Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelio darbuotoju, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. Ž. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2019 m. gruodžio 17 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį S. A., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,52 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis A. Ž. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nedirbo, buvo išėjęs nemokamų atostogų. 2019 m. gruodžio 16 d. dalyvavo dviejų seserų gimtadienio šventėje. Tuo metu savo automobilį kaltinamasis buvo palikęs autoservise. 2019 m. gruodžio 17 d. grįžo iš gimtadienio. Paskambino iš autoserviso, kad kaltinamasis pasiimtų savo automobilį. Pasiėmęs automobilį, mieste sutiko draugą. Su draugu nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) gatvės, kur sėdėdami automobilyje, išgėrė po du stikliukus draugo turėtos degtinės. Jautėsi labai gerai. Išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve ir pradėjus mirksėti žalios spalvos šviesoforo signalui, kaltinamasis manė, jog priešais jį važiuojantys automobiliai pravažiuos sankryžą, tačiau atsitrenkė į sustojusį priešais jį automobilį. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, nustatytas girtumas. Įvykio metu nieko neatsitiko, automobiliai tik prisilietė. Nuo įvykio dienos jokio alkoholio kaltinamasis nevartoja, jaučia stresą, pakeitė darbą. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), važinėja į (duomenys neskelbtini). Netekus automobilio, sunku susisiekti. Kaltinamasis gailisi dėl tokio savo elgesio. Nustatytas didelis girtumas, todėl kad prieš tai gėrė kelias dienas. Kaltinamasis parodė, kad ankščiau buvo teistas už vairavimą išgėrus. Brolis V. Ž. neseniai įsidarbino (duomenys neskelbtini), reisuose būna po šešias savaites. Su broliu kiekvieną dieną bendrauja telefonu. Kaltinamasis padeda senyvo amžiaus motinai buityje. Teisės reikalingos važiuoti į darbą. Netekus teisės vairuoti transporto priemones, kaltinamasis turėjo išeiti iš darbo, nes negalėjo toliau dirbti traktorininku – ekskovatorininku. Ankstesnis teistumas yra išnykęs, per tą laiką jokių pažeidimų nepadarė. Kaltinamasis pasižadėjo daugiau nenusikalsti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamasis.

Be kaltinamojo A. Ž. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Liudytojas A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gruodžio 17 d. apie 17 val. 00 min. važiavo automobiliu FORD S-MAX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini). Ties prekybos centru (duomenys neskelbtini), užsidegus raudonam šviesoforo signalui, sustojo. Tuo momentu pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Išlipęs iš savo transporto priemonės pamatė atsitrenkusį automobilį SEAT ALHABRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), skaičių neatsimena. Šalia automobilio SEAT ALHAMBRA vairuotojo durelių stovėjo vyriškis. Buvo įtrūkęs vairuoto automobilio galinis bamperis. Nuo SEAT automobilio vairuotojo liudytojas pajuto sklindantį alkoholio kvapą, šis kalbėjo nerišliai. To automobilio vairuotojas pasiūlė skirstytis, nes, pasak jo, apgadinimai nežymūs. Liudytojas iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai pirmu bandymu nustatė SEAT vairuotojui apie 3 promilių girtumą. SEAT automobiliu kaltinamasis važiavo vienas (b. l. 44-45).

Liudytojas V. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. Ž. yra jo brolis su kuriuo kartu užaugo nuo mažų dienų. Jo brolis yra darbštus, draugiškas ir atsakingas žmogus. Liudytoją ir A. Ž. sieja artimas broliškas ryšys. Tarpusavyje nuolatos bendrauja. Kaltinamasis alkoholiu nepiktnaudžiauja ir nevartoja jokių uždraustų narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Po įvykio jo brolis A. Ž. labai išgyvena dėl savo neapgalvoto elgesio, dėl to, kad neatsakingai pasielgė ir vairavo automobilį būdamas neblaivus. Mano, kad jo brolis ateityje laikysis visų įstatymų ir naujų nusikaltimų veikų nedarys, nes tai jam buvo pamoka. Jo brolis A. Ž. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ traktoristu - ekskovatorininku, turi legalų pragyvenimo šaltinį. Liudytojas niekada nebuvo teistas, baustas administracine tvarka. Visą gyvenimą dirbo, t.y. aštuoniolika metų dirbo vidaus reikalų sistemoje policijos pareigūnu. Šiuo metu dirba AB „(duomenys neskelbtini)“. Veda tvarkingą gyvenimo būdą, nepiktnaudžiauja alkoholiu ir nevartoja jokių uždraustų narkotinių ar psichotropinių medžiagų, gyvena dorai ir sąžiningai. Prašo atleisti jo brolį A. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (b. 49-51).

