- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- 2-247-241/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00355-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė (pirm.)
- Ieškovas
- J. V., Z. V.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Atenergo“, BAB bankas "SNORAS", " Intrum Lietuva", "ATENERGO", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- "Miltija"
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. V. ir Z. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1168-889/2020, kuria ieškovų J. V. ir Z. V. ieškinys atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Atenergo“, bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS, P. K. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl kreditorių susirinkimo nutarimo ir varžytynių akto pripažinimo negaliojančiais laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai J. V. ir Z. V. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydami:
1.1. pripažinti 2019 m. rugsėjo 19 d. varžytynių aktą negaliojančiu ir taikyti restituciją;
1.2. pripažinti negaliojančiu 2019 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta įpareigoti administratorių informuoti UAB „Miltija“ apie galimybę įsigyti turtą viešajame aukcione, paskelbtame 2019 m. liepos 1 d.;
1.3. išreikalauti iš administratoriaus reikalingus dokumentus, kurie susiję su bankroto byla;
1.4. atnaujinti ieškinio padavimo terminą dėl jame nurodytų aplinkybių (ne dėl ieškovų kaltės).
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi nustatė ieškovams 7 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus – patikslinti proceso dalyvius, nurodant, kodėl jie traukiami atsakovais bei kas yra kieno atstovas; paaiškinti kokiu pagrindu ieškinyje yra dėstomi nesutikimo su kitais 2019 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkime priimtais nutarimais (ne 2-uoju) argumentai; nurodyti, kokiu pagrindu jie prašo iš naujo nagrinėti teisme reikalavimą dėl 2019 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu, kadangi šis reikalavimas jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu; aiškiai išdėstyti ieškinio faktines aplinkybes; įvertinti, ar visi ieškinio motyvai yra svarbūs ir būtini, ar jie neišeina už nagrinėjamos bylos ribų; paaiškinti kokiu pagrindu ieškovai prašo pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu ir kas būtent, jų nuomone, lemia jo sudarymo galimą neteisėtumą.
Šalies argumentai
3. Ieškovai 2020 m. gruodžio 4 d. pateikė patikslintą ieškinį kuriuo, prašė: pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugsėjo 19 d. varžytynių aktą ir taikyti restituciją; teismui nustačius, kad buvo praleistas terminas ieškiniui pateikti, jį atnaujinti dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių (ne dėl ieškovų kaltės).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi laikė nepaduotu ieškovų J. V. ir Z. V. 2020 m. lapkričio 12 d. ieškinį dėl kreditorių susirinkimo nutarimo ir varžytynių akto pripažinimo negaliojančiais bei 2020 m. gruodžio 4 d. patikslintą ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir grąžino juos padavusiam asmeniui.
5. Teismas nurodė, kad ieškovai patikslintu ieškiniu nebereiškia reikalavimo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu. Patikslinus ieškinį, reikalavimas dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pareikštas keturiems atsakovams: UAB „Atenergo“, P. K., BUAB bankui SNORAS, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Įvertinus patikslinto ieškinio turinį, konstatuotina, kad 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai liko nepašalinti.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovai nenurodo motyvų, kodėl ieškinys dėl 2019 m. rugsėjo 19 d. varžytynių akto, kurį pasirašė bankroto administratorė UAB „Atenergo“ ir P. K., yra reiškiamas atsakovams – BUAB bankui SNORAS, atstovaujamai UAB „Intrum Lietuva“, VMI.
7. Teismas nurodė, kad ieškinyje dėstoma daug argumentų, susijusių su jau išnagrinėtomis bylomis, ieškinio faktinės aplinkybės ir pagrindas, kuriuo ginčijamas varžytynių aktas, yra neaiškūs. Susipažinus su patikslinto ieškinio turiniu, nustatyta, kad ieškovai dalies argumentų atsisakė, patikslino, jog buvo pažeisti UAB „Miltija“ interesai, tačiau paliko tuos pačius argumentus.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovai nenurodė, kokiais būtent iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 602 straipsnyje išvardintų septynių pagrindų jie remiasi siekdami pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu. Kiekvienas iš pagrindų lemia kitokį įrodinėjimo dalyką ir bylos nagrinėjimo ribas – jos nagrinėjamu atveju yra nesuformuluotos.
9. Teismas nurodė, kad ieškovai teigia, jog varžytynių aktas negalioja dėl neteisėtų kreditorių ir teismo nutarimų, tačiau jų neįvardijo, nenurodė, kas būtent ir kokius teisės aktus pažeidė.
10. Teismas konstatavo, kad ieškovai tinkamai nesuformulavo ieškinio faktinio pagrindo ir nenurodė, kaip konkrečiai ginčijamas varžytynių aktas pažeidė būtent ieškovų teises ar interesus.
