Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei D. V. dėl skolos priteisimo, žalos atlyginimo bei atsakovės D. V. patikslintą priešieškinį ieškovui M. Š. dėl buto nuomos sutarties nutraukimo, kompensacijos sumokėjimo ir įpareigojimo grąžinti paimtus daiktus, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė “Bulautra”.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinis atmetamas.

Dėl nuomos sutarties nutraukimo

Pagal CK 6.156 str. 1 d. šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Pagal CK 6.189 str. 1 d. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

Kaip matyti iš tarp šalių sudarytos Nuomos sutarties (1 t., b. l. 27-29), 7.3. punktu ieškovas ir atsakovė susitarė, kad „Sutarties Šalis turi teisę vienašališkai, raštu, pirma laiko nutraukti šią Sutartį, Nuomotojas dėl sutarties nutraukimo privalo Nuomininką perspėti 90 dienų prieš, o Nuomininkas dėl sutarties nutraukimo privalo perspėti Nuomotoją 30 dienų prieš“. Taigi, šalys susitarė viena kitą perspėti atitinkamai prieš 30 dienų (nuomininkas) ar 90 dienų (nuomotojas). Byloje esantis ieškovo elektroninis laiškas patvirtina, kad 2017-10-03 ieškovas elektroniniu paštu atsakovei pranešė, kad vienašališkai nutraukia gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir paprašė išsikelti per kuo trumpesnį laikotarpį, bet ne vėliau kaip iki 2017 metų spalio 17 dienos (1 t., b. l. 52). Duomenų, kad atsakovės elektroninio pašto adresas perspėjimo dienai (2017-10-03), ar kada vėliau, būtų pasikeitęs nuo Sutartyje nurodo elektroninio pašto adreso – nėra. Nors atsakovė teismo posėdžio metu teigė, jog ji nepripažįsta elektroninių laiškų, kaip tinkamo pranešimo įteikimo būdo, kad pranešimas turėjo būti įteiktas popieriniu laišku, tačiau tokius atsakovės argumentus paneigia tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 9.6 punktas, numatantis, kad pranešimai šalims gali būti įteikiamai ir elektroniniu paštu (1 t., b. l. 29). Be to, sutarties 9.7 punktu šalys įsipareigojo viena kita nedelsiant informuoti apie kontaktinių duomenų pasikeitimą (1 t., b. l. 29). Teismo vertinimu, toks ieškovo pranešimas apie ketinimą nutraukti Nuomos sutartį visiškai atitiko Sutartyje nurodytą perspėjimo sąvoką, todėl atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovas jos tinkamai neįspėjo ir nepranešė apie sutarties nutraukimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsakovę apie ketinimą nutraukti Nuomos sutartį vienašališkai privalėjo įspėti prieš 90 dienų, Nuomos sutarties nutraukimo terminu turi būti laikoma data – 2018 m. sausio 2 diena. Be to ir po 2017-10-03 įspėjimo elektroniniu paštu, ieškovas atsakovę ragino išsikelti, 2017 m. gruodžio 11 d. atsakovei antstolis įteikė ieškovo skubų pranešimą, kuriame nurodyta, kad buto nuomos sutartis nutraukta 2017 m. spalio 3 d., pareikalauta kuo skubiau išsivežti iš buto visus asmeninius daiktus, negadinti turto, palikti buto raktus pašto dėžutėje, taip pat įteiktas pranešimas dėl buto priėmimo perdavimo akto pasirašymo. Dokumentai laikomi įteiktais atsakovei atsisakius dokumentų gavimo pažymoje pasirašyti (1 t., b. l. 21-26).

