- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-24
- Bylos Nr.
- e2-208-445/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02253-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Ieškovas
- akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- R. V.
nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei Arijanai Gabrytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2024-08-01 ieškinį DOK-91861 (toliau – ir ieškinys) atsakovui R. V. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pareikštu ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovo 3102,11 EUR (tris tūkstančius vieną šimtą du eurus, 11 ct) išmokėtos draudimo išmokos, bylinėjimosi išlaidas bei 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė savo reikalavimus grindžia šiomis aplinkybėmis: 2013-04-19 Kuoknesės g., Kaune atsakovas R. V. vairuodamas transporto priemonę Hyundai Sonata, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nedavė kelio motociklui Yamaha, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam D. J.. Motociklo vairuotojui eismo įvykio metu buvo sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas. Atsakovas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Ieškovui atsakovo valdytos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, atsirado pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Atsakovui, kaip 2013-04-19 eismo įvykio kaltininkui, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tenka su tuo susijusios neigiamos pasekmės, t. y. ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką – 3102,11 EUR. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas R. V. 2024-08-27 atsiliepimu į ieškinį DOK-33050 nesutinka su ieškiniu, nurodo, kad eismo įvykis (nelaimė) įvyko 2013-04-19. Dešimt metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2023-04-20. Visi reikalavimai praleidus senaties terminą laikytini teisiškai niekiniais ir todėl atmestinais. VSDF (Sodros) reikalavimas ieškovui pateiktas 2024-04-05, o ieškovo pretenzija atsakovui 2024-04-18. T. y. abu šie dokumentai pateikti pasibaigus senaties terminui. Be to galioja dar viena teisės norma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalį - sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su ieškiniu, nurodė, kad ieškovės prašomai priteisti 3102,11 EUR sumai yra suėjusi senatis, privalomojo draudimo sutartis, kurios galiojimo laikotarpiu 2013 m. įvyko eismo įvykis yra pasibaigusi. Nurodė, kad ieškovė neįsitikino nukentėjusio asmens D. J. nedarbingumo dėl neįgalumo, pagrįstumu, netikrino pagrįstumo, kuris, trisdešimčiai metų, nustatytas neteisingai. Draudimo bendrovė turėtų prisiimti (verslo) riziką ir pati turėtų atlyginti žalą. Atsakovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškovės bylinėjimosi išlaidomis, nes byloje jos neatstovavo advokatas.
Šalies argumentai
Atsakovas 2025-01-19 prašymu teismo prašo atnaujinti civilinę bylą Nr. e2-13476-1163/2023 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-06817-2023-9), prijungiant ją prie šiuo metu nagrinėjamos bylos, kad būtų atstatytos pažeistos jo teisės į teisingą teismą. Prašo įgyvendinti restitucijos teisę, gražinant jam iki galutinio teismo sprendimo 12099,98 eurus, sumokėtus neteisėtai, kadangi buvo pažeistos jo teisės į teisingą teismą dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje atsakovas atsikerta į ieškovės reikalavimus argumentuodamas aplinkybe, jog bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, kuris baigėsi 2023-04-20, nes Sodros reikalavimas ieškovei pateiktas 2024-04-05, ieškovės apmokėjimas Sodrai atliktas 2024-04-15, o ieškovės pretenzija atsakovui pateikta 2024-04-18.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykis, dėl kurio atsakovas pripažintas kaltu 2015-03-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, nuosprendis šioje dalyje nebuvo keičiamas 2015-07-03 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, įvyko 2013-04-19. 2013-04-19 eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusio asmens D. J. sveikata. Ieškovei atsakovo valdytos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, atsirado pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Atsakovo, kuris transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, atžvilgiu ieškovė turi teisę padarytos žalos sumas susigrąžinti regreso tvarka. Su nukentėjusio asmens D. J. sunkiu sveikatos sutrikdymu yra susijęs jam Sodros mokama netekto darbingumo pensija. Sodros 2024-04-05 rašto (pretenzijos) duomenimis nukentėjusiam asmeniui netekto darbingumo pensija buvo mokama už laikotarpį nuo 2013-12-12 iki 2023-04-30. Už laikotarpį nuo 2023-05-01 iki 2024-04-30 D. J. buvo išmokėta 4772,48 Eur, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kalto asmens atsakovo R. V. atlygintinos žalos dydis buvo sumažintas 35 procentais, kur toks sumažinimas susijęs su nukentėjusio asmens, motociklą vairavusio, dideliu neatsargumu, iš ieškovės buvo pareikalauta atlyginti 3102,11 Eur dydžio žalą. Šis dydis atitinka nagrinėjamo ieškinio sumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Dėl šių minimų aplinkybių byloje ginčo nėra, tačiau šalių ginčas yra susijęs su momento, nuo kurio turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, nustatymu bei kuris senaties terminas (jo rūšis) turi būti taikomas.
