Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. J.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui R. J. dėl tėvo atskyrimo nuo vaiko, priteisto išlaikymo vaikui padidinimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. S., N. J., G. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ieškiniu prašė atskirti A. S. nuo tėvo R. J.; pakeisti 2014 m. liepos 21 d. Utenos rajono teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-167-839/2014 priteistą iš atsakovo R. J. išlaikymą dukrai A. S., priteisiant po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; A. S. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti kartu su laikinąja globėja V. S., jos gyvenamojoje vietoje.

Nurodė, kad E. S. ir R. J. yra nepilnamečio vaiko A. S. tėvai. (duomenys neskelbtini) E. S. mirė. Pagrindas atskirti vaiką nuo tėvo yra susiklosčiusios objektyvios aplinkybės – tėvo negalėjimas atlikti savo konstitucinę pareigą rūpintis savo nepilnamečiu vaiku dėl emocinio ryšio tarp tėvo ir vaiko nebuvimo ir iš to sekančio vaiko nenoro gyventi su tėvu. Atsakovas R. J. neaugino dukros A. S. nuo (duomenys neskelbtini). Mergaitė augo su mama E. S. bei (duomenys neskelbtini) V. S.. Atsakovas A. tėvu buvo pripažintas 2014 m. liepos 21 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-167-839/2014, iš jo taip pat buvo priteistas išlaikymas – 300 Lt (90 EUR), kurį jis mokėjo. Atsakovas yra sukūręs kitą šeimą, su žmona augina sūnų A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat turi dar vieną sūnų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris gyvena su motina G. J. (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) buvo vertintas ir nustatytas antras grėsmės vaikui lygis, nes E. S. atvyko į (duomenys neskelbtini) neblaivi su nepilnamete dukra A. S., kuri nurodė, kad ji yra nevalgiusi. E. S. šeimai buvo teikiama socialinio darbuotojo pagalba, tačiau tai nepadėjo, kadangi vaiko motina pagalbos nepriėmė, vartojo alkoholį ir nesudarė vaikui saugių gyvenimo sąlygų, o tėvas R. J. tuo metu nedalyvavo vaiko gyvenime ir jam nepadėjo. Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai priėmė nutartį, kuria leido paimti nepilnametę A. S. iš jos tėvų E. S. ir R. J.. (duomenys neskelbtini) Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) mergaitei buvo nustatyta laikinoji globa, ji apgyvendinta pas laikiną globėją V. S.. Po laikinos globos A. S. nustatymo vaiko tėvas su dukra nebendravo. Po mergaitės motinos E. S. mirties (duomenys neskelbtini) R. J., siekiant laikinos globos tikslo – kad vaikas grįžtų gyventi į šeimą, šiuo atveju, pradėtų gyventi su tėvu, buvo inicijuota atvejo vadyba ir teikiama pagalba tam, kad būtų sukurtas tėvo ir dukros santykis, kad mergaitė pripažintų jį. Buvo sudarytas pagalbos planas, kuriame buvo numatomi įvairūs tėvo veiksmai, R. J. visus numatytus veiksmus stengdavosi atlikti, tačiau santykiai su dukra negerėjo, nes pati mergaitė nenorėjo susitikimų su tėvu. Pačiai A. mokykloje yra teikiama (duomenys neskelbtini), ji lankosi pas (duomenys neskelbtini), nuo 2020 metų (duomenys neskelbtini) mėnesio vieną kartą per mėnesį ji yra konsultuojama (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro pateiktoje A. S. charakteristikoje nurodoma, kad A. ir tėčio bendravimas yra sudėtingas, mergaitė priešinasi bendravimui, pyksta ir išsako, jog ją verčia bendrauti su tėčiu. (duomenys neskelbtini) progimnazijos psichologė (duomenys neskelbtini) atvejo vadybos posėdžio metu teigė, kad kai prasidėjo vaiko susitikimai su tėčiu, prasidėjo A. nerimastingumas, (duomenys neskelbtini) vykusiame posėdyje ji pastebėjo, kad bet koks sugrįžimas prie pokalbio apie tėtį A. sukelia stresą, mergaitės negalima įkalbėti, perkalbėti, nuteikti, atstatyti ryšio su biologiniu tėvu neįmanoma, įmanoma tik stiprinti dukros ir tėvo santykį per draugystę, rūpestį, pagalbą. (duomenys neskelbtini) atlikus globos peržiūrą, buvo padarytos išvados tęsti laikinąją globą vaiko globėjos V. S. šeimoje, kadangi vaiko globa tęsiasi jau apie du metus, spręsti dėl tėvo R. J. laikino tėvo valdžios apribojimo. (duomenys neskelbtini) vykusiame posėdyje dalyvavę specialistai papildė Pagalbos planą ir, atsižvelgdami į vaiko interesus, nusprendė, kad reikia daryti pertrauką dukros ir tėvo bendravime. Kadangi A. S. yra tokio amžiaus, kad sugeba suformuluoti savo nuomonę, (duomenys neskelbtini) buvo išklausyta jos nuomonė ir buvo matyti, kad A. tikrai nenori ne tik gyventi su tėvu, bet netgi ir bendrauti, priežasčių tokiam nenorui gali būti daug ir tokiai vaiko nuomonei pakeisti reikia daugiau laiko bei pastangų, nereagavimas į vaiko nuomonę pažeistų jos interesus.

