- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-13
- Bylos Nr.
- 2A-467-163/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00034-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė, Almantas Padvelskis, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- A. O.
- Atsakovas
- Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- K. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Almanto Padvelskio, Alonos Romanovienės (pirmininkaujanti ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. O. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. O. ieškinį atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl moralinės žalos priteisimo, trečiaisis asmuo K. A.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 5000 Lt dydžio piniginę kompensaciją moralinei žalai atlyginti bei 133 Lt išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį. Nurodė, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas K. A., tirdamas ieškovo pareiškimą dėl jo dviračio-treniruoklio ir elektros kabelio vagystės, 2009-01-21 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, apie ieškovą parašė tokį sakinį: „A. O. yra psichiškai neįgalus, dažnai rašo skundus, kad iš jo vagiami daiktai“. Ieškovo teigimu, K. A. tokio sakinio rašyti negalėjo, jis piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi dėl to, kad norėjo parodyti viršenybę prieš ieškovą ir jį, kaip asmenybę sukompromituoti. Dėl tokio ieškovo tyčinio įžeidimo, jam buvo padaryta moralinė žala – pažeminimas, jis patyrė dvasinius išgyvenimus.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2011-10-13 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 9 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas ieškovo ginčijamiems santykiams taikė CK 6.272 str. ir nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų bei atsiradusios žalos. Konstatavo, kad šiuo atveju policijos pareigūno K. A. neteisėti veiksmai nenustatyti. K. A., tirdamas jam perduotą 2009-01-06 A. O. pareiškimą apsiklausė kai kuriuos asmenis. Nepasitvirtinus A. O. nurodytiems faktams, K. A. 2009-01-21 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir jame įrašė sakinį „A. O. yra psichiškai neįgalus, dažnai rašo skundus, kad iš jo vagiami kabeliai ar kiti daiktai“, rėmėsi apklausos metu iš J. O. gauta informacija dėl A. O. sveikatos būklės bei medicininiu pažymėjimu, gautu iš Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro. Nesurinkta įrodymų, kad policijos pareigūnas K. A. turėjo tikslą A. O. įžeisti kaip asmenį. Nei viena iš institucijų, tyrusių A. O. skundus dėl 2009-01-21 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo, kaip valstybės pareigūno, veikoje neteisėtų veiksmų požymių nenustatė. Nenustačius bent vienos iš trijų būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – K. A. neteisėtų veiksmų, žalos atlyginimas pagal CK 6.272 str. negalimas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje neįrodinėja civilinės atsakomybės sąlygų, nepagrindžia savo reikalavimų atlyginti moralinę žalą (CPK 178 str.), todėl ieškinį laikė nepagrįstu, neteisėtu ir atmestinu.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-10-13 sprendimą panaikinti, priteisti iš atsakovo 5000 Lt dydžio piniginę sumą moralinei–neturtinei žalai atlyginti bei išlaidas, patirtas sumokant žyminį mokestį pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad dėl K. A. 2009-01-21 priimtame nutarime nurodyto sakinio jam buvo padaryta moralinė žala ir pažeistos jo teisės. Rašydamas konfidencialią informaciją apie ieškovą K. A. tyčia nesilaikė CK reikalavimo dėl uždraustos informacijos paskleidimo apie kitą asmenį tikslingumo. Tokia informacija gali būti skelbiama tik tuo atveju, jeigu ieškovas baudžiamojoje byloje būtų įtariamais ir tokios informacijos iš prokuratūros arba policijos pareikalautų teismas, kuris nagrinėja baudžiamąją bylą. Policijos inspektorius K. A. tokią informaciją rašė savo iniciatyva, todėl jis negali išvengti civilinės atsakomybės dėl moralinės žalos, numatytos CK 6.250 str., ieškovui padarymo. Apeliantas taip pat nurodo, kad K. A. yra atsakingas pagal CK 2.23 str. 2 d. , nes neteisėtai pasinaudojo informacija apie ieškovo privatų gyvenimą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo su šiuo skundu nesutinka. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 22 str. 5 d. įvirtinta nuostata, kad policijos pareigūnas, veikiantis pagal įstatymų ir kitų teisės aktų jam suteiktus įgaliojimus, neatsako už žalą, padarytą veikiant pagal įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus. Pažymi, kad K. A. veiksmai teisėti ir pagrįsti, todėl negalima atsakomybė nesant pareigūno kaltės.
Trečiasis asmuo K. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo su šiuo skundu nesutinka, prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-10-13 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jis, kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, 2009-01-21 surašydamas nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir jame nurodydamas atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą motyvus, vykdė BK 168 str. 1, 2 ir 3 d. numatytą pareigą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė ieškovas, todėl byla nagrinėjama ieškovo apeliacinio skundo ribose.
Savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą ieškovas A. O. grindžia, jo manymu, neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmais, įrašant į nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą sakinį, kad „A. O. yra psichiškai neįgalus, dažnai rašo skundus, kad iš jo vagiami kabeliai ir kiti daiktai...“. Mano, kad taip buvo pažeistos jo teisės į privatų gyvenimą, dėl to padaryta moralinė žala, nes jis patyrė dvasinius išgyvenimus.
Apeliantas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą nurodo, kad sprendimas be teisinių argumentų, nes sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta pagal kokį konkretų CK straipsnį atsakingas K. A.. LR CPK 270 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti inter alia teismo išvada ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismo sprendimu A. O. ieškinys buvo atmestas, todėl jokių motyvų rezoliucinėje dalyje rašyti nereikėjo. Motyvai, kodėl teismas padarė tokią išvadą išdėstyti sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmę turinčias aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios bei procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.). Apeliantas savo skunde iš esmės atkartoja pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus, kurie nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo bei nenurodo, kokius pažeidimus, suformulavęs tokias išvadas, padarė pirmosios instancijos teismas. Skundžiamas Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimas surašytas prisilaikant CPK 270 straipsnio reikalavimų.
Pirmosios instancijos teismas teisingai ieškovo ginčijamiems santykiams taikė LR CK 6.272 straipsnį, nes būtent šis straipsnis reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Sprendime nurodytos visos sąlygas, kurioms esant atsiranda valstybės atsakomybė už žalą atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų pareigūno veiksmų ir žalos atsiradimo) ir teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti pareigūno neteisėti veiksmai bei nesurinkta įrodymų, kad policijos pareigūnas K. A. turėjo tikslą A. O. įžeisti kaip asmenį. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad turėjo dvasinius išgyvenimus, tačiau jų nekonkretizuoja. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, priimdamas nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal paties A. O. pareiškimą dėl vagystės, priiminėjo procesinį dokumentą, kuriame turėjo atsispindėti visi nustatyti faktai, todėl, jis pagrįstai rėmėsi J. O. apklausos metu pateikta informacija bei medicininiu pažymėjimu gautu iš Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro ir tai nėra kišimasis, kaip nurodo ieškovas, į privatų gyvenimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nenustačius bent vienos iš trijų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas pagal LR CK 6.272 straipsnį negalimas.
Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas ištyrė faktines aplinkybes, teismo išvados atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui. Apeliacinis skundas netenkintinas, ieškovo motyvų nepakanka keisti priimtą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.