Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. U. (V. U.) , gimęs (duomenys neskelbtini) Kazachstane, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį.

R. P., gimusi (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, pensininkė, neteista,

kaltinama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš specialisto išvados Nr. G 573/2021 nustatyta, kad 2021-05-12, 10:10 val. apžiūrėjus V. U. nustatyta: kraujosruvos odoje su odos nubrozdinimu kaktos dešinėje, kraujosruva odoje krūtinės kairiame užpakaliniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, krūtinės kairiame šoniniame paviršiuje, padaryti paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, 1 paros laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. XII, IX, X šonkaulių lūžiai kairėje, remiantis VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė asmens sveikatos istorijos Nr. 21A-7977 duomenimis, padaryti paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), prieš pristatant į VšĮ respublikinę Klaipėdos ligoninę (2021-05-11, 20:59 val.) kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad V. U. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytu laiku (2 t., b. l. 46-47).

Iš liudytojos I. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad pagal liudytojos I. J. nurodytas aplinkybes ir parodytus tarpus tvoroje, matyti, jog iš (duomenys neskelbtini) sklypo, per sklypą juosiančios tvoros tarpus matosi įvažiavimo dalis į (duomenys neskelbtini) sklypą, sklype esantis namas ir teritorija priešais namą (2 t., b. l. 75-83).

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas V. U. pateiktas vaizdo įrašas „VID_20210511_151535“, darytas 2021-05-11, 15:15 laiku ( duomenys nurodyti vaizdo įrašo faile), matyti, kad filmuota naudojantis mobiliuoju telefonu, matyti, jog asmuo, šiuo atveju žinoma, kad vaizdo įrašą daro V. U., išeina iš namo į kiemą, sako rusų kalba „patrauk savo lazdą priedurni“. Girdisi keiksmažodžiai. Po to jau matosi vyriškio veidas (V. U.), kuris rusų kalba sako „o čia mano kaimynas eina, nori mane užmušti pagaliu. Tai dėl policijos.“ Tolumoje girdisi moteriškas balsas, rusų kalba sakoma „Eik šalin, išeik iš mano sklypo“. V. U. toliau tęsia rusų kalba sakydamas „Tai mano sklypas, ko tu rėki. Ir va, kaimynė man grasina nužudymu. Kaimynas vaikšto su pagaliu ir mane muša. Sugadino mano radiją. Kaimynė trenkė per radiją“. Įraše „VID_20210511_151717“, darytame 2021-05-11, 15:17 laiku (duomenys nurodyti vaizdo įrašo faile) matyti, kad V. U. tęsia pasakojimą rusų kalba, jog „kaimynas grasina sudaužyti mano automobilį ir sudeginti sodą. Va dabar jis man tai patvirtina“. Vaizdo įraše matomas tik vienas asmuo, (V. U.) veidas, o šiam nuleidus mobilų, matomas tik dangus (1 t., b. l. 172-174).

Iš R. P. pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad juose užfiksuota už tvoros stovinti bačka su ant jos padėtų grotuvu, betono gabaliukas ant žolės, aplaužyta gyvatvorė, automobilio kapotas bei R. P. skruostas ir ranka (2 t., b. l. 115-118).

Iš R. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei sudaryto plano-schemos nustatyta, kad ji vietoje parodė ir paaiškino įvykio seką, jos judėjimo trajektoriją ir įvykio dalyvių išsidėstymą (2 t., b. l. 119-135).

Baudžiamojoje byloje V. U. kaltinamas nežymiai sutrikdęs sveikatą R. P., o R. P. kaltinama nesunkiai sužalojusi V. U..

