Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. L. ir A. D., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. D. ir (duomenys neskelbtini) dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaikų atskyrimo nuo tėvo, išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

7. Byloje nustatyta, kad S. D. gimė (duomenys neskelbtini), A. D. gimė (duomenys neskelbtini), vaikų motina - atsakovė I. L., vaikų tėvas – atsakovas A. D. (b. l. 39, 40). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. D., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), A. D., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje (b. l. 29, 31).

8. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą matyti, kad 2023-04-19 apie 22.59 val. adresu (duomenys neskelbtini), policijoje fiksuotas smurto atvejis prieš vaiką A. D., gim. (duomenys neskelbtini), vaikui peiliu perpjautas smakras. Vaiko motina I. L. neblaivi, jai nustatytas 1,50 promilių girtumas. Vaiko senelis P. L. blaivus, jis taip pat nukentėjęs, smurto kaltininkas neaiškus. Iškviesti medikai, kurie vaiką vežasi į VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės Moters ir vaiko kliniką. Motina ir senelis bus sulaikomi policijos pareigūnų. Į gautą pranešimą reagavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Skyrius) specialistai budėtojai, nurodyta informacija pranešime pasitvirtino. Policijos pareigūnus iškvietė kaimynai, dėl smurto pradėtas ikiteisminis tyrimas, vaiko motina I. L. ir vaiko senelis P. L. sulaikyti. Vaiko senelis apžiūrėtas taip pat medikų, dėl pjautinių žaizdų. V. A. brolis S. D., gim. (duomenys neskelbtini), namuose nebuvo, nes jau kelis mėnesius gyveną pas senelį A. D., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvas A. D. šiuo metu slaugomas (duomenys neskelbtini) centre dėl ligos (b. l. 41-43). 2023-04-19 VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje A. D. nustatytos smakro srities pjautinės žaizdos, dešinės plaštakos žaizda (b. l. 44, 90). Iš 2023-04-20 vaiko laikino apgyvendinimo akto matyti, kad 2023-04-20 A. D. dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei buvo paimta iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinta L. K., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje (b. l. 45-46). Iš 2023-04-21 motyvuoto siūlymo matyti, kad Skyriuje gautas atvejo vadybininkės motyvuotas siūlymas kuriame nurodoma, jog visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai (b. l. 55-57).

10. Iš 2023-04-24 LPF „SOS vaikų kaimai Lietuva“ draugijos pranešimo Skyriui matyti, kad nuo 2023-04-20 I. L. telefonu yra nepasiekiama, jos buvimo vieta šiuo metu nežinoma (b. l. 58). Iš 2023-04-27 LPF „SOS vaikų kaimai Lietuva“ draugijos pranešimo Skyriui matyti, kad I. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), šeimos atvejo vadybininke nuo 2022-10-21 paskirta (duomenys neskelbtini). Šeimos socialinio darbo atvejo vadybininke paskirta D. B. (b. l. 50).

11. Iš 2023-04-25 Skyriuje gauto (duomenys neskelbtini) centro pranešimo matyti, kad A. D., gim. (duomenys neskelbtini), gydomas (duomenys neskelbtini) centre nuo 2022-10-28. Gydymo trukmė priklausys nuo sveikatos būklės. A. D. nustatyti šie sveikatos sutrikimai: (duomenys neskelbtini). Kontaktui prieinamas, orientuotas su paklaida, mąstymas stokojantis nuoseklumo, menkesnio produktyvumo, kritika ligos atžvilgiu dalinė, sulėtėjusios reakcijos, saikiai pažemintų emocijų. A. D. nevaikšto, neapsitarnauja, aktyvus lovos ribose, atsisėda, pavalgo paduotą maistą (b. l. 59).

12. Iš 2023-04-25 vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad Skyrius, vadovaudamasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36⁴ straipsnio 1 dalies 2 papunkčiu ir Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo (toliau-Aprašas) 7.3 papunkčiu, atliko A. D. ir S. D. situacijos vertinimą. Nustatytas vaikų apsaugos poreikis (b. l. 60-73, 74-87). 2023-04-26 Skyrius kreipėsi į LPF „SOS vaikų kaimai Lietuva“ draugiją dėl atvejo vadybininko paskyrimo ir pagalbos šeimai suteikimo. Taip pat buvo kreiptasi į Skyriaus vadovą dėl mobiliosios komandos sudarymo (b. l. 88, 89).

14. 2023-05-24 Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) vaikui S. D. nustatyta laikinoji rūpyba. Laikinuoju rūpintoju skirtas A. D. (b. l. 113). 2023-05-24 Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) vaikui A. D. nustatyta laikinoji globa. Laikinuoju globėju skirtas (duomenys neskelbtini) (b. l. 114).

15. Iš 2023-06-09 globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto matyti, kad A. D. su mama nebendrauja, nesusitinka, pasiilgo, norėtų gyventi su mama, o su tėčiu nebendrauja, nes nenori, jis yra ligoninėje (b. l. 117-123). Iš 2023-06-15 globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto matyti, kad S. D. su tėčiu bendrauja, susitinka, nes jis guli ligoninėje, berniukas tėvą lanko 2-3 kartus per savaitę. Su mama bendrauja tik telefonu, nes ji yra užsienyje. Kada mama planuoja grįžti, nežino (b. l. 124-130).

16. 2023-08-08 Skyriuje gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus pranešimas apie tai, kad 2023-08-03 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės J. K. nutarimu yra pakeistos kardomosios priemonės taikymo sąlygos įtariamajai I. L.. I. L. leidžiama matytis su dukra A. D. (b. l. 131), 2023-09-13 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (b. l. 132-138). 2023-11-22 Skyriuje gautas A. D. paaiškinimas apie tai, kad S. tėvas A. D. yra ligoninėje ir dėl savo sveikatos negali auginti sūnaus. Vaiko motina I. L. randasi šiuo metu Vokietijoje, savo elgesio nekeičia, rimtai gyventi dar negalvoja, sūnumi nesidomi (b. l. 139).