11. Teismas pažymėjo, kad prie ieškinio nėra pridėta jokių įrodymų. Ieškovai nenurodė, kodėl neprideda nė vieno jų argumentus galinčio pagrįsti dokumento – teismui nepateikta net ginčijamo varžytynių akto kopija. Ieškovai dalyvavo civilinėse bylose, kurias mini, jie yra bankrutuojantys asmenys ir turi teisę gauti visus dokumentus, kurie yra tose bylose.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti ieškinį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Visos bylos, kurios susijusios su bankroto procesu, yra viešo intereso, todėl teismas turi teisę išeiti iš bylos ribų, t. y. išsiaiškinti visas aplinkybes, išsireikalauti reikiamus dokumentus iš institucijų bei atlikti kitus veiksmus. Kadangi ieškovai yra bankrutuojantys asmenys, tai teismui nesudaro jokių aplinkybių prie šios bylos prijungti bankroto bylą.
12.2. Teismams, nagrinėdamas civilines bylas, kurios yra elektroninės, gali nustatyti ir pareikalauti iš kitų teismų nagrinėtų civilinių bylų. Ieškovai yra pažeidžiamos grupės asmenys, todėl negali laisvai judėti, gauti prašomų dokumentų iš institucijų, todėl pandemijos metu jiems yra apsunkintos sąlygos ginti savo teisėtus interesus. Teismas privalėjo į tai atsižvelgti ir priimti ieškinį su trūkumais. Šiuo atveju teismas užkirto kelią į teisę ginti savo teisėtus interesus, tuo labiau ši byla priskiriame prie viešojo intereso bylų.
12.3. Teismas, priėmęs ieškinį, turi teisę bankroto administratoriui nurodyti pateikti reikiamus dokumentus, nes bankroto administratorius disponuoja visa reikalinga informacija, tuo labiau patrauktas atsakovu. Susidarė sąlygos, kurių ieškovai negali pakeisti, ir teismui reikalaujant pateikti papildomus dokumentus, ieškovai to įvykdyti negalės iki nesibaigs pandemija. Buvo prašoma teismo išreikalauti reikiamus dokumentus iš bankroto administratoriaus, bet pirmosios instancijos teismas į tai visiškai neatsižvelgė.
12.4. Tik teismas gali išsiaiškinti, išnagrinėti visas aplinkybes ir nustatyti, kurios buvo svarbios ir neteisėtos, kurių pagrindu buvo priimti neteisėti nutarimai tiek kreditorių, tiek teismo. Ieškovai turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginti jų teisėti interesai. Tik teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, gali priimti sprendimą, kad būtų viskas išaiškinta ir nustatyta.
12.5. Ieškinyje aiškiai buvo išdėstytos aplinkybės kaip konkrečiai ginčijamas varžytynių aktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
14. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).
15. Nustatant reikalavimus asmens kreipimuisi į teismą siekiama sudaryti sąlygas nuo ieškinio besiginantiems asmenims suvokti pareikšto reikalavimo esmę, suformuoti savo poziciją ir apsiginti nuo galimo nepagrįsto ieškinio. Tik aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluoti reiškiami reikalavimai kitai proceso šaliai, taip pat aiškios juos pagrindžiančios aplinkybės, sudaro sąlygas efektyviai gintis nuo pareikštų reikalavimų, taip užtikrinant šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis) ir rungimosi principą (CPK 12 straipsnis). Siekiant užtikrinti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, kad bylą teismas išnagrinėtų vieno posėdžio metu (CPK 7 straipsnis) ar per kaip įmanoma trumpesnį terminą, nustatytas reikalavimas, jog suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą atitiktų visus įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus.
16. Nors CPK nuostatos ieškiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių ieškinio elementų būtinumą lemia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas.
17. Nesant bent vieno iš šių dviejų ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas. Ieškinio dalyką ir pagrindą privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio dalykas ir pagrindas procesiniuose dokumentuose turi būti išdėstyti aiškiai ir nuosekliai, kad jie būtų suprantami kiekvienam vidutinių gebėjimų asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2007).
18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovai patikslintame ieškinyje tinkamai nenurodė ieškinio pagrindo – konkrečių aplinkybių, kurios pagrindžia ieškinio reikalavimus. Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugsėjo 19 d. varžytynių aktą grindžiamas aplinkybėmis, jog mimas dokumentas buvo sudarytas ir jo pagrindu turtas (žemės sklypas ir namas (duomenys neskelbtini)) perduotas galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, kurios buvo taikytos Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-2920-995/2019. Ieškovai pažymėjo, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019 m. liepos 26 d. nutartimi panaikino 2019 m. liepos 16 d. nutartį, tačiau klausimas dėl pastarosios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, pasirašant ginčijamą varžytynių aktą, nebuvo išnagrinėtas apeliacine tvarka, todėl varžytynių aktas yra neteisėtas. Ieškovai 2019 m. rugsėjo 19 d. varžytynių akto neteisėtumą grindžia ir aplinkybėmis, kad juo perduotas nekilnojamasis turtas turėjo atitekti UAB „Miltija“ 2017 m. rugpjūčio 22 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, nes UAB „Miltija“ už šį turtą buvo sumokėjusi bendrą 48 100 Eur kainą.