Už Sutarties nutraukimą be svarbių priežasčių, šalys susitarė viena kitai sumokėti 370 Eur kompensaciją (Sutarties 7.3.1, 7.3.2 punktai, 1 t., b. l. 28). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, gyvendama nuomojamame bute, nevykdė savo, kaip nuomininkės pareigų. Tai, jog atsakovė turėjo finansinių sunkumų, prašė ieškovo nukelti mokėjimus dėl įvairių priežasčių, įrodo byloje pateiktas šalių susirašinėjimas (1 t., b. l. 107-119), tą ji patvirtino ir teismo posėdžio metu. Bylos duomenimis, atsakovė vėlavo mokėti (nemokėjo) nuo 2017 metų vasario mėnesio, motyvuodama laidotuvėmis, komplikuotu sesers gimdymu, darbu, ligomis, atleidimu iš darbo, teigė turėsianti imti greitąjį kreditą. Iš pridėto atsakovei siųsto elektroninio laiško (1 t., b. l. 53) matyti, kad jame ieškovas nurodė, kad yra susidaręs 1266,57 Eur įsiskolinimas. Elektroninis laiškas išsiųstas nuomos sutartyje nurodytu atsakovės adresu ir jokių duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi skolos sumą, nėra. Ieškovui 2017-10-02 parašius sms žinutę, pranešant apie siųstą elektroninį laišką, kuriame nurodytas įsiskolinimas ir prašant peržiūrėti ir pareikšti pastabas, jei tokių būtų, atsakovė atrašė sms žinutę su tekstu: „Netrukdyk man sveikt. Ir nustok grasinti bei tauzėt nesąmones. Jei godus apetitas pinigams tavo sąžinę prarijo, tai ne mano problema.“ (1 t., b. l. 115). Atsakovė teisme teigė, jog ji įsiskolinimų neturėjo , o ieškovui nemokėjo tik nuo 2017 m. gruodžio mėnesio, kai ieškovas sudarė nepakenčiamas sąlygas gyventi bute (atjungė elektrą, vėliau – vandenį). Kaip matyti iš Sutarties, atsiskaitymo tvarka buvo numatyta Nuomos sutarties 4.2 bei 4.3 punktais – nuomos mokestis mokamas avansu už kiekvieną sekantį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos, o komunaliniai mokesčiai – pagal skaitliukų parodymus ir pateiktas sąskaitas kartu su nuomos mokesčiu tuo pačiu metu (1 t., b. l. 27-29). Atsakovė Nuomos sutarties 3.6 punktu įsipareigojo sutartu laiku mokėti nuomos mokestį, atsiskaityti už komunalines paslaugas, tačiau bylos duomenys (šalių susirašinėjimo turinys) patvirtina, kad atsakovė šio įsipareigojimo nevykdė. Šalys Nuomos sutarties 7.4 punktu susitarė, kad Nuomotojas turi teisę reikalauti pirma laiko nutraukti šią sutartį, jei Nuomininkas, gavęs raštišką Nuomotojo įspėjimą apie už einamą mėnesį nesumokėtą nuomos mokestį ir/arba komunalinius mokesčius, per vieną savaitę nepadengia šio įsiskolinimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas pripažinti, kad nuomos sutartis nutraukta nuo 2018-02-10 dėl buto nuomotojo M. Š. kaltės ir 370 Eur kompensacijos priteisimo, nepagrįstas, Nuomos sutartis laikytina nutraukta vienašališkai Nuomotojo iniciatyva nuo 2018-01-02 nuomininkei nevykdant savo, kaip nuomininkės pareigų atsiskaityti už nuomą bei mokėti komunalinius mokesčius. Kaip matyti iš Nuomos sutarties 7.3.2 punkto, 370 Eur dydžio kompensacija mokama tuo atveju, kai Sutartis nuomotojo iniciatyva nutraukiama be svarbios priežasties anksčiau, nei 1.2 punkte nurodyta sutarties pabaiga (2019-02-14). Šiuo atveju, konstatuota, kad Sutartis prieš terminą nutraukta nuomotojo iniciatyva – dėl svarbios priežasties – atsakovei nevykdant savo, kaip nuomininkės pareigos atsiskaityti. Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta buto nuomos sutartis buvo atlygintinė ir ieškovo pagrindinis tikslas ir interesas sudarant šią sutartį ir buvo finansinė nauda, kurią jis turėjo gauti perduodamas jam nuosavybės teisė priklausantį turtą – butą naudotis atsakovei. CK 6.576 straipsnis reglamentuoja, kad Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Nuomininkės pareiga naudoti gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį ir už naudojimąsi patalpomis mokėti periodiškai nuomos mokestį yra vienos iš pagrindinių nuomininkės pareigų. Sutartis yra atlygintinė, todėl nuomotojas neturėjo prievolės teikti atsakovei socialinę pagalbą (leisti nemokamai gyventi bute). Pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutarčių sudarymo pagrindus, šios sutartys gali būti nekomercinės, t. y. kai įgyvendinant valstybės socialinę politiką pagal valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimą sudaromos atitinkamos nuomos sutartys, taip pat įmonėms, įstaigoms, organizacijoms priklausančios patalpos išnuomojamos savo darbuotojams kolektyvinėje sutartyje ar darbuotojų susitarimu nustatytais pagrindais ir tvarka, ir komercinės, kai įmonių įstaigų ar organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis (siekiant pelno) nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos šalių susitarimu. Tačiau komercinėmis sąlygomis sudaromomis gyvenamosios patalpos nuomos sutartimis visuomet siekiama gauti pelno (CK 6.577 str. 2 d.). Konkrečios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties identifikavimas ir nustatymas, ar sutartis sudaryta komercinėmis, ar nekomercinėmis sąlygomis, yra reikšmingas dėl to, kad skiriasi šių sutarčių nutraukimo tvarka. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Taigi sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje (CK 6.217 str. 5 d.), nebent įstatyme būtų imperatyviai nustatyta, jog tam tikros sutartys nutraukiamos tik teismine tvarka. CK 6.610 straipsnis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus šio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus. Šiuo atveju sutartis nutraukta ne pagal CK 6.610 str. nuostatas, atsakovė tokio nutraukimo neginčija, neprašė pripažinti nutraukimo negaliojančiu, ginčo bute negyvena jau nuo 2018-02-10, ginčija tik nutraukimo datą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovo atžvilgiu 2018-02-14 Nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 294 straipsnio 1 dalį (Savavaldžiavimas) (2 t., b. l. 135-136).

Be to, ieškovas prašo taikyti senatį atsakovės reikalavimui dėl 370 Eur kompensacijos (baudos) priteisimo. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, taikomą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Kaip teismas nustatė, Nuomos sutartis tarp šalių laikoma nutraukta nuo 2018-01-02. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė ginčo bute negyvena nuo 2018-02-10, tačiau priešieškinio reikalavimas teisme dėl kompensacijos priteisimo pareikštas 2018-11-06 (patikslintas priešieškinis pašalinus trūkumus priimtas 2018-11-23). Atsižvelgiant į tai akivaizdu, jog net ir skaičiuojant nuo to laiko, kai atsakovė ginčo bute nebegyvena, 6 mėnesių senaties terminas yra praleistas, jo atnaujinti atsakovė neprašo, todėl atsakovės reikalavimui priteisti iš ieškovo 370 Eur kompensaciją, ieškovui prašant, taikytinas senaties terminas ir reikalavimas atmestinas ir šiuo pagrindu – praleidus senaties terminą.

Dėl įsiskolinimo pagal nuomos sutartį

Dėl žalos (nuostolių) atlyginimo

Ieškovas pateikė duomenis, kad turėjo ir kitų nuostolių, susijusių su atsakovės neišsikėlimu iš jam nuosavybės teise priklausančio buto: 800 Eur advokato honoraras už atstovavimą už laikotarpį iki atsakovės išvykimo iš buto, mokėjimas atliktas 2017-11-12 (1 t. b. l. 55). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas, siekdamas išspęsti ginčą su atsakove nesikreipiant į teismą, naudojosi advokato paslaugomis, taip pat byloje pateiktas advokatų kontoros „Misiūnas ir partneriai“ Pranešimas, adresuotas D. V., kuris atsakovei buvo įteikiamas antstolio pagalba ir kuriame nurodyta, jog atsakovė kviečiama atvykti pasirašyti buto priėmimo – perdavimo aktą, kadangi Nuomos sutartis yra nutraukta, atsakovei nurodomos galimos pasekmės, cituojama Teismų praktika (1 t., b. l. 25-26). Be to, vertinant prašomą priteisti 800 Eur sumą, teismas sprendžia, jog ieškovas turi teisę į advokato išlaidų atlyginimą ir nors ši suma nėra detalizuota, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas viso proceso metu naujų prašymų priteisti teisinės pagalbos išlaidas neteikė ir neprašo, todėl šioje dalyje ieškovo prašymas tenkinamas visiškai, priteistina 800 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad jai gyvenant ginčo bute, butas buvo labai tvarkingas, be trūkumų, kaip nurodė – tobulas. Atsakovė teikė fotonuotraukas, įrodinėdama, kad butas buvo labai gražus ir tvarkingas, tą patvirtinti prašė apklausti liudytojus, kurie teismo posėdžio metu teigė, atsakovė buvo labai tvarkinga, gražiai gyveno, butas sutvarkytas. Šalys nuomos sutarties 3.5 punktu įsipareigojo grąžinti Patalpas, baldus, virtuvės ir sanitarijos įrenginius bei kitus įrengimus ir prietaisus tokios pačios estetinės ir techninės būklės, kokia ji buvo jų perdavimo Nuomininkui metu, atsižvelgiant į normalų jų susidėvėjimą, tai fiksuojant Patalpų perdavimo – priėmimo akte (1 t., b. l. 28). Patalpų būklė ieškovui perėmus butą matyti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei vaizdo įraše, kur fiksuoti įvairūs trūkumai bei apgadinimai. Teismas sprendžia, jog atsakovė privalėjo grąžinti ieškovui butą ne blogesnės būklės, nei jis buvo nuomos termino