17. Iš 2023-11-22 globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto matyti, kad S. D. su tėčiu bendrauja, susitinka, nes jis guli ligoninėje, berniukas tėvą lanko dažnai, supranta, jog dėl tėvo ligos jis negali augti jo šeimoje. Su mama bendrauja tik telefonu, nes ji yra užsienyje (Vokietijoje). Kada mama planuoja grįžti jis nežino. Pasak berniuko, jis nenori gyventi su mama, nes jis priprato, jog namuose nėra triukšmo, konflikto, kaip būdavo mamos namuose (b. l. 140-146). Iš 2023-11-22 vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad S. D. nuomonės išklausymo metu S. nurodė, kad jam patinka gyventi su rūpintoju, kurį vadina „seneliu“, nes jis juo rūpinasi, jam gera gyventi senelio namuose, nes juose nėra konfliktų, triukšmo, ne taip kaip gyveno su mama. Jis ir toliau norėtų, kad juo rūpintųsi senelis ir jis galėtų gyventi senelio šeimoje. S. pasakojo, kad su tėčiu bendrauja, susitinka, nes tėtis yra ligoninėje, berniukas tėvą lanko dažnai, supranta, jog dėl tėvo ligos jis negali augti jo šeimoje. Su mama bendrauja tik telefonu, nes ji yra užsienyje (Vokietijoje). Kada mama planuoja grįžti jis nežino. Pasak berniuko, jis nenori gyventi su mama (b. l. 147).

18. Iš 2023-11-22 globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto matyti, kad A. D. su mama kartą bendravo, kada tai buvo ji neprisimena, bet tai buvo kai ji susitiko su broliu ir brolis paskambino mamai. Mama pasakė jai, jog ji turi jai didelę lėlę. Tačiau su mama nesusitinka, dėl to labai liūdi, norėtų gyventi kartu su mama. P. A., su tėčiu nebendrauja, nesusitinka, ji nenori susitikti ir bendrauti su tėčiu (b. l. 148-154). Iš 2023-11-22 vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad A. D. nurodė, kad jai patinka gyventi su globėja, kurią vadina „J.“, nes ji yra gera. Vaikas pasakojo, jog su mama kartą bendravo, kada tai buvo ji neprisimena, bet tai buvo kai ji susitiko su broliu ir brolis paskambino mamai. Mama pasakė jai, jog ji turi jai didelę lėlę. Tačiau su mama nesusitinka, dėl to labai liūdi, norėtų gyventi kartu su mama. P. A., su tėčiu nebendrauja, nesusitinka, ji nenori susitikti ir bendrauti su tėčiu (b. l. 155).

19. Iš 2023-11-28 Skyriuje gauto (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini) kontaktai I. L. buvo žinomi, I. buvo raginama susisiekti su (duomenys neskelbtini) specialistais, domėtis, kaip sekasi dukrai, tačiau iki atvejo vadybos posėdžio, kuris vyko 2023-07-05 moteris nei karto neskambino, nesiteiravo, kaip sekasi dukrai. Atvejo vadybos posėdžio metu I. teigė iš kitų šaltinių žinanti viską apie dukrą. Po minėto atvejo vadybos posėdžio I. L. keturis kartus skambino globos koordinatoriams, teiravosi kaip sekasi dukrai, ką ji šiuo metu veikia. Kad moteriai nebetaikomos kardomosios priemonės dukters atžvilgiu ir kad ji galinti susitikti su dukra, I. žinojo, tačiau noro susitikti su dukra (duomenys neskelbtini) darbuotojams nei karto neišreiškė (b. l. 156-157). 2023-11-29 atvejo vadybos posėdžio metu konstatuota, kad mama per visą globos laikotarpį skambino tik keturis kartus, vieną kartą S. iniciatyva. I. A. mama neteikia. S. D. mama į (duomenys neskelbtini) dėl susitikimų su sūnumi nesikreipė, išlaikymo jam neteikia. Atvejo vadybos procesas inicijuotas nuo 2022-10-21. Laikotarpiu nuo atvejo vadybos pradžios nėra stebima teigiamų pokyčių šeimoje. Vertinant šeimos poreikį pagalbai, fiksuojami pasikartojantys aukšto lygmens rizikos veiksniai šeimoje. Mamos gyvenimo būdas, užimtumas turi ilgalaikių neigiamų pasekmių vaikų fizinės ir psichinės sveikatos būklei. Šeima negali patenkinti vaikų poreikių, rūpintis jų auklėjimu ir ugdymu, tinkamai vykdyti savo pareigas, neigia pagalbos poreikį. Vaikų raida neatitinka jų amžiaus. Tėvams kyla sunkumų užtikrinai reikiamą pagalbą vaikams, jų problemos yra ignoruojamos, tėvai nėra motyvuoti jas spręsti ar ieškoti pagalbos. Mama nežino sveikos gyvensenos principų, nestebi vaikų sveikatos ir ignoruoja grėsmes jiems. Mamos gyvenamoji aplinka nevertinama, kadangi šiai dienai ji nenurodo nuolatinės savo gyvenamosios vietos. Nėra galimybės vertinti ir mamos darbo specifikos ar gaunamų pajamų, kadangi moteris nenurodo nei savo darbovietės, nei gaunamų pajamų; užimtumo tarnyboje neregistruota. Biudžeto planavimo įgūdžiai nėra pakankami, yra įsiskolinimų. Problemos yra ilgalaikės ir besikartojančios, vaikų saugumu nesirūpinama, mama neigia problemas ir jų nesprendžia. Yra ignoruojami vaikų emociniai poreikiai, tai nuolat kelia vaikams dviprasmiškų jausmų - ir saugumo, ir baimės jausmų. Tėvai visiškai negeba atpažinti emocinių vaikų poreikių, ignoruoja jų tenkinimą. Vaikai matė smurtinius santykius šeimoje. Stresinėse ar kitose situacijose I. L. veikia impulsyviai. Šeimoje yra buvę reikšmingų įvykių, dėl kurių vaikų elgesys pasikeitęs (galima priklausomybė, smurtinis elgesys, skyrybos, tėčio negalia, mamos nusišalinimas nuo mamos pareigų), buvusios krizės neįveiktos, neigiamos patirtys vaiko atžvilgiu kartojasi. Šeima negeba savarankiškai funkcionuoti, nuolat kyla problemų neigiamai veikiančių tėvų gebėjimus patenkinti vaikų poreikius, problemos nėra sprendžiamos. Santykiai su išplėstine šeima neišplėtoti, prasti. Šeima nesinaudoja galimais ištekliais, nesuvokia pagalbos reikalingumo, atsisako priimti pagalbą, nėra motyvuota spręsti problemas, todėl ir toliau išlieka grėsmė vaikams. Visus kartus bendraujant I. nuolat žadėdavo, kad pasisamdys stiprius advokatus susigrąžins vaikus. Pasakojo apie planus su vaikais išvykti gyventi į užsienį. Tačiau per visą laikotarpį nuo paskutinio posėdžio (2023-07-05) nei karto nesikreipė į (duomenys neskelbtini) dėl susitikimų su dukra A.. Moteris teisinasi tuo, kad nenori sukelti neigiamų emocijų dukrai. Žada pasiimti, kai tik galės, visam laikui. Pora kartų yra prasitarusi, kad pagrobs dukrą ir pabėgs iš Lietuvos. I. L. dažnai telefonu bendrauja su sūnumi S., tačiau gyvai buvo tik du kartus. S. S. skambina kiekvieną dieną, bet kuriuo paros metu (galimai neblaivi 2 val. nakties). Skambindama žada, kad pasiims ir jį, ir A., taip pat nuteikinėja sūnų prieš senelį, kalbėdama apie pinigus, kuriuos jis gauna už globą, moko reikalauti, kad viską senelis pirktų. Paskutiniu metu S. pradėjo slėptis kalbėdamas su mama, tai kelia dar didesnį įtarimą, kad mama nuteikinėja prieš senelį ir žada dalykus, kurių yra nepajėgi išpildyti. Nuo 2023-10-09 telefonas yra išjungtas arba nepasiekiamas. Priimtas sprendimas tęsti vaikų laikinąją globą (rūpybą), kol teismas priims sprendimus dėl tėvų valdžios apribojimo / vaiko atskyrimo ir nuolatinės globos (rūpybos) vaikams nustatymo, nes vaikų motina I. L. neįgyvendino pagalbos plane numatytų reikalavimų, su vaikais nebendrauja, nesusitinka, o vaikų tėvas dėl savo sveikatos būklės negali vaikų auginti savo šeimoje (b. l. 158-167).

