Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.3.; 1.1.7.2.4.; 1.2.25.4.3.; 2.1.10.1.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.; 2.1.16.1.8.; 2.3.6.4.5.

Kėdainių rajono apylinkės teismas

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 27 d.

V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. kovo 30 d. apie 16 val., V. J., Kėdainių m., Pramonės-Biochemikų gatvių sankryžoje, vairuodamas UAB „Nordea Finance Lithuania“ priklausantį automobilį DAF FA LF 45.250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio buvo prikabinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti priekaba Mueller Mitteltal, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 158 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu ir privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu (KET 158), nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiavo iš šalutinės Biochemikų gatvės į sankryžą, nepraleido pagrindine Pramonės gatve prie sankryžos artėjančio automobilio VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo J. A. K. ir su juo susidūrė, dėl ko, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio VW Vento vairuotojui J. A. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o keleivei D. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Iš draudimo poliso Nr. LT/AYA8435187 matyti, kad sunkvežimis DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustas draudimo bendrovėje „PZU Lietuva“, draudimas galiojo iki 2013-02-13 (I t. b.l. 32). Iš UAB „Tuvlita“ pažymos matyti, kad transporto priemonė DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka techninius reikalavimus (I t. b.l.33).

Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisykles pažeidžiančius veiksmus kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai ne kas kita, o vairuotojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lemia padarinių atsiradimą. BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo – tiesioginis objektas – saugus kelių eismas (ar transporto priemonių saugus eksploatavimas), kurį teisiškai reglamentuoja atitinkamos taisyklės. Kelių eismo taisyklių paskirtis – užtikrinti tokį transporto priemonių eismo reguliavimą, kad būtų užkirstas kelias žalai padaryti, kad asmuo, vairuojantis didesnį pavojaus šaltinį, nekeltų grėsmės kitiems eismo dalyviams, aplinkai. Taigi sprendžiant, kokie veiksmai (ar neveikimas) sudaro eismo saugumo taisyklių pažeidimą, visų pirma tenka vadovautis atitinkamu teisės aktu, konkrečia jo norma. Šiuo atveju nustatyta, kad V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto ir 158 punkto, kuriuose nurodyta, kad būdamas eismo dalyviu asmuo privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.) bei važiuodamas nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu (KET 158 p.). Nukentėjusiųjų parodymais, rašytiniais įrodymais buvo nustatyta, kad kaltinamasis, ko ir pats neneigė, vairuojamu vilkiku šalutiniu keliu privažiavęs prie sankryžos ir vilkiko nesustabdymas, tai yra neįsitikinęs eismo saugumu, įvažiavo į pagrindinį kelią, kuriuo tuo metu automobiliu važiavo nukentėjusieji, dėl ko abi transporto priemonės susidūrė ir sunkiai bei nesunkiai buvo sužaloti lengvuoju automobiliu važiavę nukentėjusieji. Nukentėjusieji patvirtino, kad dėl mažo atstumo, kuriam esant vilkikas išvažiavo iš šalutinio kelio, susidūrimo su vilkiku išvengti nebuvo jokios galimybės. Akivaizdu, kad ne vienerių metų vairavimo patirtį turintis kaltinamasis, vairavęs padidinto pavojaus šaltinį - sunkiasvorę transporto priemonę, matęs kelio ženklą, kad jis važiuoja šalutiniu keliu, artėdamas prie pagrindinio kelio, todėl privalėdamas būti itin atidus ir sutelkti ypatingą dėmesį į tai, ar pagrindiniu keliu nevažiuoja kitas eismo dalyvis, į pagrindinį kelią privalėdamas įvažiuoti tik visiškai įsitikinęs, jog pagrindiniame kelyje nėra eismo dalyvio, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, byloje nenustačius jokių objektyvių kliūčių (kelio defektai, kelio aplinkos specifika, gamtos jėgos), kurios būtų užkirtusios galimybę įsitikinti eismo saugumu, pažeidė elementarų KET reikalavimą duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei ir tai tapo eismo įvykio kilimo priežastimi.