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu V. U. neigė smurtavęs kurio nors iš P. atžvilgiu, o R. P. pripažino sudavusi smūgius V. U. gindama savo vyrą, tik nurodė, kad dėl patirto didelio streso to nepamena, ir apie tai žino iš sutuoktinio pasakojimo. Išnagrinėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp kaltinamųjų įvyko smurtinis konfliktas, kurio metu abi pusės naudojo jėgą. V. U. pateikta gynybinė pozicija ir visų jam nepalankių faktų neigimas nepatvirtina, kad jis neatliko jokių jam inkriminuotų veiksmų. Liudytojas G. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad V. U. atėjo į jų sklypą, žodžiais jį užsipuolė, dėl ko į jų tarpą stojo sutuoktinė. V. U. jį pastūmė, dėl ko jis nugriuvo, o žmona ėmė jį stumti šalin iš kiemo ir tuo metu V. U. sudavė žmonai, o ji pasiėmė pagalį ir pagaliu jį varė lauk. Tokias G. P. ir R. P. nurodytas aplinkybes patvirtina ir specialisto išvada apie nustatytus sužalojimus.

Nagrinėjant bylą teisme, gynybos prašymu buvo apklausta liudytoja E. R., kuri nurodė, kad iš savo sklypo matė, kaip G. P. bėgo su pagaliu, juo mojavo ir atšoko. Liudytoja negalėjo nurodyti datos, kada ji matė G. P. su pagaliu, tačiau nurodė, kad tai galėjo būti pernai rudenį. Kadangi nagrinėjamas įvykis vyko ne rudenį, o pavasarį, ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio ji nebuvo apklausta, neaišku kada ir kokius G. P. veiksmus ši liudytoja matė, todėl jos parodymais teismas nesiremia. Taip pat teisme buvo apklausta liudytoja I. J., kuri vienintelė iš pašalinių matė dalį konflikto. Teisme ji nurodė, kad matė, kaip atbėgo kaimynas V. U. prie kito kaimyno, V. U. jį pastūmė ir tas kaimynas nuvirto. Sutuoktiniai stovėjo savo sklype prie tvoros kur yra varteliai. Viskas vyko R. P. sodo ribose. R. P. V. U. nelietė, o pastaroji turėjo pagalį ir davė jam per galvą ir pečius, o V. U. gynėsi su rankomis, kad per galvą nepataikytų. Panašias aplinkybes ji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu patvirtindama, kad išgirdo triukšmą, vyrai vienas ant kito šaukė rusų kalba, keikėsi, o pažiūrėjusi per tvoros tarpą pamatė, kaip atbėgo kaimynė R. P. prie V. U., o G. P. gulėjo ant žemės, bet kaip jis atsirado ant žemės ji nematė, tačiau suprato, kad R. P. gynė savo sutuoktinį, nes rankose atbėgdama ji turėjo gal rankos storumo pagalį. R. P. stovėdama sudavė V. U. pagaliu, gal 3-4 kartus į galvos ir pečių sritį, tikrai pataikė. Viskas vyko G. P. sklypo kairėje pusėje. Šiuos parodymus ji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Šios liudytojos parodymai turi neatitikimų, nes vienu atveju ji nurodė, kad matė kaip pargriovė G. P., kitu atveju nurodė, kad pastarasis jau buvo pargriautas, o kaip jį pargriovė ji nematė. Bet kokiu atveju liudytoja nematė kada ir kaip V. U. išėjo iš savo sklypo, todėl darytina išvada, kad ji viso konflikto nematė, matė tik jo dalį. Kaip parodė G. P., R. P. iš pradžių V. U. stūmė rankomis ir tik po jai suduotų V. U. smūgių ji pasiėmė pagalį. Kadangi I. J. R. P. matė jau su pagaliu, darytina išvada, kad ji ir negalėjo matyti R. P. suduotų smūgių, nes šie veiksmai buvo atlikti iki momento kai I. J. pradėjo stebėti įvykį per tvoros tarpą, nes ji patvirtino, kad iki to jau girdėjo kaimynus šūkaujant, tik nekreipė dėmesio. Be to, ši liudytoja tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad įvykis vyko R. P. ir G. P. sklypo ribose, kas iš patvirtina jų parodymus ir paneigia V. U. versiją, kad jis į R. P. ir G. P. sklypą nebuvo atėjęs, o buvo tik prie sklypo.

R. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė V. U. rankoje turėjus betono luitą, tačiau ši aplinkybė objektyviais duomenimis neįrodyta, G. P. to nepatvirtino, nurodė tik matęs, kad V. U. dešinė ranka buvo apvyniota striuke, todėl aplinkybė, kad V. U. laikė betono luitą rankoje, pašalinta iš kaltinimo, paliekant kaltinime tik smūgių sudavimą audiniu apvyniota ranka.

Visos išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad V. U. atėjęs į R. P. ir G. P. sodo sklypą, sukeldamas konfliktą bei pargriaudamas G. P., sukėlė pavojų jo sveikatai. V. U. smurtaudamas į tarpą įsikišusios R. P. atžvilgiu, suduodamas jai smūgius nežymiai sutrikdė jai sveikatą, ką patvirtina ir specialisto išvada.

Teismų praktikoje nurodyta, kad nustatant panašių konfliktų, peraugusių į grumtynes ar muštynes aplinkybes, taip pat nagrinėjant situaciją būtinosios ginties aspektu, sprendžiant dėl atskirų konflikto dalyvių tyčios daryti nusikalstamą veiką buvimo ar nebuvimo, ypač svarbu tinkamai įvertinti visą įvykio kontekstą, kartu ir tai, kas ir dėl kokių paskatų inicijavo konfliktą, kas pirmas pradėjo puolamuosius veiksmus, kas ir kokius įrankius panaudojo, kokie yra žinomi įvykio dalyvių polinkiai, charakteristikos ir kt.

Tiek V. U., tiek R. P. iki šiol nebuvo teisti, tačiau kaip matyti iš visų apklaustų asmenų parodymų, tarp P. ir V. U. yra susiklostę įtempti santykiai dėl šuns. Savotišką V. U. elgesį norint kenkti P. patvirtino ir apklaustas liudytojas S. J., kuris ėjo pas V. U. aiškintis dėl įkyraus radijo garso, naudoto P. auklėjimui dėl šuns.

Apie V. U. suduotus smūgius R. P. nurodė ne tik teisme, bet ir iškarto po įvykio skambindama į bendrąjį pagalbos centrą, taip pat nurodė ir atvykusiems pareigūnams. R. P. nurodė, kad jos tikslas buvo saugoti savo vyrą, nes pastarasis turėjęs ne vieną stuburo ir akių operaciją, jam nebuvo galima patirti traumų ir tokia jos reakcija į atėjusį konfliktuojantį bei jos vyrą pargriovusį kaimyną, yra suprantama. Šios priežastys nėra įsivaizduojamos, nes G. P. patirtas operacijas ir sudėtingą sveikatos būklę patvirtina byloje esančios medicininių dokumentų kopijos.