Pažymi, kad šiuo atveju atsakovas ilgą laiką ((duomenys neskelbtini)) negyveno su savo dukterimi dėl objektyvių priežasčių, nes jis negyveno ir nebendravo su vaiko motina, o po jos mirties jis dėl asmeninių savybių, ilgalaikio nesidomėjimo vaiku, socialinių ir vaiko priežiūros įgūdžių stokos negeba (duomenys neskelbtini). Jam teikiama specialistų pagalba nepadeda greitai sukurti ryšio su dukra. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad vaikas nebūtų traumuojamas, atsižvelgti į vaiko garsiai išsakomus prieštaravimus bendrauti su tėvu, mergaitei pasireiškiančius neigiamus fiziologinius pažymius, tokius kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pan., į mergaitės tvirtus socialinius ryšius su laikinąja globėja. Nėra objektyvios galimybės, nepažeidžiant susiformavusių vaiko ryšių, emocinės būklės, gyvenimo stabilumo, perduoti vaiką atsakovo globon, nes vaikas tam kategoriškai priešinasi, o atsakovas yra nepasiruošęs savarankiškai auginti, auklėti vaiką, kuris nenori pripažinti jo tėvu, rūpintis kasdieniais jo poreikiais. Taigi, pasiekti laikinosios globos tikslo – sugrąžinti vaiką į šeimą, šiuo metu nėra galimybių, A. S. globa trunka jau virš (duomenys neskelbtini) metų, o vaikas kategoriškai atsisako gyventi su tėvu. Todėl šiuo atveju yra pagrindas atskirti dukterį nuo tėvo ir atskyrimu vaiko interesai nebus pažeisti. Vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamose sąlygose ir juo būtų tinkamai rūpinamasi. Be to, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvo atskirtas (šiuo atveju sukūrus dukros ir tėčio socialinį ir emocinį ryšį), vaiko atskyrimas nuo tėvo galės būti peržiūrėtas.

Kai 2014 m. liepos 21 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi iš R. J. buvo priteistas išlaikymas dukrai po 300 Lt (90 EUR), A. buvo tik (duomenys neskelbtini) metai, šiuo metu mergaitė jau mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir turi būti tenkinami kiti su fiziniu ir dvasiniu lavinimu bei vystymuisi susiję poreikiai. Mergaitės mama yra mirusi, vaiko poreikiai yra stipriai padidėję. Tam, kad būtų patenkinti būtiniausi A. S. poreikiai, kad būtų užtikrintos tinkamos sąlygos jos augimui, vystymuisi, gabumų lavinimui, iš atsakovo priteistas išlaikymas turi būti padidintas iki 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas yra darbingo amžiaus, Sodros duomenimis jis yra (duomenys neskelbtini), todėl galima teigti, kad atsakovas gauna pajamų ir vaiką išlaikyti ne tik privalo, bet ir gali.

