Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-78-752/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-19
Bylos Nr.: e2-78-752/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-03661-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vida Agurkienė
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas: R. V.
Trečiasis asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Neįgalumo, D. J., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
Advokatai: Tadas Dumbliauskas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-78-752/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03661-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.4; 2.6.10.5.2.4; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1.(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 19 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,sekretoriaujant Gabrielei Pravdzinskienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui,

atsakovo atstovei advokato padėjėjai Linai Bulovienei,nedalyvaujant atsakovui R. V.,

trečiųjų asmenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams, D. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ patikslintą ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tretieji asmenys D. J., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius ir Neįgalumo, darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4 259,37 Eur negrąžintų draudimo išmokų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė procesiniuose dokumentuose bei jos atstovas teismo posėdžiuose nurodė, kad ieškovė 2012 m. liepos 27 d. su draudėju FLONILITA, UAB sudarė draudimo sutartį Nr.: 300 0289079, kuria ieškovė apdraudė automobilio Hyundai Sonata v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę. 2013 m. balandžio 19 d. įvyko eismo įvykis, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurio metu atsakovo vairuojamas automobilis Hyundai Sonata v/n (duomenys neskelbtini) susidūrė su D. J. vairuojamu motociklu YAMAHA YZF-R1 v/n(duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu sugadintos abi transporto priemonės bei sunkiai sutrikdyta D. J. sveikata. Atsakovas eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo neblaivus, o jo veiksmai buvo pripažinti pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi. Dėl šio eismo įvykio atsakovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-557-594/2015.

1.2. Seesam Insurance AS, veikusi Lietuvoje per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą (kurios teisių ir pareigų perėmėja yra ieškovė) dėl šio eismo įvykio draudimo sutarties pagrindu išmokėjo įvairias draudimo išmokas žalos atlyginimui ir atsižvelgdama į tai, kad atsakovas eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, regreso tvarka pareikalavo išmokėtų draudimo išmokų gražinimo iš atsakovo. Draudimo išmokų grąžinimo klausimas buvo sprendžiamas Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-2750- 924/2017, kurioje 2017 m. sausio 30 d. priimtas sprendimas. Šiame sprendime konstatuota, kad žalos kilimui įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo D. J. didelis neatsargumas, todėl priteistinos žalos dydis sumažintas 35 proc. Kitaip tariant, šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad atsakovo kaltė dėl eismo įvykio padarinių sudaro 65 proc. Po priimto teismo sprendimo minėtoje byloje, ieškovė išmokėjo papildomas draudimo išmokas eismo įvykio metu padarytai žalai kompensuoti: 2017 m. kovo 27 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (VSDFV) pagal gautą pretenziją išmokėta 420,50 Eur draudimo išmoka, tokiu būdu kompensuojant VSDFV D. J. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. mokėtą netekto darbingumo pensiją bei laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. kovo 31 d. mokėtą transporto išlaidų kompensaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad VSDFV pretenzijos suma 2 509,80 Eur išmokant išmoką buvo sumažinta atsižvelgiant į Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą civilinėje byloje e2-2750-924/2017, kurioje atsakovo civilinė atsakomybė dėl kilusios žalos sumažinta 35 proc. Pirmiausiai buvo perskaičiuotos visos anksčiau dėl šio eismo įvykio VSDFV mokėtos išmokos ir nustatyta, kad susidarė 1 210,87 Eur permoka. Tada ieškovė VSDFV pareikštą 2 509,80 Eur reikalavimą sumažino 35 proc. (2.509,80 x 0,65) iki 1 631,37 Eur ir iš šios sumos atėmė susidariusią permoką (1 631,37 – 1 210,87). Tokiu būdu išmokėta 420,50 Eur draudimo išmoka. VSDFV su tokiu perskaičiavimu sutiko ir jam neprieštaravo.

1.3. 2017 m. gruodžio 5 d. VSDFV pagal gautą pretenziją išmokėta 1 827,31 Eur draudimo išmoka, tokiu būdu kompensuojant VSDFV D. J. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. mokėtą netekto darbingumo pensiją bei laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. mokėtą transporto išlaidų kompensaciją. VSDFV teikdama pretenziją atsižvelgė į Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą civilinėje byloje e2-2750-924/2017 ir teikdama pretenziją reikalavimą sumažino savo iniciatyva.

1.4. 2018 m. kovo 14 d. VSDFV pagal gautą pretenziją išmokėta 2 011,56 Eur draudimo išmoka tokiu būdu kompensuojant VSDFV D. J. laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. mokėtą netekto darbingumo pensiją bei laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. mokėtą transporto išlaidų kompensaciją. VSDFV teikdama pretenziją atsižvelgė į Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą civilinėje byloje e2-2750-924/2017 ir teikdama pretenziją reikalavimą sumažino savo iniciatyva.

