Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 2.6.10.5.2.17.; 2.6.16.11.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20

2020 m. vasario 13 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-664-962/2019 pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei D. V. dėl skolos priteisimo, žalos atlyginimo bei atsakovės D. V. patikslintą priešieškinį ieškovui M. Š. dėl buto nuomos sutarties nutraukimo, kompensacijos sumokėjimo ir įpareigojimo grąžinti paimtus daiktus, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Bulautra“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės D. V. 1 266,57 Eur skolą pagal 2016 m. vasario 5 d. nuomos sutartį, 6 295,82 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. vasario 5 d. jis su atsakove sudarė gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovei butą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, sumokėti už komunalines paslaugas, vykdyti kitas įprastas nuomininko prievoles. Šalys sutarė, kad atsakovė sumoka ieškovui 370,00 Eur nuomos mokestį kiekvieną mėnesį, mokant avansu už kiekvieną būsimą mėnesį, sumoka mokesčius už komunalines paslaugas pagal skaitiklių rodmenis ir pateiktas sąskaitas. Taip pat atsakovė įsipareigojo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl jos kaltės. Atsakovė sistemingai pažeidinėjo nuomos sutartį: nuolat vėlavo mokėti nuomos ir kitus mokesčius, o po to iš viso nustojo juos mokėti. Atsakovė teisinosi įvairiomis priežastimis, kurios neatleidžia nuomininko nuo prievolių vykdymo, po to iš viso nustojo reaguoti į ieškovo raginimus vykdyti prievoles, nebendradarbiavo su ieškovu, neleido jam apžiūrėti buto. Atsakovei nebevykdant savo prievolių, ieškovas 2017 m. spalio 3 d. išsiuntė jai pranešimą, kad nuomos sutartis yra nutraukta dėl nuomininkės kaltės, taip pat pareikalavo, jog atsakovė išsikeltų iš patalpų, išsivežtų savo daiktus, pasirašytų patalpų perdavimo aktą. Atsakovė piktavališkai neišsikraustė iš buto, toliau jame gyveno ir nemokėjo nei nuomos mokesčio, nei kitų mokesčių. Be to, atsakovė savavališkai pakeitė buto spynas, o į ieškovo prašymus suderinti buto apžiūros ir perdavimo laiką nereagavo. 2017 m. gruodžio 11 d. antstolis įteikė atsakovei ieškovo bei jo atstovo pranešimus apie tai, kad atsakovei primenama, jog sutartis nutraukta nuo 2017 m. spalio 3 d., tačiau atsakovė ir į šį raginimą nereagavo, toliau nesąžiningai naudojosi ieškovo turtu ir prievolių nevykdė. 2018 m. vasario 10 d. atsakovė pagaliau paliko butą, tuomet ieškovas kartu su antstoliu galėjo į jį įeiti bei įvertinti jo būklę. Atsakovė atsisakė pildyti buto perdavimo dokumentus ir dalyvauti aprašant turto būklę, todėl ieškovui teko dar kartą samdyti antstolį, kad šis konstatuotų faktinę buto būklę. Atsakovė už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 3 d. turėjo sumokėti ieškovui 3330,00 Eur nuomos mokesčio ir 806,57 Eur komunalinių mokesčių, tačiau per minėtą laikotarpį sumokėjo 2870,00 Eur, todėl liko skolinga 1266,57 Eur. Atsakovė taip pat nevykdė nuomininko prievolių rūpintis turtu, jį tausoti, atlikti jo einamąjį remontą, išsaugoti butą ir jo inventorių tokį, kokį gavo iš ieškovo. Ieškovui dėl šių pažeidimų buvo padaryta žala: jam teko samdyti valymo įmonę, kad pašalintų atsakovės paliktą netvarką, taip pat samdyti statybos įmonę, kad pašalintų buto sugadinimus. Atsakovei geruoju neišsikraustant iš buto ir už tai nemokant, ieškovui teko konsultuotis su advokatu ir jį samdyti, kad jis atstovautų ieškovą sprendžiant ginčą dėl atsakovės iškeldinimo, surašytų su tuo susijusius procesinius dokumentus. Atsakovė savavališkai pakeitė buto spyną, todėl ieškovui teko samdyti raktininką, kad atrakinti duris ir atstatyti spyną. Atsakovė paliko bute savo asmeninius daiktus, nereaguoja į raginimus juos pasiimti, todėl ieškovas yra priverstas juos saugoti, patiria su tuo susijusias išlaidas. Iš viso ieškovui padaryta 6 295,82 Eur žala. Ieškovas atsakovės priešieškinį prašė atmesti, taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl netesybų priteisimo.

3. Atsakovė D. V. su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: pripažinti, kad 2016 m. vasario 5 d. tarp šalių sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), kartu su antžemine automobilio stovėjimo vieta, esančia (duomenys neskelbtini), sutartis nutraukta nuo 2018 m. vasario 10 d. dėl buto nuomotojo M. Š. kaltės; priteisti iš ieškovo 370,00 Eur kompensaciją už vienašališkai nutrauktą prieš buto nuomos termino pasibaigimą buto nuomos sutartį; pripažinti ieškovo 2018 m. vasario 21 d. įvykdytą savavališką atsakovės daiktų paėmimą iš buto neteisėtu ir įpareigoti ieškovą per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti savavališkai iš buto 2018 m. vasario 21 d. paimtus atsakovės daiktus, supakuotus 34 dėžėse, grąžinti dėžes su daiktais, saugotas UAB „Bulautra“ sandėlyje su pažymėtais numeriais nuo 1 iki 34, ir supakuotus baldus, nepažymėtus numeriais: šviesiai rudos spalvos komodą su stalčiais, tamsiai rudos spalvos kėdę, dvi vaikiškas kėdutes, vaikišką žaidimų namelį, lovos antčiužinį, baltos spalvos dvivietį fotelį, baltos spalvos vienvietį fotelį, baltos spalvos pakojį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad buto nuomos sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2016 m, vasario 15 d. iki 2019 m. vasario 14 d. Ieškovas nuo 2017 m. spalio mėnesio pradžios, nors sutartis nebuvo nutraukta ir atsakovė nebuvo iškeldinta, sudarė neįmanomas sąlygas gyventi bute, kadangi atjungė bute elektrą ir vandenį. Butas atsakovei buvo reikalingas, atsakovė neturėjo kur išsikelti su mažamečiu vaiku, buto nuomos sutarties terminas buvo nepasibaigęs, atsakovė nesutiko su ieškovo siūlymu nutraukti buto nuomos sutartį ir išsikelti, todėl gyvenamosios patalpos nuomos sutartis galėjo būti nutraukta ir atsakovė su šeima iš buto iškeldinta tik teismo tvarka. Atsakovė butą prižiūrėjo tinkamai, butas buvo labai tvarkingas. Advokatas ieškovą privalėjo tinkamai informuoti apie reikalavimus nuomos sutarties nutraukimui ir iškeldinimui įstatymų nustatyta tvarka, todėl negali būti priteisiamos ieškovo iki teismo patirtos 800 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Atsakovė iš buto neišvyko, 2018 m. vasario mėnesį buto savininkas pakeitė buto durų spyną, todėl atsakovė nebeturėjo galimybės į butą įeiti ir ten gyventi, o vėliau ieškovas savavališkai išvežė iš buto atsakovės daiktus. Tuo metu, kai buvo pakeista durų spyna, ji su dukra buvo prekybos centre, o grįžusi nebegalėjo patekti į namus. Nuo tos dienos (2018 m. vasario 10 d.) nuomos sutartis laikytina nutraukta. Ieškovas užvaldė jos turtą, padarė didelę žalą, dingo bute buvę daiktai, dokumentai, butui taupyti pinigai – daugiau nei 18 000 Eur. Ieškovas, jai prašant, nedavė savo banko sąskaitos, kad ji galėtų daryti pavedimus, atsiskaitydama už butą, nes nenorėjo mokėti valstybei mokesčių, o paprašius leisti deklaruoti gyvenamąją vietą ginčo bute, ieškovas paprašė mokėti didesnį nuomos mokestį, pradėjo grasinti, kad atvažiuos su vyrais ir išmes į gatvę. Bute buvo katytė, kuri vėliau buvo rasta gatvėje sužeista. 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo įeita į butą pasinaudojus raktais, pavogti pinigai ir nešiojamasis kompiuteris, tačiau kaltininkas nenustatytas. Tuo metu policijos pareigūnai pakeitė durų spyną. Ieškovas 2017 m. gruodžio 14 d. bute atjungė elektrą, 2018 m. sausio 12 d. atjungė vandenį, dėl to ji kreipėsi į policiją. Gyvenant tokiomis sąlygomis 2 mėnesius, nuomos mokesčio nemokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės D. V. ieškovui M. Š. 2 647,31 Eur įsiskolinimą pagal nuomos sutartį, 4 585,08 Eur žalos atlyginimą, 163,20 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo M. Š. 44,38 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