20. 2023-12-04 Skyriuje gautas motyvuotas siūlymas kuriame nurodoma, jog visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai (b. l. 23-26). 2023-12-06 Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras informavo, kad S. D. biologinis tėvas turi negalią ir guli slaugos ligoninėje. Vaikas aplanko tėvą ligoninėje, kiek leidžia tėvo jėgos, pabendrauja su sūnumi. Biologinė mama šiuo metu gyvena Vokietijoje ir su sūnumi bendrauja telefonu. Santykiai su biologiniais tėvais yra komplikuoti ir neatitinka geriausių vaiko interesų. Išlaikymą savo vaikui biologiniai tėvai neteikia. S. D. kartą per savaitę (duomenys neskelbtini) susitinka su jaunesne seserimi A., kuriai nustatyta laikinoji globa pas budinčią globotoją (b. l. 27-28). 2023-12-14 (duomenys neskelbtini) centras informavo, kad A. D. (duomenys neskelbtini) centre gydomas nuo 2022-10-28, gydymo terminas nenumatytas. A. D. dėl sveikatos būklės, šiuo metu negali auklėti ir rūpintis savo vaikais: sūnumi S. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra A. D., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30).

21. 2023-12-14 (duomenys neskelbtini) mokykla informavo, kad vaiko mama I. L. ir tėvas A. D. nesidomi sūnaus pasiekimais, nesilanko tėvų susirinkimuose, mokyklos renginiuose, nebendrauja su klasės vadove, mokyklos administracija. Įgaliotas rūpintojas A. D. domisi globotinio S. D. ugdymo procesu, vaiko pasiekimais, aprūpina būtiniausiomis mokymo priemonėmis, su klasės vadove ir administracija nuolat bendrauja telefonu, atvyksta į mokyklą, dalyvauja susirinkimuose (b. l. 29). 2023-12-19 (duomenys neskelbtini) progimnazija informavo, jog I. L. nesidomi A. pasiekimais, neskambina, nedalyvauja klasės tėvų susirinkimuose, nei individualiuose pokalbiuose su pedagogais. Mamos nebūna mokyklos organizuojamuose renginiuose, nebendrauja ir nebendradarbiauja su klasės vadove bei kitais mokytojais, švietimo pagalbos specialistais, mokyklos administracija. Klasės vadovė nėra mačiusi nei mamos, nei tėčio, nei vienas iš jų nėra buvęs mokykloje (b. l. 31).

