Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-05-17 · Byla Nr. ATP-254-491/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-03-17Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-17Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-17
Bylos Nr.
ATP-254-491/2016
Teisminio proceso Nr.
4-11-3-00454-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-254-491/2016
Proceso Nr. 4-11-3-00454-2015-0Procesinio sprendimo kategorija : (S) 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 3.26.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. G. (I. G.) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 28 Eur bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. 870 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., Pažeidėjui skirta galutinė nuobauda – 870 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Jis nubaustas už tai, kad 2015-11-17, apie 17 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į už jo stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino; po to, eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusio asmens, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126-127, 222 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo pakeisti skundžiamą nutarimą – taikyti ATPK 30¹ str. ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą pagal ATPK 130 str. 1 d., t. y. 870 Eur baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Cituodamas skundžiamą nutarimą, inkriminuotų pažeidimų dispozicijas bei sankcijas, ATPK 30 str. bei 30¹ str. nuostatas, Pažeidėjas mano, jog teismas jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėjo pripažinti ir tai, jog dieną po įvykio bandė surasti apgadinto automobilio savininką, surado minėto automobilio vairuotoją, su kuria ir nuvyko į policijos komisariatą pateikti paaiškinimą. Teigia, jog tokius jo veiksmus teismo posėdžio metu patvirtino ne tik nukentėjusioji K. V. (automobilio vairuotoja), tačiau ir draudimo bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovė O. G.. Nurodo, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino ne iš karto, o tik po 30 minučių – atlikęs (duomenys neskelbtini) darbus. Tvirtina, kad pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, tačiau manydamas, jog vakare apgadinto automobilio savininko neberas, be to, skubėjo nuvykti į kitą (duomenys neskelbtini) bendriją dėl užduoties įvykdymo kitą rytą. Mano, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog jis dirba dviejose bendrijose bei taip pat atlieka vairuotojo funkcijas (duomenys neskelbtini) parapijoje pagal Savanoriškų darbų atlikimo sutartį. Papildomai pažymi, jog turi finansinių įsipareigojimų bankui, išlaiko buvusią sutuoktinę, todėl netekus teisės vairuoti, negalės įvykdyti ne tik savo įsipareigojimų, tačiau ir atlikti darbinių funkcijų, dėl ko jis gali netekti darbo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio – viršininkas A. V. prašo skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., kvalifikavimo, įrodymų dėl jų, Pažeidėjo kaltės nėra. Apeliaciniu skundu prašoma švelninti vieną iš nuobaudų, t. y. pritaikius ATPK 30¹ str. neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 130 str. 1 d. nurodyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 Eur iki 1158 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų. Šioje byloje Visagino miesto apylinkės teismas Pažeidėjui pagal ATPK 130 str. 1 d. paskyrė iš esmės minimalią straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 870 Eur baudą, ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones sankcijoje numatytam minimaliam terminui – 3 metams. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas Pažeidėjui nuobaudas, įvertino, jog jis atsiprašė nukentėjusiosios, dirba; atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį – padaryti KET pažeidimai savo pobūdžiu yra traktuotini kaip vieni pavojingiausių, sukeliantys pavojų ne tik transporto priemonių saugumui, tačiau ir žmonių sveikatai bei gyvybei, jų turtui; jo asmenybę – ne kartą baustas administracine tvarka, bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. ir jam skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatymo sankcijoje, pažymėjo, kad Pažeidėjo įvardintos aplinkybės, jog jis teismo sprendimo pagrindu išlaiko buvusią sutuoktinę, turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai, o teisė vairuoti būtina darbinėms funkcijoms atlikti, negali vienareikšmiai būti traktuojamos kaip išskirtinės, todėl nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų.

Su tuo galima sutikti tik iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ str. gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-36-2013). Paskutinėje teismų praktikoje yra akcentuojamas administracinės nuobaudos taikymo proporcingumo reikalavimas, kad tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11/2014, 2AT-21-2014, 2AT-53-2014, 2AT-66-2014, 2AT-73-2014, 2AT-34-507/2015, 2AT-78-697/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-21-648/2016).

