- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- 2A-338-227/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- S. S.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Medicinos bankas“
- Atsakovas
- R. M., J. M.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-338-227/2011
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. ir trečiojo asmens UAB „Medicinos bankas“ apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-434/2011 pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovėms R. M. ir J. M., dalyvaujant trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus UAB Medicinos bankas, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų „UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ ir UAB „Maryta“ dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ūkininkas S. S. actio Pauliana ieškiniu kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiomis 2008-12-19 dovanojimo sutartis, kuriomis R. M. dovanojo J. M. 3,27 ha žemės sklypą (sutartis Nr. IRRŠ-8926) ir gyvenamą namą, ūkinius pastatus, viralinę ir kitus statinius, esančius Stačkūnų k. Biržų r.(sutartis Nr. IRRŠ-8927); 2) taikyti restituciją, įpareigojant atsakovę J. M. grąžinti atsakovei R. M. minėtomis dovanojimo sutartimis gautą nekilnojamąjį turtą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2009-06-01 sprendimu jam priteista iš atsakovės R. M. 74 389,89 Lt skola, susidariusi nuo 2006 m. Atsakovė R. M., būdama skolinga, savo nekilnojamąjį turtą padovanojo dukrai J. M.. Teigė, kad yra visos LR CK 6.66 straipsnyje nustatytos sąlygos, būtinos ginčijant skolininko sudarytus sandorius. Pirma, skolininkė sudarė dovanojimo sutartis, kurių neprivalėjo sudaryti. Antra, sudarytos sutartys pažeidžia ieškovo teises, nes sumažėjo skolininkės turtas į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, kreditorius prarado galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Ginčijamų sandorių sudarymo datai skolininkės finansinė padėtis buvo bloga ir vis blogėjanti, visas skolininkės nekilnojamas turtas įkeistas arba tuoj buvo areštuotas įvairių Lietuvos teismų sprendimais, miškai plynai iškirsti. Atsakovė R. M. neteko turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas. Trečia, skolininkė R. M. žinojo ir/ar turėjo žinoti, kad sudaromomis sutartimis bus pažeidžiamos ieškovo (kreditoriaus) teisės. CK 6.67 str. 1 p. preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo vaikais, ieškovo žiniomis J. M. yra skolininkės R. M. dukra.
Tretysis asmuo Medicinos bankas pareiškė savarankišką reikalavimą. Ieškiniu prašė : 1) pripažinti negaliojančiomis 2008-12-19 dovanojimo sutartis Nr. IRRŠ-8926 ir IRRŠ-8927 ; 2) taikyti dvišalę restituciją, grąžinant šaliai tai, ką ji perleido pagal ginčijamus sandorius; 3) išieškojimą pagal 2007-03-27 kredito sutartį Nr. LOAN 41980 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nukreipti į dovanojimo sutartimis perleistą turtą;4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad jis 2007-03-27 kredito sutartimi Nr. LOAN 41980 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, suteikė atsakovei R. M. 264 374,17 EUR dydžio kreditą, kurį R. M. įsipareigojo grąžinti iki 2012-02-24. Sutarties 6.5 punktu R. M. įsipareigojo be UAB Medicinos banko ir trečiojo asmens UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ raštiško leidimo neparduoti ir kitaip neperleisti ilgalaikio turto. Kredito sutartis buvo užtikrinta nekilnojamojo turto hipoteka, kilnojamojo turto įkeitimu, laidavimu ir garantija. Atsakovė R. M. nuo 2008-06-24 laiku negrąžino mokėtinų kredito dalių, nemokėjo delspinigių ir palūkanų. Todėl bankas, vadovaudamasis kredito sutarties 7.5 punktu, 2010-06-13 vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Atsakovės R. M. skola UAB Medicinos bankui 2010-07-01 sudarė 313 484,82 EUR. Tvirtina, kad ginčijami sandoriai atitinka visas LR CK 6.66 straipsnyje nustatytas būtinas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas: 1. Kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. skolininkas nėra įvykdęs prievolės kreditoriui, ginčijamus sandorius R. M. sudarė tuo metu, kai UAB Medicinos bankas jau buvo R. M. kreditorius; 2. Ginčijami