5. Teismas nustatė, kad nuomos sutarties 7.3. punktu šalys susitarė apie vienašališką sutarties nutraukimą viena kitą perspėti atitinkamai prieš 30 dienų (nuomininkas) ar 90 dienų (nuomotojas). 2017 m. spalio 3 d. ieškovas elektroniniu paštu atsakovei pranešė, kad vienašališkai nutraukia gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir paprašė išsikelti per kuo trumpesnį laikotarpį, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 17 d. Teismo vertinimu, toks ieškovo pranešimas visiškai atitiko sutartyje nurodytą perspėjimo sąvoką, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsakovę apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį privalėjo įspėti prieš 90 dienų, nuomos sutarties nutraukimo terminu turi būti laikoma 2018 m. sausio 2 d. Teismas konstatavo, kad nuomos sutartis laikytina nutraukta vienašališkai nuomotojo iniciatyva nuo 2018 m. sausio 2 d. dėl svarbios priežasties - nuomininkei nevykdant savo, kaip nuomininkės pareigų atsiskaityti už nuomą bei mokėti komunalinius mokesčius, todėl atsakovės prašymas pripažinti, jog nuomos sutartis nutraukta nuo 2018 m. vasario 10 d. dėl buto nuomotojo kaltės ir 370 Eur kompensacijos priteisimo, nepagrįstas. Teismas taip pat nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė ginčo bute negyvena nuo 2018 m. vasario 10 d., priešieškinio reikalavimas teisme dėl kompensacijos priteisimo pareikštas 2018 m. lapkričio 6 d., todėl 6 mėnesių senaties terminas yra praleistas, jo atnaujinti atsakovė neprašė, todėl atsakovės reikalavimui priteisti iš ieškovo 370 Eur kompensaciją atmestinas taip pat ir praleidus senaties terminą.

6. Teismas konstatavo, kad atsakovė nesiėmė jokios iniciatyvos, jog atsiimtų UAB „Bulautra“ sandėliuose saugomus jos daiktus, tarp jų ir sumokėtus mokesčius pagrindžiančius dokumentus, dėl ko kyla pagrįstų abejonių dėl tokių dokumentų egzistavimo. Nors atsakovė teigė turinti ieškovo parašą, kad atsiskaitė su juo už nuomą, tačiau tokių rašytinių įrodymų nepateikė. Ieškovas nurodė, jog atsakovė už laikotarpį iki įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 3 d.) turėjo sumokėti ieškovui 3330 Eur nuomos ir 806,57 Eur komunalinių mokesčių, iš viso – 4136,57 Eur, atsakovė sumokėjo 2870 Eur, todėl liko skolinga 1266,57 Eur. Nuomos sutartis tarp šalių laikytina nutraukta nuo 2018 m. sausio 2 d., todėl nuo 2017 m. spalio 3 d. iki sutarties nutraukimo datos atsakovė ieškovui privalo taip pat sumokėti nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius, viso – 1380,74 Eur, kaip įsiskolinimą pagal nuomos sutartį, atitinkamai mažinant priteistiną žalą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti už nuomojamą butą, ieškovo skaičiuotėje nurodytų sumų neginčijo, atsiskaitymo fakto neįrodė, teismas ieškovo reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo laikė pagrįstu ir priteisė ieškovui iš atsakovės 2647,31 Eur įsiskolinimą pagal nuomos sutartį iki sutarties nutraukimo datos.

7. Teismas sprendė, kad atsakovė taip pat turi sumokėti ieškovui nuostolius, kurie susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. vasario 10 d., atsakovei vėluojant grąžinti butą ieškovui, kadangi tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovo bute atsakovė negyveno nuo 2018 m. vasario 10 d. Ieškovo patirti nuostoliai dėl to, kad atsakovė butu naudojosi be teisėto pagrindo po sutarties nutraukimo sudaro 502 Eur negautos pajamos už nuomos mokestį bei 191,35 Eur komunalinių mokesčių, viso – 693,35 Eur, kurie priteistini ieškovui. Taip pat ieškovas turėjo ir kitų nuostolių, susijusių su atsakovės neišsikėlimu iš jam nuosavybės teise priklausančio buto. Ieškovas, siekdamas išspęsti ginčą su atsakove nesikreipiant į teismą, naudojosi advokato paslaugomis, todėl teismas tenkino ieškovo prašymą priteisti 800 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai.

8. Teismas vertino, kad ieškovo 683,10 Eur patirtos išlaidos antstolio paslaugoms yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla, yra realios ir ieškovo patirtos, ką patvirtina tiek sutartys su antstoliu, tiek apmokėjimai už paslaugas; ieškovo patirtos 278 Eur išlaidos durų spynos keitimui, siekiant patekti į savo butą, esant konfliktiškiems santykiams su nuomininke, šalims nebendradarbiaujant, yra pagrįstos, realiai patirtos. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog 2018 m. vasario 21 d. nuomos sutarties santykiai tarp šalių jau buvo nutrūkę, atsakovė nepagrįstai savo daiktus laikė ginčo bute, su ieškovu nebendradarbiavo, duomenų, jog savo daiktus atsiimti norėjo ir dėl to kreipėsi į ieškovą, nepateikė, o ieškovo teigimu, pati atsakovė neatsakė į skambučius, ignoravo SMS žinutes bei elektroninius laiškus, (priešingų įrodymų nepateikta), ieškovo 692,23 Eur išlaidos, patirtos naudojantis UAB „Bulautra“ paslaugomis pagal ieškovo ir UAB „Bulautra“ 2018 m. vasario 21 d. sudarytą Sandėliavimo ir transporto paslaugų sutartį dėl atsakovei priklausančių daiktų išvežimo bei sandėliavimo yra pagrįstos, todėl priteistos ieškovui iš atsakovės.

