 Eur skolos, kurią sudaro: 308,90 Eur negrąžintas kreditas, 41,35 Eur palūkanos, 1,92 Eur delspinigiai ir 150,00 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidos; 52,24 proc. sutartinių palūkanų nuo 308,90 Eur kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško prievolės įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai 2018-02-20 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, atsakovui asmeniškai. Per nustatytą 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2017-07-11 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 44326 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 400,00 eurų dydžio kreditą 420 dienų terminui. Atsakovas įsipareigojo tinkamai vykdyti įsipareigojimus, nustatytus sutartyje. Sutartyje numatyta metinė palūkanų norma 52,24 procentų (el. b. l. 5-10, 14-16). 2018-02-13, kaip nurodė ieškovė, yra susidariusi 502,17 Eur skola, kurią sudaro: 308,90 Eur negrąžintas kreditas, 41,35 Eur palūkanos, 1,92 Eur delspinigiai ir 150,00 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidos. Ieškovė 2018-01-11 kreipėsi į atsakovą su pretenzija prievolės nevykdymo (el. b. l. 17). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimo dėl skolos dydžio ir pagrįstumo neginčijo. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą, nėra

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą kredito davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei mokėti palūkanas (CK 6.38 straip­snis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis). Teisėtai suda­ry­ta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinka­mai, sąžiningai ir laiku (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvyk­dy­mu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termi­no praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.205 straipsnis). Neįvykdžius ar netinka­mai įvykdžius sutartį, atsiranda civilinė atsakomybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atly­ginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvyk­dy­mo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę rei­ka­­lauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Praleidęs piniginės prievo­lės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų ar sutarčių nusta­ty­tas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Atsakovas, laiku nemokėdamas kredito ir kitų įmokų, pažeidė prievolių bei sutarčių vykdy­mo principus. Atsakovas, įrodymų, kad iki sprendimo priėmimo būtų grąžinęs skolą, nepateikė (CPK 178 straip­s­nis). Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 308,90 Eur negrąžinto kredito, 41,35 Eur palūkanų, 1,92 Eur delspinigių yra pagrįsti ir tenkintini.

Vadovaudamasi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 52,24 procentų sutartinių palūkanų nuo 308,90 Eur kredito sumos nuo 2018-02-13 iki visiško prievolės įvykdymo. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įsta­­­tymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Šalys sutartyje susitarė dėl 52,24 pro­cen­­tų metinių palūkanų (el. b. l. 14-16). Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių nuotoliniu būdu suda­ry­ta varto­jimo kredito sutartis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vals­tybė gina vartotojo interesus. Pažymėtina, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sutartį su ieško­ve suda­rė prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas, turėjo ribotas galimybes derė­tis dėl sutar­ties sąlygų, todėl sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsakovo naudai (CK 6.193 straip­snio 4 dalis). Teismo vertinimu, ieškovės prašomų priteisti sutartinių palūkanų dydis (52,24 procentų) nega­­li būti vertinamas kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl sutartinių palūkanų dydžio už praleistą ter­­mi­ną įvykdyti pinigines prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad susi­tar­i­mų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūka­nų nor­mos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Teismas turi teisę vertinti atitinka­mus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių inte­re­sų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisin­gu­mo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Siekiant apginti silpnesniosios sutar­ties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti riboja­mas, nes var­to­­tojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Be to, vartotojo, kaip silp­nes­niosios sutar­­ties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reika­lavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsau­ga ir gynimas ver­tinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009, 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2012). Pagal teismų prak­tiką palū­ka­nos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepa­grįs­­tai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Pagal CK 1.5 straipsnį, teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį nusta­tytas šalių palūkanas kaip pelno ir atlyginimo už naudojimąsi svetimais pini­gais dydį, tiek palū­­kanų kaip netesybų dydį. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas, atsižvelgiant į vartotojo teisių gynimo ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašomos priteisti 52,24 procentų sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia Varto­ji­­mo kredito įstatyme nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 18,25 procentų (0,05 proc. x 365 dienos) (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgus į išdėstytą ieškovei iš atsakovės priteis­ti­na 18,25 procentai sutartinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (308,90 Eur) nuo 2018-02-13 iki visiško prievolės įvykdymo. Kitoje dalyje reikalavimas dėl sutartinių palūka­nų pritei­simo atmestinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-02-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 150 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidų. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 150 eurų UAB „SE7“ pagal 2018-02-13 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SE7 1062, nurodant, kad mokama už paslaugas pagal sutar­tį 2014/01/17-1, skolininkas A. M. (el. b. l. 18). Tačiau ieškovė nenurodė aplinkybių, kaip šios išlai­dos yra susijusios su nagrinėjama byla ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pažy­mė­tina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išsky­rus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Iš į bylą pateiktos 2017-10-01 skolų išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka sutarties 2.1–2.4 punktų maty­ti, kad sutarties dalykas yra pretenzijų ir raginimų siuntimas skolininkui, tele­ko­munikacinėmis priemonėmis skolininko raginimas sumokėti skolą, vykimas į skolininko buvimo vietą ir derybų vedimas dėl įsiskolinimo padengimo, skolos padengimo kontroliavimas. Iš prie ieški­nio pateiktos 2018-01-11 pretenzijos matyti, kad atsakovas A. M. galimai buvo ragi­namas sumokėti pradelstą skolą – 79,24 Eur. Byloje nėra jokių duome­nų, kad atsakovas kito­mis priemo­nėmis buvo raginamas atsiskaityti, kad su juo buvo vedamos derybos ir pan. Atsižvel­giant į išdės­tytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningu­mo principais, prašo­mos priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos yra nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais (kokios konkrečiai išlaidos sudaro prašomą priteisti sumą, kokie veiks­mai buvo atliekami vykdant ikiteisminį skolos išieškojimą ir pan.). Be to teismas atkreiptinas dėmesys, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014). Atsižvelgus į išdėstytą, reikalavimas priteisti iš atsa­ko­vo ieško­vės UAB „SE7“ sumokėtą sumą – 150 Eur, atmestinas.

Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 15 Eur žyminis mokestis (nors ieškinys tenkinamas dalinai, tačiau mokėtinas žyminis mokestis negalėjo būti mažesnis nei 15,00 Eur suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1, 2 dalys)

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 308,90 Eur (trijų šimtų aštuonių eurų 90 ct) negrąžintą kreditą, 41,35 Eur (keturiasdešimt vieno euro 35 ct) palūkanas, 1,92 Eur (vieno euro 92 ct) delspinigius, 18,25 procentų metines palūkanas nuo 308,90 Eur negrąžinto kredito sumos nuo 2018-02-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-02-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur žyminį mokestį ieškovei UAB „Sostinės kreditai“, įmonės kodas 302513887, a. s. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėjas /pasirašyta elektroniniu parašu/ Mindaugas Nekrašas