sandoriai pažeidė UAB Medicinos banko teises, ji nebeturi realios galimybės ar sumažėjo jos galimybės atsiskaityti su kreditoriumi. Pažymi, kad vertingiausias įkeistas nekilnojamasis turtas – medžių kirtimo mašina išgabenta į Rusiją ir tiksli jos buvimo vieta nežinoma; 3. Atsakovė turto perleidimo sandorio sudaryti neprivalėjo; 4. Atsakovės R. M. ir J. M. sudarė neatlygintinus sandorius – dovanojimo sutartis, todėl turto įgijėjos J. M. nesąžiningumas ar sąžiningumas neturi reikšmės sandorį pripažįstant negaliojančiu. Konkrečiu atveju atsakovės buvo nesąžiningos, t. y. ginčijamam sandoriui galioja nesąžiningumo prezumpcija, kurią atsakovės privalo paneigti.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2011-02-17 sprendimu (2 t., b. l. 107-115) ieškinį atmetė ir priteisė R. M. iš S. S. ir UAB Medicinos banko po 400 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; iš UAB Medicinos banko 39,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei; iš S. S. 89,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Nurodė, kad Kupiškio rajono apylinkės teismas 2006-12-17 sprendimu priteisė iš UAB „Maryta“ 30 971,81 Lt skolos ir delspinigių S. S. pagal 2006-03-01 medienos pirkimo – pardavimo sutartį. Biržų rajono apylinkės teismas šios sutarties pagrindu ir konstatavęs, kad atsakovė R. M. 2009-05-08 dėl nesąžiningų veiksmų savo turtu subsidiariai yra atsakinga už trečiojo asmens UAB „Maryta“ prievolių nevykdymą, 2009-05-08 sprendimu už akių priteisė iš R. M. 27 052,11 Lt įsiskolinimą, susidariusį dėl neatsiskaitymo už nupirktą medieną, 43 229,27 Lt delspinigių, 5 % metinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos ūkininko S. S. naudai. Peržiūrėjus sprendimą už akių, Biržų rajono apylinkės teismas 2010-03-03 nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria ieškovas S. S., atsakovė R. M. ir trečiasis asmuo UAB „Maryta“ susitarė dėl skolos dydžio-25 000 Lt , tai jog grąžins skolą grąžins R. M. sutartais terminais. Teismas padarė išvadą, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu(2008-12-19) ūkininkas S. S. neturėjo neabejotinų, galiojančių ir vykdytinų reikalavimo teisių R. M., kurios subsidiarioji atsakomybė su UAB „Maryta“ konstatuota tik 2009-05-08 . Todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pripažino, kad tretysis asmuo UAB Medicinos bankas, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkei R. M. 2007-03-27 Kredito sutarties Nr. LOAN_41980 (su vėlesniais papildymais) pagrindu, 1 760 000 Lt kredito sumos apimtyje ir įkeisto R. M. turto 2 123 365 Lt sumai apimtyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad bankas R. M. 2008 m. pranešė apie kredito sąlygų nevykdymą, atsakovė kreditą pradėjo negrąžinti nuo 2009-10-24, o bankas kredito sutartį nutraukė tik 2010-06-13. Skolininkės 2008 m. skolos rodiklis sudarė 0,7. Teismas iš R. M. 2008-11-04 rašto turinio , jog atsiradus medienos rinkos kainų kritimui, susidarė prasta finansinė padėtis, jos paaiškinimų teisme, sprendė, kad tuo metu buvo tik sutrikę atsiskaitymai tarp įmonių ir ji pagrįstai tikėjosi, kad su ja atsiskaičius jos skolininkams, ji taip pat turės galimybę atsiskaityti. Nustatė, kad atsakovė R. M., prieš sudarydama ginčijamas 2008-12-19 bendros 14 488 Lt vertės dovanojimo sutartis, buvo įkeitusi banko naudai 2007-03-30 hipotekos lakštais savo turtą, įvertintą bendrai 2 123 365 Lt sumai, 20 procentų viršijančiai paimto kredito sumą. Duomenų , kad įkeisto turto vertė buvo ženkliai sumažėjusi, nėra. Teismas sprendė kad atsakovės R. M. argumentus, kad ji tuo metu pagrįstai tikėjosi, jog su banku galės atsiskaityti, patvirtina ne tik jos prašyme bankui nurodytos aplinkybės, bet iš esmės ir tai, jog bankas, atsižvelgęs į skolininkės argumentus ir jos pateiktą verslo aprašymą, 2009-09-30 pakeitė kredito grąžinimo dalimis grafiką. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes padarė išvadą, jog negalima teigti, kad atsakovė R. M., perleidusi neatlygintinai 14 488 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, pažeidė kreditoriaus(banko) interesus ir ji tokiu būdu sumažino mokumo galimybes, dėl ko šiuo metu negali visiškai atsiskaityti su kreditoriumi.