9. Teismas darė išvadą, jog ieškovas įrodė, kad patyrė 1320 Eur išlaidų buto bei 118 Eur išlaidų kėdžių remontui. Atsakovė privalėjo grąžinti ieškovui butą ne blogesnės būklės, nei jis buvo nuomos termino pradžioje, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, tačiau šiuo atveju ieškovo atlikti remonto darbai buvo būtini, siekiant grąžinti butą į ikisutartinę būklę. Nors atsakovė pateikė fotonuotraukas, buvo apklausti liudytojai, patvirtinę, kad atsakovė gyveno gražiame bute ir buvo tvarkinga, visgi, tiek fotonuotraukos, tiek liudytojų parodymai nesusiję su atsakovės gyvenimu ginčo bute po sutarties sudarymo, todėl nepatvirtina ginčo buto būklės ieškovui perėmus butą iš atsakovės. Apgadinimai, padaryti ne dėl normalaus nusidėvėjimo, fiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, fotonuotraukose, vaizdo įraše, padaryti atsakovei gyvenant ginčo bute. Priešingų įrodymų, leidžiančių daryti bent prielaidą, kad apgadinimai sukelti paties ieškovo, nėra. Ieškovo pateiktais duomenimis, jo patirti nuostoliai yra realūs, pateikta sutartis su buto remonto darbus atlikusiu asmeniu, pateikta remontuojamų patalpų atskirų remonto dedamųjų kainos, sąskaita, darbų perdavimo–priėmimo aktas. Bute atlikti darbai visiškai atitinka antstolio vaizdo įraše užfiksuotus pažeidimus. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 330 Eur išlaidas buto valymui, nes sprendė, jog ieškovui, kaip asmeniui, teikusiam buto nuomos paslaugas komercinėmis sąlygomis (už mokestį) ir tenkinus jo reikalavimus dėl nuomos mokesčio priteisimo bei buto remonto išlaidų priteisimo, tenka pareiga savo sąskaita sutvarkyti patalpas.

10. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovės daiktų išvežimas iš buto buvo neteisėtas. Tai, jog 2018 m. vasario 10 d. ginčo bute atsakovė jau negyveno, tik vyko persikraustymo procesas, ji pati yra nurodžiusi ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir tai užfiksuota 2018 m. vasario 14 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei jos pačios skunde Vilniaus apskrities VPK. Atsakovės daiktai, naudojantis antstolio bei UAB „Bulautra“ paslaugomis, buvo išvežti iš buto 2018 m. vasario 21 d. ir iki šiol yra saugomi. Ieškovas, dalyvaujant antstoliui, užfiksavo atsakovės daiktų išgabenimą ir organizavo šių daiktų saugojimą UAB „Bulautra“ patalpose, iki šiol kas mėnesį apmoka saugojimo išlaidas. UAB „Bulautra“ direktorius nurodė, kad atsakovei atvykus, ieškovo sutikimu, jai būtų atiduoti saugomi daiktai, tačiau ji nėra išreiškusi tokio noro. Teismas sprendė, kad atsakovė pateikė ieškinį dėl savo teisės į daiktus, kurios niekas neginčija. Ieškovas yra suinteresuotas, kad atsakovė kuo greičiau atsiimtų daiktus. Jokių duomenų, kad atsakovė būtų prašiusi atsiimti daiktus, jai nebūtų atiduota, byloje nėra. Daiktų neįmanoma grąžinti atsakovei, jei ji jų nepasiima. Atsižvelgiant į tai, teismas atsakovės reikalavimą grąžinti daiktus atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė D. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti; priimti naują įrodymą, kurio pateikimo galimybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (e. b. 4 t. b. l. 170-179). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas sprendimą grindė tuo, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog yra sumokėjusi ieškovui nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų išlaidų įsiskolinimą. Dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių, sveikatos problemų bei bylinėjimosi sukelto didžiulio streso apeliantė tiksliai negalėjo prisiminti, kur yra ieškovo parengta lentelė su atžymomis apie atsiskaitymą, todėl dokumento, patvirtinančio atsiskaitymą su ieškovu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismui negalėjo pateikti. Po sprendimo priėmimo apeliantės dukra, konfigūruodama savo naują mobilųjį telefoną, atmintinėje tarp kitų fotonuotraukų aptiko ir lentelės su atžymomis apie atsiskaitymą su ieškovu fotonuotrauką. Šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nes apeliantė nežinojo, kad jie yra dukros telefono atmintinėje. Kadangi tai yra esminis ir svarbiausias įrodymas, patvirtinantis, jog sutarties apeliantė nepažeidė, yra atsiskaičiusi su ieškovu, prašo priimti byloje šį naują įrodymą.

11.2. Teismas sprendimą priėmė tinkamai neištyręs ir neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų viseto, netinkamai taikius šalių tarpusavio santykius reglamentuojančias materialines teisės normas, buvo šališkas, nevertino ieškovo nesąžiningų veiksmų, kurie laikytini sutarties pažeidimu. Ieškovui atjungus elektros ir vandens tiekimą be teisėto pagrindo, apeliantei ir jos dukrai buvo sudarytos nepakenčiamos sąlygos gyventi išsinuomotame bute. Ieškovas per 90-ies dienų įspėjimo terminą neturėjo teisės išnuomotame bute atjungti elektros jokiomis aplinkybėmis, net jei būtų buvęs įsiskolinimas. Kadangi ieškovas veikė nesąžiningai, elektrą atjungė be jokio teisinio pagrindo, iš apeliantės neturėjo būti priteisti nei nuompinigiai, nei kiti komunaliniai mokesčiai nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. vasario mėnesio.

11.3. Teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kad sutartis nutraukta ieškovei nevykdant pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų, nepagrįstai priteisė iš apeliantės įsiskolinimą. Kadangi su ieškovu apeliantė buvo atsiskaičiusi, ieškovas neturėjo pagrindo nutraukti nuomos sutartį jos neva nevykdymo pagrindu. Ieškovas teismui pateiktos skolos ir padarytų nuostolių skaičiuotėje įrašė, jog 2017 m. rugsėjo mėn. buvo sumokėta tik 370 Eur suma, nors buvo sumokėta 3700 Eur suma. Stulpelyje „Gauta iš nuomininkės“ sudėjus 430 Eur, 670 Eur, 1400 Eur ir 3700 Eur susidaro 6200 Eur suma, t. y. tiek, kiek stulpelyje „Suma nuoma + komunaliniai mokesčiai“ yra nurodyta iš viso. Todėl ieškovui už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 10 d. apeliantė neskolinga.

11.4. Teismas nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl 800 Eur už advokato paslaugas priteisimo, nes byloje nėra pateikta jokios pavedimo sutarties, patvirtinančios teisinių paslaugų teikimą ieškovui laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2018 m. sausio 2 d. Į bylą pateiktas tik 2017 m. lapkričio 12 d. mokėjimo pavedimas M. M., tačiau sumokėta 800 Eur suma nedetalizuota, neaišku už kokius teisinius veiksmus sumokėta, ar ji susijusi su nuomos sutarties sąlygų vykdymu, ar neviršija rekomendacijose nustatytų dydžių. Be to, iki 90-ies dienų įspėjimo termino pabaigos ieškovui nebuvo būtinybės imtis jokių priemonių dėl apeliantės iškeldinimo, todėl reikalavimas dėl išlaidų advokatui priteisimo turėjo būti atmestas, nes prisiimtas paties ieškovo savo rizika.