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014). Tais atvejais, kai ieškinio dalykas yra iš regresinių prievolių atsirandantys reikalavimai, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad tiek kreditorius, tiek skolininkas turi žinoti apie pagrindinę prievolę ir jos įvykdymo terminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017).
Nagrinėjamu atveju teismas taiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, t. y. specialiąją teisės normą, kuri atsakovui yra palankesnė negu jo nurodomas dešimties metų bendrasis ieškinio senaties terminas. Vis dėlto, atsižvelgiant į aktualią kasacinio teismo praktiką, būtina nustatyti nuo kurio momento turi būti skaičiuojamas šis vienerių metų ieškinio senaties terminas. Kaip jau pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tais atvejais, kai ieškinio dalykas yra iš regresinių prievolių atsirandantys reikalavimai, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju pagrindinės prievolės įvykdymas tai yra ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2024-04-15 atliktas 3102,11 Eur apmokėjimas Sodrai. Taigi, vienerių metų ieškinio senaties terminas pasibaigs tik 2025-04-15 ir ieškovė nėra praleidusi įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises, nes pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo teismui yra pateikusi 2024-07-01, o ieškinį yra pateikusi 2024-08-02. Taigi nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį, numatančią, jog ieškinio senatį teismas taiko ginčo šaliai (šiuo atveju atsakovui) reikalaujant. Šiuo atveju nesant pagrindo taikyti ieškinio senatį, nėra pagrindo atmesti ieškovės ieškinio, nes Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Byloje nėra ginčo dėl faktinių žalos iš 2013-04-19 atsakovo sukelto eismo įvykio atsiradimo aplinkybių.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2 straipsnis numato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Atsakovo argumentas, kad privalomojo draudimo sutartis, kurios galiojimo laikotarpiu 2013 m. įvyko eismo įvykis yra pasibaigusi nereiškia, kad yra išnykusi ieškovės, o vėliau regreso tvarka atsakovo deliktinė civilinė atsakomybė, t. y. prievolė atlyginti žalą, susijusią su nukentėjusio asmens negautomis pajamomis, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų (atsakovo) veiksmų.
Teismas, atsakydamas į atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentą dėl nukentėjusio asmens D. J. nedarbingumo dėl neįgalumo pagrįstumu ir teisingumu, nustatė, kad ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ anksčiau išnagrinėtoje Kauno apylinkės civilinėje byloje Nr. e2-78-752/2022, kurioje 2022-10-19 priimtas sprendimas įsiteisėjo 2023-03-30, irgi reikalavo atlyginti daugiau kaip keturių tūkstančių eurų žalą, kurią patyrė išmokėdama draudimo išmokas pagal VSDFV Kauno skyriaus pateiktas pretenzijas, kompensuojant VSDFV D. J. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. mokėtą netekto darbingumo pensiją bei laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. kovo 31 d. mokėtą transporto išlaidų kompensaciją. Apskaičiuodama žalos dydį, ieškovė tuomet rėmėsi VSDFV pateiktais duomenimis apie NDNT trečiajam asmeniui D. J. nustatytą netekto darbingumo lygį ir tuo pagrindu apskaičiuotą netekto darbingumo pensiją. Atsakovas teismui išsako samprotavimus, tačiau nepateikia jo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Šalims galioja įrodinėjimo naštos taisyklė, pagal kurią šalis turi įrodyti tai ką teigia arba neigia. Nustatyta, kad nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-78-752/2022 teismas vertindamas bylos medžiagą, tame tarpe ir 2022 m. balandžio 5 d. atliktos ekspertizės akte Nr. 00172/22 pateiktą išvadą, bei byloje apklausto eksperto dr. P. P. bei trečiojo asmens NDNT atstovės paaiškinimus, teismas sprendė, kad atsakovo abejonės, jog trečiajam asmeniui D. J. galimai neteisingai nustatytas nedarbingumo lygis, nes jis geba vairuoti transporto priemonę bei užsiimti individualia veikla, nagrinėjamoje byloje nepasitvirtino. Minėti atsakovo argumentai yra paneigti byloje surinktais įrodymais - 2022 m. balandžio 5 d. ekspertizės aktu Nr. 00172/22, teismo medicinos gydytojo - eksperto dr. P. P. ir NDNT atstovės K. B. paaiškinimais, kad ir sunkią judėjimo negalią turintis asmuo, kuriam nustatytas didelis nedarbingumo procentas visiškai gali vairuoti jam pritaikytą transporto priemonę, jei tik jo negalia nėra susijusi su funkcijų, kurių sutrikimas ar praradimas trukdo vairuoti transporto priemonę (pvz. regėjimo ar protinių gebėjimų), praradimu. Esamoje byloje nebuvo atsakovo prašymo, kad būtų renkami įrodymai, susiję su nukentėjusio asmens D. J. nedarbingumo (ne)pagrįstumu. Teismas iš byloje žinomų aplinkybių nenustatė poreikio rinkti įrodymus pats, be to, jis nagrinėjamoje privataus piniginio intereso byloje neturi pareigos būti aktyvus. Nesant duomenų, paneigiančių D. J. nedarbingumą, esant duomenims apie NDNT trečiajam asmeniui D. J. nustatytą netekto darbingumo lygį ir tuo pagrindu apskaičiuotą netekto darbingumo pensiją, teismas daro išvadą, kad jam buvo pagrįstai išmokėta 4772,48 Eur netekto darbingumo pensija už laikotarpį nuo 2023-05-01 iki 2024-04-30, kur vėliau dalį šios sumos pagal Sodros pretenziją atlygino ieškovė, o šiuo metu regreso tvarka reikalauja iš atsakovo.