Teismas pažymėjo, kad UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“, 2007-03-28 Garantija Nr. 1G-892, įsipareigojo UAB „Medicinos bankas“ grąžinti dalį kredito, jeigu ūkininkė R. M., suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui arba bankui prieš laiką nutraukus sutartį, negrąžins arba nepilnai grąžins 1 760 000 Lt ilgalaikį kreditą, suteiktą pagal 2007-03-27 Kredito sutartį Nr. LOAN_41980.
Teismas padarė išvadą, jog atsakovė R. M. ir atsakovė J. M. sandorių sudarymo metu neturėjo pagrindo manyti, jog ginčo sandoriai gali pažeisti kreditoriaus interesus. Todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovės, sudarydamos minimas dovanojimo sutartis, buvo nesąžiningos. Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad dovanojimo sandorių sudarymas 2008-12-19 negalėjo įtakoti skolininkės mokumo sumažėjimo ir kartu sumažinti kreditoriaus galimybę gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą.
Teismas nurodė, kad banko atstovas teismui pateikė abiejų atsakovių pasirašytą pripažinimą, jog ginčo turtas buvo perleistas siekiant išvengti banko skolos išieškojimo. Tačiau teismo posėdyje banko atstovas pripažino, jog tekstą parengė banko darbuotojas, o atsakovės tik pasirašė. Abi atsakovės teismo posėdyje teigė, kad jos ant šio dokumento pasirašiusios tik todėl, kad į jo turinį ir esmę neįsigilinusios, buvo nuolat spaudžiamos banko atstovų dėl negrąžinamos paskolos ir įtikinėjamos papildomai įkeisti turimą turtą. Teismo nuomone, tokius jų paaiškinimus iš esmės patvirtina ir byloje esantis papildomas banko ir atsakovės R. M. susitarimas įkeisti ginčo pastatus bankui, nors byloje esantys duomenys rodo, kad banko atstovai jau tuo metu žinojo, jog ginčo turtas R. M. nebepriklauso. Apklausti liudytojai P. S. ir V. K. patvirtino, kad banko atstovai nuolat reikalavo, kad atsakovė įkeistų turtą bankui.
Teismas netenkino atsakovės atstovės prašymo taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad per visą pasiruošimą bylos nagrinėjimui laiką ir nagrinėjant bylą iš esmės, nei atsakovės, nei atsakovės R. M. atstovė nereikalavo taikyti ieškinio senatį ir tokio reikalavimo nepareiškė, o jį taikyti paprašė atsakovės atstovė tik baigiamosiose kalbose. Laikė, jog nėra ginčo šalies reikalavimo ieškinio senatį taikyti, todėl dėl ieškinio senaties nepasisakė.
Apeliaciniais skundais ieškovas S. S. ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB Medicinos bankas , prašė panaikinti teismo 2011-02-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jų ieškinius patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1.Teismas nevertino svarbaus fakto, kad 2006-04-01 sutartį dėl medienos pirkimo - pardavimo UAB „Maryta“ vardu pasirašė R. M., kuri buvo direktorė ir vienintelė akcininkė. Vadinasi, ji žinojo bendrovės finansinę padėtį, neatsiskaitė, jos atsakomybė subsidiari. Nuo sutarties pasirašymo prasidėjo atsakovės nesąžiningumas, kuris yra tęstinio pobūdžio. Todėl jis sandorio sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. 2009-05-08 teismo sprendimo priėmimo data yra tik formalus patvirtinimas, kad 2006-04-01 atsakovė, pasirašydama medienos pirkimo-pardavimo sutartį, buvo nesąžininga.
