- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-10
- Bylos Nr.
- ATP-284-511/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00841-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Z. Y. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-19 nutarimo, kuriuo Z. Y. už Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 4000 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-19 nutarimu Z. Y. už ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 4000 Lt bauda.
Skundžiamu teismo nutarimu nustatyta, kad Z. Y., būdamas direktoriumi, neužtikrino, kad nuo 2014-03-01 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklausančioje kavinėje ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), S. B. dirbtų virėja UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai tik po to, kai sudaryta ir pasirašyta darbo sutartis su šia įmone, darbuotojui įteiktas antrasis darbo sutarties egzempliorius, išduotas tapatybę patvirtinantis dokumentas – darbo pažymėjimas bei pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tuo Z. Y. pažeidė LR Darbo kodekso 98 str. 1 dalies 1, 2 punktus, 99 straipsnio 2, 3, 6 dalis.
Šalies argumentai
Z. Y. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-19 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, kad teismas visiškai netyrė, ar buvo pažeistas teismų praktikos suformuluotas nelegalaus darbo objektas. Užuot siejęs pareiškėjo veiką su nelegalaus darbo objektu, teismas analizavo S. B. atliekamas darbo funkcijas, ar jos atitiko darbo sutarties sąlygas. Teigia, kad darbuotojo darbo funkcijos, nesutampančios su darbo sutartimi nustatytomis funkcijomis, negali reikšti nelegalaus darbo. Tai tegali būti ginču dėl darbo atlikimo pakeistomis darbo sąlygomis. Apelianto teigimu, nors ir laikant, kad S. B. dirbo ne tomis sąlygomis, dėl kokių buvo sutarta, tai negalima konstatuoti, jog ji buvo sąmoningai neįdarbinta. Nelegalaus darbo požymių, inkriminuojamų pareiškėjui ir nustatytų įstatymuose (dėl nesudarytos rašytinės darbo sutarties, nepranešimo Sodrai ir kt.), visete nėra nurodyta, kad tai taip pat darbas pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, tačiau nepadarius atitinkamo darbo sutarties pakeitimo. Todėl teismo argumentacija, kad nelegalų darbą atskleidžia darbas pakeistomis darbo sąlygomis, nėra pagrįsta jokiais teisės aktais.
Apeliantas mano, kad S. B. darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tačiau pagal darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, negalėjo būti traktuojamas kaip nelegalus. Apelianto teigimu, šioje situacijoje galimai buvo galima svarstyti, ar nebuvo pagrindas taikyti atsakomybę pagal ATPK 41 str. „Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmonės įstatymo pažeidimas“. Nurodo, kad 2014-01-03 ZŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė negyvenamųjų patalpų 180 m², esančių (duomenys neskelbtini), jose esančių inventorių, įrengimų nuomos sutartį, galiojančią nuo 2014-03-01 iki 2019-03-30. Patalpos ir įrengimai perduoti kavinės veiklos tikslui. Iki šios sutarties sudarymo šių patalpų nuomotoju buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdė tokią pat veiklą – teikė viešojo maitinimo paslaugas. Pernuomojus patalpas bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, daugelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje dirbusių darbuotojų nutraukė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartis ir jas sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“. S. B. nesutikus nutraukti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusprendė išnuomoti S. B. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Įforminti S. B. nuomą nuspręsta 2014-03-01 Kavinės įrangos nuomos sutartimi ir technologinių kalkuliacinių kortelių panaudos sutartimi Nr. 20140301/1. Šios sutarties 3 p. nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 mėnesius (t.y. iki 2014-04-30) skiria atsakingą asmenį virėją-technologę S. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvo apmokymui dirbti su išnuomojamais įrengimais, įranga ir patiekalų gaminimo technologinėmis-kalkuliacinėmis kortelėmis, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal šios sutarties 4 p. S. B. darbo laikas turi būti suderintas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvo darbo laiku bei jos darbo grafikas iškabintas informacinėje lentoje susipažinimui. S. B. teigia nieko nežinanti apie jos išnuomojimą kitai įmonei, tačiau šiuos teiginius paneigia pats faktas, kad ji ėjo į darbą, pakluso UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkai, vykdė darbines funkcijas. Šių darbo santykių specifika buvo tokia, kad atlyginimą S. B. mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apelianto manymu, toks verslo subjektų sandoris iš esmės nepažeidė jokių teisės aktų bei atitiko LR įdarbinimo per laikinas įdarbinimo įmones įstatymą nustatytus reikalavimus.