1.5. Bendra išmoka dėl šių pretenzijų sudaro 4 259,37 Eur.

1.6. Dėl šių išmokėtų draudimo išmokų ieškovė kreipėsi į atsakovą raštu pateikdama pretenziją. Paraginus atsakovą pateikti savo poziciją ar sutinka grąžinti išmokėtas draudimo išmokas, atsakovas el. paštu atsiuntė neigiamą atsakymą.

II. Atsakovo pozicija ir argumentai

2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. degalinėje „Lanx“ jis sutiko D. J., kuris vairavo automobilį Volkswagen Golf. D. J. tikrai neatrodė, kaip asmuo, netekęs 80 proc. nedarbingumo. Be to, automobilis nebuvo pažymėtas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“. Į teismo posėdį, įvykusį 2015 m. D. J. atvyko jau neįgaliojo vežimėlyje. Atsižvelgiant į tai, mano, kad D. J., norėdamas didesnės naudos sau, apgaulės būdu meluoja apie savo sveikatos būklę.

2.2. Be to, atsakovo teigimu, D. J. nuo 2015 m. užsiima individualia veikla, kurios pobūdis – taksi vairuotojas. Atsakovui kyla abejonės ar tokia veikla gali užsiimti asmuo turintis 20 proc. darbingumo laipsnį. Taip pat, atsakovas 2017 m. liepos 27 d. apie 16 val. sutiko D. J. Šilainių poliklinikoje puikiai vaikštantį ir neatrodantį kaip 80 proc. netekto darbingumo lygį turintį žmogų. Kadangi D. J. puikiai vaikšto, atostogauja užsienyje, nors įvertinus 80 proc. nedarbingumo laipsnį, ilgos kelionės tiek transportu, tiek skrendant lėktuvu nėra naudingos.

2.3. Atsakovas ne kartą kreipėsi į kompetentingas institucijas su prašymais pakartotinai patikrinti nukentėjusio D. J. netekto nedarbingumo laipsnio tikrumą, tačiau gavo neigiamus atsakymus.

III. Trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus

pozicija ir argumentai

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV) pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti.

3.1. Nurodė, kad ieškovei grąžinus VSDFV sumokėtas draudimo išmokas, ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, t. y. atsakovas, kadangi jam po eismo įvykio nustatytas 2,23 promilių girtumas (neblaivumas).

3.2. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi jam kelia abejonę D. J. nustatyto darbingumo lygio teisingumas. VSDFV Kauno skyrius D. J. netekto darbingumo pensiją skyrė ir moka atsižvelgdamas į kompetentingos institucijos - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) – nustatytą asmens darbingumo lygį.

3.3. Atsakovas VSDFV Kauno skyriui 2017 m. balandžio 14 d. pateikė prašymą patikrinti ar pagrįstai nustatytas D. J. netektas darbingumas ir ar pagrįstai jam mokama paskirta pensija 208,69 Eur per mėnesį; taip pat prašė nedelsiant stabdyti šiuos mokėjimus, jei jie nepagrįsti. NDNT 2017 m. birželio 16 d. raštu Nr. R-20313 VSDFV Kauno skyrių informavo, kad išsamiai išnagrinėjus D. J. neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų byloje esančius ir papildomai asmens sveikatos priežiūros įstaigos duomenis, nuspręsta pakartotinio darbingumo lygio vertinimo neatlikti. Asmens darbingumo lygio vertinimą NDNT teritorinis skyrius atliko vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais ir tuo metu pateiktais medicininiais dokumentais. Atsižvelgdamas į tai, kad asmens darbingumo lygį nustatanti kompetentinga institucija D. J. pakartotinio darbingumo lygio vertinimo nusprendė neatlikti, VSDFV Kauno skyrius neturėjo teisinio pagrindo perskaičiuoti ar nutraukti jam mokamą netekto darbingumo pensiją.

3.4. Atsakovui 2017 m. rugpjūčio 31 d. pateikus skundą VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jis buvo persiųstas NDNT. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus specialistai siekdami patikslinti asmens susirgimo dinamiką, taikytą gydymą ir išliekančius nuolatinius sveikatos funkcinius sutrikimus, išvažiuojamojo posėdžio metu aplankė D. J. namuose. Išvažiuojamojo posėdžio metu gauti objektyvūs duomenys ir byloje esantys dokumentai patvirtino priimto sprendimo dėl asmens pripažinimo nedarbingu ir specialiųjų transporto išlaidų kompensacijos poreikio pagrįstumą, todėl pakartotinio darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių vertinimo nuspręsta neatlikti (NDNT 2017-11-21 raštas Nr. R-37274).

3.5. Atsakovas VSDFV Kauno skyriui 2018 m. rugpjūčio 14 d. pateikė pakartotinį prašymą patikrinti ar pagrįstai nustatytas D. J. netektas darbingumas ir ar pagrįstai jam mokama paskirta pensija 208,69 Eur per mėnesį; taip pat prašė nedelsiant stabdyti šiuos mokėjimus, jei jie nepagrįsti. VSDFV Kauno skyrius šio atsakovo prašymo nenagrinėjo, kadangi pakartotiniame prašyme nebuvo nurodyta naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą ir nebuvo pateikti papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu.