Dėl motinos valdžios apribojimo

23. Iš ieškovo atstovo, atsakovės, trečiojo asmens atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, bei byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovė I. L. nevykdo savo konstitucinės pareigos vaikų S. D. ir A. D. atžvilgiu visapusiškai rūpintis vaikais, juos prižiūrėti, auklėti, išlaikyti. Atsakovė savo nepilnamečiams vaikams materialinio išlaikymo neteikia. Ji sistemingai vaikų akivaizdoje vartojo alkoholinius gėrimus, konfliktavo su savo tėvu, vienas kito atžvilgiu naudojo smurtą, dėl ko nukentėjo ir nepilnametis vaikas A. D., kas daro neigiamą poveikį ir įtaką nepilnamečių vaikų psichikai, gali sukelti žalingus padarinius, dėl ko iš jos vaikai buvo paimti. A. I. L. nedalyvauja savo nepilnamečių vaikų S. D. ir A. D. auklėjime, nesidomi vaikais, jų ugdymu ir pasiekimais, nedalyvauja mokymo įstaigų tėvų susirinkimuose ir organizuojamose šventėse, piktnaudžiauja tėvų valdžia, neskambina, niekaip nesusisiekia su mokytojais, klasės auklėtojomis, jos nėra jos mačiusios, atsakovė prarado pareigos ir atsakomybės jausmą. Nuo vaikų paėmimo momento iki atvejo vadybos posėdžio, kuris vyko 2023-07-05, I. L. nei karto neskambino į (duomenys neskelbtini), nesiteiravo, kaip sekasi dukrai. Po minėto atvejo vadybos posėdžio I. L. keturis kartus skambino globos koordinatoriams, teiravosi, kaip sekasi dukrai, ką ji šiuo metu veikia. Kad moteriai nebetaikomos kardomosios priemonės dukters atžvilgiu ir kad ji galinti susitikti su dukra, I. L. žinojo, tačiau noro susitikti su dukra (duomenys neskelbtini) darbuotojams nei karto neišreiškė. Tik sužinojusi, jog Skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl motinos valdžios aprobojimo, ji atvyko į Lietuvą ir išreiškė norą su dukra susitikti, pradėjo lankyti dukrą centre, atnešė vaišių, rūbų, žaidė, fotografavosi, žadėjo pasiimti į Vokietiją, tačiau išlaikymo ir toliau neteikia, prašymo dėl vaikų susigrąžinimo iki šiol nepateikė. Teismo posėdyje atsakovė nurodė, jog ji ketina vaikus susigrąžinti, kad jai teismas privalo grąžinti vaikus, ji „pasisamdys geriausius advokatus ir vaikus atgaus“. Nurodė, kad jai nesvarbu, vaikai nori su ja gyventi ar nenori, tačiau jie turi gyventi su ja, ji ketina juos išsivežti į Vokietiją, tačiau jokių duomenų apie savo darbą, pajamas, gyvenamąją vietą, gyvenimo sąlygų tinkamumą vaikams ir saugumą nepateikė nei iki teismo posėdžio, nei jo metu. Taip pat atsakovė žadėjo, jeigu vaikai jai bus grąžinti, ji tik tada ieškos darbo Lietuvoje ir įsidarbins, bet nemano, kad teismas jai vaikus grąžins, todėl jai likti Lietuvoje nėra jokio tikslo.

24. Atsakovė į socialinės pagalbos procesą neįsitraukė, asmeninės iniciatyvos keistis nerodė, gyvena be atsakomybės savo vaikams jausmo, neturi rūpesčio dėl vaikų gerovės užtikrinimo, neteikia finansinės paramos, neįgyvendino pagalbos plane numatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo atvejo vadybos pradžios nėra stebima jokių atsakovės teigiamų pokyčių. Vertinant atsakovės poreikį pagalbai, fiksuojami pasikartojantys aukšto lygmens rizikos veiksniai jos šeimoje. Atsakovės gyvenimo būdas turi ilgalaikių neigiamų pasekmių vaikų fizinės ir psichinės sveikatos būklei. Atsakovė vaikams išlaikymo neteikia. Tai patvirtino (duomenys neskelbtini) atstovė, nurodydama, jog ji mergaitės nelankė, dukrą ėmė lankyti tik sužinojusi apie bylą, išlaikymo niekada neteikė, o tik grįžusi į Lietuvą mergaitei neša vaišes ir rūbus. A. D. taip pat nurodė, jog atsakovė išlaikymo S. neteikia. Nors I. L. teismo posėdyje nurodė, kad sūnui į sąskaitą perveda pinigus išlaikymui, tai pagrįsti pateikė sąskaitos išrašą (b. l. 191-192), tačiau iš minėto sąskaitos išrašo matyti, jog į S. D. sąskaitą banke pinigus pervedė ne atsakovė, o J. V., pinigų gavėjas nurodytas – I. L. arba S. D.. Taip pat matyti, kad S. D. išgrynino pinigus ir galimai juos atidavė savo motinai, kaip kad teismo posėdyje nurodė trečiasis asmuo A. D.. A. D. taip pat nurodė, kad vaikas už minėtą paslaugą gavo 10 Eur, nors turėjo gauti 50 Eur, kaip kad jam pasakė paskambinęs pats J. V.. Atsakovė minėtų aplinkybių nepaneigė, įrodymų, kad teikė vaikams išlaikymą, nepateikė, tik žadėjo dar pateikti ir „pasisamdyti geriausius advokatus“. Teismas neturi duomenų apie atsakovės darbovietę ir gaunamas pajamas. Atsakovė šiai dienai negali patenkinti vaikų poreikių, rūpintis jų auklėjimu ir ugdymu, tinkamai vykdyti savo pareigas, neigia pagalbos poreikį, teigia, jog vaikus pasiims prievarta ir pan. Jai kyla sunkumų užtikrinant reikiamą pagalbą vaikams, jų problemos yra ignoruojamos, motina nėra motyvuota jas spręsti ar ieškoti pagalbos. Atsakovė nežino sveikos gyvensenos principų, nestebi vaikų sveikatos ir ignoruoja grėsmes jiems. Biudžeto planavimo įgūdžiai nėra pakankami, ji turi įsiskolinimų, todėl ir prašo pinigus pervesti ne į jos sąskaitą, kad neišieškotų antstoliai, o į sūnaus. Problemos yra ilgalaikės ir besikartojančios, vaikų saugumu nesirūpinama, atsakovė neigia problemas ir jų nesprendžia. Ji visiškai negeba atpažinti emocinių vaikų poreikių, ignoruoja jų tenkinimą. Vaikai matė smurtinius santykius šeimoje. Šeimoje yra buvę reikšmingų įvykių, dėl kurių vaikų elgesys pasikeitęs (galima priklausomybė, smurtinis elgesys, skyrybos, tėčio negalia, mamos nusišalinimas nuo mamos pareigų vykdymo), buvusios krizės neįveiktos, neigiamos patirtys vaikų atžvilgiu kartojasi. Atsakovė nesinaudoja galimais ištekliais, nesuvokia pagalbos reikalingumo, atsisako priimti pagalbą, nėra motyvuota spręsti problemas, todėl ir toliau išlieka grėsmė vaikams. Mergaitė norėtų gyventi su mama, bet sūnus nenori gyventi su mama, nes jis priprato, jog namuose nėra triukšmo, konflikto, kaip būdavo mamos namuose, jam geriau pas senelį. Atsakovė nepasirūpino pastovia gyvenamąja vieta, saugia vaikams aplinka, nepateikė duomenų apie darbą ir pajamas, teismo posėdyje nurodė, kad kai bus vaikai jai grąžinti, ji tada kursis Lietuvoje ir ieškos čia darbo, kitaip nėra tikslo. Tačiau atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad norint susigrąžinti vaikus, ji jau turėjo tą padaryti anksčiau, kreiptis su prašymu dėl vaikų susigrąžinimo, dėti pastangas vaikus susigrąžinti, keisti savo požiūrį ir gyvenimo būdą, o ne vaikus jai grąžinus tik pradėti dėti pastangas. Kaip pati atsakovė nurodė - ji nemano, jog vaikai jai bus grąžinti, todėl, akivaizdu, ir pati supranta, kiek pastangų ji yra įdėjusi, kokius veiksmus atlikusi ir kokios bus pasekmės.

25. I. L. trūksta atsakingumo ir motyvacijos tinkamai rūpintis savo vaikais, užtikrinti jiems saugią aplinką namuose, rūpintis jų sveikata, tenkinti jų poreikius, tinkamai vykdyti savo, kaip mamos, pareigas. Netinkamas atsakovės elgesys kartojasi, problemos nesprendžiamos, teigiami pokyčiai minimalūs. Atsakovė pasižymi neatsakingumu priimant sprendimus, ribotu gebėjimu įvertinti savo finansines galimybes ir galimybes išlaikyti savo vaikus. Ji yra gavusi daug specialistų pagalbos, tačiau jos nepriima, jos elgesys nesikeičia. Atsakovė nededa pastangų, kad galėtų vaikais rūpintis savarankiškai ir vaikai gyventų su ja. Teigiami pokyčiai minimalūs ir trumpalaikiai. Pokyčiai prasidėjo tik bylai pasiekus teismą, iki to laiko, nors galėjo matytis su vaikais, juos išlaikyti, auklėti, bendrauti, ji faktiškai to nedarė (su mergaite visai nebendravo, tik su sūnumi bendravo), ji nekeičia savo priklausomo elgesio, retai lanko vaikus, prie vaikų išlaikymo neprisideda. Realių pastangų keisti gyvenimo būdą, kad būtų užtikrinama tinkama vaikų priežiūra, I. L. nesiima, pokyčiai būna labai laikini, vaikams nėra užtikrinama pastovi ir saugi aplinka.

26. Nepilnametis vaikas S. D. vaiko nuomonės išklausymo metu nurodė, jog jam patinka gyventi su rūpintoju, kurį vadina „seneliu“, nes jis juo rūpinasi, jam gera gyventi senelio namuose, nes juose nėra konfliktų, triukšmo, ne taip kaip gyveno su mama. Jis ir toliau norėtų, kad juo rūpintųsi senelis ir jis galėtų gyventi senelio šeimoje. S. pasakojo, kad su tėčiu bendrauja, susitinka, nes tėtis yra ligoninėje, berniukas tėvą lanko dažnai, supranta, jog dėl tėvo ligos jis negali augti jo šeimoje. Su mama bendrauja tik telefonu, nes ji yra užsienyje (Vokietijoje). Kada mama planuoja grįžti jis nežino. Pasak berniuko, jis nenori gyventi su mama (b. l. 147). Nepilnametis vaikas A. D. vaiko nuomonės išklausymo metu nurodė, jog jai patinka gyventi su globėja, kurią vadina „J.“, nes ji yra gera. Vaikas pasakojo, jog su mama kartą bendravo, kada tai buvo, ji neprisimena, bet tai buvo kai ji susitiko su broliu ir brolis paskambino mamai. Mama pasakė jai, jog ji turi jai didelę lėlę. Tačiau su mama nesusitinka, dėl to labai liūdi, norėtų gyventi kartu su mama. P. A., su tėčiu nebendrauja, nesusitinka, ji nenori susitikti ir bendrauti su tėčiu (b. l. 155).