Apelianto nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitiko darbdaviui keliamus reikalavimus. Darbuotojui laikinojo įdarbinimo įmonė (šiuo atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“) moka sulygtą darbo užmokestį, o faktiškai darbuotojas dirba pas kitą asmenį (darbo naudotoją), laikydamasis pastarojo darbo tvarkos. Darbo naudotojas prižiūri ir vadovauja laikinojo darbuotojo darbui. Šio įstatymo 6 straipsnis nustato, kad įdarbinimo įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir darbo naudotojo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) santykiai grindžiami jų raštu sudaryta laikinojo įdarbinimo sutartimi. Šioje sutartyje turi būti nurodoma laikinojo darbuotojo kvalifikacija, darbo funkcijos, darbo režimas, laikinojo darbuotojo mokymo, siuntimo ir atšaukimo iš darbo, dirbto darbo naudotojui, tvarka. Tokios sutarties požymiai iš esmės atitinka šalių sudarytą 2014-03-01 Kavinės įrangos nuomos sutartį ir technologinių kalkuliacinių kortelių panaudos sutartį Nr. 20140301/1. Apelianto manymu, teismas netinkamai 2014-03-01 Kavinės įrangos nuomos sutartį ir technologinių kalkuliacinių kortelių panaudos sutartį Nr. 20140301/1 vertino kaip niekinę, nes ji taip negali būti vertinama, kol nėra atitinkamo teismo sprendimo, pripažinusio šią sutartį negaliojančia.
Skunde teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepažeidė nei įsipareigojimų, nei draudimų, be to, pareiškėjo atsakomybė buvo kildinama ne iš šio įstatymo pažeidimo, o dėl nelegalaus darbo.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, jo nurodytų įrodymų, teisės aktų visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad S. B. dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ legaliai.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) atsiliepimu į Z.Y. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-19 nutarimą palikti nepakeistą. Teigia, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad teismas pagrįstai rėmėsi nelegaliai dirbusios darbuotojos S. B., liudytojų (pareigūnų) parodymais bei rašytiniais bylos įrodymais, detaliai ir visapusiškai išanalizavo visas aplinkybes, apklausė visus liudytojus, įvertino surinktų įrodymų visumą, byloje esančius prieštaravimus ir aplinkybes dėl jų atsiradimo, todėl padarė teisingą išvadą, kad S. B. dirbo nelegaliai, o pareiškėjas leido jai tokį darbą dirbti.
Pažymi, kad šios bylos įrodymų vertinime reikšmingą vietą užima pirminis rašytinis S. B. paaiškinimas, jos bei pareigūnų D. P. ir A. L., atlikusių operatyvų patikrinimą, parodymai teisme. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių S. B. ar operatyvų patikrinimą atlikę pareigūnai galėtų sakyti netiesą, todėl nėra pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais S. B. bei pareigūnų parodymais.
Teismas pagrįstai konstatavo, kad Kavinės įrangos nuomos sutartis ir technologinių-kalkuliacinių kortelių panaudos sutartis Nr. 20140301/1 vertintina kaip niekinė, nes nėra pasirašyta pačios S. B. ir ji su šia sutartimi nebuvo supažindinta, be to, kaip matyti, nėra nurodyta ir šios sutarties sudarymo data, nepateikti duomenys apie šio susitarimo įregistravimą nustatyta tvarka. Jei tikėti minėta sutartimi, S. B. atliekamas virėjos darbas ne tik išėjo už aukščiau minėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Bendrovės susitarimo ribų, nes pagal šios sutarties 3 punktą, S. B. skiriama kolektyvo apmokymui (dirbti su išnuomojamais įrenginiais, įranga ir patiekalų technologinėmis-kalkuliacinėmis kortelėmis, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“), bet ir neatitiko 2007-08-07 darbo sutartyje Nr.87 (pakeitimas nuo 2010-08-02) nurodytų virėjos - technologės pareigų, nes atliko kitas darbines funkcijas: faktiškai gamino patiekalus, tvarkė virtuvę. VMI manymu, teismas teisingai įvertino Z. Y. ir liudytojų O. P., S. P., V. V. teisme duotus parodymus.
