Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1885-159/2012

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. lapkričio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. O. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apygardos teismo kolegijai pirmininkavusi teisėja A. Romanovienė tyčia neteisingai konstatavo CK 2.23 straipsnio 2 dalies taikymą pareiškėjo atveju, t. y. kad pareiškėjo motina K. A. suteikė informaciją apie jo privatų gyvenimą. 2012-03-27 Sveikatos apsaugos ministerija priėmė sprendimą dėl jo privataus gyvenimo, jis įrodo, kad policijos inspektorius K. A. 2009-01-21 neteisėtai paskleidė informaciją apie jo privatų gyvenimą ir kad Klaipėdos apygardos teismo 2012-03-13 nutartis yra neteisinga (b. l. 82–85). Vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-239-607/2011 – dėl apygardos teismo kolegijai pirmininkavusios A. Romanovienės nusikalstamo teisėjavimo (b. l. 83–85).

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-08-07 nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. O. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-239-607/2011, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2011-01-11 kreipėsi su ieškiniu į pirmosios instancijos teismą dėl moralinės žalos priteisimo. Prašė priteisti iš atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 5 000 Lt moralinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad namo, esančio Stoties g. 47, kieme buvo sukrautas jo metalas. Metalo krūvoje buvo padėtas jam priklausantis dviratis – treniruoklis ir elektros kabelis. 2009 m. sausio mėnesį, nakties metu, kaimynystėje gyvenantys du narkomanai O. K. ir R. K. šiuos jo daiktus pavogė.

Jis, kaip nukentėjusysis, kreipėsi su pareiškimu į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Vagystę tyrė komisariato darbuotojas pareigūnas K. A., kuris 2009-01-21 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą K. A. apie jį parašė tokį sakinį: „A. O. yra psichiškai neįgalus, dažnai rašo skundus, kad iš jo vagiami daiktai“. Tokio sakinio K. A. parašyti negalėjo. K. A. rašydamas sprendimą piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl to, kad dirba Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, norėdamas parodyti viršenybę prieš jį ir jį kaip asmenybę sukompromituoti, padarydamas jam moralinę žalą – pažeminimą ir dvasinius išgyvenimus (b. l. 1–4, 19).

Tauragės rajono apylinkės teismas 2011-10-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-239-607/2012 ieškovo A. O. ieškinį dėl 5 000 Lt moralinės žalos priteisimo atmetė (b. l. 55–57).

Klaipėdos apygardos teismas 2012-03-13 nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-10-13 sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 75–77).

Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo atnaujinti procesą vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punktu, t. y., kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą.

Proceso atnaujinimas – tai išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Jo paskirtis – ištaisyti teisines ar faktines klaidas, jeigu jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose. Pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai vertintini visų bylos aplinkybių kontekste siekiant išaiškinti, ar jie leidžia pagrįstai abejoti priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir/arba pagrįstumu. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti: proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008 BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt.).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad procesas byloje gali būti atnaujinamas, jei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad apeliantas nepateikė įstatyme numatytų įrodymų, pagrindžiančių jo prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Tai reiškia, kad apeliantas teismui nepateikė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriame būtų nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo teisėja, priimdama 2012-03-13 nutartį, padarė nusikalstamą veiką (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso byloje atnaujinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiamos nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.