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2019 m. gruodžio 17 d. apie 17 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), A. Ž., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairuodamas automobilį SEAT ALHAMBRA, valst. nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus padarė eismo įvykį. Policijos pareigūnai tikrinimo metu 17 val. 36 min. nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,52 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 15-17).

Iš 2019 m. gruodžio 17 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Netoli pėsčiųjų perėjos yra automobilis SEAT ALHAMBRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio salono daiktadėžėje yra automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas, užvedimo spynelėje yra raktas. Keleivio pusėje yra 0,7 l talpos degtinės ZELIONAJA MARKA butelis. Automobilis priverstinai nugabentas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 4-5, 9-14).

Remiantis Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 17 d. automobilis SEAT ALHAMBRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos Vilniaus g., Ukmergės m., priverstinai nugabentas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 24).

Iš Registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamasis A. Ž. yra automobilio SEAT ALHAMBRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas (b. l. 6).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio SEAT ALHAMBRA 1.9l TDI (gamybos metai – 1996-2000 m.) kaina - 868 Eur be PVM (b. l. 26).

Iš alkotesterio Alcotest 6810, prietaiso Nr. ARFM-0435, parodymų matyti, kad 2019 m. -gruodžio 17 d. 17 val. 16 min. kaltinamajam A. Ž. buvo nustatytas 3,05 promilių girtumas. Patikrinus pakartotinai, 2019 m. gruodžio 17 d. 17 val. 36 min. kaltinamajam A. Ž. buvo nustatytas 2,52 promilių girtumas (b. l. 21). Su tikrinimo rezultatas kaltinamasis sutiko (b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. Ž. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį SEAT ALHAMBRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.52 promilės etilo alkoholio koncentracija. A. Ž. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta liudytojo A. M., V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, alkotesterio parodymai. Kaltinamasis parodė, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas A. Ž. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamojo A. Ž. gynėjas advokatas V. K. teismo posėdžio metu prašė kaltinamąjį A. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant jo brolį V. Ž..

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pažymėtina, jog visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro formalųjį pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99/2013 ir kitos). Taigi, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaip minėta, pirmoji iš būtinų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas (arba teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymo nustatyta tvarka) ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis A. Ž. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas vieną kartą, teistumas išnykęs (b. l. 111-112, 113-114). Šiuo atveju BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra.

Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą. Kaltinamasis A. Ž., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, kaltę dėl nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių pripažino visiškai, gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, sutiko su kaltinime nurodytais faktais ir jų neginčijo. Jo nurodytos esminės veikos padarymo aplinkybės atitinka tas, kurios pripažintos įrodytomis. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta antroji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga taip pat yra. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

Trečioji ir ketvirtoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose – konstatavimas, kad kaltinamasis bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš bylos duomenų nustatyta, kad turtinė ar neturtinė žala kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryta nebuvo. A. Ž. atlygino išlaidas dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo (b. l. 60). Kaltinamasis neteistas (b. l. 111-112), administracine tvarka baustas, nuosprendžio priėmimo metu galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 118-119). Taip pat nėra įrašytas į psichiatro ar nepriklausomybių ligų įskaitą, dirba (b. l. 185-186), gyvena vienas (b. l. 183, 187), prižiūri senyvo amžiaus motiną (b. l. 184, 189, 190). Kaltinamasis A. Ž. savo elgesį vertina kritiškai, supranta, kad tokį jo elgesį lėmė alkoholio vartojimas. Po nusikalstamos veikos padarymo alkoholio visiškai nevartoja, pradėjo dirbti naujame darbe (duomenys neskelbtini), buvusioje darbovietėje charakterizuotas teigiamai (b. l. 181). Teismo įsitikinimu nėra pagrįsto manymo, kad A. Ž. nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas, todėl sprendžia, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos yra.

Vertinant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo galimybę, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi, iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018).