Pagrindinis Pareiškėjo pateikto skundo argumentas, kad Bendrovėje nebuvo dirbamas nelegalus darbas, S. B. buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o dirbo bendrovės naudai pagrįstai ir teisėtai, yra grindžiamas 2011-05-19 LR įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo Nr. XI-1379 nuostatomis. Inspekcijos nuomone, tokie argumentai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės dėl leidimo dirbti nelegalų darbą bei laikytini gynybine pareiškėjo pozicija. Nei protokolo surašymo metu, nei bylos nagrinėjimo metu Z. Y. nebuvo minėjęs bei nepateikė jokių įrodymų, kad tarp pareiškėjo atstovaujamos bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta raštiška laikinojo įdarbinimo sutartis, kaip tai numato 2011-05-19 LR įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo Nr.XI-1379 6 str. 1 d. Be to, Inspekcijos turimais duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įregistravusi įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones veiklos bei vadovaujantis minėto įstatymo 11 str. 1 d. nustatyta tvarka ir terminais nėra pateikusi informacijos apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių.
Inspekcijos nuomone UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos darbo sutarties su S. B. negalima vertinti kaip laikinojo darbo sutarties, nes ji neatitinka tokiai sutarčiai keliamų reikalavimų (LR įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo Nr. XI-1379 2 str. 4 d.), o S. B. negalima laikyti laikinuoju darbuotoju kaip tai apibrėžia minėto įstatymo 2 str. 2 d. Todėl negalima teigti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones veiklą, o S. B. buvo įdarbinta pareiškėjo atstovaujamoje bendrovėje remiantis LR įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymu.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliantas, neigdamas savo kaltę bei sau palankiai dėstydamas bylos aplinkybių vertinimą, nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 41³ str. 1 d. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs turimą bylos medžiagą, konstatuoja, kad skundžiamu 2014-05-19 nutarimu teismas, pripažindamas Z. Y. kaltu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, kuriuo pagal Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties, arba darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (DK 98 str. 1 d. 2 p.).
Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Taip pat pabrėžtina, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai pripažino Z. Y. kaltu dėl administraciniame kaltinime nurodyto nelegalaus darbo. Jo kaltę neginčijamai įrodo byloje esantys ir teismo posėdyje nešališkai ištirti įrodymai: operatyvaus patikrinimo pažyma, administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojų parodymai, S. B. paaiškinimas ir jos parodymai teisme, rašytiniai dokumentai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Z. Y. kaltės, išklausė tiek jo paties, tiek ir liudytojų paaiškinimus, ištyrė rašytinius dokumentus, kurių visumos analizės pagrindu konstatavo nelegalaus darbo sudėtį pažeidėjo veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartoja. Skunde pateikiami apelianto argumentai nėra nauji ir skundžiamu teismo nutarimu jie jau buvo įvertinti. Skundą nagrinėjantis teismas su apylinkės teismo išvadomis bei argumentais sutinka. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą nenustatė aplinkybių, kurios pagal skundo argumentus turėtų būti aiškinamos Z. Y. naudai.
Byloje esantys duomenys, taip pat ir paties apelianto parodymai, patvirtina, jog S. B. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kavinėje šios įmonės naudai, nesant sudarytos tarp jų darbo sutarties. Byloje esanti darbo sutartis patvirtina tik S. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbinius santykius.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoji 2014-03-01 Kavinės įrangos nuomos sutartis ir technologinių kalkuliacinių kortelių panaudos sutartis Nr. 20140301/1 iš esmės atitinka S. B. laikinojo įdarbinimo sutarties požymius, tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti. Pagal Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo nuostatų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi laikinojo įdarbinimo įmonės statuso, o tarp šios bendrovės ir S. B. 2007-08-07 sudarytoji daugiau nei šešerius metus galiojanti darbo sutartis negali būti prilyginta minėtame įstatyme reglamentuotai laikinojo darbo sutarčiai. Taip pat pažymėtina, kad jokie duomenys nepatvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdžius Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatyme įtvirtintas įdarbinimo įmonės pareigas ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdžius laikinojo darbo naudotojo įpareigojimus.
Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo teiginiu, kad 2014-03-01 Kavinės įrangos nuomos sutartis ir technologinių kalkuliacinių kortelių panaudos sutartis Nr. 20140301/1 yra niekinė, nes nėra teismo sprendimo pripažinti šią sutartį negaliojančia. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje minėtos sutarties vertinimas pateiktas darbo santykių ir juos reglamentuojančių teisės aktų, o ne Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso reguliuojamų santykių kontekste, ir šiuo požiūriu toks vertinimas iš esmės yra teisingas.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą pripažinti Z. Y. kaltu padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą.
Kadangi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-19 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-19 nutarimą palikti nepakeistą ir Z. Y. skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.