Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Valaura“ atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-89-766/2014, iškeltoje pagal pareiškėjos UAB „Valaura“ prašymą suinteresuotiems asmenims A. M., G. M., antstolei D. P. dėl skolininko turto dalies nustatymo, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 17 d. nutartį, apeliantė (pareiškėja) UAB „Valaura“ prašo teismo nutartį panaikinti ir patenkinti jos prašymą. Atskirajame skunde teigia, kad nesutiko, jog skola būtų mokama dalimis, o skolininkė savo įsipareigojimus vykdo netinkamai. Nesutinka su teismo išvadomis, kad išieškojimas iš hipoteka apsunkinto turto yra neįmanomas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (pareiškėjos) UAB „Valaura“ atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šiam sutuoktiniui patvirtinus, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186).

Pažymėtina, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.).

Išieškotoja turi teisę reikalauti nustatyti skolininkės dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), nes dalys turi būti nustatytos taip, jog būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas atmetė kreditorės prašymą nustatyti, jog ½ dalis skolininkės sutuoktinių pajamų, esamų ir būsimų lėšų, priklauso skolininkei dėl šių aplinkybių: 1) skolininkės sutuoktinis gera valia dengia skolininkės skolą išieškotojai; 2) skolininkė kreipėsi į antstolę dėl skolos dengimo dalimis ir pateikė teismui kasos pajamų orderius, parodančius, kad ji moka skolą išieškotojai.

Teismas pažymi, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja nesutinka, jog skolininkė skolą dengtų dalimis, ir nepritarė tokiai skolos mokėjimo tvarkai. Teismo vertinimu, prieš tai minėtos aplinkybės nepaneigia kreditorės teisės prašyti pripažinti ½ skolininkės sutuoktinio pajamų skolininkės nuosavybe, kadangi tokią teisę suteikia teisinis reglamentavimas, pagal kurį bendraturčio kreditorė turi teisę reikalauti atidalyti skolininkės dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti (CK 4.80 str. 3 d.).

Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pagal savo prigimtį transporto priemonė yra nedalusis daiktas, todėl išieškojimas iš ½ automobilio dalies yra neįmanomas (LR CPK 667 str. 4 d., CK 4.6 str. 2 d.).

Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad aplinkybė, jog skolininkei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam butui įregistruota hipoteka, yra kliūtis skolai išieškoti iš tokio turto. Pagal CPK 667 straipsnį teismo funkcijos, sprendžiant klausimus dėl skolininkės fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, apsiriboja būtent dalių nustatymu, tačiau teismui tokiu atveju visiškai nėra reikšminga išieškojimo iš tokio turto tvarka, jeigu išieškojimas iš jo faktiškai yra galimas. Aplinkybė, jog butas yra įkeistas, siekiant užtikrinti prievolių trečiajam asmeniui vykdymą, netrukdo nustatyti skolininkės dalį tokiame turte, kadangi hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 str. 3 d.), ir hipotekos turėtojo teisės ir interesai nebus pažeisti ir padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą, kadangi hipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka galioti visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiesiems daiktams (CK 4.172 str. 1 d.).

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad bute gyvena skolininkės mažamečiai vaikai, nėra pakankama padaryti išvadoms dėl nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, nes nepilnamečių vaikų interesai gali būti tik vienu iš kriterijų, į kurį atsižvelgdamas, esant poreikiui, pirmosios instancijos teismas galėtų nustatyti skolininkei mažesnę, dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, kadangi turto neužtenka ir konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.123 str. 1 d.). Be to, pareiga nepilnamečius vaikus aprūpinti būstu tenka abiems tėvams.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi, todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos nagrinėjamai bylai, pernelyg formaliai taikė procesinės teisės normas, ir nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.