27. Nors atsakovė I. L. nurodė, jog siekia vaikus susigrąžinti į šeimą, tačiau iš ieškovo atstovo, trečiojo asmens atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimų, byloje esančių dokumentų matyti, jog ji nededa jokių pastangų, nesiekia susigrąžinti vaikus į šeimą, nesuvokia esamos situacijos rimtumo, neprisiima atsakomybės, jokios priemonės neveiksmingos, jokių pokyčių jos elgesyje nepastebėta, išlieka rizika, kad grąžinus vaikus į atsakovės aplinką vaikų interesai nebus tinkamai užtikrinti. Ji nerodo jokių pastangų keisti savo gyvenimo būdą bei sąlygas, pati sutinka ir pripažįsta, kad vaikai jai nebus grąžinti, nes ji neturi tam sąlygų. Kartkartėmis ir fragmentiškai domėtis vaikais neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius nuolat. Atsakovės elgesys atitinka tris tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas, darymą žalingos įtakos vaikams savo amoraliu elgesiu ir nesirūpinimą vaikais, o atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovė nesidomi vaikais, jų neprižiūri, neauklėja, neteikia išlaikymo, nededa maksimalių pastangų siekiant susigrąžinti vaikus į šeimą. Atsakovei buvo suteikta galimybė įrodyti, kad ji gali pakeisti savo gyvenimo būdą bei sąlygas, surasti pastovų darbą ir dirbti, gauti pastovias pajamas, siekti susigrąžinti vaikus į šeimą, tačiau ji to nepadarė, net nesiekė vaikų susigrąžinti, nepateikė prašymo dėl jų grąžinimo į šeimą, nors ji nori vaikais rūpintis ir juos auginti, tačiau tik noro, nesiimant jokių aktyvių veiksmų, maža, todėl yra pagrindas (atsakovė vengia atlikti savo pareigas auklėti, nesirūpina vaikais bei daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu) motinos valdžios apribojimui. Taip pat konstatuotina, kad nėra duomenų, jog ateityje padėtis gali pasikeisti, todėl motinos valdžia I. L. jos nepilnamečių vaikų S. D. ir A. D. atžvilgiu turi būti apribota neterminuotai.

28. Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

29. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei.

30. Iš atsakovės I. L. priežiūrą, stebėjimą, kontrolę atliekančių institucijų pateiktų duomenų, išvadų matyti, kad atsakovė nevykdo pagalbos planuose nustatytų jai įpareigojimų, nekeičia savo elgesio, su vaikais bendrauja epizodiškai, jais nesidomi, jų neišlaiko, neturi socialinių ir tėvystės įgūdžių, pastangas juos įgyti nerodo, nededa pastangų ir noro, kad vaikai gyventų šeimoje, atsakovė į socialinės pagalbos procesą neįsitraukė, asmeninės iniciatyvos keistis nerodė, gyvena be atsakomybės savo vaikams, neturi rūpesčio dėl vaikų gerovės užtikrinimo, neteikia finansinės paramos, faktiškai yra nusišalinusi nuo vaikų auginimo ir išlaikymo.

31. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

32. Remiantis ieškovo atstovo, atsakovės, trečiojo asmens atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad atsakovė savo vaikais tinkamai nesirūpina, jų neišlaiko, neauklėja, neprižiūri, domisi epizodiškai, su dukra iki bylos iškėlimo nesusisiekė, nebendravo, tik su sūnumi bendravo, abejingai žiūri į socialinių darbuotojų patarimus, nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, atsakovė nesiekia susirasti darbo ir dirbti, pagerinti gyvenimo sąlygas, nesiekia, kad vaikai grįžtų į šeimą, nors tai deklaruoja, tačiau nesiima jokių aktyvių veiksmų pasikeisti. Visos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, vaiko atstovė pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus galintis sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai. Taigi, nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismo vertinimu, atsakovė iš esmės pažeidė savo, kaip motinos, pareigas vaikais rūpintis, juos auklėti, prižiūrėti, išlaikyti, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Pažymėtina, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014

33. Visuma aukščiau nurodytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovė sąmoningai ir toliau vengia atlikti savo pareigas vaikų atžvilgiu, yra nusišalinusi nuo vaikų priežiūros ir netenkina jokių vaikų poreikių. Teismo nuomone, tėvų, nevykdančių savo pareigų savo nepilnamečiams vaikams, veiksmai ar neveikimas, laikytini priešingais teisei. Atsakovė savo elgesiu bei veiksmais daro ir ateityje darys žalą nepilnamečių vaikų vystymuisi ir nėra duomenų, kad ateityje jų elgesys galėtų pasikeisti. Dėl to, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, jų išreikštą nuomonę, į tai, kad atsakovė išreiškė norą susigrąžinti vaikus, tačiau iki šiol nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad padėtis pasikeistų, tai teismo posėdyje pripažino ir pati atsakovė, nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti, jai taikytinas neterminuotas motinos valdžios apribojimas jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis).

34. Atsakovei išaiškintina, kad apribojus motinos valdžią, motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Be to, motinos valdžios apribojimas, globos/rūpybos vaikams nustatymas ir globėjo/rūpintojo paskyrimas yra laikina priemonė, todėl pasikeitus aplinkybėms (motinai dirbant, materialiai remiant vaikus, turint pastovią gyvenamąją vietą ir esant įrodymams, kad motina gali pradėti tinkamai rūpintis vaikais), vaikai motinos rašytiniu prašymu teismui gali būti grąžinti į biologinę šeimą, t. y. tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovė pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, jei tai neprieštarauja vaikų interesams. CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis numato, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalis numato, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas.

Dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo

35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnyje nustatyta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnis). Tėvų valdžios apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaikams nevykdymo, pavyzdžiui, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikais, piktnaudžiauja tėvų valdžia ir kt. Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 str. 2 d.). Tai reiškia, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų iš esmės atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, neriboja vaiko teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t.y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme. CK 3.179 straipsnio 1 dalis, nustatanti vaikų ir tėvų atskyrimą, nenurodo apibrėžto sąrašo aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numato tik bendrą principą, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