3.6. Trečiojo asmens VSDFV Kauno skyriaus teigimu, D. J. netekto darbingumo procentas sistemingai mažėja. Nuo 2016 m. gruodžio 18 d. jam nustatytas 75 proc. netektas darbingumas, nuo 2019 m. vasario 9 d. - 65 proc. netektas darbingumas. Netekto darbingumo pensija D. J. apskaičiuojama ir mokama įvertinant sumažėjusį netekto darbingumo lygį.

IV. Trečiojo asmens Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicija ir argumentai

Žemesnės instancijos teismas

4. Trečiasis asmuo atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje, įvykusiame 2022 m. rugsėjo 16 d., dalyvavusi trečiojo asmens Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) atstovė K. B. paaiškino, kad D. J. pirmą kartą į NDNT kreipėsi po patirtos traumos, anksčiau jo negalia nebuvo vertinta. Paskutinis vertinimas atliktas 2021 metais, vertinti tik tie funkciniai sutrikimai, kurie atsirado dėl patirtos traumos ir išliekantys padariniai. Paskutinio vertinimo metu buvo nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, II lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, ir tai nustatyta maksimaliam terminui - darbingumo lygis nustatytas iki senatvės pensijos, o specialieji poreikiai neterminuotai, iki gyvenimo pabaigos. Darbingumo lygio procentai nuo 20 proc. yra padidėję iki 30 proc. Norint kreiptis į NDNT, reikia turėti šeimos gydytojo nukreipimą, o šeimos gydytojas pateikia siuntimą ir medicininius duomenis, kurie yra užpildyti kitų gydytojų specialistų pagal atitinkamus funkcinius sutrikimus. Turimus duomenis pirmiausiai vertina NDNT teritorinis skyrius, kuris vertina medicininę dalį bei klausimyną, kuriame vertinamas asmens savarankiškumas, t.y. kaip asmuo gali savarankiškai save apsitarnauti. Klausimynas yra užpildomas NDNT atstovo pagal asmens pateiktus duomenis.

4.1. 2017 metais buvo gautas atsakovo prašymas peržiūrėti priimtų sprendimų pagrįstumą, kurio pagrindu buvo atlikta neplaninė kontrolė. Buvo važiuota asmenį aplankyti, tačiau jo pamatyti nepavyko, kadangi jis nebuvo rastas namie. Tada buvo tikrinami papildomi duomenys ir priimtas sprendimas, kad sprendimas dėl nedarbingumo lygio nustatymo yra pagrįstas. Procedūra buvo atnaujinta gavus atsakovo prašymą su nuotraukomis ir motyvais apie asmens vairavimą, turimą leidimą verstis individualia veikla – dirbti taksistu. Atnaujinus procedūrą, vėl buvo vykta pas asmenį į namus, jis rastas sėdintis lovoje, nutukęs, savarankiškai vaikščioti negalintis, į tualetą patenka vežimėliu. Procedūros metu buvo įvertintas asmens savarankiškumas, perskaičiuotas klausimynas, tačiau gauti pirmiau nustatyti rezultatai. Pamačius asmenį bei įvertinus gautus papildomus medicininius duomenis, NDNT priėmė sprendimą, kad asmeniui netekto darbingumo lygis nustatytas pagrįstai. D. J. sprendimų neskundė.

4.2. NTNT atstovė taip pat paaiškino, kad asmens gebėjimas vairuoti ir nedarbingumo lygio procentas nėra tarpusavyje susiję. Asmuo, kuriam nustatytas nedarbingumas, nebūtinai negeba vairuoti ar jam šis gebėjimas turi būti apribotas. Pritaikius transporto priemonę, vairuoti gali net apatinės kūno dalies nevaldantis asmuo. Tam tikrų veiklų apribojimus, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, nustato medikai. NDNT neturi duomenų, kad D. J. buvo atimta ar apribota teisė vairuoti transporto priemonę. Darbingumo lygis nustatomas pagal formulę pritaikant koeficientus, bazinis darbingumo lygis dauginamas iš kitų funkcinių sutrikimų, taip pat vertinamas klausimynas. Vertinant D. J. negalią buvo vertinami tik tie funkciniai sutrikimai, kurie susiję su patirta trauma bei jos padariniais. Negalios vertinimui įtakos asmens darbinė veikla įtakos neturi, yra vertinami tik asmens funkciniai sutrikimai. NDNT gali pateikti išvadą dėl asmens darbo pobūdžio ir sąlygų, tačiau minėta išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio, o tikslius darbų apribojimus nustato konkrečios specializacijos medikai.