19. Nepaisant to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovai nei pirminiame, nei patikslintame ieškinyje konkrečiai nenurodė, kaip ginčijamas varžytynių aktas pažeidė būtent ieškovų teises ar interesus. Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ginčijamo varžytynių akto neteisėtumas siejamas su padaryta žala potencialiam turto įgijėjui UAB „Miltija“, šios įmonės vardu dėstomos faktinės aplinkybės, tačiau ieškinys reiškiamas buvusių nekilnojamo turto savininkų J. V. ir Z. V. vardu. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytas teismo atsisakymo priimti ieškinį vienas iš teisinių pagrindų, kai ieškinį suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Taigi kai kreipiasi į teismą su pareiškimu kito asmens vardu ir interesais asmuo, nesantis atstovas ir neturintis teisės atlikti atstovaujamojo vardu konkretų procesinį veiksmą, t. y. pareikšti ieškinį teisme, tokį neįgalioto asmens pateiktą ieškinį, tai patikrinęs ir nustatęs, teismas turi atsisakyti priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
20. Pažymėtina, kad įgaliojimus patvirtinančio dokumento nepridėjimas prie ieškinio savaime nereiškia įgaliojimų neturėjimo, jei toks dokumentas gali būti teismui pateiktas. Tokiu atveju spręsdamas dėl ieškinio priėmimo teismas pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį turi nustatyti ieškovui terminą trūkumams pašalinti ir gali atsisakyti priimti ieškinį tik trūkumų per nustatytą terminą nepašalinus. Jeigu asmuo, kurio vardu ir interesais pareikštas reikalavimas teisme, patvirtina atstovo įgaliojimus ir pateikia juos patvirtinančius dokumentus, teismas priima ieškinį.
21. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi (nutarties 7 punktas), nustatydamas ieškinio trūkumus, atkreipė ieškovų dėmesį dėl netinkamo ieškovo (jo atstovavimo), tačiau ieškovai J. V. ir Z. V., teikdami patikslintą ieškinį, šio trūkumo nepašalino – nenurodė, kad ieškinys yra teikiamas UAB „Miltija“ vardu ir jie turi teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui teismo procese. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytas trūkumas yra esminis, todėl jo nepašalinus, ieškinys negalėjo būti priimtas.
22. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Bendrieji reikalavimai procesinių dokumentų turiniui yra įtvirtinti CPK 111 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad kiekviename procesiniame dokumente (ieškinyje) turi būti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes.
23. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovai prie pirminio ir prie patikslinto ieškinio nepridėjo jokių įrodymų, įskaitant paties ginčijamo varžytynių akto, ieškinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti. Nurodytas ieškinio trūkumas, kurio ieškovai per jiems nustatytą terminą nepašalino, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat yra esminis. Pažymėtina, kad ieškovams su ieškiniu nepateikus jokių įrodymų, teismas negali įvertinti pareikšto ieškinio pagrįstumo (įsitikinti jame nurodytų faktinių aplinkybių (ne)egzistavimu).
24. Priešingai, nei nurodoma atskirajame skunde, įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, yra šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 179 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis). Nepaisant to, galiojantis teisinis reguliavimas nenustato teismui teisės ir (ar) pareigos už ieškovą į bylą surinkti, kaip šiuo atveju, išimtinai visus reikiamus įrodymus ieškiniui pagrįsti. Ieškovų nurodytas viešojo intereso byloje egzistavimas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą tik būti aktyviu vertinant įrodymus, šalims juos padedant surinkti ir pan., tačiau nepaneigia bendrųjų įrodinėjimo taisyklių taikymo (CPK 178 straipsnis). Be to, ieškovai tik deklaratyviai nurodė, kad neturi galimybės surinkti ir kartu su ieškiniu pateikti įrodymų. Šios aplinkybės nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Vien pandemijos metu taikomas ribojimas laisvai judėti po šalies teritoriją nepanaikina ieškovų galimybės reikiamus dokumentus pasireikalauti ir gauti paštu.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Esant išdėstytoms aplinkybėms, t. y. ieškovams nepašalinus esminių ieškinio trūkumų, kurie buvo nustatyti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė ieškovų ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, taigi ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.