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad V. Ž. pateikė prašymą atleisti A. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato (b. l. 168-170). V. Ž. prašyme nurodė, jog su broliu kartu užaugo, pažįstą jį kaip darbštų, draugišką ir atsakingą žmogų. Jį ir kaltinamąjį sieja broliškas ryšys, nuolat bendrauja. A. Ž. alkoholiu nepiktnaudžiauja. Po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis labai išgyvena dėl savo neapgalvoto elgesio. V. Ž. tiki, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. V. Ž. yra neteistas (b. l. 55), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 56), buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 54, 179). Aštuoniolika metų yra dirbęs policijos pareigūnu, veda tvarkingą gyvenimo būdą, turi šeimą, nepiktnaudžiauja alkoholiu ar kitomis narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis (b. l. 178). Nors teismo posėdyje kaltinamasis parodė, kad gyvena vienas, tačiau paaiškino, kad su broliu V. Ž. nuolat bendrauja telefonu, leidžia kartu laiką, papasakojo broliui apie eismo įvykį ir nurodė jam, jog dėl jo stipriai išgyvena. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad V. Ž. gilinosi į brolio padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir priežastis, išreiškė neigiamą vertinimą. Kaltinamajam svarbi brolio nuomonė, jis juo pasitiki ir atsižvelgia į išsakytą kritiką. Aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, nekelia abejonių V. Ž. gebėjimu A. Ž. daryti pakankamą įtaką bei teigiamą poveikį, nulemsiantį įstatymų nuostatas atitinkantį elgesį ateityje.

Kadangi yra visos BK 40 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje numatytos sąlygos atleisti A. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra gautas laiduotojo V. Ž., kuris pagal savo asmenines savybes yra vertas pasitikėjimo, artimai bendrauja su savo broliu ir turi galimybę daryti jam teigiamą įtaką, kaltinamasis A. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą be užstato vienerių metų šešių mėnesių terminui jo brolio V. Ž. atsakomybei.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų (vidurkis – 3 metai). Kaltinamojo A. Ž. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. Ž. vairavo būdamas neblaivus (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,52 promilės etilo alkoholio), padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. Ž. naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018). Atsižvelgiant į tai, A. Ž. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. gruodžio 17 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – dokumento (A. Ž. vairuotojo pažymėjimo Nr. 00673085, išduoto VĮ Regitra 2016 m. vasario 24 d.) paėmimo dienos.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria jokių kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgus į tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje už padaryta veiką švelniausia bausmės rūšis yra numatyta bauda, kurios minimumas yra 50 MGL, kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos pobūdį, siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam A. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas), nustatant įstatyme numatytą mažesnį įmokos dydį nei sankcijoje numatytas vidurkis – 20 MGL (BK 71 straipsnis). Skiriant šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonę, kaltinamojo padėtis nepasunkėtų, tačiau ji tikslinga siekiant tikslo išlaikyti proporcingumo, teisingumo principus, įgyvendinti visuotinai svarbius tikslus nusikalstamumo prevencijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.), nusikalstamos veikos metu patvirtintas bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 50 eurų.

Prokuroras prašo taikyti kaltinamajam A. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį SEAT ALHAMBRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio1 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu vairuotas automobilis SEAT ALHAMBRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonė konfiskuotina (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 96-97) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam A. Ž. paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas – A. Ž. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas VĮ Regitra 2016 m. vasario 24 d. - perduotinas saugoti VĮ „Regitra“ (b. l. 96-97, 99-100, 101).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui SEAT ALHAMBRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 85-86), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio SEAT ALHAMBRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotini valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis A. Ž. sumokėjo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą paskaičiuotos proceso išlaidas – 60 eurų (b. l. 60). Kitų proceso išlaidų nėra.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi

nusprendė:

Patvirtinti V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kaip laiduotojo, rašytinį prašymą dėl kaltinamojo A. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamąjį A. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Mokant įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, būtina nurodyti: sąskaitos Nr.: LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), gavėjas: LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955; mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, A. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį SEAT ALHAMBRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK, valstybės nuosavybėn kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kardomoji priemonė – dokumento paėmimas - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas - A. Ž. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas VĮ Regitra 2016 m. vasario 24 d. - perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui SEAT ALHAMBRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio SEAT ALHAMBRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone.

Išaiškinti A. Ž., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. Ž., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.