(duomenys neskelbtini) Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos nustatymo“ A. S. buvo nustatyta laikinoji globa ir globėja paskirta jos (duomenys neskelbtini) V. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini), vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją. Mergaitė pas (duomenys neskelbtini) gyveno nuo (duomenys neskelbtini), po to su mama lankydavosi savaitgaliais ar gyvendavo atostogų metu, globėja šiuo metu jai yra artimiausias žmogus. Mergaitė pas globėją yra tinkamai prižiūrima, tinkamai rūpinamasi jos sveikata ir ugdymu, yra visos palankios sąlygos visapusiškam ir harmoningam jos vystymuisi, globėjos šeimoje ji jaučiasi saugi ir mylima. Atsižvelgiant į tai, iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo, A. S. gyvenamąją vietą prašo palikti pas globėją V. S..

Posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buvo papildomai išklausyta vaiko nuomonė ir A. nuomonė dėl bendravimo su tėvu nesikeičia, gyventi ir bendrauti su juo nenori. Šiuo metu mergaitė yra ramesnė, kadangi padaryta pertrauka bendravime, todėl reikia atskirti vaiką nuo tėvo būtent atsižvelgiant į vaiko nuomonę. Šis klausimas turi būti išspręstas, kadangi A. nustatyta laikinoji globa, kuri negali tęstis ilgiau kaip 12 mėnesių, o šiuo atveju tęsiasi jau daug ilgiau. Riboti tėvo valdžią neprašo, siūlo atskyrimą, kadangi nėra tėvo kaltės dėl susiklosčiusios situacijos. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su (duomenys neskelbtini), kadangi jos labai gerai sutaria ir vaikas nori gyventi su ja. Kadangi A. gauna išlaikymą iš tėvo, tai globos išmokos negauna, iš valstybės ji gauna (duomenys neskelbtini) EUR vaiko pinigų ir našlaičių pensijos. Vaikas labai pyksta ant tėvo dėl to, kad jos neaugino nuo (duomenys neskelbtini), negyveno kartu, nes jai buvo sunku su geriančia motina gyventi, todėl ir nenori bendrauti. Tėvui taip pat trūksta įgūdžių bendrauti su mergaite.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. S. posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jos su (duomenys neskelbtini) A. S. yra labai artimos, susigyveno per tiek laiko. Kai vaikas buvo paimtas iš tėvų, atvežė pas ją. Jos motina piktnaudžiavo alkoholiu, po to mirė, o tėvo mergaitė nepažinojo. Bendravimas tarp vaiko ir atsakovo nepavyksta, kadangi tėvui trūksta švelnumo, bendravimas yra netikras, nėra nuoširdumo. Su ja pačia atsakovas nebendrauja nuo (duomenys neskelbtini) metų spalio mėnesio. Vaikas pyksta ant jo, kad paliko mamą, gal jai mama taip sakė, kol gyva buvo. Kas dėl išlaikymo, tai mergaitė auga, jos poreikiai didėja. Kadangi mokosi nuotoliniu būdu, reikia naujo kompiuterio, į stovyklą reikia siųsti, po nuotolinių mokslų tikrai reikės samdyti repetitorius, kadangi ne viską supranta. Šiaip joms pinigų pragyvenimui kaip ir užtenka, dar yra atidariusi sąskaitą A. vardu, kaupia pinigus. Atsakovas moka išlaikymą, ji pati gauna tam tikrą sumą iš (duomenys neskelbtini), turi nedidelį (duomenys neskelbtini), parduoda pieną, iš to ir gyvena. Neprašė atsakovo padėti nupirkti kompiuterį, kadangi visiškai nebendrauja. Atsakovas Kalėdų ir gimtadienio proga pervedė A. po 10 EUR dovanų, tačiau vaikas atsisakė šių pinigų, todėl ji juos grąžino. Pati atsakovui ir jo žmonai neskambina, kadangi išsitrynė jų numeriai telefone. Ji niekada neprieštaravo vaiko ir tėvo susitikimams, vaikas kelis kartus net važiuodavo kartu su tėvu pasisvečiuoti. Tačiau po vieno susitikimo kažkas atsitiko ir bendravimas pablogėjo. (duomenys neskelbtini) A. pasiskundė jai, kad buvo aprėkta, verkė ir nebenorėjo bendrauti. (duomenys neskelbtini) atsakovas atvyko pas ją su podukra ir užsipuolė A. dėl nenoro bendrauti, kaltino globėją dėl to, o podukra, bent jai pasirodė taip, viską filmavo telefonu. Tada A. vėl labai išsigando, ją reikėjo raminti po to.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, posėdžio metu paaiškino, kad dėl A. reikalingo kompiuterio tikrai galima pasiderinti, padėtų nupirkti, bet tam reikia susiskambinti, bendradarbiauti, tuo turi rūpintis globėja. Jie veža mergaitei dovanas, bet ji jų nepriima. Ji niekur nedirba, gauna tik (duomenys neskelbtini) EUR iš valstybinio išlaikymo fondo, nes A. tėvas nemoka dukrai išlaikymo, ir 140 EUR iš savivaldybės – išmokas vaikams. Ji pati jokių išmokų iš valstybės ar savivaldybės negauna. Globoja (duomenys neskelbtini), gauna (duomenys neskelbtini) skirtas išmokas ir pašalpas, bet iš jų yra tenkinami (duomenys neskelbtini) poreikiai.