2. Atsakovės nesąžiningumas yra konstatuotas 2009-05-08 teismo sprendimu. Todėl atsakovė, 2008-12-19 sudarydama nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis, taip pat buvo nesąžininga ir turtą perleido vengdama galimo išieškojimo. Teismas nepasisakė dėl ieškovo teisių pažeidimo. Teismo išvada, kad nėra atsakovių R. M. ir J. M. nesąžiningumo, nepagrįsta
3. R. M. sudarė dovanojimo sutartis, kurių sudaryti ji neprivalėjo. Šios sutartys pažeidžia jo, kaip kreditoriaus interesus. Ginčijamų sandorių sudarymo dienai atsakovės R. M. finansinė padėtis buvo bloga ir vis blogėjanti. Iš civilinėje byloje esančių įrodymų turinio matyti, kad skolininkė žinojo ir/ar turėjo žinoti faktą, jog dovanojimo sutartimis bus pažeistos ieškovo, kaip kreditoriaus teisės. Šį faktą turėjo žinoti ir jos dukra J. M.. Todėl teismas turėjo atsakovių veiksmus pripažinti nesąžiningais.
4.Teismas netyrė ir nenustatinėjo reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybių, motyvuojamoje sprendimo dalyje neišdėstė išvadų, kurios būtų pagrįstos bylos medžiagos analize ir argumentų, kodėl atmeta ieškovo reikalavimus, atsikirtimus ar įrodymus. Tuo teismas pažeidė LR CPK 327 str. 1 d. 2 p. nuostatą, t. y. neatskleidė bylos esmės.
Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus UAB Medicinos bankas apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Teismas neteisingai įvertino ir nesigilino į teismui pateiktus įrodymus, susijusius su skolos atsiradimo aplinkybėmis. Nors kredito sutartis buvo nutraukta tik 2010-06-13, tačiau aplinkybę, jog atsakovė nuo 2008-06-24 pradėjo laiku negrąžino mokėtinų kredito dalių, nemokėjo palūkanų ir delspinigių bankui, patvirtina banko 2008-08-26 raštas Nr. 45 ir 2008-11-04 raštas Nr. 58. Atsakovės 2009-09-30 pasirašė papildomą susitarimą Nr. 3, kuriuo įsipareigojo įkeisti ginčo turtą banko naudai, o bankas- atidėti pradelstų įsipareigojimų vykdymą. Atsakovė įsipareigojimo nevykdė: turto neįkeitė, kredito nedengė. Taigi, atsakovė R. M., ginčo sandorių sudarymo metu, būdama nemoki ir žinodama apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, turimą turtą panaudojo ne atsiskaitymui su kreditoriumi, tačiau neatlygintinai perleido savo dukrai J. M. ir tokiu būdu dar labiau sumažino savo mokumą.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčo sandoriais perleisto turto vertė sudarė iš viso 14 488 Lt, nes viešajame registre esantys duomenys nepakankamai objektyviai atspindi tikrąją turto rinkos kainą.
3.Teismo teiginiai, kad ginčo sandorių sudarymo metu buvo sutrikę atsiskaitymai tarp įmonių ir atsakovė R. M. pagrįstai tikėjosi, kad su ja atsiskaičius jos skolininkams, ji taip pat turės galimybę atsiskaityti su UAB Medicinos banku, neparemti jokiais įrodymais bei faktinėmis aplinkybėmis, nes sudarius ginčijamus sandorius, UAB Medicinos bankui nebuvo įvykdyti jokie įsipareigojimai iš trečiųjų asmenų įsipareigojimų.