Po įvykio V. U. buvo nustatyta kraujosruva odoje su odos nubrozdinimais kaktos dešinėje, kraujosruva odoje krūtinės kairiame užpakaliniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, krūtinės kairiame šoniniame paviršiuje bei šonkaulių lūžius kairėje, kurių konstatavimo vieta iš esmės atitinka liudytojos I. J. nurodytas smūgių sudavimo vietas. Tačiau kaltinamosios R. P. veiksmai toje pačioje situacijoje vertintini būtinosios ginties kontekste nuo į jų sklypą atėjusio ir juos užpuolusio V. U.. Ištyrus visus byloje surinktus įrodymus akivaizdu, kad R. P. į muštynes buvo įtraukta V. U.. Jos priešingi teisei veiksmai, numatyti BK 138 straipsnio 1 dalyje V. U. atžvilgiu, sukėlę jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, vertinami kaip gynybiniai-atsakomieji. V. U. pradėjo šį konfliktą, įžūliai užsipuldamas savo sodo sklype buvusius P.. Įvykusio konflikto vieta patvirtina, kad ne P. nuėjo į V. U. sklypą ir ten naudojo smurtą , o būtent V. U. atėjo į P. sklypą. Atėjęs į svetimą sklypą, pargriaudamas sveikatos problemų turintį G. P., sukėlė pavojų jo sveikatai. To pasekmėje R. P. bandant išstumti V. U., ji pati sulaukė pastarojo smūgių, kurie sudarė grėsmingas sąlygas, leidžiančias R. P. ginti tiek save, tiek ir savo sutuoktinį, ko pasekmėje R. P. sudavė V. U. ne mažiau keturių kartų šalia buvusiu pagaliu. Vertinant V. U. veiksmus matyti, kad save ir savo šeimą, t. y. sutuoktinį parblokštą ant žemės stojusi ginti R. P., negalėjo pasišalinti iš tokios netikėtos situacijos, ne ji ją sudarė, ir dėl to nėra atsakinga. V. U. tvirtinimas, kad smurtauti pradėjo G. P. nėra įrodytas, be to neįtikėtinas, daug labiau tikėtina P. versija, kurią patvirtina tiek įvykusio konflikto vieta, tiek akmenų ir nuolaužų metimas dėl lojančio šuns, kurios užfiksuotos įvykio vietos apžiūros metu. Lojantis šuo ir iš to kilęs konfliktas nesudarė pagrindo eiti į P. sklypą ir spręsti konfliktą jėga.

Motyvuojamoji dalis

BK 28 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Sprendžiant klausimą, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, nustatytina, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. BK 28 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui ar siekiant apginti kitą asmenį; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (gyvybė, sveikata, nuosavybė ir pan.), o jo pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, puolimui ir gynybai naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan.

Nagrinėjamu atveju vertinant kėsinimosi pobūdį darytina išvada, kad buvo kėsinamasi tiek į G. P. sveikatą, tiek į R. P. sveikatą pažeidžiant tokią vertybę, kaip žmogaus sveikata. Vertinant pagal šį kriterijų matyti, kad gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį. Taip pat vertintina ir tai, jog P. yra gerokai vyresni, kas patvirtina, kad ji buvo silpnesnė pusė ne tik dėl sutuoktinio sveikatos, bet ir dėl amžiaus. Be to, abi pusės naudojo fizinę jėgą, konfliktas truko neilgai, abiejų pusių veiksmai nebuvo itin intensyvūs. Tai, kad R. P. suduoti smūgiai sukėlė sunkesnes pasekmes nei V. U. suduoti smūgiai, nereiškia, kad buvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Svarbu tai, kad nėra aiškaus neatitikimo tarp kėsinimosi ir gynybos. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, R. P. veiksmai V. U. atžvilgiu vertinami kaip būtinoji gintis.

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo V. U. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o R. P. atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina, esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir BK 28 straipsnyje numatytai aplinkybei – būtinajai ginčiai.

Ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 57,18 Eur civilinį ieškinį dėl padarytos žalos už V. U. gydymą (2 t., b. l. 53-53-55). Šiuo atveju nutraukus bylą R. P. atžvilgiu, ieškinys dėl žalos priteisimo paliktinas nenagrinėtu, paliekant teisę civiliniam ieškovui pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl 127,89 Eur išlaidų priteisimo iš V. U. (3 t., b. l. 21-23). Šis prašymas netenkintinas, kadangi V. U. pagal susitarimą gynė advokatas Petras Matažinskas, o paskirtas advokatas E. S. nei viename posėdyje nedalyvavo.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. U. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinis nesunkus nusikaltimas.

Kaltinamasis anksčiau neteistas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias bei bylos aplinkybes, jam skirtina viešųjų darbų bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. U. (V. U.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti viešųjų darbų bausmę šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Baudžiamąją bylą R. P. atžvilgiu, kaltintos pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį nutraukti, esant Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnyje numatytai aplinkybei – būtinajai ginčiai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl žalos priteisimo palikti nenagrinėtu, paliekant teisę civiliniam ieškovui pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.