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Liudytoja S. V. parodė, kad ji dirba Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre socialine darbuotoja – globos koordinatore. (duomenys neskelbtini) metų spalio mėnesį pradėjus dirbti su globa, susipažino su A. ir jos (duomenys neskelbtini) V. S.. Spalio mėnesio pabaigoje į ją kreipėsi N. J., kuri pranešė, kad ji ir jos vyras R. J. nori susitikti ir bendrauti su A. S., teigė bendravę su ja anksčiau, dar jai gyvenant su mama. Ji padėjo organizuoti susitikimus ir iki (duomenys neskelbtini) metų gruodžio mėnesio susitikimai vyko globėjos namuose. Po švenčių, sausio mėnesį tėvas pasiėmė A. pasisvečiuoti namo ir po šio karto vaiko noras bendrauti su tėvu pradėjo keistis. Jau iki to A. atsargiai priimdavo tą bendravimą, o po sausio mėnesio viešnagės metu įvykusio buitinio konflikto A. jau vengė važiuoti į svečius. Į svečius daugiau nebevažiavo, susitikdavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), susitikimai vyko be (duomenys neskelbtini), bet mergaitė jau nebenorėjo bendrauti. (duomenys neskelbtini) metais labai sunkiai sekėsi megzti ryšį tarp tėvo ir dukros. Viskas dar labiau pasunkėjo po mergaitės motinos mirties, kurią A. labai sunkiai išgyveno, kaltino tėvą, kad paliko ją mažą, išvis atsisakydavo pasimatymų. A. buvo ir šiuo metu teikiama (duomenys neskelbtini) pagalba, bet ji vis tiek labai priešinasi bendravimui. (duomenys neskelbtini) metų vasario mėnesį ji pasiūlė šeimai susitikimus Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre, įvyko (duomenys neskelbtini) susitikimai. Susitikimų pradžioje mergaitė nesijautė gerai, išeidavo iš kabineto, bet pabaigoje atsipalaiduodavo ir jau kažkiek bendraudavo su tėvu. Jos nuomone, bendraujant su mergaite tėvui trūko drąsos, jis nemokėjo surasti bendravimo metodų, bendrų temų. Prasidėjus karantinui susitikimai nebevyko, o telefonu A. bendrauti nenorėjo. Globėjai buvo aiškinama, kad ji turi skatinti bendravimą tarp mergaitės ir tėvo, jos žiniomis, globėja nedraudė bendrauti. (duomenys neskelbtini) m. birželio mėnesį buvo (duomenys neskelbtini) susitikimai globėjos namuose, stebimi kitos koordinatorės, ir paskutinio susitikimo metu įvyko kivirčas tarp tėvo ir globėjos. (duomenys neskelbtini) vėl vyko pas globėją, susitikimo metu A. buvo nerimastinga, pasakojo, jog pajuokavo su tėčiu netikru skambučiu – parsisiuntė programėlę, kuri paskambino tėvui dėl neva susidariusios skolos, o tėtis labai supyko, rėkė. Ji davė paklausyti šio skambučio įrašą, atsakovas labai susinervavo ir išėjo, net nepasirašė susitikimo akto, mergaitė dėl to labai susinervino. Atsižvelgiant į mergaitės būklę, susitikimai buvo nutraukti paliekant tik skambučius. Kiek jai žinoma, atsakovas skambino dukrai, rašė pranešimus, tačiau ji neatsakė, į globėją nesikreipė, jai skambino N. J., tačiau pokalbis nepavyko, kalbėjo pakeltu tonu ir trumpai. Dėl šios priežasties N. J. paprašė liudytojos, kad ji teiktų tėvui informaciją apie mergaitę. Jos nuomone, tokia situacija susidarė dėl to, kad mergaitė galimai perkelia ant tėvo mamos netektį, o tėvas turi dėti daugiau pastangų bendravimui, geriau pasiruošti susitikimams. Be to, tarp atsakovo ir globėjos visada yra jaučiama tam tikra įtampa.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad atsakovas R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Vaiko motina E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-167-839/2014 patvirtinta E. S. ir R. J. taikos sutartis, sudaryta civilinėje byloje dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, kuria R. J. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai A. S. 300 Lt (87 EUR) periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki A. S. pilnametystės. Toje pačioje nutartyje nurodyta, kad iš į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad dalyje dėl tėvystės nustatymo ginčas išspręstas geranoriškai ir vaiko tėvu įregistruotas atsakovas R. J., todėl taikos sutartimi ieškovė E. S. atsisako reikalavimų dėl R. J. tėvystės nustatymo ir civilinės būklės akto – A. S. gimimo liudijimo – įrašo papildymo.