5. Trečiasis asmuo D. J. atsiliepimo o patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

V. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2012 m. liepos 27 d. su FLONILITA, UAB sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 0289079 (toliau – Draudimo sutartis), kuria padrausta automobilio Hyundai Sonata, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. Prie ieškinio pateiktas Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendis, priimtas baudžiamoje byloje Nr. 1A-557-594/2015, patvirtina, kad 2013 m. balandžio 19 d. Kaune, (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu neblaivaus atsakovo vairuojamas automobilis Hyundai Sonata, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su D. J. vairuojamu motociklu YAMAHA YZF-R1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu D. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jis tapo neįgalus, jam 2013 m. gruodžio 12 d., 2014 m. gruodžio 31 d., buvo nustatytas 20 proc. darbingumo lygis; 2017 m. vasario 22 d. nustatytas 25 proc. darbingumo lygis; 2019 m. vasario 25 d. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Nuo 2015 m. sausio 9 d. D. J. VSDFV Kauno skyriaus sprendimais yra skirta ir mokama netekto darbingumo pensija. Eismo įvykio kaltininku, remiantis minėtu teismo nuosprendžiu, pripažintas atsakovas. Pažymėtina, kad draudimo išmokų grąžinimo klausimas buvo sprendžiamas Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-2750- 924/2017, kurioje 2017 m. sausio 30 d. priimtas sprendimas. Šiame sprendime konstatuota, kad žalos kilimui įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo D. J. didelis neatsargumas, todėl priteistinos žalos dydis sumažintas 35 proc. Šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad atsakovo kaltė dėl eismo įvykio padarinių sudaro 65 proc.

7. Po priimto teismo sprendimo minėtoje byloje, Seesam Insurance AS, veikusi Lietuvoje per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą (kurios teisių ir pareigų perėmėja yra ieškovė) išmokėjo papildomas draudimo išmokas eismo įvykio metu padarytai žalai kompensuoti: 2017 m. kovo 27 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (VSDFV) pagal gautą pretenziją išmokėta 420,50 Eur draudimo išmoka, tokiu būdu kompensuojant VSDFV D. J. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. mokėtą netekto darbingumo pensiją bei laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. kovo 31 d. mokėtą transporto išlaidų kompensaciją. Pažymėtina, kad VSDFV pretenzijos suma 2 509,80 Eur išmokant išmoką buvo sumažinta atsižvelgiant į Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą civilinėje byloje e2-2750-924/2017, kurioje atsakovo civilinė atsakomybė dėl kilusios žalos sumažinta 35 proc. Kaip nurodė ieškovė, pirmiausiai buvo perskaičiuotos visos anksčiau dėl šio eismo įvykio VSDFV mokėtos išmokos ir nustatyta, kad susidarė 1 210,87 Eur permoka. Tada ieškovė VSDFV pareikštą 2 509,80 Eur reikalavimą sumažino 35 proc. (2.509,80 x 0,65) iki 1 631,37 Eur ir iš šios sumos atėmė susidariusią permoką (1 631,37 – 1 210,87). Tokiu būdu išmokėta 420,50 Eur draudimo išmoka. 2017 m. gruodžio 5 d. VSDFV pagal gautą pretenziją išmokėta 1 827,31 Eur draudimo išmoka, tokiu būdu kompensuojant VSDFV D. J. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. mokėtą netekto darbingumo pensiją bei laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. mokėtą transporto išlaidų kompensaciją. VSDFV teikdama pretenziją atsižvelgė į Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą civilinėje byloje e2-2750-924/2017 ir teikdama pretenziją reikalavimą sumažino savo iniciatyva. 2018 m. kovo 14 d. VSDFV pagal gautą pretenziją išmokėjo 2 011,56 Eur draudimo išmoką, tokiu būdu kompensuojant VSDFV D. J. laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. mokėtą netekto darbingumo pensiją bei laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. mokėtą transporto išlaidų kompensaciją. Bendra išmokėta draudimo išmokų suma sudaro 4 259,37 Eur. Dėl šių išmokėtų draudimo išmokų Seesam Insurance AS, veikusi Lietuvoje per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, kreipėsi į atsakovą raštu pateikdama pretenziją. Atsakovas el. paštu atsakė, kad grąžinti išmokėtas draudimo išmokas nesutinka.

8. Ieškovė, kuri yra Seesam Insurance AS, veikusios Lietuvoje per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, reikalauja atlyginti 4 259,37 Eur žalą, kurią patyrė išmokėdama draudimo išmokas pagal VSDFV Kauno skyriaus pateiktas pretenzijas, kompensuojant VSDFV D. J. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. mokėtą netekto darbingumo pensiją bei laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. kovo 31 d. mokėtą transporto išlaidų kompensaciją. Apskaičiuodama žalos dydį, ieškovė remiasi VSDFV pateiktais duomenimis apie NDNT trečiajam asmeniui D. J. nustatytą netekto darbingumo lygį ir tuo pagrindu apskaičiuotą netekto darbingumo pensiją. Ieškovė reikalauja, kad jos sumokėtas sumas grąžintų atsakovas, kadangi apdraustasis D. J. neteko dalies darbingumo dėl 2013 m. balandžio 19 d. įvykusio eismo įvykio, kurio kaltininkas yra atsakovas. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad jam kilo abejonės dėl NDNT nustatyto trečiojo asmens D. J. netekto darbingumo lygio. Atsakovo teigimu, 2014 m. rugsėjo mėnesį jis pats buvo sutikęs D. J. vairuojantį automobilį, degalinėje, o 2017 m. pradžioje sutiko poliklinikoje. Taip pat, atsakovas yra pateikęs byloje nuotraukas iš D. J. socialinės paskyros Facebook tinkle. Iš šių duomenų atsakovas susidarė nuomonę, kad D. J. vaikšto be pagalbinių priemonių, vairuoja automobilį, keliauja užsienyje, gyvena aktyvų socialinį gyvenimą. Todėl mano, kad NDNT galimai nustatė D. J. nepagrįstai didelį netekto darbingumo lygį, dėl ko be teisėto pagrindo jam buvo išmokėtos nepagrįstai dideles socialinio draudimo išmokos.

9. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017-12-31) 28 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją turi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, jeigu šie asmenys atitinka šio įstatymo 30 ir 31 straipsniuose nustatytas sąlygas. Minėto įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad asmens darbingumo lygį, jo priežastį, atsiradimo laiką, terminą ir asmens netekto darbingumo procentus nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT). Netekto darbingumo procentai įrašomi asmeniui išduodamame darbingumo lygio pažymėjime. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01) 25 straipsnyje numatyta, kad teisę gauti netekto darbingumo pensiją turi šio įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantys asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, turinčiais nustatytą ne mažesnį negu 45 procentų netekto darbingumo lygį, taip pat asmenys, sergantys hipofiziniu nanizmu. Šio įstatymo 26 straipsnyje nurodyta, kad asmens darbingumo lygį, jo priežastį, atsiradimo laiką, terminą ir asmens netekto darbingumo procentus nustato NDNT. VSDFV Kauno skyrius D. J. netekto darbingumo pensiją skyrė ir moka atsižvelgdamas į kompetentingos institucijos - NDNT – nustatytą asmens darbingumo lygį.

10. Pagal bendrąją taisyklę, įrodymai yra pakankami tada, kai jie neprieštaringi ir jų visuma leidžia daryti išvadą dėl įrodinėjimo dalyko buvimo. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš šių įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga.

11. Byloje, siekiant išsklaidyti abejones dėl NDNT nustatyto trečiojo asmens D. J. netekto darbingumo lygio, 2020 m liepos 9 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė, pavedant ekspertams atsakyti į klausimus apie D. J. netekto darbingumo lygį atitinkamais laikotarpiais (2014-12-31; 2016-12-18; 2019-02-09). 2021 m. kovo 3 d. byloje buvo gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės aktas Nr. EKG11(59)2021(01), kuriame teismo ekspertai V. K. ir J. R., atsakė į pateiktus klausimus. Tačiau, kilus abejonėms dėl ekspertizės akto išvadų pagrįstumo, 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi byloje buvo paskirta pakartotinė ekspertizė. 2021 m. spalio 12 d. buvo gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos raštas, kuriuo teismas informuotas, kad tarnyba neturi galimybių atlikti pakartotinę ekspertizę, ir byla grąžinta ekspertizės neatlikus. 2022 m. vasario 23 d. nutartimi byloje paskirta pakartotinė ekspertizė, kuri pavesta atlikti UAB „Unge“ teismo medicinos gydytojui, ekspertui dr. Pauliui Petreikiui. Ekspertui pavesti atsakyti į klausimus: 1. Ar D. J. nustatyto netekto darbingumo procentą (nustatymo data: 2014-12-31; 2016-12-18; 2019-02-09) lėmė tik 2013 m. balandžio 19 d. įvykusiame eismo įvykyje patirti sužalojimai, ar netekto darbingumo procentą galėjo įtakoti ir kitos gretutinės ligos, sužalojimai ar kt., vertinant visus trečiojo asmens D. J. sveikatos sutrikimus iki 2013-04-19 įvykio ir po įvykio, vertinant ne tik netekto nedarbingumo aktus, tačiau ir D. J. ligos istoriją; 2. Jeigu D. J. netekto darbingumo procentą lėmė (nustatymo data: 2014-12-31; 2016-12-18; 2019-02-09) ne tik 2013-04-19 d. įvykusiame eismo įvykyje patirti sužalojimai, nurodyti, koks netekto darbingumo procentas buvo sąlygotas eismo įvykio ir koks netekto darbingumo procentas buvo sąlygotas kitų priežasčių, pavyzdžiui ligų, sužalojimų ar pan., kurie nėra susiję su eismo įvykiu atitinkamais nedarbingumo lygio nustatymo laikotarpiais; 3. Ar remiantis netekto nedarbingumo aktuose pateikta informacija D. J. turėjo fizines galimybes vairuoti autotransporto priemones, tokias kaip automobilis? 4. Ar, įvertinus tai, kad 2015 m. D. J. vairavo automobilį, jam pagrįstai buvo nustatytas 80 procentų netektas darbingumo lygis? 5. Atsižvelgiant į tai, kad D. J. nuo 2015 metų vairuoja automobilį, koks teisingo dydžio netekto darbingumo lygis jam turėtų būti nustatytas?