Kaltinamojo ir jo gynėjo, civilinės atsakovės atstovės reikalavimas byloje paskirti ekspertizę tikslu nustatyti ar eismo įvykio kilimui ir nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo sunkumui neturėjo įtakos tai, kad nukentėjusieji galimai nebuvo prisisegę saugos diržų, viršijo saugų greitį, todėl negalėjo savalaikiai sustabdyti automobilio, civilinės atsakovės atstovės reikalavimas, kad teismas išreikalautų dokumentus, liečiančius nukentėjusiojo J. A. K. sveikatos būklę, sveikatos tikrinimą, neįgalumo (iki eismo įvykio) suteikimo jam aplinkybes, teismo įsitikinimu yra nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad įvykio vietoje nukentėjusiojo vairuoto automobilio stabdymo žymių neužfiksuota. Teismo medicinos specialistas nurodė, kad įvykus susidūrimui užsisegto saugos diržo pėdsakų ant nukentėjusiųjų kūno gali ir nelikti. Teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje išnaudoti visas įstatymuose numatytas įrodinėjimo priemones bei būdus. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis Nr. 2K-114/2008). Šioje byloje nėra pagrindo daryti išvados, kad visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti aplinkybės šio proceso metu buvo nenustatytos ar nustatytos nepatikimai. Abu nukentėjusieji kategoriškai patvirtino, kad jie buvo prisisegę saugos diržus, jų aiškinimo nepaneigė ir apklaustas teismo medicinos specialistas. Tačiau tai, ar nukentėjusieji buvo prisisegę saugos diržus, ar nukentėjusysis J. A. K. pagal savo sveikatos būklę galėjo dirbti taksi vairuotoju, saugiai vežti keleivius, kokiu greičiu jis važiavo, nagrinėjamoje situacijoje, teismo įsitikinimu, nėra aplinkybės, pagal kurias sprendžiama apie kaltinamojo eismo saugumo taisykles pažeidžiančių veiksmų buvimą ar nebuvimą. Nukentėjusieji savo parodymus patvirtino davę priesaiką dėl melagingų parodymų davimo, o neatitikimai (nurodant metrus iki susidūrimo, sumaišant kelio puses) jų parodymuose, teismo įsitikinimu, įvykio situacijos vertinimo nekeičia. Nėra jokių duomenų ir jokio pagrindo teigti, kad toje įvykio situacijoje nukentėjusiojo (ar nukentėjusiųjų) veiksmai neatitiko KET reikalavimų. O jeigu tokie nukentėjusiojo (ar nukentėjusiųjų) veiksmai ir būtų buvę nustatyti, tai yra viršytas leistinas greitis, nepanaudoti saugos diržai, kt., akivaizdu, kad šie veiksmai patys savaime nebūtų sukėlę eismo įvykio, jeigu KET nebūtų pažeidęs kaltinamasis. Jeigu kaltinamasis būtų laikęsis KET reikalavimų, tai yra kaltinamojo vairuojamas vilkikas nebūtų įvažiavęs iš šalutinio į pagrindinį kelią ir užkirtęs kelią pagrindiniu keliu važiavusiems nukentėjusiesiems, kurie dėl tokių kaltinamojo veiksmų automobiliu atsitrenkė į kaltinamojo vairuotą vilkiką, nebūtų įvykęs eismo įvykis, nebūtų vėlesnių to sąlygotų veiksmų eigos bei atitinkamai – nebūtų sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata bei nebūtų kilę kiti kaltinime nurodytieji padariniai. Todėl akivaizdu, kad kaltinamojo KET pažeidžiantys veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis, eismo saugumo taisykles pažeidžiantys kaltinamojo veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Tai patvirtino ne tik apklaustų asmenų parodymai, bet ir teismo medicinos specialisto išvados, kuriose nurodyta, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio VW Vento vairuotojui J. A. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o keleivei D. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų sunkumo, nustatyto teismo medicinos specialisto išvadose, pagrįstumo niekas neginčijo, paminėti rašytiniai įrodymai abejonių nekelia.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikaltimas neatsargus, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis po eismo įvykio ėmėsi priemonių užtikrinti, kad nukentėjusiesiems būtų suteikta medicininė pagalba, tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis tik iš dalies pripažino savo kaltę, kas rodo, jog kaltinamasis nejaučia nuoširdžios užuojautos ir atgailos dėl nukentėjusiųjų sužalotos sveikatos. Taip pat, nors kaltinamasis 2004-05-10 ir buvo nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. (nedavė kelio gretima juosta važiuojančiai transporto priemonei, I tomas, b. l. 106), teismas daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės ir duomenys apie kaltinamąjį rodo, kad eismo įvykis buvo ne atsitiktinis, bet dėsningas atvejis jo vairavimo praktikoje. Kaltinamasis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteistas, nors yra darbingas, tačiau nedirba, darbo biržoje neregistruotas, augina du nepilnamečius vaikus.

Esant šioms aplinkybėms kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, paskiriant už neatsargų nusikaltimą galimos skirti baudos vidurkį (LR BK 47 str. 3 d. 5 p.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas, b.l.102), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiųjų ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Asmuo, kurio veika susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku (darbdaviu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007). Kadangi didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdavys ir turi atsakyti (CK 6.270 str.). Pagrindą, kodėl už žalą atsako ne darbuotojas, padaręs žalą, bet jį pasamdęs darbdavys, nustato ir LR CK 6.264 straipsnis. Civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikui) neperžengiant draudimo sumos ribų (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Civilinė atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo atveju buvo į eismo įvykį pakliuvusio vilkiko, tai yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, ko neginčijo civilinės atsakovės atstovas (I t. b. l. 47,48), patvirtina rašytinis įrodymas (I t. b.l. 43), civilinės atsakovės paaiškinimai dėl civilinio ieškinio (II t. b. l. 6-8). Nustatyta, kad vilkiką vairavęs kaltinamasis eismo įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, eismo įvykį sukėlė atlikdamas savo darbines funkcijas. Draudimo įmonė nukentėjusiesiems atlygimo visą įstatymo ribose (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. - 2500 eurų) numatytą neturtinę žalą (I t. b. l. 182-194).

Pasekmės. Teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ar (ir) dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmės turi būti įvertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu (pvz. kokią jos įtaką turės nukentėjusiojo profesinei ar kt. veiklai ir t. t.) Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju turi būti įvertintas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos atstatymo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Nustatant, ar nukentėjusiesiems buvo padaryta neturtinė žala atsižvelgiama į teismo medicinos ekspertizėse nustatytą dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų nukentėjusiesiems padarytą – J. A. K. – sunkų (dėl politrauminio II-tro juosmeninio slankstelio lūžimo, lydimo nervų šaknelių pažeidimo, skeveldrinio kairio blauzdikaulio intrasąnarinio lūžimo, dešinės girnelės lūžimo, muštinės veido žaizdos, nosikaulių lūžimo, plėštinės apatinės lūpos žaizdos) sveikatos sutrikdymą, nes dėl patirtos politraumos, lydimos trauminio šoko, II juosmeninio slankstelio lūžimo su nervų šaknelių pažeidimu, buvo realus pavojus jo gyvybei, o nukentėjusiajai D. L. – nesunkų (dėl kairio stipinkaulio lūžimo, atviro dešinės blauzdos išorinio ir vidinio kulkšnių lūžimo, šokikaulio išnirimo) sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjęs J. A. K. paaiškino, jog dėl traumos jis 4 mėnesius negalėjo judėti, negalėjo savimi pasirūpinti, buvo gulintis ligonis, ką be nukentėjusiojo parodymų, patvirtina byloje esantys: teismo medicinos specialisto išvada, medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, jog J. A. K. dėl eismo įvykyje patirtos traumos į Kėdainių ligoninę atvežtas 2012-03-30, jam fiksuojami dideli skausmai (I t. b.l. 91-92), 2012-03-30 pervežtas į Kauno klinikas, kur gydėsi iki 2012-04-19, 2012-04-10 buvo atlikta kojos operacija (osteosin?tezė [? osteo... + gr. synthesis — sujungimas], lūžusio kaulo lūžgalių sujungimo vinimis, viela arba plokštelėmis operacija), išleidžiant iš ligoninės rekomenduotas gulimas rėžimas 2 mėn., kojos imobilizacija su įtvaru – 4 mėn. (II t. b.l. 31), nuo 2012-04-19 iki 2012-05-18 (24 dienas) gydytas reabilitacijos sanatorijoje, kur, kaip gulinčiam ligoniui, buvo reikalinga kitų asmenų priežiūra, savarankiškumo testas atvykus 5, išvykstant - 6 balai (II t. b.l. 30). Nukentėjęs nurodė, jog po traumos 2012-03-30 iš patalo jis pakilo tik rugpjūčio mėnesį, jį turėjo slaugyti ir slaugė žmona bei dukra. Šiuo metu taip pat jaučia skausmus, skauda ir galvą, vartoja vaistus nuo skausmo, negali daug vaikščioti, nes paeina 30 metrų ir jam sutinsta kojos, jam dar turi būti atlikta viena operacija plokštelei iš kojos išimti. Paaiškino, kad nors iki įvykio ir buvo nustatyta neįgalumas dėl aukšto kraujospūdžio, tačiau tai jam dirbti netrukdė, jis dirbo taksi vairuotoju, o dabar po patirtos traumos dirbti jau nebegali, nes nebeklauso kojos, skauda stuburą, todėl savo taksi įmonę turi išregistruoti. Nukentėjusioji D. L. paaiškino, jog dėl traumos ji taip pat patyrė didelius nepatogumus, negalėjo judėti, negalėjo pati savimi pasirūpinti, prarado bendravimo galimybes, ką be nukentėjusiosios parodymų, patvirtina byloje esantys: teismo medicinos specialisto išvada, medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, jog D. L. dėl eismo įvykyje patirtos traumos į Kėdainių ligoninę atvežta 2012-03-30, 2012-03-31 pervežta į Kauno klinikas, kur gydėsi iki 2012-04-23, 2012-03-31 atlikta uždara kairio stipinkaulio lūžgalio repozicija (repozicija [lot. repositio – atstatymas], pasislinkusios iš normalios vietos kūno dalies atitaisymas, pvz., lūžusio kaulo ?), dešinės čiurnos vidinio kulkšnies atvira repozicija bei osteosintezė (osteosin?tezė [? osteo... + gr. synthesis — sujungimas], lūžusio kaulo lūžgalių sujungimo vinimis, viela arba plokštelėmis operacija), 2012-04-13 operuota: atlikta kairio stipinkaulio osteosintezė, 2012-04-16 atlikta dešinės blauzdos abiejų kulkšnių osteosintezė, 2012-04-23 išleista ambulatoriniam gydymui (I t. b.l. 84-85, II t. b.l. 32). Medicininiuose dokumentuose pažymėtas nukentėjusiosios jaučiamas fizinis skausmas, atviro lūžio metu pro žaizdą išlindęs blauzdikaulis. Nukentėjusioji 2012-04-23 išrašyta stacionariam reabilitaciniam gydymuisi, rankos riešas imobilizuotas 3 sav., 2 mėn. riboti krūvį dešinei rankai, rekomenduota kojos (čiurna) mankštą pradėti po 2 mėn., po 7 sav. šalinti sraigtą (II t. b.l. 32). Nukentėjusioji Kauno klinikose dėl patirtų sužalojimų vėl gydėsi nuo 2012-06-20 iki 2012-06-27, stacionarizuota skubos tvarka, skundėsi kojos sąnario sustingimu, sutrikusia dešinės kojos funkcija, kairio riešo skausmu; pažymėtas nukentėjusiosios jaučiamas fizinis skausmas ir negalėjimas judėti dėl skausmo; 2012-06-22 nejautroje atlikta operacija, pašalintos medicininės konstrukcijos, išleidžiant rekomenduotas reabilitacinis gydymas, pažymėta, kad gydymas gali užtrukti 4-6 mėnesius (II t. b.l. 33). Išraše iš ambulatorinės knygelės nurodyta, kad nukentėjusioji po patirto streso turi odos sveikatos problemų (II t. b.l. 34). 2013-01-14 nukentėjusioji kreipėsi į medikus dėl šlubavimo po 2012-03-30 patirtos traumos, gydytojų pažymėta, kad nukentėjusiosios čiurnos sąnarys patinęs, judesiai skausmingi, paskirti vaistai (II t. b.l. 35,36). Nukentėjusioji nurodė, jog po traumos 2012-03-30 jai jau darytos penkios operacijos, laukia dar ir šešta operacija, po įvykio ji negalėjo vaikščioti 4 mėnesius, ją turėjo slaugyti vyras, kuris negalėjo dirbti. Šiuo metu jai labai skauda koją, kuri yra deformuota, sutinusi, negali daug vaikščioti, negali gauti nusipirkti tinkamos avalynės, jai nesilanksto ranka, negali net kibiro vandens atsinešti, skauda nugarą, vartoja vaistu nuo skausmo, turi problemų ir su atmintimi, mano, kad taip yra dėl darytų operacijų („narkozių“ - anestezijos) poveikio. Nurodė, kad ji negali dirbti, todėl nesiregistruoja į darbo biržą, nes negalėtų dirbti pasiūlyto darbo, šiuo metu gauna labai mažas pajamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesant pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtina ir rašytiniai įrodymai, darytina išvada, jog nukentėjusieji dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų patyrė ypatingas fizines kančias, kentė didelius skausmus, patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, patyrė nepatogumus dėl sužaloto kūno bei likusiais po sužalojimo nemaloniais fiziniais pokyčiais. To iš esmės neneigia ir civilinis atsakovas (II t. b.l. 7). Įvykio aplinkybių ir su juo susijusių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusiųjų eismo įvykyje patirti pakankamai sunkūs sveikatos sužalojimai, (atsižvelgiant ir į tai, kad jau iki eismo įvykio nukentėjusieji nebuvo geros sveikatos, turėjo sveikatos problemų, buvo neįgalūs) ir praradimai yra reikšmingi. J. A. K. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo buvo iškilęs realus pavojus gyvybei, tai yra tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių. Abu nukentėjusieji pakankamai ilgą laiką gydėsi, patyrė ne vieną medicininę intervenciją, negalėjo judėti, gyventi aktyvaus socialinio gyvenimo, jais turėjo rūpintis kiti asmenys, o ir šiuo metu nėra atsistačiusi jų sveikata, jie negali užsiimti darbine veikla, nors J. A. K., ir būdamas neįgalus, iki įvykio sugebėjo dirbti ir dirbo taksi vairuotoju, o D. L. buvo registruota darbo biržoje. Dėl nurodytų aplinkybių akivaizdžiai yra pablogėjusi nukentėjusiųjų gyvenimo kokybė. Visa tai patvirtina, kad nukentėjusiesiems neturtinė žala buvo padaryta.

Žalą padariusio asmens kaltė. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis, už kurio veiksmų pasekmes materialiai atsakingas asmuo turi pareigą atlyginti žalą, padarė ne tyčinį, bet neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, tai yra kaltinamasis sąmoningai nesiekė nukentėjusiesiems sutrikdyti sveikatą ir dėl to sukelti jiems fizines ir dvasines kančias. Kaltinamasis eismo įvykio metu buvo blaivus, po įvykio nukentėjusiesiems iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kaltinamojo vairuota transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga.

Už žalą atsakingo asmens turtinė padėtis. Teismas atsižvelgia ir į civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę padėtį, tame tarpe ir į įmonės turimą ilgalaikį turtą, į skolininkų įmonei skolingą sumą, į tai, kad įmonė turi skolų dėl lizingo (finansinės nuomos) ar panašių įsipareigojimų, tai yra įvertino savo turtinę padėtį prisiimdama tokias pareigas (II t. b.l. 9-14). Teismas atkreipia dėmesį, kad nustatant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo materialiai už kaltininką atsakingo asmens turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leistų spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Iš civilinio atsakovo teismui pateiktų 2010-2012 metų I pusmečio dokumentų, pasirašytų direktoriaus, (II t. b.l. 9-14) nėra galimybės daryti vienareikšmiškos išvados, kad civilinio atsakovo turtinė padėtis ateityje nepagerės, o teismo nustatytas žalos nukentėjusiesiems dydis juridiniam asmeniui - įmonei būtų visiškai nebepakeliama našta. Teismas atsižvelgia į įmonės sąmoningai pasirinktą veiklą, kuri akivaizdžiai susijusi su pakankamai rizikinga veikla, tai yra veikla pervežant krovinius padidinto pavojaus šaltiniais, atsižvelgia į tai, kad įmonės teikiamos pervežimo paslaugos rinkoje yra paklausios. Atsižvelgia ir į tai, kad civilinis atsakovas nukentėjusiesiems neatlygino nė dalies jų prašomos atlyginti žalos, nors tokią galimybę turėjo.

Turtinės žalos dydis. Draudimo bendrovė nukentėjusiesiems atlygino draudimo bendrovės nustatytą turtinę žalą, tai yra civiliniam atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiga nukentėjusiesiems atlyginti turtinę žalą nekyla. Nukentėjusiesiems, kaip nurodyta draudimo bendrovės teismui pateiktuose dokumentuose (I t. b.l. 182-184, 186-194), buvo atlyginta: J. A. K. 5794,11 Lt, o D. L. – 1849,94 Lt turtinės žalos.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo, kt. kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad abiem nukentėjusiesiems neįgalumas jau buvo nustatytas iki eismo įvykio (II t. b.l. 29) ir duomenų apie tai, kad įvykio metu patirti sužalojimai šiuo metu turi įtakos nukentėjusiųjų jau nustatytam neįgalumo laipsniui, byloje nėra. Taip pat atsižvelgia, kad teismui nebuvo pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad nukentėjusiųjų sveikata dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nebeatsistatys ar dar labiau pablogės, kad nukentėjusieji ateityje nebegalės gyventi pilnaverčio gyvenimo.

Pagal LR CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą didelis nukentėjusiojo neatsargumas pripažįstamas pagrindu žalos atlyginimui sumažinti arba visiškai atsisakyti ją atlyginti. Spręsdamas apie nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą teismas įvertina, kad byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų nukentėjusiųjų elgesį kelyje vertinti kaip labai (didelis neatsargumas) neatsargų. Nėra jokio pagrindo teigti, kad žalos atsiradimo svarbiausia priežastis buvo kalti nukentėjusiojo (ar abiejų nukentėjusiųjų) veiksmai, kas eliminuoja bet kokią galimybę civilinio ieškinio dėl didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos atlyginimo atmetimui, taip pat būtent tuo pagrindu neleistų teismui ir ieškinio sumažinti.

Sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad žalą padariusio ar už jo veiksmus atsakingo asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004, Aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai, neturi būti vartojama sąvoka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas nustato, kad J. A. K. atlygintinas neturtinės žalos dydis yra - 27000 Lt, o D. L. - 22000 Lt, į šias sumas neįskaitant draudimo bendrovės abiem nukentėjusiesiems atlygintos neturtinės žalos dydžio, nes mano, jog tokio dydžio kompensacija nėra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-95/2013) ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi civilinė atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiesiems atlygino įstatyme numatytą maksimalų neturtinės žalos dydį (I tomas, b.l.182), ką patvirtino ir patys nukentėjusieji, nukentėjusiųjų prašoma atlyginti neturtinė žala nukentėjusiesiems priteistina iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina neturtinė žala: J. A. K. 27000 Lt ir D. L. - 22000 Lt, į šias sumas neįskaitant draudimo bendrovės abiem nukentėjusiesiems atlygintos neturtinės žalos (2500 eurų), tai yra po 4316 Lt.

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš kaltinamojo V. J. priteistini 22,99 Lt valstybės naudai. Sutinkamai su BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidos (išlaidos advokato paslaugoms apmokėti), prašant nukentėjusiesiems ir jų atstovui, pripažintinos proceso išlaidomis, todėl turi būti priteistos iš kaltinamojo. Atstovavimo išlaidos grindžiamos pinigų priėmimo kvitais (I t. b.l. 158,159). Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų atstovo advokato teismui ruoštų ir pateiktų procesinių dokumentų kiekį, jo dalyvavimą visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, darytina išvada, kad prašomos priteisti sumos nėra per didelės, yra realios ir pagrįstos, todėl nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. A. K. ir D. L. iš kaltinamojo V. J. priteistina po 500 Lt išlaidų už advokato pagalbą. (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Nukentėjusiųjų atstovo prašymas palikti teisę nukentėjusiesiems kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl ateityje atsirasiančių turtinio pobūdžio išlaidų priteisimo nespręstinas, kadangi tokią teisę nukentėjusieji turi pagal Civilinio proceso kodeksą ir be teismo leidimo.

J. A. K. teisiamajame posėdyje pareiškė, kad jo automobilis VW Vento buvo paimtas ir Kėdainių raj. PK tyrėjos nurodymu saugomas automobilių saugojimo aikštelėje bei, kad tyrėja atsisakė jam automobilį grąžinti iki teismo, nori automobilį susigrąžinti. Automobilio paėmimo faktą patvirtina transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktas, iš kurio matyti, kad automobilį pridavė Kėdainių raj. PK tyrėja L. Č. (I t. b.l. 8, 56). Duomenų apie tai, kad automobilis būtų buvęs grąžintas nukentėjusiajam byloje nėra. Esant tokiai situacijai nukentėjusiojo automobilis VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), byloje nesant duomenų, kad jis būtų byloje saugomas kaip daiktinis įrodymas, grąžintinas nukentėjusiajam nuosprendžiui neįsiteisėjus. Nukentėjęs J. A. K. įpareigotinas saugoti automobilį iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-305 str., 307 str., teismas

nusprendė:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), ir nuteisti 38 (trisdešimt aštuonių) MGL (minimalių gyvenimo lygių arba bazinių socialinių išmokų), tai yra 4940 Lt (keturių tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimties litų) bauda.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), a. s. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, 27000 Lt (dvidešimt septynis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo J. A. K. naudai ir 22000 Lt (dvidešimt du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo D. L. naudai.

Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš kaltinamojo V. J. 22,99 Lt (dvidešimt du litus 99 ct) proceso išlaidų valstybei.

Priteisti iš kaltinamojo V. J. 500 Lt (penkis šimtus litų) J. A. K. ir 500 Lt (penkis šimtus litų) D. L. naudai nukentėjusiųjų atstovo (advokato) pagalbai apmokėti.

Automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį J. A. K., saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, grąžinti nukentėjusiajam J. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui neįsiteisėjus. J. A. K. įpareigotinas saugoti automobilį iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.