(duomenys neskelbtini) Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. buvo nustatytas II grėsmės lygis ir vaikas paimtas iš jo įstatyminių atstovų. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai (duomenys neskelbtini) nutartimi leido paimti nepilnametį vaiką A. S. iš vaiko tėvų E. S. ir R. J.. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta V. S. ir vaiko globos vieta nustatyta globėjos namuose adresu (duomenys neskelbtini). Po vaiko motinos E. S. mirties (duomenys neskelbtini) buvo inicijuota atvejo vadyba ir R. J. buvo teikiama pagalba, kad būtų sukurtas tėvo ir dukros santykis bei pasiektas laikinosios globos tikslas, kad vaikas grįžtų į šeimą – pradėtų gyventi su tėvu. Nors atsakovas visus pagalbos plane numatytus veiksmus stengdavosi atlikti, tačiau santykiai su dukra negerėjo. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atvejo vadybos posėdžiuose nustatyta, kad bet koks sugrįžimas prie pokalbio apie tėtį A. sukelia stresą, atstatyti ryšio su biologiniu tėvu neįmanoma, įmanoma tik stiprinti dukros ir tėvo santykį per draugystę, rūpestį, pagalbą. (duomenys neskelbtini) vykusiame posėdyje specialistai papildė planą ir, kaip pagalbos priemonę, numatė neorganizuoti tėvo ir dukros susitikimų.