36. Iš byloje esančių dokumentų, ieškovo atstovo, atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad atsakovas A. D. kartu negyvena su savo nepilnamečiais vaikais S. D. ir A. D. dėl ligos. Iš 2023-04-25 (duomenys neskelbtini) centro pranešimo matyti, kad A. D., gim. (duomenys neskelbtini), gydomas (duomenys neskelbtini) nuo 2022-10-28. Gydymo trukmė priklausys nuo sveikatos būklės. A. D. nustatyti šie sveikatos sutrikimai: (duomenys neskelbtini). Kontaktui prieinamas, orientuotas su paklaida, mąstymas stokojantis nuoseklumo, menkesnio produktyvumo, kritika ligos atžvilgiu dalinė, sulėtėjusios reakcijos, saikiai pažemintų emocijų. A. D. nevaikšto, neapsitarnauja, aktyvus lovos ribose, atsisėda, pavalgo paduotą maistą (b. l. 59). Iš duomenų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenų bazėje matyti, kad A. D. nuo 2023-06-13 iki 2025-06-12 nustatytas 15% darbingumo lygis bei antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 36). 2023-12-14 (duomenys neskelbtini) centras informavo, kad A. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gydomas nuo 2022-10-28, gydymo terminas nenumatytas. A. D. dėl sveikatos būklės, šiuo metu negali auklėti ir rūpintis savo vaikais: sūnumi S. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra A. D., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30). Trečiasis asmuo A. D. teismo posėdyje patvirtino, jog jo sūnus serga onkologine liga, yra gydomas ligoninėje, negali net pats savimi pasirūpinti, todėl savo vaikais jis rūpintis negali.

37. Akivaizdu, jog atsakovas šiai dienai negeba pasirūpinti net savimi, tačiau ne dėl jo kaltės, o dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių - atsakovo ligos, negalėjimo ir nesugebėjimo pasirūpinti ne tik vaikais, bet ir pačiu savimi, dėl onkologinės ligos jam pačiam reikalinga kitų asmenų pagalba ir priežiūra. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, LR Seimo ratifikuotos 1995 m., nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų– svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 str.), o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 9, 12 str.). Atsakovas, nepilnamečių vaikų S. D. ir A. D. tėvas, ne dėl jo kaltės, o dėl objektyvių priežasčių - atsakovo negalios, negalėjimo ir nesugebėjimo pasirūpinti vaikais ir savimi bei užtikrinti vaikams tinkamą vystymąsi, auklėjimą, ugdymą,- negali pasirūpinti šiuo metu vaikais, dėl ko neapibrėžtą laikotarpį negali vykdyti savo pareigų auklėti ir išlaikyti vaikus bei jais rūpintis, todėl dėl minėtų aplinkybių, negalint gyventi su tėvu, nepilnamečiai vaikai S. D. ir A. D. atskirtini nuo tėvo A. D., neapribojant jo tėvo teisių (CK 3.179 straipsnis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaikų globos/rūpybos nustatymo

38. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Be to, CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

39. Nagrinėjamu atveju nuo 2023-05-24 Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui S. D. nustatyta laikinoji rūpyba. Laikinuoju rūpintoju skirtas A. D. (b. l. 113). 2023-05-24 Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. D. nustatyta laikinoji globa. Laikinuoju globėju skirtas (duomenys neskelbtini) centras (b. l. 114). Ieškovas prašo nustatyti nepilnamečio vaiko S. D. gyvenamąją vietą laikinojo rūpintojo A. D. šeimoje, o nepilnamečio vaiko A. D. gyvenamąją vietą pas laikiną globėją (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos/rūpybos vaikams nustatymo. Nors su tuo nesutinka atsakovė, tačiau apribojus jos, kaip motinos valdžią, būtina nustatyti vaikų gyvenamąją vietą pas laikinus globėjus/rūpintojus, tam neprieštarauja trečiojo asmens atstovė ir trečiasis asmuo, todėl nepilnamečių vaikų A. D. ir S. D. gyvenamoji vieta nustatytina dabartinėje vaikų buvimo vietoje pas laikinus globėjus/rūpintojus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

40. CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą ir iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaiko interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

41. Kadangi apribojus tėvų valdžią išlieka tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus (CK 3.195 straipsnis), ieškovas prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš atsakovės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Atsakovė su tuo nesutinka, ji nurodo, jog pati augins vaikus ir išlaikymo jiems nemokės, nebent daiktais, bet pinigų į sąskaitas nepervedinės, kad tuo nepasinaudotų globėjai. Ji nurodė, kad prašomo priteisti išlaikymo dydžio ji neginčija, suma jai tinka, bet nesutinka, kad globėjai tvarkytų vaikams skirtus pinigus. Taip pat nurodė, kad iki šiol sūnui teikė išlaikymą, pervesdama pinigus į jo sąskaitą banke, tai pagrįsti pateikė sąskaitos išrašą (b. l. 191-192). Teismo posėdžio metu I. L. nurodė, jog ji gyvena ir dirba Vokietijoje, 2024-02-10 grįžo iš Vokietijos, kur 2023 m. spalio mėnesį buvo išvykusi dirbti, balandžio mėnesį vėl ketina vykti į Vokietiją dirbti. Šiuo metu gyvena ir dirba Miunchene barmene-padavėja, į rankas gauna apie 900 Eur, tačiau jokių tai pagrindžiančių dokumentų į bylą nepateikė.

42. A. I. L. turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti. Ji Lietuvos Respublikoje niekur nedirba (b. l. 178-179), užimtumo tarnyboje neregistruota (b. l. 34), socialinių išmokų, pašalpų iš VSDFV negauna (b. l. 35), neturi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto (b. l. 177, 181). Atsakovė yra vidutinio amžiaus, sveika, darbinga moteris, apie neįgalumą duomenų nėra (b. l. 37).