11.5. Teismas nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą atlyginti išlaidas už antstolio darbą. Sutartis dėl dokumentų įteikimo su antstoliu sudaryta 2017 m. lapkričio 27 d., kai įspėjimo apie sutarties nutraukimą 90-ies dienų terminas dar nebuvo pasibaigęs. Todėl tokie ieškovo veiksmai, kaip raginimų teikimas per antstolį ar per advokatus yra pertekliniai ir ieškovo be pagrindo patirtos išlaidos apeliantei negali būti perkeltos. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo surašytas po 11 dienų nuo avarinio durų atidarymo 2018 m. vasario 10 d., šis faktas kelia pakankamai daug abejonių buto būklę 2018 m. vasario 10 d. buvus tokią, kokia ji buvo užfiksuota. Ieškovas butą norėjo parduoti (į bylą pateiktos pardavimo skelbimo foto portale aruodas.lt), tad labiau tikėtina aplinkybė, jog apgadinimus atliko tyčia arba apgadinimai tik imituoti.

11.6. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 278 Eur išlaidas už avarinį spynos atrakinimą, neįvertino aplinkybės, kad durys avariniu būdu atrakintos 2018 m. vasario 10 d., o už avarinį durų atrakinimą buvo sumokėta 2018 m. vasario 9 d., kai paslaugą teikusi įmonė net nežinojo kokią spyną reiks atrakinti. Šarvo durų viršutinės spynos nereikėjo atrakinti – ji buvo nerakinama, o apeliantė net neturėjo viršutinės spynos raktų. Apatinės spynos atrakinimas vidutiniškai kainuoja 6 - 15 Eur, su keitimu - iki 30 - 50 Eur. Taip pat teismas neįvertino apeliantės pateiktų namo vaizdo stebėjimo kameros fotonuotraukų su data ir valanda, kuriose buvo užfiksuotas 2018 m. vasario 10 d. į kiemą atvykęs automobilis su uždengtais valstybiniais numeriais, kas rodo ieškovo nesąžiningumą.

11.7. Teismas nepagrįstai iš apeliantės priteisė 692,23 Eur sumą už jos daiktų saugojimą. Antstolio filmuotoje medžiagoje matyti, kad filmuota nenuosekliai, su pertraukomis, iš už sienos kampo, kur nematoma kas ir kur kraunama. Turtas nesaugomas, o akivaizdžiai niokojamas iškraustant. Apeliantės veiksmai nebuvo nukreipti į buto perdavimą, nes už buto nuomą su ieškovu buvo atsiskaityta. Dėl priežasties, kad apeliantės daiktai buvo išvežti 2018 m. vasario 21 d. ir 2018 m. kovo 7 d. nuvykus jie nebuvo atiduoti, apeliantei nesutikus įvykdyti keliamos patalpų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo sąlygos, nuostoliai už daiktų išvežimą ir jų saugojimą negrąžinus daiktų be papildomų sąlygų tenka ieškovui.

11.8. Teismas nepagrįstai iš apeliantės priteisė 1320 Eur išlaidų buto remontui bei 118 Eur kėdžių remontui. Teismas netyrė pateiktų buto pardavimo skelbime esančių fotonuotraukų ir nelygino jų su apeliantės pateiktomis fotonuotraukomis gyvenimo bute laikotarpiu bei su fotonuotraukomis prie buto nuomos sutarties. Fotonuotraukų sugretinimas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad remontas bute nebuvo darytas. Ieškovas į bylą nepateikė buto fotonuotraukų po remonto, siekia apeliantės sąskaita pagerinti butą. Ieškovas neįrodė, kad buto apgadinimai, jei tokie buvo realiai padaryti, buvo atlikti apeliantės kaltais veiksmais. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (vaizdinėje medžiagoje) kėdės užfiksuotos normalios būklės. Neva suremontuotų kėdžių nuotraukų po pervilkimo taip pat nėra pateikta. Kėdžių remontas buvo atliktas ženkliai didesne, nei rinkos kaina.

11.9. Teismas nepagrįstai atmetė apeliantės priešieškinio reikalavimą dėl daiktų grąžinimo. Priešingai, nei nustatė teismas, ne apeliantė neatsiėmė savo daiktų, o daiktai jai nebuvo grąžinti, t. y. buvo daromos kliūtys jų grąžinimui iš ieškovo pusės reikalaujant pasirašyti patalpų perdavimo–priėmimo aktą, išreikšti sutikimą dėl daiktų utilizacijos. Kadangi apeliantės daiktai buvo perduoti saugotojui 2018 m. vasario 21 d., o jų atsiimti ji nuvyko per protingą terminą – 2018 m. kovo 7 d., tačiau daiktų atsiėmimui buvo keliama papildoma nepagrįsta sąlyga, todėl apeliantė atsiimti daiktų negalėjo ne dėl savo kaltės.

12. Ieškovas M. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nepriimti apeliantės teikiamo papildomo įrodymo – fotonuotraukos, apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (e. b. 4 t. b. l. 187-190). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1. Teismas teisingai sprendė, kad atsakovė neįrodė savo teiginių, jog ji yra sumokėjusi ieškovui nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų išlaidų įsiskolinimą, o atsakovės versija apie tariamai egzistuojantį ieškovo pakvitavimą, kuris neva išvežtas iš buto kartu su baldais, yra neįtikėtina, nelogiška, bei neatitinka atsakovės faktinio elgesio.

12.2. Ieškovas nesutinka su apeliantės prašymu prijungti naują įrodymą. Apeliantės teiginiai apie atsitiktinai rastą įrodymą yra neįrodyti ir išgalvoti. Su apeliaciniu skundu pateikta fotonuotrauka negalėjo būti rasta vaiko telefono paskyroje 2019 m. spalio mėnesio pabaigoje, nes ji padaryta 2019 m. lapkričio 7 d. 23.16 val. aparatu „Samsung“, kamera SM-G925F. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ji neva pamiršo kur yra sutarties lapas su įrašais apie mokėjimus, nėra objektyvi kliūtis, kuri atleistų atsakovę nuo prievolės laiku pateikti įrodymą teismui.

12.3. Apeliantės pateiktas dokumentas nėra originalus ir teismas juo neturėtų vadovautis. Apeliantė suklastojo tekstą, atlikdama jame prirašymus: eilutėje Nr. 5. įraše apie 1400 Eur sumokėjimą ranka pataisė skaičių 1400 į 1900 Eur; eilutėje apie 2017 m. rugsėjo 14 d. atliktą 370 Eur sumokėjimą ranka prirašė prie skaičiaus 370 dar vieną nulį bei ranka parašė tekstą neva sumokėta 3700 Eur. Atsižvelgiant į skolos skaičiuotę ir šalių susirašinėjime SMS žinutėmis minimą skolą, buvusią 2017 m. birželio mėnesį, jei apeliantė 2017 m. liepą būtų sumokėjusi 1900 Eur, o rugsėjį - 3700 Eur, tai jos 2017 m. rugsėjį atliktos įmokos jau daugiau kaip 3 kartus viršytų atsakovės mokėtinas sumas pagal sutartį. Jokiame susirašinėjime ar paaiškinimuose teismui atsakovė neužsiminė, kad ji permokėjo ieškovui tokią didžiulę sumą.

12.4. Teismas pagrįstai rėmėsi į bylą pateiktų įrodymų visuma, įskaitant šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu ir SMS žinutėmis bei padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė ieškovui prievoles pagal nuomos sutartį ir įsiskolino ieškovo nurodytas sumas. Aplinkybę, kad atsakovė neva atsiskaitė su ieškovu paneigia šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis, iš kurio matyti, jog atsakovė dėl įvairių priežasčių nuolat prašo ieškovo leisti jai sumokėti vėliau.

12.5. Apeliantė neginčija teismo sprendimo motyvų, kad ieškovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį. Ieškovas buvo pateikęs prašymą elektros energijos tiekėjui atjungti elektros energijos tiekimą ieškovo butui, nes atsakovė už elektrą nemokėjo, o ieškovas ja nesinaudojo ir neketino mokėti už ją savo lėšomis. Sutarties sąlygos nenumatė elektros tiekimo nutraukimo kaip sąlygos, kuri pratęstų sutarties galiojimą arba kuri atšauktų nuomotojo teisę vienašališkai nutraukti sutartį.

12.6. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad ieškovas, mėgindamas išspręsti ginčą ikiteisminėje stadijoje, naudojosi advokatų pagalba ir mokėjo jiems honorarą. Apeliantė nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje neginčijo šių išlaidų ryšio su nagrinėjamu ginču. Ieškovas susirašinėjime SMS žinutėmis su atsakove aiškiai nurodė, kad atsakovės netinkamas elgesys (sutarties pažeidinėjimas) verčia jį samdytis advokatą ir patirti su tuo susijusius nuostolius.

12.7. Apeliantės elgesio modelis tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek civilinės bylos procese aiškiai patvirtina, kad su tokiais asmenimis, kurie nesibodi melagingai apkaltinti kitą ginčo šalį vagyste ir kitomis nusikalstamomis veikomis, manipuliuoja procesinėmis galimybėmis ir ciniškai siekia pasipelnyti ieškovo sąskaita, būtina bendrauti tik griežtai fiksuojant kiekvieną veiksmą ir įvykį. Todėl ieškovas pagrįstai samdė antstolį ir fiksavo buto būklę, iš buto išvežamus daiktus bei organizavo šių daiktų saugojimą iki atsakovė teiksis juos pasiimti. Todėl ieškovo išlaidos antstoliui, daiktų saugotojui UAB „Bulautra“ yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovės.

12.8. Apeliaciniame skunde atsakovė kelia naujus reikalavimus ir atsikirtimus, susijusius su atsakovės įspūdžiais peržiūrėjus antstolio vaizdo įrašus. Be to, šios pretenzijos yra susijusios su krovėjų, antstolio darbu, nors to nebūtų įvykę, jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį ir bendradarbiavusi su ieškovu. Aplinkybė apie tai ar ieškovas buvo buto savininkas nuomos sutarties galiojimo metu nebuvo ginčijama pirmosios instancijos teisme, o apeliacinė instancija nėra skirta ieškovei naujai atsiradusių klausimų ar idėjų tyrimui.

12.9. Teismas teisingai konstatavo, kad neturi būti nustatomas teismo įpareigojimas ieškovui grąžinti atsakovei jos daiktus. Apeliantės teiginys, kad ji daiktų nepasiėmė, nes ieškovas reikalavo pasirašyti sutikimą utilizuoti daiktus prieštarauja 2018 m. kovo 7 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui. Atsakovė neatliko jokio veiksmo, kurį padarytų normaliai atidus ir protingas asmuo, kuris realiai siekia atsiimti daiktus. Atsakovės pretenzijos dėl daiktų būklės, komplektiškumo, neužkerta kelio atsakovei pasiimti tuos daiktus, o tuomet jau spręsti ginčą dėl šių pretenzijų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Dėl naujo įrodymo priėmimo

15. Apeliantė prašo priimti fotonuotrauką, buvusią jos dukters telefone, kurioje nufotografuota lentelė su atžymomis apie atsiskaitymą su ieškovu. Atsakovė nurodo, kad šio įrodymo negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, nes nežinojo, kad jis yra dukters „debesies“ atmintinėje.

16. Ieškovas nesutinka su apeliantės prašymu prijungti naują įrodymą, nurodydamas, kad apeliantės teiginiai apie atsitiktinai rastą įrodymą yra neįrodyti ir išgalvoti. Apeliantės pateiktas dokumentas nėra originalus ir teismas juo neturėtų vadovautis. Apeliantė suklastojo tekstą, atlikdama jame prirašymus: eilutėje Nr. 5 įraše apie 1400 Eur sumokėjimą ranka pataisė skaičių 1400 į 1900 Eur; eilutėje apie 2017 m. rugsėjo 14 d. atliktą 370 Eur sumokėjimą ranka prirašė prie skaičiaus 370 dar vieną nulį (3700) bei ranka parašė šį skaičių žodžiais apie neva sumokėtus 3700 Eur. Taip pat ieškovas nurodė, kad įvertinus skolos skaičiuotę ir šalių susirašinėjimą, jeigu apeliantė 2017 m. liepą būtų sumokėjusi 1900 Eur, o rugsėjį - 3700 Eur, tai jos 2017 m. rugsėjį atliktos įmokos jau daugiau kaip 3 kartus viršytų atsakovės mokėtinas sumas pagal sutartį. Atsakovė iki šiol niekur nebuvo nurodžiusi, kad buvo ieškovui permokėjusi už buto nuomą bei komunalinius mokesčius.

17. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise, nes nėra jokio pagrindo spręsti, kad ji objektyviai neturėjo galimybių pateikti šio įrodymo pirmosios instancijos teisme. Tikėtina, kad atsakovė rašytinio įrodymo pateikimu į bylą pradėjo rūpintis tik po sprendimo priėmimo, nors apie tokių duomenų pateikimo reikšmingumą jai buvo žinoma nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios. Be to, atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateikto dokumento (lentelės apie atliktus mokėjimus) fotonuotraukos priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes ieškovas nesutinka su šio įrodymo priėmimu, teigdamas, kad atsakovė jame atliko prierašus (suklastojo įrašus). Taigi apeliacinės instancijos teisme reikėtų tirti bei vertinti šį naujai atsakovės pateiktą įrodymą bei ieškovo argumentus dėl šios fotonuotraukos įrodomosios reikšmės, kita vertus, nesant dokumento originalo, naujai prašomas priimti įrodymas tikėtina neturėtų įtakos sprendžiant šalių ginčą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovės naujai pateiktą įrodymą.

Dėl nuomos ir komunalinių mokesčių priteisimo

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuomos sutarties nutraukimo terminu turi būti laikoma 2018 m. sausio 2 d., t. y. pagal šalių pasirašytos Nuomos sutarties 7.3. punktą, kuriame numatyta, kad nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti šią Sutartį apie tai nuomininką perspėjęs prieš 90 dienų, ir priteisė ieškovui iš atsakovės 2647,31 Eur įsiskolinimą, susidariusį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 2 d. Apeliantė neginčijo nuomos sutarties nutraukimo, tačiau teigia, kad dėl ieškovo iniciatyva bute atjungtos elektros (atjungta nuo 2017 m. gruodžio 13 d.) ir vandens, ji negalėjo naudotis butu pagal jo paskirtį, todėl teismas nepagrįstai iš jos priteisė ne tik 370 Eur/mėn. nuomos mokestį, bet ir komunalinius mokesčius (už šildymą, vandenį ir kt.), be to ji su ieškovu buvo visiškai atsiskaičiusi (iki 2017 m. rugsėjo mėnesio (imtinai), iš ieškovo iki 2018 m. vasario 10 d. priskaičiuotų 6210,66 Eur, buvo sumokėta 6200 Eur).

20. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis). Nuomininkas privalo laiku sumokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnis). Pagal šalių 2016 m. vasario 5 d. Nuomos sutarties 3.6. punktą, nuomininkas įsipareigojo sutartu laiku mokėti nuomos mokestį, atsiskaityti už komunalines paslaugas. Šia nuomos sutartimi šalys susitarė, kad nuomininkas už patalpų nuomą moka nuomotojui 370 Eur per mėnesį mokestį, sumokant iki einamojo mėnesio 25 dienos, o mokesčius už komunalines paslaugas sumoka nuomotojui pagal skaitiklių parodymus ir pateiktas sąskaitas, sumokant kartu su nuomos mokesčiu (Sutarties 4.1. - 4.4. punktai).

21. Ieškovo paskaičiavimu, atsakovė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 10 d. iš priskaičiuotų 6210,66 Eur (4942 Eur nuomos mokesčio ir 1268,66 Eur komunalinių mokesčių) mokesčių nesumokėjo 3340,66 Eur (sumokėta 2870 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti už nuomojamą butą, tačiau atsakovei atsiskaitymo fakto neįrodžius bei neginčijus ieškovo nurodytų mokesčio sumų dydžio, ieškovui iš atsakovės priteisė 2647,31 Eur (likusį 693,35 Eur įsiskolinimą, susidariusį nuo 2018 m. sausio mėn., teismas vertino kaip ieškovo nuostolius).

22. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad su ieškovu jau 2017 m. rugsėjo mėnesį buvo visiškai atsiskaičiusi, t. y. sumokėjusi 6200 Eur iš priskaičiuotų 6210,66 Eur mokesčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti, nes prieštarauja byloje nustatytų aplinkybių visetui. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie ieškovui atliktus mokėjimus, tuo tarpu ieškovas pripažino, kad atsakovė yra sumokėjusi tik 2870 Eur mokesčių. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. spalio mėn. turėjo sumokėti 3700 Eur nuomos mokesčio ir 884,19 Eur komunalinių mokesčių (viso 4584,19 Eur), todėl mažai tikėtina, kad atsakovė 2017 m. rugsėjo mėnesį galėjo būti sumokėjusi net 6200 Eur, t. y. 1615,81 Eur daugiau nei privalėjo pagal sutartį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kaip matyti iš šalių sutarties vykdymo metu vykusio susirašinėjimo, atsakovė dėl finansinių galimybių stokos vėluodavo ieškovui mokėti sutartus mokesčius, nuolat ieškovo buvo raginama atsiskaityti, be to, nei šiame susirašinėjime, nei pirmosios instancijos teisme atsakovė nebuvo nurodžiusi, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį buvo sumokėjusi net daugiau mokesčių, nei priklausė pagal sutartį, todėl šios aplinkybės tik sutvirtina teismo vidinį įsitikinimą, kad atsakovė nėra sumokėjusi apeliaciniame skunde nurodomų piniginių sumų.

23. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad jai negali kilti sutartinė civilinė atsakomybė mokėti mokesčius už laikotarpį, kai bute buvo atjungta elektra, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 13 d., o po to vanduo. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad vidutiniškai protingas žmogus, negalėdamas naudotis nuomojamu daiktu dėl nuomotojo netinkamų veiksmų ir išnuomoto daikto būklės pabloginimo, imtųsi priemonių savo pažeistoms teisėms ginti, pavyzdžiui, kreiptųsi dėl nuomos sutarties nutraukimo, o ne toliau naudotųsi nuomojamu daiktu, nors, kaip teigia pats atsakovas, juo nebuvo įmanoma naudotis. Visiškas ar dalinis negalėjimas naudotis išnuomotu daiktu turi būti tiek objektyviai (pavyzdžiui, daiktas buvo netinkamas naudoti pagal savo tikslinę paskirtį), tiek subjektyviai (pavyzdžiui, nuomininkas negalėjo ir nenorėjo toliau naudotis pablogėjusios būklės daiktu) nustatytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-376-313/2016). Tačiau atsakovė, net ir nurodydama, kad dėl ieškovo iniciatyva atjungtos elektros, vandens negalėjo naudoti buto pagal paskirtį, toliau naudojosi butu, vengė ieškovui, dėl sutarties pažeidimo inicijavusiam jos nutraukimą (nemokant nuomos mokesčio ir kitų su patalpų nuoma susijusių mokesčių), perduoti butą, jį visiškai atlaisvinant. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė jokiais įrodymais neįrodė, jog elektros bute atjungimas lėmė tai, kad ji nuo 2017 m. gruodžio 13 d. negalėjo naudotis išnuomotomis patalpomis bei, kad sutartis turėtų būti laikoma nutraukta dėl buto nuomotojo kaltės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad nuomos sutartis nutraukta dėl nuomininkės kaltės (mokesčių nemokėjimo).

24. Kadangi nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo 2018 m. sausio 2 d., o butas ieškovui perduotas tik 2018 m. vasario 10 d., teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėnesio iki vasario 10 dienos iš atsakovės priteisė 502 Eur negautų pajamų (nesumokėto nuomos mokesčio) bei 191,35 Eur nuostolių, patirtų apmokant komunalinius mokesčius (CK 6.477 straipsnis, 6.499 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų nuostolių atlyginimo

25. 2016 m. vasario 5 d. Nuomos sutarties 3.5. punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja pasibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui, grąžinti patalpas, baldus, virtuvės ir sanitarijos įrenginius bei kitus įrenginius ir prietaisus tokios pačios estetinės ir techninės būklės, kokia ji buvo jų perdavimo nuomininkui metu, atsižvelgiant į normalų jų nusidėvėjimą, tai fiksuojant Patalpų perdavimo–priėmimo akte. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius (CK 6. 499 straipsnio 2 dalis). CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės.

26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas įrodė, jog jis turėjo ir kitų nuostolių, susijusių su atsakovei išnuomotu butu: 800 Eur išlaidų advokatui už atstovavimą laikotarpiu iki atsakovės išvykimo iš buto; 683,10 Eur išlaidų antstolio paslaugoms (133,10 Eur už raginimų įteikimą atsakovei, 550 Eur už faktinių aplinkybių, fiksuojant buto būklę, konstatavimą); 278 Eur išlaidų durų spynos pakeitimui; 692,23 Eur išlaidų už atsakovės daiktų saugojimą (245,03 Eur perkraustymo paslauga, pakavimo medžiagos; 447,20 Eur sandėliavimo iki ieškinio pateikimo teismui paslauga); 1320 Eur išlaidų buto remontui bei 118 Eur kėdžių remontui. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu bei atmeta apeliantės skundo argumentus kaip nepagrįstus.

27. Civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, sprendė, kad ieškovas įrodė, jog egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, atitinkamai atsakovė savo atsikirtimų į ieškinį neįrodė.

28. Dėl 800 Eur išlaidų advokato ir 683,10 Eur išlaidų antstolio paslaugoms. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad nebuvo pagrindo iš jos priteisti 800 Eur ieškovo išlaidų, patirtų iki kreipiantis į teismą, advokato pagalbai apmokėti, taip pat 683,10 Eur išlaidų antstolio paslaugoms. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi nuomos sutartį bei bendradarbiavusi su ieškovu, ieškovui nebūtų kilę poreikio naudotis advokato paslaugomis, sprendžiant ginčą dėl nuomos sutarties nutraukimo bei kitų su tuo susijusių klausimų, taip pat nebūtų reikalo kreiptis į antstolį dėl dokumentų atsakovei įteikimo, faktinių aplinkybių konstatavimo. Vien tai, kad su advokatu nebuvo sudaryta pavedimo sutartis, nesudaro pagrindo teigti, jog advokatui buvo sumokėta už kokias nors kitas, nesusijusias su šia byla, paslaugas, juolab, kad į bylą pateiktas advokato parengtas 2017 m. gruodžio 7 d. pranešimas dėl buto priėmimo perdavimo akto pasirašymo, tos pačios advokatų kontoros advokatas ieškovą atstovavo ir šioje civilinėje byloje, pateiktas 2017 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymas 800 Eur sumai, patvirtinantis pinigų sumokėjimo advokatui faktą. Sprendžiant dėl šių išlaidų dydžio pagrįstumo teismas pagrįstai įvertino tai, kad šios išlaidos iš esmės apima ir advokato paslaugas atstovaujant ieškovą teisme, nes ieškovas priteisti kokias nors papildomas išlaidas advokato teisinei pagalbai teismo neprašė (nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme). Atkreiptinas dėmesys, kad šios išlaidos, susijusios su teisine pagalba, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

29. Dėl 1320 Eur išlaidų buto ir 118,40 Eur kėdžių remontui, 278 Eur išlaidų durų spynos pakeitimui. Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (CK 6.477 straipsnis) ir ginčas šioje dalyje tarp šalių kilo dėl atsakovės (nuomininkės) atsakomybės už netinkamos būklės buto, jame buvusių daiktų (2 vnt. kėdžių) grąžinimo (CK 6.499–6.500 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas įrodė, kad jam buvo grąžintas prastesnės būklės butas, nei jis jį perdavė atsakovei, taip pat, jog ieškovo nurodomi buto apgadinimai (sienų, lubų, grindjuosčių, 2 vnt. kėdžių) yra sąlygoti atsakovės veiksmų, o ne normalaus buto ir jame esančių daiktų nusidėvėjimo. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (prie jo pridėto vaizdo įrašo) akivaizdu, kad šie buto sugadinimai faktiškai buvo, taip pat ieškovas pateikė įrodymus buto bei kėdžių remonto išlaidoms pagrįsti (2018 m. kovo 2 d. sutartis dėl remonto darbų, 2018 m. kovo 13 d. darbų perdavimo priėmimo aktas ir sąskaita faktūra, 2018 m. kovo 5 d., 2018 m. kovo 15 d. mokėjimo nurodymai dėl apmokėjimo už darbus, 2018 m. kovo 20 d. sąskaita faktūra dėl apmokėjimo už kėdžių remontą). Netikėti pateiktais įrodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad butas tokios pat būklės buvo ir kai jį perdavė ieškovas, t. y. 2016 m. vasario 5 d., ar, kad yra sąlygoti normalaus buto ir jame esančių daiktų nusidėvėjimo. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad ieškovo butas buvo apgadintas, t. y. fiksuota buto būklė blogesnė, nei jai perduota, tačiau teigia, jog pats ieškovas perimdamas butą jį apgadino, siekdamas jį atsakovės sąskaita suremontuoti bei po to parduoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė šių savo atsikirtimo į ieškinį argumentų neįrodė. Byloje esančios fotonuotraukos, kuriose fiksuota buto būklė jį perduodant atsakovei ar atsakovei gyvenant bute (iš kurių matosi bendras buto vaizdas, bet ne ieškovo nurodomi sugadinimai), taip pat fotonuotraukos pridėtos prie skelbimo apie buto pardavimą (nesant duomenų kada jos padarytos) ar atsakovės kviestų liudytojų paaiškinimai apie aplinkybes dar jai gyvenant bute, nepaneigia antstolio vaizdo įraše užfiksuotos buto būklės ieškovui po nuomos sutarties nutraukimo apžiūrėjus butą. Tai, kad buto būklė fiksuota ne iš karto po jo perėmimo 2018 m. vasario 10 d., o 2018 m. vasario 21 d. (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), teisėjų kolegijai, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, nekelia abejonių ieškovo sąžiningumu. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat kelia abejones ar apskritai buto remontas buvo atliktas, tačiau neteikia jokių įrodymų šioms abejonėms pagrįsti bei ieškovo pateiktiems įrodymams paneigti, neprašė teismo iš ieškovo išreikalauti konkrečius įrodymus. Apeliantė reiškia abejones dėl 118 Eur išlaidų kėdžių remontui (baldų pervilkimui) ir 278 Eur išlaidų durų spynos pakeitimui pagrįstumo, nurodydama, kad šios išlaidos yra per didelės bei nebuvo tam būtinumo, tačiau jai nepateikus jokių įrodymų šiems teiginiams patvirtinti, taip pat byloje nekilus ginčo, kad atsakovė ieškovui buto pakeistos spynos raktų neperdavė, šie bei kiti su šių išlaidų pagrįstumu nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 1320 Eur išlaidos buto, 118,40 Eur kėdžių remontui ir 278 Eur išlaidos durų spynos pakeitimui yra realios, protingos, todėl šiuos ieškovo nuostolius priteisė iš atsakovės.

30. Dėl 692,23 Eur išlaidų už atsakovės daiktų saugojimą. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovui susigrąžinus išnuomotą butą, buvo rasti atsakovei priklausantys daiktai, kurie, naudojantis UAB „Bulautra“ paslaugomis, dalyvaujant ir darbų eigą fiksuojant antstoliui, 2018 m. vasario 21 d. buvo sukrauti į dėžes ir perduoti saugoti trečiajam asmeniui UAB „Bulautra“ iki atsakovė juos atsiims. Atsakovė iki ieškovo kreipimosi į teismą (2018 m. liepos 30 d.) šių daiktų iš ieškovo nepasiėmė. Už suteiktas perkraustymo ir saugojimo paslaugas ieškovas įsipareigojo UAB „Bulautra“ sumokėti. Ieškovo prašomas priteisti 692,23 Eur išlaidas sudaro: 245,03 Eur perkraustymo paslauga, pakavimo medžiagos ir 447,20 Eur sandėliavimo iki ieškinio pateikimo teismui paslauga. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo reikalavimai šioje dalyje yra pagrįsti, nes nuomos santykiai 2018 m. vasario 21 d. tarp šalių jau buvo pasibaigę, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo savo daiktus laikyti ieškovo bute, su ieškovu dėl geranoriško daiktų pasiėmimo nebendradarbiavo, daiktų iki ieškinio pateikimo teismui iš ieškovo nepasiėmė (ši aplinkybė teisėjų kolegijos įvertinta nutarties 35 – 37 pastraipose), todėl turi pareigą atlyginti ieškovo nuostolius, susijusius su atsakovės daiktų iš buto iškraustymu bei jų saugojimu (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Dėl priešieškinio reikalavimo grąžinti daiktus

31. Atsakovė priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovą per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti savavališkai iš buto paimtus atsakovės daiktus, supakuotus 34 dėžėse, grąžinti dėžes su daiktais, saugotas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bulautra“ sandėlyje su pažymėtais numeriais nuo 1 iki 34, ir supakuotus baldus, nepažymėtus numeriais: šviesiai rudos spalvos komodą su stalčiais, tamsiai rudos spalvos kėdę, dvi vaikiškas kėdutes, vaikišką žaidimų namelį, lovos antčiužinį, baltos spalvos dvivietį fotelį, baltos spalvos vienvietį fotelį, baltos spalvos pakojį. Pirmosios instancijos teismas priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

32. Apeliantė prašo išreikalauti iš ieškovo jos kilnojamuosius daiktus, kurie buvo jos nuomotame bute, teigdama, kad ji buvo nuvykusi į trečiojo asmens UAB „Baltaura“ sandėlius dėl daiktų pasiėmimo, tačiau daiktai būtų grąžinti tik su sąlyga, jeigu būtų pasirašiusi patalpų perdavimo-priėmimo aktą, kad jokių pretenzijų dėl daiktų kokybės ir komplektiškumo neturi. Atsakovė su tuo nesutiko, todėl akto nepasirašė bei daiktai jei nebuvo perduoti (grąžinti).