Teismas, atsakydamas į atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentą, kad draudimo bendrovė turėtų prisiimti (verslo) riziką ir pati turėtų atlyginti žalą vadovaujasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Būtent ieškovė nors ir galėtų nieko nereikalauti iš atsakovo R. V., tačiau ji naudojasi jai įstatymo suteikta teise. Priežastys kodėl ji tai daro, galimai dėl to kad yra pelno siekiantis juridinis asmuo, nagrinėjamos bylos baigčiai teisinės reikšmės neturi.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas. 2024-07-02 yra ieškovės pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo teisme data.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė sumokėjo 53 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 17 Eur teikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo. Duomenų apie ieškovei teiktą advokato pagalbą nėra. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju 70 Eur bylinėjimosi išlaidų (tik ieškovės sumokėtą žyminį mokestį) teismas priteisia iš atsakovo.
Pašto išlaidų nagrinėjamoje byloje nesusidarė, todėl nėra faktinio pagrindo spręsti jų paskirstymo klausimą. Byloje nėra duomenų, kad šalims buvo teikiama valstybės apmokama teisinė pagalba, todėl teismas neturi pareigos spręsti jos paskirstymo klausimą.
Dėl atsakovo 2025-01-19 prašymo
Atsakovas 2025-01-19 prašymu teismo prašo atnaujinti Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-13476-1163/2023. Šį savo prašymą grindžia aplinkybe, kad jam buvo netinkamai įteikti procesiniai dokumentai, nes apie nagrinėtą bylą nebuvo informuotas asmeniškai, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis. Buvo įdėtas pranešimas į elektroninę teismų sistemą (EPP), tačiau toks informavimas negali būti laikomas informavimu asmeniškai, nes reikalauja valinių adresato veiksmų. T. y. reikia reguliariai tikrinti EPP korespondenciją, o to daryti adresatas neprivalo ir gali nesužinoti apie su juo susijusį teismo procesą. Šiuo atveju būtent taip ir įvyko - atsakovas nežinojo apie teisminį procesą, negalėjo jame dalyvauti, gintis. Jo teigimu, dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo buvo pažeistos atsakovo teisės į teisingą teismą.
Tam, kad būtų iš esmės nagrinėjamas atsakovo prašymas, visų pirma turi būti išspręstas jo priėmimo klausimas. Šiuo atveju prašymas neteismingas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams. Atsakovas privalėjo nurodyti savo prašymo, jeigu jį teikia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XVIII skyriuje nustatyta tvarka, teisinį pagrindą (tokia pareiga numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte), tačiau to nepadarius iš prašymo turinio matyti, kad atsakovas siekia atnaujinti procesą vienu iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 367 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu prašymas pagrįstas kitais pagrindais, jis paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Šiuo atveju Kauno apylinkės teismas yra tas pirmosios instancijos teismas, kuris nagrinėjo atsakovui aktualią bylą. Jo prašymas turėjo būti paduotas Kauno apylinkės teismui. Teismas šiuo atveju taiko įstatymo analogija Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktui, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, naudai 3102,11 EUR (tris tūkstančius vieną šimtą du eurus, 11 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 5 proc. (penkis procentus) metinių palūkanų nuo priteistos sumos (be bylinėjimosi išlaidų) nuo 2024-07-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsisakyti priimti atsakovo R. V. 2025-01-19 prašymą, kuriuo jis siekia atnaujinti Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-13476-1163/2023.
Atsakovas su prašymu dėl proceso atnaujinimo turi kreiptis į Kauno apylinkės teismą, įsikūrusį adresu Laisvės al. 103, LT-44291, Kaunas (procesinis dokumentas taip pat gali būti pateiktas per Elektroninių paslaugų portalą (EPP)).
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose.