- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-418-245/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57383-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- V. S.
- Civilinis ieškovas
- K. P.
- Advokatai
- Pranas Vytautas Gineika
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje bei 215 straipsnio 1 dalyje ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje padarymą, jam paskirta 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėta švelnesnė bausmė ir subendrinta bausmė V. S. paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. S. paskirta 8 (aštuoneri) mėnesiai laisvės atėmimo.
Civilinio ieškovo K. P. pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. S. (toliau – V. S.) Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį kaltu pripažintas už tai, kad jis neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: galimai 2018 m. gruodžio 2 d., tiksliai nenustatytu metu ir laiku, bet ne vėliau kaip 11.40 val., prie parduotuvės „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens įgijo K. P. (toliau – K. P.) vardu išduotą „Swedbank“ Senior Maestro banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir PIN kodą, kuriuos tas asmuo jam padavė prašydamas patikrinti banko sąskaitoje esančių pinigų likutį ir juos nuimti už atlygį ir laikė su savimi iki kol neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas su svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, po to 2018 m. gruodžio 2 d., tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku grąžino nenustatytam asmeniui. Tokiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to, V. S. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas su svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, o būtent: 2018 m. gruodžio 2 d., apie 10.40.34 val., AB SEB bankui priklausančiame bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), apie 10.41.40 val., 10.42.56 val. AB „Swedbank“ bankui priklausančiame bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), nenustatyto asmens prašymu, siekdamas turtinės naudos neteisėtai panaudojo K. P. vardu išduotą AB „Swedbank“ Senior Maestro elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę, suvedė PIN kodą, taip suklaidindamas elektroninę banko sistemą, save pateikė kaip teisėtą banko sąskaitos naudotoją – K. P. ir taip patikrino K. P. sąskaitoje buvusių pinigų likutį. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2018 m. gruodžio 2 d. apie 11.44:36 val., AB „Swedbank“ bankui priklausančiame bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), nenustatyto asmens prašymu, siekdamas turtinės naudos neteisėtai panaudojo K. P. vardu išduotą AB „Swedbank“ Senior Maestro elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę, suvedė klaidingą PIN kodą, taip suklaidindamas elektroninę banko sistemą, save pateikė kaip teisėtą banko sąskaitos naudotoją – K. P. ir taip pasikėsino savo naudai įgyti K. P. priklausantį turtą – 200 Eur, tačiau turto neįgijo, nes suvedė klaidingą PIN kodą ir bankomatas pinigų neišdavė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, tame pačiame AB „Swedbank“ bankui priklausančiame bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas turtinės naudo, neteisėtai panaudojo K. P. vardu išduotą AB „Swedbank“ Senior Maestro elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę, suvedęs PIN kodą, taip suklaidindamas elektroninę banko sistemą, save pateikė kaip teisėtą banko sąskaitos naudotoją – K. P. ir apie 11.45.09 val., iš sąskaitos išgrynino K. P. priklausančius 200 Eur, 11.45.42 val., iš sąskaitos pasikėsino išgryninti K. P. priklausančius 1100 Eur, tačiau pinigų neišgrynino, nes buvo viršytas banko nustatytas grynųjų pinigų išėmimo dienos limitas ir bankomatas pinigų neišdavė, 11.45.57 val. iš sąskaitos išgrynino K. P. priklausančius 200 Eur, 11.46.26 val., iš sąskaitos pasikėsino išgryninti K. P. priklausančius 200 Eur, tačiau pinigų nepaėmė, nes buvo viršytas banko nustatytas grynųjų pinigų išėmimo dienos limitas, 11.46.40 val., išgrynino K. P. priklausančius 100 Eur, 11.47.08 val., pasikėsino išgryninti K. P. priklausančius 200 Eur, tačiau buvo viršytas banko nustatytas grynųjų pinigų išėmimo dienos limitas ir bankomatas pinigų neišdavė, 11.47.14 val., patikrino K. P. sąskaitoje buvusių pinigų likutį, 11.47.44 val., pasikėsino išgryninti K. P. priklausančius 100 Eur, tačiau bankomatas pinigų neišdavė, nes buvo viršytas banko nustatytas grynųjų pinigų išėmimo dienos limitas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. gruodžio 2 d., laikotarpyje nuo 12.14 val. iki 12.16 val., parduotuvėje UAB „Topo Grupė“, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo K. P. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ Senior Maestro mokėjimo kortelę, tai yra, surinkęs PIN kodą, save pateikė kaip teisėtą banko sąskaitos naudotoją – K. P. ir atsiskaitė už pirkinius, kurių bendra vertė 794,23 Eur, savo veiksmais padarė nukentėjusiajam K. P. bendrą 1294,23 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde prašoma skirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, kadangi jis nepasisavino nei daiktų, nei pinigų.
4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. S. ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. S. skundas atmetamas
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis V. S. nesutinka su jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prašydamas ją sušvelninti, todėl apygardos teismas pasisakys tik dėl nuteistajam paskirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi, baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoje byloje 2K-449-942/2016).
7. Nagrinėjamu atveju V. S. nuteistas už dviejų apysunkių nusikalstamų veikų padarymą. Apylinkės teismas nuteistojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas V. S. padarė būdamas recidyvistas. Išanalizavus skundžiamo nuosprendžio turinį, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos, skirdamas bausmę V. S., įvertino visas, tinkamos bausmės skyrimui reikšmingas, aplinkybes. Skiriant bausmę nuteistajam buvo įvertinta tai, kad praeityje jis teistas 28 kartus, naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus neilgam laiko tarpui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nuteistasis sistemingai darė administracinius nusižengimus. Aukščiau išvardintos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, laisvės atėmimo bausmė jam buvo skirta pagrįstai. Tiek BK 214 straipsnyje, tiek BK 215 straipsnyje numatyta, kad už šiuose straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų padarymą asmeniui gali būti skirta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, skyrė jam mažesnes negu minėtų straipsnių sankcijų vidurkis bausmes.
8. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju V. S. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neprieštarauja teisingumo principui. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu jam būtų galima skirti švelnesnę bausmę, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.