4. Teismas neišsamiai išnagrinėjo ir įvertino pateiktus įrodymus ir aplinkybes, susijusias su įkeisto turto verte. Kredito išdavimo metu įkeičiamo turto neįvertino turto vertintojai. Todėl teismas nepagrįstai rėmėsi įkeitimo lakštuose nurodyta turto verte, kuri neatspindėjo realios įkeisto turto vertės. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl posėdžio metu banko pateikto įkeisto turto vertinimo. Turtas įvertintas po ginčijamų sandorių sudarymo tik priverstinai perėmus techniką 2010-09-14 ir 2010-09-29 ir atspindi tikrąją turto vertę. Anksčiau bankas tokios galimybės neturėjo, nes po sandorių sudarymo atsakovė su bankui įkeista technika išvyko į Rusiją.
5.Aplinkybę, jog atsakovė realiai neturi kito vertingo turto, patvirtina antstolės dokumentai apie areštuoto turto vertes, išrašai iš nekilnojamojo turto registro.
6. Teiginys, kad dovanojimo sandorių sudarymas negalėjo įtakoti skolininkės mokumo sumažėjimo ir kartu sumažinti kreditoriaus galimybę gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą, nepagrįstas. UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ įvykdys įsipareigojimus tik po to, kai bus realizuotas bankui įkeistas turtas. Gavus 70 procentų likusios skolos, nebus patenkinti visi banko reikalavimai. Realizavus įkeistą turtą, likusios skolos dydžiui būtų nukreiptas išieškojimas į ginčo sandoriais perleistą turtą.
7. Neatlygintinas sandoris pripažintinas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens nesąžiningumo ar sąžiningumo, nes atsakoves sieja artimi giminystės ryšiai( CK 6.66 str. 2 d., CK 6.67 str. 1 d.).
8. Teismas nepagrįstai nesirėmė atsakovių pasirašytu raštu, kuriuo atsakovės pripažino turtą perleidusios siekdamos išvengti UAB Medicinos banko išieškojimo nukreipimo į šį turtą. Atsakovė R. M. ilgą laiką buvo įmonės direktorė, o tokiam asmeniui taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo standartai.
9.Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad atsakovės privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį. Teismas sprendime dėl šios aplinkybės visai nepasisakė.
Apeliantai pateikė atsiliepimus į apeliacinius skundus.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas" atsiliepimu sutinka su apeliaciniais skundais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini(CPK 326 str. 1 d.1 p).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d., 329 str. 2 d.).
CPK 2 straipsnis reikalauja, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, tinkamai taikytų, aiškintų įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą ir priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė esminių civilinio proceso įstatymo nuostatų, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl ieškinių atmetimo.
Byloje keliamas ginčas kada atsakovė R. M. tapo subsidiaria skolininke su UAB „Maryta“ kreditoriaus S. S. atžvilgiu, nuo kada ieškovas S. S. ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Medicinos bankas“ turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovės prievolę vykdyti įsipareigojimus. S. S. ir UAB „Medicinos bankas“ , teigia, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu(2008-12-19) jie jau turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovės V. M. prievolę vykdyti įsipareigojimus.
Byloje nustatyta, kad 2006-03-01 ieškovas S. S. sudarė su UAB „Maryta“ medienos pirkimo -pardavimo sutartį. Atsakovas neatsiskaitė su pardavėju. Todėl iš skolininko teismas 2006-12-17 sprendimu priteisė 32 930,95 Lt skolą ir delspinigius. Sprendimo pagrindu 2007-01-08 buvo išduotas vykdomasis raštas . 2009-02-02 antstolė I. B. grąžino išieškotojui S. S. nepilnai įvykdytą vykdomąjį raštą. Išieškojimo negalimumo akte nurodė, kad nėra galimybės išieškoti likusią 27 052,11 Lt skolą iš UAB „Maryta“. Vadinasi, likusios skolos išieškojimo negalimumas konstatuotas 2009-02-02, t.y. jau po ginčo sandorių sudarymo.