(duomenys neskelbtini) vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad mergaitė pokalbio metu buvo labai judri, viskuo domėjosi ir lengvai bendravo, tačiau apie tėvą pašnekėjo trumpai, išdėstė kategorišką nuomonę, kad nenori apie tėvą nieko girdėti ir, kad nori, jog visi paliktų ją ramybėje. (duomenys neskelbtini) ji myli ir nenori nieko gyvenime keisti. Iš (duomenys neskelbtini) vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vaiko nuomonė nepasikeitė, apie tėvą mergaitė vėl gi, išdėstė kategorišką, labai emociškai išreikštą nuomonę, kad nenori su juo matytis ir bendrauti. Į klausimą, ar ateityje gali būti, kad norės, atsakė, kad niekada.

Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo R. J..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, bet nesant tėvų kaltės. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti dėl pareigų vaikams nevykdymo (pvz., jie yra alkoholikai, narkomanai ir pan.), t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu. Objektyvios aplinkybės galėtų būti tėvų liga, dėl kurios jie negali vykdyti savo pareigų tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu (pvz., sirgdami psichikos ar kokia nors kita liga, dėl kurios jie patys turi būti prižiūrimi ar slaugomi, dėl susiklosčiusių, nuo tėvų valios nepriklausančių aplinkybių negalėdami išlaikyti vaiko materialiai, išvykę į ilgalaikę komandiruotę darbo reikalais ir pan.).

Teismas, nagrinėjantis ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo bei perduotus nagrinėti ieškinine tvarka pareiškimus dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus (CK 3.183 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas R. J. turi nepilnametę dukrą A. S., gimusią (duomenys neskelbtini). Utenos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. eS2-5978-356/2018, išduotas leidimas paimti A. S. iš vaiko tėvų. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta V. S. ir vaiko globos vieta nustatyta globėjos namuose adresu (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad atsakovas R. J. dukros neaugino nuo (duomenys neskelbtini), tėvystę pripažino (duomenys neskelbtini) metais. Bendravimas tarp vaiko ir tėvo yra apsunkintas dėl A. S. nenoro bendrauti su tėvu ir ryšio tarp jų nebuvimo. Po vaiko motinos mirties buvo taikoma atvejo vadyba, sudarytas pagalbos planas, kuriame numatytus veiksmus atsakovas vykdė, tačiau tikslo pasiekti nepavyko, ryšys tarp tėvo ir dukros sukurtas nebuvo, todėl buvo nuspręsta kurį laiką neorganizuoti tėvo ir dukros susitikimų.

Esant minėtoms aplinkybėms, remdamasis byloje esančių įrodymų (rašytinių duomenų, liudytojos parodymų, ieškovo atstovės, atsakovo ir jo atstovo bei trečiųjų asmenų paaiškinimų) visuma, teismas pripažįsta, jog nors atsakovas ir išreiškia norą pats auginti dukrą, tačiau yra įrodyta, kad R. J. dėl objektyvių priežasčių šiuo metu negali savarankiškai tinkamai auginti ir auklėti vaiko, rūpintis kasdieniais jo poreikiais, todėl ieškovo reikalavimas atskirti atsakovo vaiką A. S. nuo tėvo yra pagrįstas. Atsakovo kaltės dėl netinkamai vykdomų savo pareigų dukros atžvilgiu byloje nenustatyta. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovas piktnaudžiautų tėvo valdžia, žiauriai elgtųsi su savo vaiku, darytų žalingą įtaką vaikui, todėl, teismo vertinimu, riboti atsakovui tėvo valdžią nėra nė vieno CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyto teisinio pagrindo.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog A. S. laikinoji globa trunka jau beveik (duomenys neskelbtini) metų, jos tikslai nėra pasiekti, kadangi šiuo metu atsakovas dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl objektyvios galimybės nepažeidžiant susiformavusių vaiko ryšių, emocinės būklės, gyvenimo stabilumo perduoti vaiką tėvo globon nebuvimo, nes vaikas tam kategoriškai priešinasi, neturi galimybės gyventi kartu su dukra, yra nepasiruošęs savarankiškai ją auginti ir auklėti bei rūpintis kasdieniais jos poreikiais. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas atskirti nepilnametį atsakovo vaiką A. S. nuo tėvo R. J.. Atskirtam nuo tėvo vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis).

