Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui L. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo siunčiami teismui žinomais adresais: Popieriaus g. 20, Vilnius, ir Birelių g. 9, Vilnius, tačiau buvo neįteikti ir grąžinti į teismą. Atsižvelgiant į tai, procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2019 m. kovo 19 d. Kadangi atsakovė nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp AB „Telia Lietuva“ (buvusi UAB „Omnitel“) ir atsakovės L. Č. 2015 m. sausio 28 d. buvo sudaryta viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis Nr. OM 1846085 (mokėtojo kodas B6946). Minėtos sutarties pagrindu atsakovei buvo suteiktos paslaugos ir nuolaida įrangai įsigyti. UAB „Omnitel“ už suteiktas paslaugas atsakovei išrašė PVM sąskaitas –faktūras 161,56 Eur sumai. Kaip nurodo ieškovė, atsakovė minėtų sąskaitų neapmokėjo. Remiantis atsakovės pateiktu prašymu, atsakovė įsipareigojo naudotis UAB „Omnitel“ paslaugomis ne trumpiau kaip 24 mėnesių laikotarpį bei mokėti nustatytą įrangos mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė, atsakovei atsirado prievolė sumokėti 723,43 Eur netesybas už laikotarpį nuo kiekvieno abonento paslaugų nutraukimo/atsisakymo dienos iki prievolės mokėti įrangos mokestį termino pabaigos. Sutartis su atsakove buvo nutraukta 2015 m. balandžio 28 d. Už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2019 m. sausio 14 d. ieškovė atsakovei taip pat paskaičiavo 107,41 Eur palūkanas. Tarp ieškovės ir AB „Telia Lietuva“ 2016 m. rugpjūčio 11 d. buvo sudaryta Skolų portfelio pirkimo - pardavimo sutartis Nr. IL-3023/16-50-08, pagal kurią AB „Telia Lietuva“ atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ naudai visas reikalavimo teises, susijusias su atsakovo įsipareigojimais.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei skolą, nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.720 straipsnį už suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Skolininko kaltė dėl sutarties netinkamo vykdymo preziumuojama, todėl atsakovės pareiga yra įrodyti, kad prievolė buvo nevykdoma ne dėl jos kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tokių įrodymų byloje nėra, atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl atsakovė laikytina pažeidusia prievolę šalimi. Ieškovės pateiktas atsakovės įsiskolinimas pagrįstas sutarties sąlygomis, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 161,56 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 723,43 Eur nuostolių. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal tarp atsakovės ir pradinės kreditorės sudarytą sutartį atsakovė įsipareigojo naudotis pradines kreditorės paslaugomis ne mažiau 24 mėnesių, o neįvykdžius šio įsipareigojimo sumokėti netesybas už laikotarpį nuo kiekvieno abonento paslaugų nutraukimo (nagrinėjamu atveju sutartis buvo nutraukta 2015 m. balandžio 28 d.) dienos iki minimalaus naudojimosi paslaugomis termino pabaigos. Atsižvelgiant į minėtą užsakymo nuostatą ieškovė atsakovei už 642 dienas paskaičiavo 723,43 Eur nuostolius. Įvertinus tai, kad atsakovė nesilaikė sutarties sąlygų dėl ko sutartis anksčiau laiko buvo nutraukta, ieškovės reikalavimas priteisti 723,43 Eur nuostolius yra pagristas, todėl tenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Remdamasi minėta įstatymo nuostata ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 107,41 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2019 m. sausio 14 d. Pagal savo prigimtį prašomos priteisti palūkanos yra kompensuojamojo pobūdžio ir joms taikytinos CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatos dėl netesybų mažinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, jog teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017, kt.). Pažymėtina, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ieškovė palūkanas atsakovei paskaičiavo už beveik 3 metų laikotarpį, tačiau ieškinyje nenurodė, dėl kokių priežasčių delsė operatyviai ginti savo teises. Svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovės veikla susijusi būtent su pradelstų piniginių sumų įgijimu iš pradinių kreditorių ir šių sumų išieškojimu iš skolininkų. Taigi, ieškovės delsimas kreiptis į teismą ir palūkanų „auginimas“ yra nepateisinamas ir negali būti laikomas tinkamu jos teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimu. Dėl nurodyto, ieškovės prašomos priteisti palūkanos mažintinos per pusę t. y. iki 53,70 Eur, o likusioje dalyje ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (938,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 94,59 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovo ieškovei priteistina 20,81 Eur žyminio mokesčio (paskaičiavimas: 22 Eur x 94,56 / 100).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,04 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) – 5,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai 884,99 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų ir 99 euro centų) skolą, 53,70 Eur (penkiasdešimt trijų eurų ir 70 euro centų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (938,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,81 Eur (dvidešimties eurų ir 81 euro cento) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,04 Eur (penkių eurų ir 4 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.