pradžioje, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, tačiau šiuo atveju ieškovo atlikti remonto darbai buvo būtini, siekiant grąžinti butą į ikisutartinę būklę. Nors atsakovė pateikė fotonuotraukas, buvo apklausti liudytojai, patvirtinę, kad atsakovė gyveno gražiame bute ir buvo tvarkinga, visgi, tiek fotonuotraukos, tiek liudytojų parodymai susiję su atsakovės gyvenimu ginčo bute po Sutarties sudarymo, todėl nepatvirtina ginčo buto būklės ieškovui perėmus butą iš atsakovės. Nors atsakovė teigė, jog sėkmingai bute gyveno iki 2018-02-10, visgi, kaip matyti iš Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, apklausta pareigūnų ji nurodė, kad vyksta persikraustymo procesas, atvykusi pasiimti likusių daiktų, rado pakeistą spyną (2 t., b. l.135-136). Darytina išvada, kad minėtu laiku (2018-02-10), kaip ir nurodė pati atsakovė, ji ginčo bute nebegyveno, vyko persikraustymo procesas, o santykiai tuo metu tarp ieškovo ir atsakovės buvo konfliktiški, ieškovo teigimu, jog kai kurie apgadinimai, akivaizdžiai matomi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priede (vaizdo įraše), galėjo būti padaryti ir tyčia. Ieškovo pateiktais duomenimis, jo patirti nuostoliai yra realūs, pateikta sutartis su buto remonto darbus atlikusiu asmeniu J. S., pateikta remontuojamų patalpų atskirų remonto dedamųjų kainos, sąskaita, darbų perdavimo – priėmimo aktas (1 t., b. l. 36, 37, 2 t., b. l. 62-68). Bute atlikti darbai (1 t., b. l. 64) visiškai atitinka antstolio vaizdo įraše užfiksuotus pažeidimus: miegamajame atliktas sienų perdažymas, tapetavimas – 36 kv.m., 316,80 Eur (8,80 Eur už 1 kv.m.); svetainėje – sienų ir lubų perdažymas, grindjuosčių remontas – 86 kv.m., 756,80 Eur (8,80 Eur už 1 kv.m.); virtuvėje – sienų ir lubų perdažymas – 7 kv.m., 61,60 Eur (8,80 Eur už 1 kv.m.); vaiko kambarys – sienų perdažymas, palangės silikonavimas – 12 kv.m., 105,60 Eur (8,80 kv.m.), koridorius – sienų perdažymas – 9 kv.m., 79,20 Eur (8,80 Eur už 1 kv.m.). Atsakovės teiginiai apie tai, kad ieškovas pats sugadino butą, kad vėliau dėl to melagingai apkaltintų atsakovę, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Labiau tikėtina, kad atsakovė, supykusi ant ieškovo dėl išjungto elektros, vandens tiekimo, galėjo nesaugoti ieškovui priklausančio turto. Be to, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (1 t., b. l. 121) yra užfiksuoti ir sugadinimai vašku, kurie būdingi dėl žvakių naudojimo nesant elektros tiekimo. Nuomotojas, leisdamas savo turtu naudotis kitiems asmenims, paprastai siekia gauti pajamų, t. y. gauti iš nuosavybės teise turimo daikto ekonominės naudos, todėl tais atvejais, kai išnuomotas daiktas netenka savo funkcionalumo ar jo dalies, daikto teikiama ekonominė nauda gali sumažėti, dėl ko nuomotojas gali patirti nuostolių. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis nuostolių atlyginimo dėl daikto pabloginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008). Remiantis kasacinio teismo praktika, aiškinančia CK 6.499 straipsnio 1 dalies bei 6.500 straipsnio nuostatas, konstatuotina, kad nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007). Teismas daro išvadą, jog ieškovas įrodė byloje, kad patyrė 1320 Eur išlaidų buto remontui bei 118 Eur kėdžių remontui, po to, kai perėmė butą iš atsakovės, apgadinimai, padaryti ne dėl normalaus nusidėvėjimo, fiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, fotonuotraukose, vaizdo įraše, padaryti atsakovei gyvenant ginčo bute. Priešingų įrodymų, leidžiančių daryti bent prielaidą, kad apgadinimai sukelti paties ieškovo, nėra. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Šalių sudarytos sutarties 3.5 punkte numatyta nuomininko pareiga nuomotojui patalpas grąžinti tokios pačios būklės, kokios jos buvo perduotas nuomininkui, išskyrus normalų susidėvėjimą. Ieškovas įrodė, kad patalpų būklė jas perdavus nuomotojui buvo blogesnė ne dėl normalaus nusidėvėjimo, kadangi vaizdo įraše matomi apgadinimai sienose, ištepimai lubose, grindų subraižymas, vaško dėmės, fiksuoti kėdžių apgadinimai, nėra normalus nusidėvėjimas. Remiantis teismų praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008), patalpų trūkumai, padaryti dėl mechaninių pažeidimų, yra nepriskiriami prie natūralaus susidėvėjimo, išskyrus smulkius pažeidimus, nežymius pabraižymus.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, remiantis šalių sudaryta sutartimi, CK 6.251 straipsnio nuostatomis, pagal kurias padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, ieškovo reikalavimas dėl buto (1320 Eur) ir kėdžių (118,40 Eur) remonto išlaidų priteisimo tenkinamas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 330 Eur išlaidas buto valymui, pateikė duomenis, patvirtinančius šias patirtas išlaidas po to, kai buvo iškraustyti atsakovės daiktai (1 t., b. l. 45, 49, 50). Teismas sprendžia, jog šioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad atsakovė neturėjo sutartinio įsipareigojimo atlikti buto generalinį valymą ir paruošti buto nuomai kitam nuomininkui, ar pardavimui. Be to, atsakovės daiktai iš buto išvežti ieškovo iniciatyva, nurodant, kad liko šiukšlių, gyvūno plaukų. Teismas sprendžia, jog atsakovė neturi nei iš sutarties, nei iš įstatymo kylančios pareigos sutvarkyti ir išvalyti buto taip, kaip nurodyta ieškovo su paslaugų tiekėju UAB „Cleanguru“ sudarytoje Paslaugų sutartyje (1 t., b. l. 45-47) – šiukšlių surinkimas ir išnešimas, generalinis valymas, baldų vidaus valymas, šaldytuvo valymas, giluminis čiužinių ir sofos – lovos valymas. Sutartimi atsakovė įsipareigojo butą grąžinti tokios būklės, koks jis buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, o už sugadinimus, kurie nelaikomi normaliu nusidėvėjimu, teismas tenkina ieškovo reikalavimą priteisti patirtas remonto išlaidas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog generalinis buto valymas buvo atliekamas 2018-02-28 (1 t., b. l. 48), o jau po to – 2018-03-06 – 2018-03-16 buvo atliekamas buto remontas (1 t., b. l. 62-63), todėl, teismo vertinimu, buto valymas iki jo remonto, nebuvo tikslingas. Teismas sprendžia, jog ieškovui, kaip asmeniui, teikusiam buto nuomos paslaugas komercinėmis sąlygomis (už mokestį) ir tenkinus jo reikalavimus dėl nuomos mokesčio priteisimo bei buto remonto išlaidų priteisimo, tenka pareiga savo sąskaita sutvarkyti patalpas, todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimas atmetamas.

Dėl daiktų grąžinimo

Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo pripažinti ieškovo 2018 m. vasario 21 d. įvykdytą savavališką atsakovės daiktų paėmimą iš buto neteisėtu ir įpareigoti ieškovą per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti savavališkai iš buto 2018 m. vasario 21 d. paimtus atsakovės daiktus, supakuotus 34 dėžėse, grąžinti dėžes su daiktais, saugotas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bulautra“ sandėlyje su pažymėtais numeriais nuo 1 iki 34, ir supakuotus baldus, nepažymėtus numeriais: šviesiai rudos spalvos komodą su stalčiais, tamsiai rudos spalvos kėdę, dvi vaikiškas kėdutes, vaikišką žaidimų namelį, lovos antčiužinį, baltos spalvos dvivietį fotelį, baltos spalvos vienvietį fotelį, baltos spalvos pakojį.

Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų, prašomi grąžinti daiktai yra tie patys, kurie yra saugomi trečiojo asmens UAB „Bulautra“ saugojimo sandėliuose. Ieškovas teigė, jog dėl šių daiktų nėra jokio ginčo, kad jis pats yra suinteresuotas, kad atsakovė kuo greičiau atsiimtų daiktus iš saugojimo vietos, kadangi kas mėnesį ieškovui yra išrašoma 90 Eur sąskaita už saugojimą.