Biržų rajono apylinkės teismas 2009-05-08 sprendimu už akių priteisė iš R. M. neišieškotą 27 052,11 Lt skolą ir delspinigius, viso 70 281,38 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Sprendimu konstatavo, kad jos, kaip UAB „Maryta“ juridinio asmens dalyvės, atsakomybė S. S. yra subsidiari su UAB „Maryta“ (t.1, b.l.27-28). Tai reiškia, kad pagrindiniam skolininkui UAB „Maryta“ neįvykdžius prievolės S. S., pareiga atsiskaityti su kreditoriumi tenka R. M.. Tačiau šis sprendimas buvo panaikintas teismo 2009-12-03 nutartimi, šalių ginčas išspręstas teismui patvirtinus šalių taikos sutartį. Ja šalys susitarė dėl skolos dydžio -25 000 Lt, mokėjimo terminų ir mokėtojo( įsipareigojo sumokėti R. M.).
Iš to seka, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu(2008-12-19) R. M. nebuvo skolinga S. S. ir ji neturėjo galiojančios prievolės atsakyti S. S. savo turtu kaip subsidiari skolininkė už neįvykdytą UAB „Maryta“ prievolę. Neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę 2008-12-19 dienai ieškovas turėjo tik trečiojo asmens UAB „Maryta" atžvilgiu. Nustačius, kad turto dovanojimo metu ieškovas S. S. buvo trečiojo asmens UAB „Maryta“ kreditorius, o ne atsakovės V. M. ir pastaroji tuo metu savo turtu nebuvo subsidiariai atsakinga su UAB „Maryta“ už prievolę ieškovui S. S., darytina išvada, kad V. M., padovanodama ginčijamą turtą dukrai, nepažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus teisių.
Byloje nustatyta, kad 2007-03-27 kredito sutartimi Nr. LOAN 41980, UAB “Medicinos bankas“ suteikė ūkininkei R. M. 1 760 000Lt kreditą, iš kurio 1 360 000Lt medžių kirtimo mašinai įsigyti ir 400 00L žemės ūkio technikos pirkimui iki 2012-02-24. R. M. pagal kredito grąžinimo grafiką kreditą turėjo pradėti grąžinti nuo 2007 m. gruodžio mėnesio. Ta pačia sutartimi susitarė dėl kredito gavėjos prievolių įvykdymo užtikrinimo: 1) įkeičiant visas kredito gavėjos sąskaitas banke; perkamą techniką, kurios vertė 2 060 365.61 Lt, 3 žemės sklypus(viso 18,16 ha); 2) laiduojant UAB „Maryta“(t.1, b.l.116). Hipotekos lakštai patvirtina, kad kredito grąžinimas garantuotas įkeičiant: 1) tris žemės sklypus bendros 63 000 Lt vertės(t.1, b.l.134-136); 2) įrenginius bendros 356 000 Lt vertės(t.1, b.l.139-142), mechanizmus bendros 1 704 365 Lt vertės(t.1, b.l.143-146). Viso įkeisto turto vertė- 2 123 365 Lt. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įkeisto turto vertė 20 procentų viršijo suteiktą kreditą. Be to Žemės ūkio paskolų garantijos fondas Garantija Nr.IG-892 garantavo bankui 70 procentų negrąžintos Kredito sumos(t.1, b.l.154). Iš to seka, kad Kredito gražinimas buvo pilnai užtikrintas Hipoteka ir Garantija.
Apelianto teiginys, jog turtas įkeitimo metu nebuvo įvertintas turto vertintojų ir jis neatspindi realios vertės ir todėl negalima vadovautis Kredito sutartyje nurodytomis kainomis, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirma, nenustatyta, kad bankui buvo kliūčių pasitelkti turto vertintojus įkeičiamo turto įvertinimui. Bankas įprastai turi savo specialistus turto vertinimui. Antra, atsakomybė atsakovei R. M. tenka pagal Kredito sutartį, kurią paruošė bankas. Joje nustatyta, kad bankas suteikia kreditą Kredito gavėjui sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais ir Kredito gavėjas vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (sutarties 1.1p). Prievolių įvykdymo užtikrinimui kredito gavėja sutarties 2.7.4 punktu įsipareigojo įkeisti 3 žemės sklypus, 2.7.2 punktu- įkeisti perkamą techniką. Šiame punkte išvardinta įkeičiama technika, jos kaina, nustatyta, kad viso įkeičiamos technikos vertė 2 060 365,61 Lt(b.l.116-17). Iš to seka, kad buvo susitarta dėl įkeičiamo turto vertės. Įkeitimo lakštai patvirtina, kad turtas buvo įkeistas,būtent, tokios vertės, kaip sutarta Kredito sutartimi.