Pagal sankciją ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė prilygsta ATPK 127 str. 3 d. sankcijai, kuri numato atsakomybę už KET pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį turto sugadinimą padarytą neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Sistemiškai vertinant abiejų normų turinį, ATPK 130 str. 1 d. griežta sankcija numatyta užkardyti neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, sukėlusių eismo įvykį, pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu Pažeidėjas nurodė, kad įvykio metu buvo blaivus, tai iš esmės patvirtina ir teismo posėdyje apklausto liudytojo V. T. parodymai, kad įvykio dieną, apie 17²⁰ val., jis (duomenys neskelbtini) laiptinėje, (duomenys neskelbtini), sutiko Pažeidėją, kuris keitė lemputes, su juo bendravo. Patvirtino, kad Pažeidėjas buvo susijaudinęs, tačiau nenurodė, kad jis būtų buvęs neblaivus. Iš to galima manyti, kad pasitraukimas iš įvykio vietos nesietinas su Pažeidėjo girtumu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino Pažeidėjo delsimą pranešti policijos įstaigai apie įvykusį eismo įvykį, jo neskubėjimą ieškoti nukentėjusiojo asmens, atsižvelgė į praeityje jo padarytų teisės pažeidimų visumą, pabrėždamas, kad administracinė atsakomybė jam buvo taikoma už grubius KET pažeidimus. Tačiau, Pažeidėjas atsiprašė nukentėjusiosios, nuobaudos už jo anksčiau padarytus pažeidimus nėra galiojančios, per 20 metų vairavimo praktiką anksčiau jis niekada nebuvo baudžiamas už eismo įvykio sukėlimą ar vairavimą esant neblaiviam, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad šis atvejis yra labiau atsitiktinis, o ne sistemingo jo netinkamo elgesio pasekmė. Be to, matyti ir tai, kad jis nepadarė didelės žalos, priekinio valstybinio numerio ir priekinio bamperio apgadinimas padarytas manevruojant atbuline eiga ir atsitrenkus į stovintį automobilį, nesukėlė sunkesnių padarinių, žmonės sužaloti nebuvo. Nukentėjusiajai padaryta turtinė žala atlyginta. Byloje yra duomenys, kad po įvykio Pažeidėjas, nors ir ne iš karto, tačiau susisiekė su nukentėjusiąja, kitą dieną ieškojo apgadinto automobilio savininko – vyko į draudimo kompaniją, buvo užsirašęs minėto automobilio valstybinius numerius. Nukentėjusioji K. V. teisme patvirtino, kad ją Pažeidėjas susirado pats, jos atsiprašė, atlygino žalą, kartu užpildė eismo įvykio deklaraciją, vyko į policijos komisariatą, ji jam jokių pretenzijų neturi. Byloje esantis (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parapijos pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) (28, 29, 32 b. l.) patvirtina, kad Pažeidėjas įvykio metu iš tiesų vykdė darbines funkcijas, skubėjo į kitą darbovietę, kur privalėjo atlikti suplanuotus darbus. Tai iš dalies paaiškina, kodėl jis iš karto nesikreipė į policiją ir tą vakarą neieškojo nukentėjusiosios. Byloje yra duomenys, kad Pažeidėjas dirba keliose darbovietėse, savanoriškais pagrindais eina (duomenys neskelbtini) pareigas, vykdo bendrijos (duomenys neskelbtini) darbus, atlieka (duomenys neskelbtini) darbus, dirba (duomenys neskelbtini), todėl visiškai aišku, kad jo pragyvenimo šaltinis bei gyvenimo kokybė yra tiesiogiai susiję su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, o netekęs šios teisės jis negalėtų tinkamai ir pilnai atlikti savo darbinių pareigų. Pažymėtina, kad Pažeidėjas charakterizuojamas kaip sąžiningas, atsakingas, darbštus ir paslaugus žmogus, kuris neturi nuobaudų ir ne kartą skatintas premijomis. Tokiu būdu, jo elgesys po įvykio tik patvirtina, kad Pažeidėjas suvokė situacijos rimtumą ir buvo pasirengęs prisiimti atsakomybę. Visi šie duomenys Pažeidėją charakterizuoja tik gerai, nepaisant to, jog jis operatyviai nesikreipė į policijos įstaigą ir tuoj pat neieškojo nukentėjusiosios. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Pažeidėjui šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. ir spręsti dėl papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, termino sutrumpinimo.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais pripažįsta, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. Pažeidėjui paskirtas 3 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra akivaizdžiai per griežta ir dėl to neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ str. 1 d., šios nuobaudos terminą sumažinti iki 1 metų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p., teismas

NUTARĖ:

2016 m. kovo 17 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutarimą pakeisti.

Taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 30¹ str., I. G. (I. G.) pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtą teisės vairuoti transporto priemones terminą sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., jam subendrinti nuobaudas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d., ir skirti galutinę nuobaudą – 870 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Meidus