12. Byloje 2022 m. balandžio 5 d. pateiktame ekspertizės akte Nr. 00172/22, teismo medicinos gydytojas – ekspertas dr. Paulius Petreikis pateikė sekančią išvadą: 1. D. J. nustatyto netekto darbingumo procentą (nustatymo data: 2014-12-31; 2016-12-18; 2019-02-09) lėmė tik 2013 m. balandžio 19 d. įvykusiame eismo įvykyje patirti sužalojimai bei komplikacijos; 2. D. J. netekto darbingumo procentą lėmė (nustatymo data: 2014-12-31; 2016-12-18; 2019-02-09) tik 2013 m. balandžio 19 d. įvykusiame eismo įvykyje patirti sužalojimai bei komplikacijos; 3. Remiantis netekto nedarbingumo aktuose pateikta informacija D. J. turėjo fizines galimybes vairuoti autotransporto priemones, tokias kaip automobilis, nes darbo pobūdžio ir sąlygų aprašymuose, nėra nurodyta, kad negali vairuoti (darbingumo lygio vertinimo aktai 2019-02-25 ir 2017-02-22); 4. Automobilio vairavimas ir nustatytas netekto darbingumo lygis procentais nėra tiesiogiai tarpusavyje susiję, tai priklauso nuo sužalojimų, leidžiančių atlikti tam tikrus judesius bei protinės veiklos; 5. Atsakyta išvados 4 punkte, tačiau medicininiuose dokumentuose stebima galima simuliacija ar agravacija esamos būklės, nes: iš ambulatorinės kortelės – 2014-10-14 „apsunkintas vaikščiojimas, tik alkūniniu ramento pagalba“; 2015-03-16 „būklė kiek geresnė, vaikšto be lazdos, velka kairę koją einant“, iš darbingumo lygio vertinimo akto 2017-02-22 „Vaikšto su alkūniniu ramentu, eisena ryškiai ataksinė, eina plačiai statydamas kojas“ ir iš darbingumo lygio vertinimo akto 2019-02-25 „Skundžiasi negalėjimu eiti, asmens žodžiais, judantis tik vežimėlio pagalba, bute važinėjantis tik kambario ribose, iki tualeto nenuvažiuojantis“ bei „Per praėjusius dvejus metus būklės pagerėjimo neatžymi. Reabilitacinės priemonės netaikytinos, sako, neturintis galimybių nuvykti į polikliniką“.

13. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas dr. Paulius Petreikis, patvirtindamas savo išvadą, paaiškino, kad asmens galėjimas vairuoti transporto priemonę negali būti siejamas su asmeniui nustatytu nedarbingumo lygiu. Pritaikius transporto priemonę, ją gali vairuoti ir visiškai nevaikštantis asmuo. Dėl D. J. sveikatos būklės kitimo, ekspertas paaiškino, kad D. J. sveikatos būklės pagerėjimas galimai buvęs po reabilitacijos, tačiau pastarajam nutraukus reabilitacijas, galimai vedant nejudrų gyvenimo būdą, jo sveikata prastėjo ir darbingumo lygis mažėjo. Taip pat, ekspertas, paaiškindamas savo išvadą dėl galimos simuliacijos, paaiškino, kad galima ir sveikatos būklės pablogėjimo simuliacija, tačiau tai tik prielaida, nes ją nustatyti realiai yra labai sudėtinga.

14. Ekspertizės akte konstatuotoms išvadoms dėl D. J. nustatyto nedarbingumo lygio atitikimo realiai situacijai, pritarė ir byloje apklausta trečiojo asmens NDNT atstovė K. B.. Ji paaiškino, kad asmens vairavimo galimybė bei asmens nedarbingumo lygis yra visiškai nesusiję, nebent asmuo turi regėjimo ar mąstymo sutrikimų. Atitinkamai pritaikius transporto priemonę, ją gali valdyti ir judėjimo negalią turintis asmuo. Taip pat paaiškino, kad negalią turinčiam asmeniui nėra ribojama galimybė užsiimti individualia veikla, jeigu šia veikla užsiimti leidžia jo sveikatos būklė ir tam netrukdo jo turimi, negalią įtakojantys funkciniai sutrikimai.

15. Netikėti eksperto bei trečiojo asmens atstovės parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Vertindamas bylos medžiagą, tame tarpe ir 2022 m. balandžio 5 d. atliktos ekspertizės akte Nr. 00172/22 pateiktą išvadą, bei byloje apklausto eksperto dr. Pauliaus Petreikio bei trečiojo asmens NDNT atstovės paaiškinimus, teismas sprendžia, kad atsakovo abejonės, jog trečiajam asmeniui D. J. galimai neteisingai nustatytas nedarbingumo lygis, nes jis geba vairuoti transporto priemonę bei užsiimti individualia veikla, nagrinėjamoje byloje nepasitvirtino. Minėti atsakovo argumentai yra paneigti byloje surinktais įrodymais - 2022 m. balandžio 5 d. ekspertizės aktu Nr. 00172/22, teismo medicinos gydytojo - eksperto dr. Paulius Petreikio ir NDNT atstovės K. B. paaiškinimais, kad ir sunkią judėjimo negalią turintis asmuo, kuriam nustatytas didelis nedarbingumo procentas pilnai gali vairuoti jam pritaikytą transporto priemonę, jei tik jo negalia nėra susijusi su funkcijų, kurių sutrikimas ar praradimas trukdo vairuoti transporto priemonę (pvz. regėjimo ar protinių gebėjimų), praradimu. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad jokio prieštaravimo tarp trečiajam asmeniui nustatyto nedarbingumo lygio ir gebėjimo vairuoti transporto priemonę nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad trečiasis asmuo D. J. dėl jam nustatyto nedarbingumo lygio negalėtų vairuoti transporto priemonę ar kad jam ši teisė būtų atimta ar ribojama. Pažymėtina, kad ir 2017 metų ir 2019 metų nedarbingumo lygio nustatymo aktuose D. J. darbinės veiklos apribojimai nenumatyti, t.y. nagrinėjamu atveju nenumatyti apribojimai vairuoti transporto priemonę ar užsiimti veikla, susijusia su transporto priemonės vairavimu. Tad pripažintina, kad trečiajam asmeniui galint vairuoti transporto priemonę, jis gali užsiimti ir su vairavimu susijusia individualia veikla – teikti pavežėjimo (taksisto) paslaugas. Vien ta aplinkybė, kad minėtuose aktuose nurodyta, jog tiriamasis, t.y. D. J., neužsiima jokia veikla, nesudaro pagrindo abejoti šių aktų teisėtumu ir juose pateiktos informacijos patikimumu.

16. Byloje nustatyta, kad asmens nedarbingumo lygį nustato NDNT, kuriai yra pateikiamas šeimos gydytojo nukreipimas, kartu su šeimos gydytojo siuntimu bei medicininiais duomenimis, kurie yra užpildyti kitų gydytojų specialistų pagal atitinkamus funkcinius sutrikimus. Pažymėtina, kad byloje nedarbingumo lygio nustatymo procedūra nebuvo ginčijama, tad plačiau šiuo klausimu pasisakyti teismas neturi pagrindo.

17. Atsakovas teigė, kad iš viešoje erdvėje prieinamų D. J. fotonuotraukų matyti, jog trečiasis asmuo lankosi užsienio šalyse, laiko ant rankų mažą vaiką, ko atsakovo vertinimu, pagal nustatytą nedarbingumo lygį jis negalėtų daryti. Vertinant šiuos atsakovo argumentus, pažymėtina, kad pagal byloje pateiktus duomenis, trečiojo asmens D. J. darbingumo lygis kito. 2017 m. vasario 22 d. darbingumo lygio vertinimo akte nurodyta, kad darbingumo lygis iki patikrinimo buvo - 20 proc., po periodinio patikrinimo nustatytas darbingumo lygis – 25 proc. 2019 m. vasario 25 d. darbingumo lygio vertinimo akte nurodyta, kad darbingumo lygis iki patikrinimo buvo - 25 proc., po periodinio patikrinimo nustatytas darbingumo lygis – 35 proc. 2019 metais nedarbingumo lygis D. J. buvo nustatytas iki 2021 m. vasario 19 d. Kaip teismo posėdyje paaiškino trečiojo asmens NDNT atstovė, 2021 metais D. J. vėl nustatytas mažesnis, t.y. 30 proc. darbingumo lygis ir jis nustatytas maksimaliam terminui - iki senatvės pensijos. Byloje apklausto eksperto paaiškinimu, tokie darbingumo lygio pokyčiai yra galimi. Jei negalią turintis žmogus reabilituojasi, juda, stengiasi vengti sėslaus gyvenimo būdo, jo darbingumo lygis gali padidėti ir atvirkščiai, nesireabilituojant, nejudant, darbingumo lygis gali sumažėti.

18. Atsižvelgiant į šiuos eksperto paaiškinimus, teismas sprendžia, kad galimai po atliktų reabilitacijų D. J. sveikatos būklė buvo pagerėjusi. Todėl atsakovo paaiškinimai apie tai, kad jis matė D. J. vaikščiojantį be pagalbinių priemonių bei jo pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad D. J. galėjo keliauti, atostogauti užsienio šalyse, laikyti ant rankų mažametį vaiką, nesudaro pagrindo spręsti, jog į bylą pateiktuose 2017 m. ir 2019 m. darbingumo lygio vertinimo aktuose nustatytas trečiojo asmens darbingumo lygio procentas yra neteisingas. Juo labiau, kad reaguojant į atsakovo pranešimus NDNT vykdė neplaninius patikrinimus, kurių metu buvo vykstama pas D. J. į namus. Pakartotinio neplaninio patikrinimo metu buvo konstatuota, kad D. J. guli lovoje, į tualetą patenka vežimėlio pagalba. Duomenų, kurie paneigtų NDNT specialistų patikrinimų metu nustatytas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta. Todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti darbingumo lygio vertinimo aktuose trečiajam asmeniui D. J. nustatytu nedarbingumo lygiu,