43. Atsakovė vaikams išlaikymo neteikia. Tai patvirtino (duomenys neskelbtini) atstovė, nurodydama, jog ji mergaitės nelankė, dukrą pradėjo lankyti tik sužinojusi apie iškeltą bylą ir išlaikymo neteikė, o tik grįžusi į Lietuvą mergaitei neša vaišes ir rūbus, piniginių lėšų nėra nei perdavusi, nei į mergaitės sąskaitą banke pervedusi, nors mergaitė tokią sąskaitą banke turi, tačiau atsakovė niekada neprašė dukros banko sąskaitos numerio. Trečiasis asmuo A. D. taip pat nurodė, jog atsakovė išlaikymo sūnui S. D. neteikia. Nors atsakovė I. L. teismo posėdyje nurodė, kad sūnui į sąskaitą perveda pinigus išlaikymui po 200 Eur, tai pagrįsti pateikė sąskaitos išrašą (b. l. 191-192), tačiau iš sąskaitos išrašo matyti, jog į nepilnamečio vaiko S. D. sąskaitą banke pinigus pervedė ne ji, o J. V., pinigų gavėjas nurodyta – I. L. arba S. D., taip pat matyti, kad S. D. išgrynino pinigus ir galimai juos atidavė savo motinai, kaip kad teismo posėdyje nurodė trečiasis asmuo A. D.. A. D. taip pat nurodė, kad vaikas už minėtą paslaugą gavo 10 Eur, nors turėjo gauti 50 Eur, kaip kad jam pasakė paskambinęs pats J. V.. Atsakovė minėtos aplinkybės nepaneigė. Atsakovė sveika, darbinga moteris, ji į nagrinėjamą bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jos darbingumo lygis yra sumažėjęs (pvz., Nedarbingumo lygio nustatymo pažymą, medicinos įstaigos pažymą apie negalimumą dirbti konkretų darbą ir pan.), todėl ji privalo dirbti, uždirbti ir teikti vaikams išlaikymą, kurio iki šiol neteikė. A. I. L. teigia, jog gyvena užsienio valstybėje – Vokietijoje, kur pragyvenimo lygis žymiai didesnis, nei Lietuvoje, todėl prie vaikų išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi, nei iki šiol. Teismas neturi duomenų apie atsakovės pajamas užsienio valstybėje bei turimą turtą. Atsakovė pati nurodė, jog jos pajamos per mėnesį yra apie 900 Eur neatskaičius mokesčių, todėl ji privalo vaikams teikti tinkamo dydžio išlaikymą ir nuolat, tenkinti bent būtiniausius vaikų poreikius.

44. Minėta, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 13 straipsnis). Atsakovė su išlaikymu, jo dydžiu sutiko. Pažymėtina, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, sunki turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus sprendžiant išlaikymo teikimo klausimą, nes, pripažįstant šį argumentą pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (LR Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Apie atsakovės pajamas ir turtą teismas neturi duomenų. Atsakovė dirba, per mėnesį jos pajamos sudaro apie 900 Eur neatskaičius mokesčių, turto neturi, turi kreditorių. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad atsakovė gauna mažas pajamas ar turi kreditorių, apskritai nėra pagrindas atleisti ar sumažinti jos, kaip motinos, pareigą teikti tinkamą išlaikymą savo vaikams, nes atsakovė pati renkasi tokį gyvenimo būdą ir už tai yra atsakinga. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti 200,00 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui nėra neprotingai didelis, priešingai, nurodomo išlaikymo dydis laikytinas racionaliu ir protingu, nepažeidžiantis šalių pusiausvyros ir socialinio teisingumo, be to, pati atsakovė su jo dydžiu sutiko.

45. Atsakovė vaikams išlaikymo gera valia niekada neteikė ir neteikia, tačiau ji privalo savo vaikus išlaikyti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2024 m. MMA neatskaičius mokesčių — 924 Eur, atskaičius mokesčius – 708,40 Eur. Išminusavus 96,25 Eur išmoką vaikui – 612,15 Eur, pusę šios sumos sudaro 306,075 Eur. Ieškovo prašoma priteisti suma yra mažesnė nei pusė minimalios algos. Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir būtų nepalankūs kitiems asmenims. Teismas, įvertinęs atsakovės turtinę padėtį, nepilnamečių vaikų amžių, tai, kad vaikams augant atitinkamai reikalingas ir didesnis išlaikymas, tai, kad būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra vidutinio amžiaus, darbinga, galinti dirbti, uždirbti ir teikti vaikams didesnį išlaikymą, kurio iki šiol neteikė, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovė nėra pajėgi teikti savo vaikams po 200,00 Eur dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad atsakovė su išlaikymo dydžiu sutiko, tik nesutiko mokėti išlaikymo ir kad išlaikymui skirtas pinigų sumas tvarkytų globėjas/rūpintojas, kas atmestina, kaip niekuo nepagrįsta ir nelogiška, ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės I. L. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams S. D. ir A. D. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2024-01-09, iki vaikų pilnametystės. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis), o išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise skirtini globėjas/rūpintojas (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

46. Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo ir vaikų atskyrimo nuo tėvo bei išlaikymo priteisimo iš atsakovės vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis). Teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaikų nuolatinės globos/rūpybos nustatymo, vaikų globėjo/rūpintojo paskyrimo (CPK 496¹ straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovų I. L. ir A. D. valstybei turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas paduodant ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas): žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo, žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prieštaravimų dėl ieškinio neteikė, jis dėl ligos negali pasirūpinti nei vaikais, nei pačiu savimi, į tai, kad nors atsakovė su ieškiniu nesutiko, teikė prieštaravimus, bet jie buvo atmesti, į tai, kad prioritetas teiktinas atsakovų turtinės pareigos vaikų, o ne valstybės atžvilgiu vykdymui, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei iš atsakovų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 282 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu, 400-407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų S. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Atskirti nepilnamečius vaikus S. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuo jų tėvo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikinojo rūpintojo A. D., gim. (duomenys neskelbtini), šeimoje iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą pas laikinąjį globėją (duomenys neskelbtini), į. k. 191015237, iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo.

Priteisti iš atsakovės I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 euro centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2024-01-09) iki vaikų pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti A. D. nepilnamečiui vaikui S. D., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Paskirti (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. D., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo ir vaikų atskyrimo nuo tėvo bei išlaikymo priteisimo iš atsakovės I. L. vykdyti skubiai.

Priimti atskirą nutartį, kuria pradėti globos/rūpybos nustatymo procesą.

Sprendimo patvirtintą kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.