Teismas nustatė, kad nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo 2018-01-02, įvertinus tai, kad nuomotojui buvo įtvirtintas 90 dienų terminas įspėti nuomininką. Tai, jog 2018-02-10 ginčo bute atsakovė jau negyveno, tik vyko persikraustymo procesas, ji pati yra nurodžiusi ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir tai užfiksuota 2018-02-14 Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei jos pačios skunde Vilniaus apskrities VPK (2 t., b. l. 135-136, 141). Atsakovės daiktai, naudojantis antstolio bei UAB „Bulautra“ paslaugomis, buvo išvežti iš ginčo buto 2018-02-21 ir iki šiol yra saugomi. Ieškovas, dalyvaujant antstoliui užfiksavo atsakovės daiktų išgabenimą ir organizavo šių daiktų saugojimą UAB „Bulautra“ patalpose, iki šiol kas mėnesį apmoka saugojimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog atsakovės daiktų išvežimas iš buto buvo neteisėtas. UAB „Bulautra“ direktorius nurodė, kad už paslaugas moka ieškovas, o atsakovei atvykus, ieškovo sutikimu, jai būtų atiduoti saugomi daiktai, tačiau ji nėra išreiškusi tokio noro. Ieškovas teismo posėdžio metu ir procesiniuose dokumentuose ne kartą patvirtino, kad jis yra suinteresuotas, kad atsakovė kuo greičiau atsiimtų saugomus daiktus, nes jam kas mėnesį yra išrašoma daugiau nei 90 Eur sąskaita. Atsakovė teismo proceso metu teigė atsiimsianti daiktus, tačiau atsiimti nenuvyko, 2019-09-19 teismo posėdžio metu nurodė, kad antstolio pagalba atsiimti daiktus jai yra per brangi, kiekvieno daikto apžiūra labai ilgai užtruks, todėl daiktų neatsiima. Kaip matyti iš atsakovės atstovo advokato padėjėjo pranešimo teismui (4 t., b. l. 124-125, 126-127), atstovas atsakovei taip pat yra išaiškinęs daiktų atsiėmimo tvarką, kad atsakovei reikia surašyti du protokolus, viename išvardinant daiktus, kuriuos atsiima, kitame nurodyti daiktus, kurių neatsiima, nes jie yra sugadinti ar praradę savo prekinę vertę, ar supeliję dėl netinkamo transportavimo ir saugojimo, sudaužyti, ar sulaužyti, tačiau klientė jos prašant net kategoriška forma, prašymus ignoravo, daiktų neatsiėmė. Sutiktina su ieškovo nuomone, kad daiktų atsiėmimas neįmanomas be pačios atsakovės valios ir net įpareigojus ieškovą atsakovei grąžinti daiktus, kurių jis nėra sulaikęs, toks įpareigojimas būtų neįvykdomas, jeigu pati atsakovė ir toliau vengtų saugomus daiktus atsiimti. Kaip matyti iš 2018-03-07 antstolio Valdo Čegliko Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (1 t., b. l. 104-105), į UAB „Bulautra“ sandėlį buvo atvykęs ieškovas M. Š., atsakovė D. V., kuri apžiūrėjo sukrautas dėžes, dalį jų atidarė, apžiūrėjo turinį, parašė komentarą, jog patalpų ir daiktų nepriima, nes daiktai sulaužyti, sugadinti ir daugumos svarbiausių nėra. Tačiau ji pasiėmė keletą daiktų savo pasirinkimu, tai užfiksuota antstolio protokole ir prie protokolo esančiame vaizdo įraše. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė ieškinį dėl savo teisės į daiktus, kurios niekas neginčija. Ieškovas yra suinteresuotas, kad atsakovė kuo greičiau atsiimtų daiktus. Jokių duomenų, kad atsakovė būtų prašiusi atsiimti daiktus, jai nebūtų atiduota, byloje nėra. Daiktų neįmanoma grąžinti atsakovei, jei ji jų nepasiima. Atsižvelgiant į tai, atsakovės reikalavimas grąžinti daiktus atmetamas (CPK 178 straipsnis).

Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK176 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje patenkinta 96 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškovas pateikė duomenis apie teismo proceso išlaidas, kurias sudaro 170 Eur žyminis mokestis (1 t., b. l. 3,51). Ieškovui iš atsakovės priteistina 163,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės patirtos išlaidos teikiant atsakovei antrinę teisinę pagalbą, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, vadovaujantis 2018-10-12 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-2005-17760 ir jo pakeitimais (1 t., b. l. 133-134, 2 t., b. l. 126, 183) sudaro 1109,56 Eur (2 t., b. l. 70, 90, 176, 4 t., b. l. 135). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš ieškovo priteistina 44,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (1109,56 x 4 proc.).

Teismas šioje byloje patyrė 33,74 Eur pašto išlaidų. Iš ieškovo procesinių dokumentų išlaidos nepriteisiamos, kadangi jam tenkanti dalis neviršija 3,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei teikiama 100 procentų apmokama teisinė pagalba, iš atsakovės procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2647,31 Eur (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 31 ct) įsiskolinimo pagal nuomos sutartį, 4585,08 Eur žalos atlyginimo, 163,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44,38 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.