19. Atsakovas ir jo atstovė, reaguodami į ekspertizės akte bei eksperto nurodytą aplinkybę, kad nustatant asmens negalios lygį yra galimi simuliacijos atvejai, taip pat teigė, jog trečiasis asmuo D. J. savo negalią simuliuoja. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad 2017, 2019, 2021 metais D. J., kai buvo vertinamas jo darbingumo lygis, būtų apsimetinėjęs ir imitavęs funkcinius sutrikimus, t.y. negalėjimą judėti, ir kt. Darbingumo lygio vertinimo aktuose pateikta informacija ir konstatuotos išvados nebuvo nuginčytos ar panaikintos, jos yra galiojančios. Todėl teismas sprendžia, kad simuliacijos faktas yra neįrodytas.

20. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog esant nustatytam trečiojo asmens D. J. darbingumo lygiui, ieškovė teisėtai ir pagrįstai tenkino trečiojo asmens VSDFV pretenzijas dėl D. J. išmokėtų netekto darbingumo pensijų ir transporto išlaidų kompensacijų ir išmokėjo draudimo išmokas 4 259,37 Eur bendroje sumoje.

21. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

22. Bylos nagrinėjimo dalykas yra susijęs su ieškovės sumokėtos draudimo išmokos atlyginimu regreso tvarka iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. V. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Ieškovė, įvertinusi tai, kad įsiteisėjusiu 2017 m. sausio 30 d. sprendimu, priimtu Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2750- 924/2017, buvo konstatuota, kad žalos kilimui įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo D. J. didelis neatsargumas, todėl priteistinos žalos dydį sumažino 35 proc., t.y. įvertinusi, kad šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad atsakovo kaltė dėl eismo įvykio padarinių sudaro 65 proc., išmokėjo VSDFV 35 proc. sumažintas draudimo išmokas, kurių bendra suma sudaro 4 259,37 Eur, tokiu būdu kompensuojant VSDFV D. J. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. mokėtą netekto darbingumo pensiją bei laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. kovo 31 d. mokėtą transporto išlaidų kompensaciją. Teismo vertinimu, civilinėje byloje Nr. e2-2750-924/2017 nustatytas atsakovo kaltės laipsnis turi prejudicinę reikšmę ir nagrinėjamoje byloje, todėl ieškovė pagrįstai vadovavosi minėtu sprendimu, apskaičiuodama mokėtinų draudimo išmokų dydį. Pažymėtina, kad atsakovas jokių pretenzijų dėl ieškovės apskaičiuotų ir VSDFV išmokėtų draudimo išmokų dydžio nereiškė.

23. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai.

24. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę laiku neįvykdžius piniginės prievolės. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Kaip jau nustatyta byloje, atsakovas laiku ieškovei draudimo išmokų negrąžino, todėl laikomas pažeidusiu prievolę. Kadangi prievolė tinkamai neįvykdyta, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26. Kadangi ieškinys tenkintas, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 96,00 Eur žyminis mokestis, 746,70 Eur už byloje atliktas ekspertizes ir 847,00 Eur už teisinę pagalbą. Nurodytos išlaidos pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, o išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus jų dydžio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis), todėl priteistinos iš atsakovo.

27. 2020 m. liepos 9 d. nutartimi byloje paskyrus ekspertizę, ieškovė ir atsakovas buvo įpareigoti į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti po 300,00 Eur. 2020 m. liepos 17 d. šalys atliko mokėjimus. 2021 m. kovo 4 d., gavus ekspertizės aktą bei sąskaitą faktūrą, Valstybinės teismo medicinos tarnybai už ekspertizę buvo sumokėta 525,40 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad teismo depozitinėje sąskaitoje yra likusi šalių apmokėto užstato už ekspertizę dalis, sprendimui įsiteisėjus, ieškovei ir atsakovui grąžintina po 37,30 Eur.

28. Byloje susidarė 61,14 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, įvertinus tai, kad ieškinys patenkintas, priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146, naudai 4 259,37 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 37 ct) draudimo išmokas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2018 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 96,00 Eur (devyniasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį, 746,70 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt šešių eurų, 70 ct) išlaidas už ekspertizę, 847,00 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų) išlaidas už teisinę pagalbą.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146, ir atsakovui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 37,30 Eur (trisdešimt septynis eurus 30 ct), kurios yra įmokėtos į teismo depozitinę sąskaitą.

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 41,59 Eur (keturiasdešimt vieno euro 59 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmokos kodas 5662) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vida Agurkienė