Apelianto teiginys, jog įkeičiamo turto kaina turi būti nustatoma pagal antstolio įkainojimus ar jau po sandorių sudarymo atliktą turto vertinimą, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirma, ta aplinkybė, jog turtas nuvertėjo, esmės nekeičia, nes dėl ekonominės krizės keitėsi ne tik turto vertė, bet ir palūkanų dydžiai. Galimus įkeičiamo turto pasikeitimus- vertės sumažėjimą, bankas įvertina nustatydamas palūkanų, delspinigių dydį, bei garantijų apimtį. Antra, Kredito sutartis, jos sąlygos nenuginčytos. Trečia, turto nuvertėjimo neįtakojo atsakovė. Ketvirta, dėl turto įvertinimo ar jo nuvertėjimo nėra atsakovės nesąžiningumo. Nors galimai įkeistas turtas nuvertėjo, tačiau atsakovė kurį laiką vykdė įsipareigojimus ir tokiu būdu sumažino negražinto kredito dalį. Taip 2009-09-30 skola buvo sumažėjusi nuo 1 760 000 Lt iki 912 831,13 Lt. Nors 2010-09-20 Sprendimo už akių priėmimo dieną skola buvo 313 484,82 EUR arba 1 082 400,39 Lt (t.2, b.l.48-49), tačiau ji nesiekė suteikto kredito dydžio ir dalį jos sudarė priskaičiuoti delspinigiai.
Iš bylos duomenų matyti, kad šalys papildomais susitarimais keitė kredito sutarties sąlygas, tame tarpe kredito gražinimo grafiką. Taip 2008-02-15 papildomu susitarimu Nr.01 šalys nustatė kredito likučio -1 012 000 Lt sumą eurais- 293 095,46 EUR. Sutarė dėl palūkanų dydžio ir naujo kredito gražinimo grafiko, nustatančio, kad pirma gražinamo kredito dalis turi būti sumokėta 2008 -02-24(t.1, b.l.122). Bankas 2008-08-26 ir 2008-11-04 įspėjo ūkininkę R. M. dėl laiku negrąžintos kredito dalies ir nesumokėtų palūkanų, tačiau kredito sutarties nenutraukė(t.1, b.l.126,127). Priešingai, 2009-09-30 papildomu susitarimu Nr.3 šalys nustatė kredito likučio sumą- 264 374,17 EUR ir naują kredito gražinimo grafiką, pradedant nuo 2009-10-24 (t.1, b.l.125). Iš papildomų susitarimų, juose nurodyto mažėjančio kredito likučio, seka, kad R. M. kreditą dengė.