Atsakovui išaiškinama, jog atskyrus vaiką nuo jo, jis netenka teisės gyventi su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, bet kitomis teisėmis tėvas gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

Teismo sprendimo dalis dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Remiantis CK 3.183 straipsnio 4 dalimi, vadovaujantis CPK 407 straipsniu, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, taip pat ir atskirti vaiką, jeigu vaikas negyvena su kitu iš tėvų, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą.

Atskyrus nepilnametį vaiką A. S. nuo tėvo (atsakovo) R. J., yra pagrindas nustatyti nepilnametės A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta (duomenys neskelbtini) V. S. ir vaiko globos vieta nustatyta globėjos namuose adresu (duomenys neskelbtini). Taigi A. S. šiuo metu gyvena su laikinąja globėja, aplinkybių, dėl kurių reiktų keisti vaiko gyvenamąją vietą, nenustatyta, priešingai, ieškovo atstovės, trečiojo asmens ir pačios mergaitės (vaiko nuomonės išklausymo aktai) paaiškinimais nustatyta, kad pas globėją vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti šeimoje, geros buities sąlygos, ji tinkamai prižiūrėta, yra visos palankios sąlygos visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, vaikas jaučiasi saugus ir mylimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina ieškovo reikalavimą dėl gyvenamosios vietos ir iki sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo A. S. gyvenamąją vietą nustato su laikinąja globėja V. S., laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (moti­nos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iš­laikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomi vaikų poreikiai. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pa­grindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasi­keitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį.

Kaip jau minėta, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo dukra. 2014 m. liepos 21 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-167-839/2014 patvirtinus E. S. ir R. J. taikos sutartį iš atsakovo priteista jo nepilnamečio vaiko A. S. išlaikymui po 300 Lt (87 EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir vaiko motinai E. S. leista priteistas lėšas naudoti uzufrukto teise.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Teismas konkrečioje byloje spręsdamas, ar pasikeitė vaikų poreikiai ir asmens, teikiančio išlaikymą, turtinė padėtis, iš esmės, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius sumažėja, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad praėjus keliems metams po teismo procesinio sprendimo, kuriuo buvo nustatytas atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą nepilnamečiui vaikui išlaikymą. Įvertinęs ieškovo atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimus bei byloje pateiktus duomenis apie nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiui reikšmingų aplinkybių pasikeitimą, teismas prieina prie išvados, kad nepilnametės A. poreikiai per daugiau kaip šešerių metų laikotarpį nuo 2014 m. liepos 21 d. nutarties priėmimo ir iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje, pasikeitė - jie žymiai išaugo. Nagrinėjamu atveju nepilnametei A. S. sukako (duomenys neskelbtini) metai, vaikas lanko mokyklą, o priteisiant išlaikymą jai tebuvo (duomenys neskelbtini) metai.

Teismas, spręsdamas reikalavimą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.), ir daro išvadą, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi priteistas iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. S. po 87 EUR kas mėnesį pilnai neužtikrina nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių bei neatitinka jo interesų. Išlaikymą teikiančio ir privalančio teikti tėvo turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi bet kuriuo atveju teikiamas išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnyje įrašyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas padidinti išlaikymo nepilnametei A. S. dydį, atsižvelgiant į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo jos poreikiai išaugo, praėjo daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kai jai buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo, mergaitė likusi be motinos globos, gyvena pas globėją.

Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, turi jo vardu registruotas transporto priemones – automobilius AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir AUDI A6, valst Nr. (duomenys neskelbtini) SODROS duomenimis (duomenys neskelbtini), atsiliepime ir posėdžio metu nurodė, kad gauna apie 600 EUR per mėnesį neatskaičius mokesčių. Tačiau jis yra jauno amžiaus, darbingas, turintis pakankamai paklausią ir gerai apmokamą profesiją – (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jis turėtų kažkokių sveikatos problemų, trukdančių jam surasti ir dirbti gerai apmokamą darbą. Teismas sprendžia, kad atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, todėl pagrindo daryti išvadą, kad jo turtinė padėtis yra sunki, nėra. Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių gauti pakankamas pajamas, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo vaikui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo vaikui dydis kiekvieną mėnesį įprastomis aplinkybėmis gali būti orientuotas į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios algos sumą, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-16-706/2016). Ši suma pripažįstama būtina vaiko išlaikymui, kad patenkinti tik minimalius vaiko poreikius, reikalingus vaikui fiziškai ir socialiai vystytis. Nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad atsakovas turi iš viso 3 nepilnamečius vaikus, kuriems reikalingas išlaikymas, vienas iš vaikų gyvena su atsakovu, kitam yra priteistas 90 EUR išlaikymas, bet jo šiuo metu nemoka, susidarė įsiskolinimas, tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad ieškovas prašo padidinti išlaikymo sumą ne iki pusės MMA, o tik iki 150 EUR, kiti nepilnamečiai vaikai gyvena su motinomis, kurios taip pat prisideda prie jų išlaikymo, tuo tarpu A. S. mama yra mirusi. CK 3.198 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Įvertinęs visas šias aplinkybes, taip pat tai, kad A. S. gauna tam tikras išmokas iš valstybės ((duomenys neskelbtini) EUR), teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į A. S. amžių, jos minimalius bendruosius poreikius bei jos interesus, taip pat įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą ir tai, kad vaikas yra likęs be motinos globos, tikslinga padidinti teismo sprendimu priteistą iš atsakovo nepilnametei A. S. išlaikymą iki 150 EUR per mėnesį. Todėl atsakovas nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2020 m. lapkričio 12 d.) iki nepilnametės A. S. pilnametystės privalo mokėti jai išlaikymą 150 EUR dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Teismo nuomone, 150 EUR dydžio kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis išlaikymas atitiks vaiko interesus ir leis užtikrinti nors minimalius jos poreikius, nes vaiko būtiniems poreikiams patenkinti tenkanti suma sudarys 325 EUR per mėnesį, taip pat nepažeis CK 3.192 straipsnyje įtvirtinto nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principo, kadangi, kaip jau minėta, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų pripažinti, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, o kiti du nepilnamečiai atsakovo vaikai turi motinas, kurios taip pat prisideda prie jų išlaikymo, tuo tarpu A. yra likusi be motinos globos.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Iš atsakovo priteisus išlaikymą nepilnametei A. S., jos išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama jos laikinoji globėja V. S.. Išaiškinama, kad nepilnamečio vaiko A. S. išlaikymui skirtomis lėšomis jos laikinoji globėja disponuoja tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275, 3.185 straipsniai).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys patenkintas visiškai.

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktais, 2 dalimi. Patenkinus ieškinį iš atsakovo R. J. priteisiama į valstybės biudžetą 75 EUR žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl tėvo atskyrimo nuo vaiko (100 EUR x 75 proc.) ir 17 EUR žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ((150-87) x 12 x 3 proc. x 75 proc.), viso – 92 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 9,09 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteistina 9,09 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Atskirti vaiką A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo tėvo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo nepilnametei A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiteisėjimo, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su globėja V. S., gim. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi priteisto iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2020 m. lapkričio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti nepilnamečio vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise V. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimą dalyje dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo ir išlaikymo vaikui priteisimo nukreipti skubiai vykdyti.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 92 EUR (devyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 9,09 EUR (devynis eurus ir 9 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ir sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti teismui.

Inicijuoti bylos dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iškėlimą.

Per tris dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.