33. CK 4.95 straipsnyje nustatyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017, 18 punktas). Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018).

34. Byloje nekilo ginčo dėl atsakovės nuosavybės teisių į bute jos buvusius daiktus, taip pat, kad šiuos daiktus ieškovas yra perdavęs saugoti trečiajam asmeniui iki jie bus perduoti ieškovo nurodytam asmeniui, t. y. atsakovė susigrąžins. Kadangi ieškovo perduoti saugoti atsakovės daiktai jai bus grąžinti tik ieškovui sutikus, todėl spręstina, kad ieškovas šiuo metu yra ginčo daiktų valdytojas. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad atsakovė pasiimtų daiktus, t. y. nereiškė jokių pretenzijų į juos, tačiau teigė, jog atsakovė pati jų nepasiima. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad jai nebuvo sudarytos galimybės apžiūrėti į dėžes sudėtus daiktus, todėl jai nepasirašius pateikto patalpų perdavimo–priėmimo akto, kad jokių pretenzijų dėl daiktų kokybės ir komplektiškumo neturi, jai daiktai nepagrįstai nebuvo grąžinti.

35. Pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovės reikalavimo pagrįstumą, konstatavo, kad ieškovas nepažeidė atsakovės nuosavybės teisės į daiktus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai. Iš byloje esančių duomenų yra žinoma, kad ieškovui susigrąžinus išnuomotą butą, kuri buvo nutraukta dėl to, kad atsakovė pažeidė sutartį (nemokėjo mokesčių), buvo rasti atsakovei priklausantys daiktai, kurių, nutraukus nuomos sutartį, atsakovė neturėjo teisės bute laikyti, geranoriškai iš buto jų nepasiėmė. Ieškovas, naudodamasis UAB „Bulautra“ paslaugomis, 2018 m. vasario 21 d. sukrovė atsakovės daiktus į dėžes ir perdavė saugoti trečiajam asmeniui iki atsakovė juos atsiims. Tačiau atsakovė iki šiol šių daiktų nepasiėmė bei į bylą nepateikė pagrįstų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės ketinimų atsiimti turtą (daiktus) realumą.

36. Byloje esantis 2018 m. kovo 7 d. antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad atsakovė buvo nuvykusi į UAB „Baltaura“ perimti savo daiktus, tuo metu dalyvavo ieškovas M. Š. ir UAB „Bulautra“ atstovas, tačiau daiktų nepasiėmė. Atsakovė apžiūrėjo keletą dėžių, į kurias sudėti daiktai, taip pat pasirašė jai perduotą 2018 m. kovo 7 d. patalpų perdavimo–priėmimo aktą, kuriame nurodė, kad daiktų nepriima, nes daiktai yra sulaužyti, sugadinti ir daugumos svarbiausių nėra. Iš prie protokolo pridėto vaizdo įrašo matyti, kad esminė priežastis daiktų nepasiėmimo buvo ne ta, kad buvo neleista atsakovei pasiimamų daiktų apžiūrėti, o ta, jog ji dėžėse nerado daiktų, buvusių koridoriuje, kurie, kaip nurodė atsakovė, reikalingi jos darbui, be to, jos netenkino jai perduodamų daiktų būklė. Taigi, byloje duomenų, kad atsakovei buvo daromos nepagrįstos kliūtys pasiimti iš buto jos išneštus daiktus ar apžiūrėti jos daiktus laikomus UAB „Bulautra“ sandėlyje nėra, juolab, kad kai kuriuos daiktus (video kamerą, chalatą ir kitus aprašytus 2018 m. kovo 7 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole) atsakovė pasiėmė. Be nurodytų įrodymų aplinkybę, jog atsakovė nesiėmė realių veiksmų dėl daiktų susigrąžinimo, patvirtina ir tai, kad jos buvęs atstovas (advokato padėjėjas) atsakovei buvo išaiškinęs daiktų atsiėmimo tvarką (2019 m. rugsėjo 3 d. „Pranešimas dėl nutrauktos teisinių paslaugų sutarties klientei nebendradarbiaujant ir trukdant įgyvendinti advokato pareigas“), be to, bylos nagrinėjimo metu pati atsakovė nurodė atsiimsianti daiktus, tačiau daiktų taip iki šiol ir neatsiėmė. Nurodyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad nei iki priešieškinio pareiškimo, nei bylos nagrinėjimo metu atsakovė pati nėra suinteresuota kuo greičiau atsiimti daiktus. Ieškovė vindikacinį reikalavimą pareiškė nors akivaizdu, jog priešieškinyje nurodoma jos teisė nėra nei pažeista, nei ginčijama.

37. Pažymėtina, jog, jeigu atsakovė turės pretenzijų ieškovui dėl jai perduotų daiktų trūkumo, jų būklės, ji turi teisę iš ieškovo reikalauti atlyginti padarytą žalą (CK 6.263 straipsnis), tačiau tai negali būti pagrindas atsisakyti priimti ieškovo jai perduodamus daiktus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantei buvo sudarytos sąlygos apžiūrėti dėžėse buvusius jos daiktus bei juos perimti, o vien tik ieškovo prašymas pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą nevertintinas kaip trukdymas atsakovei susigrąžinti daiktų valdymo teisę (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovės noras užfiksuoti faktines aplinkybes, susijusias su galimai jai padaryta žala (nuostoliais), t.y. pageidaujant sudaryti priimamų daiktų apyrašą, konstatuoti faktines aplinkybes dėl perimamų daiktų būklės, negali būti pagrindas atsisakyti priimti ieškovo jai perduodamus daiktus. Šių aplinkybių fiksavimas yra atsakovės teisė, o ne ieškovo pareiga. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ginti atsakovės, kaip daiktų savininkės, nuosavybės teisės, nes atsakovė neįrodė, jos teisių pažeidimo fakto (CPK 5 straipsnio 1 dalis, CK 1.138 straipsnis).

Dėl įrodymų vertinimo, teismo šališkumo

38. Apeliantė teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas (CPK 178, 185 ir kt. straipsniai), neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą, nepateikia konkrečių duomenų. Teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ir įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertino šalių pateiktus įrodymus, nustatė visas bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstas bei išsamiai motyvuotas išvadas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei, kad siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai, neišsamiai ar buvo šališkas.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei bei valstybei už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovas nei prašymo, nei bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl tokių išlaidų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.