Apeliantas pagrįstai nurodo, kad R. M. neįvykdė kredito sutarties 6.5 punkto įsipareigojimo be banko sutikimo neperleisti ar kitaip nesuvaržyti savo turto. Tačiau, kaip aukščiau nurodyta, banko kreditorinis reikalavimas tuo metu buvo užtikrintas hipoteka, garantija ir įkeitimu, viršijančiu suteiktą kreditą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui , kad ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo laikinai sutrikę atsiskaitymai ir R. M. turėjo pagrįsto pagrindo manyti, jog skolininkams atsiskaičiuos su ja, ji galės tinkamai vykdyti bankui įsipareigojimus. Todėl ji neturėjo pagrindo manyti, kad ginčijamas 14 880 Lt vertės sandoris pažeis banko teises-sumažins galimybę atsiskaityti su banku. Apelianto teiginys, jog dovanojimo sandoriais dovanoto turto vertė yra didesnė, nei nurodyta(14 880 Lt), įrodymais nepagrįstas(CPK 178 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad praėjus 9 mėnesiams po ginčijamų sandorių sudarymo, 2009-09-30 papildomo susitarimo Nr. 3 1.3 punktu Kredito sutarties šalys: R. M. ir bankas susitarė dėl 3,27 ha žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančiais Stačkūnų k., Biržų r. hipotekos, o ketvirtu punktu atsakovė R. M. įsipareigojo per 90 dienų nuo susitarimo pasirašymo įkeisti bankui nurodytą turtą. Apelianto teiginys, jog R. M. neįkeitė ginčo turto, pagrįstas. Tačiau tuo pačiu susitarimo 4 punktu šalys susitarė, kad R. M. neįvykdžius šio įsipareigojimo, tai bus laikomas esminiu sutarties pažeidimu, ir bankas įgys teisę vienašališkai nutraukti susitarimą, sutartį(t. 1., b.l.125). Iš bylos duomenų matyti, kad šio susitarimo sudarymo metu R. M. jau nebuvo minėto turto savininkė. Kadangi turto registrai vieši, laikytina, kad bankas, pasirašydamas šį susitarimą, žinojo šią aplinkybę. Tai patvirtina ta aplinkybė, jog, R. M. neįkeitus sutarto turto, bankas sutarties nenutraukė ir nereikalavo jo vykdyti. Susitarimą ir sutartį bankas vienašališkai nutraukė tik 2010-06-13 , tačiau kitais pagrindais, nei numatyta 2009-09-30 susitarime Nr. 3., t.y. sutarties 7.5 punktu pagrindu(jis nekonkretizuotas) ir neįvykdžius 2010-05-21 reikalavimo- nepristačius miškakirtės į nurodytą saugojimo aikštelę ir nepateikus įkeisto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto draudimo polisų(t.1, b.l.128). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, bankas 2010-07-01 rašte Dėl R. M. įsiskolinimo ir 2010-05-21 rašte Nr.07-2655 Dėl kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo, nurodė, kad nuo 2009-10-24 yra pradelstas kreditas (t.1, b.l.130, 151-152). Minėta, bankas sutartį vienašališkai nutraukė 2010-06-13(t.1, b.l.126-129). Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-09-07 nutartimi nutarė parduoti iš varžytinių įkeistus žemės sklypus, kitą įkeistą turtą perduoti išieškotojui- bankui(t.2, b.l.45-46). 2010-09-20 Sprendimu už akių priteista iš R. M. 313 484,82 EUR arba 1 082 400,39 Lt skola(t.2, b.l.48-49).
Iš šių aplinkybių seka, kad 2008-12-19 ginčijamų sandorių sudarymo metu, bankas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę tik į atsakovės V. M. pagal grafiką negražinto kredito, nesumokėtų palūkanų dalį , nes kredito sutartis dar nebuvo nutraukta. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, dėl to, kad bendra kredito užtikrinimo suma buvo didesnė nei kredito suma ir ji nebuvo nuginčyta, R. M. neturėjo pagrindo manyti, kad ginčijami sandoriai gali pažeisti banko, kaip kreditoriaus, teises.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino banko paruoštą ir R. M. 2010-09-14 pasirašytą prašymą nenukreipti skolos išieškojimą į ginčo pastatus. Bankas neginčija, jog tokio turinio prašymą paruošė jis, o apklausti liudytojai patvirtino, kad bankas darė spaudimą atsakovei. Esant šioms aplinkybėms, tikėtina, kad atsakovė pasirašė šį raštą neįsigilinusi į jo turinį.
Kasacinėje teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams(Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-06-01 nutartis Nr.3K-3-252/2010, 2010-03-16- Nr.3K-3-107/2010, 2010-12-20- Nr.3K-3-382/2010 ir kt). Remiantis išdėstytais argumentais konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinius priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagal apeliacinių skundų argumentus nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų(CPK 329 str.).
Aptartais motyvais atmetus apeliacinius skundus iš apeliantų lygiomis dalimis priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 88 str.1 d.3p, 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. S. ir trečiojo asmens UAB „Medicinos bankas“ po 13 Lt(trylika litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą Biržų rajono apylinkės teismui.