Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismo vertinimu, kaltinamojo S. M. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo S. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismas pašalina iš kaltinimo aplinkybes, kad S. M. vairavo neblaivus, nes neblaivumas jam nebuvo nustatytas, šiuo atveju jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už neblaivumo patikrinimo vengimą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismas nustatė, kad S. M. dirba, charakterizuojamas teigiamai, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nepaisant to, jog S. M. jau daug metų (past. – virš (duomenys neskelbtini) metų) gyvena Lietuvos Respublikoje, per 5 metų laikotarpį nėra baustas administracine tvarka. Be to, viso proceso metu S. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet labiau spontaniškai, atsitiktinai, neapgalvotai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Taigi, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad S. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl S. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. S. M. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas S. M. sutuoktinės O. M. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, S. M. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, šia veika žala nebuvo padaryta yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktai).

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju S. M. laiduotoja sutinka būti jo sutuoktinė O. M., kuri nurodė, kad Kartu su S. M. gyvena (duomenys neskelbtini) metus, jo gyvenime buvo principas, kad neblaivus niekada nesės už vairo. Iki tol niekada vyras nesėdo už vairo, net jei būtų išgėręs alaus. Negalima vairuoti neblaiviam, jos tokia nuomonė. Ji duoda S. M. patarimų gyvenime, yra vyresnė (duomenys neskelbtini) metais. Tikisi, kad tokie įvykiai nepasikartos, jie šneka tarpusavyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorė baigiamoje kalboje sutiko, kad O. M. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoja.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja O. M. yra verta teismo pasitikėjimo, nes yra kaltinamojo artimas asmuo – sutuoktinė, yra šiek tiek vyresnė nei kaltinamasis, dirbanti, asmenybė yra teigiama, be to, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, šiam neblaiviam vairuojant automobilį, taigi ir jos vertybinė orientacija pozityvi. Teismui taip pat nekyla abejonių, jog sutuoktinė, kuri gyvena kartu jau daug metų gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, nes nuolat bendrauja ir palaiko artimus ryšius (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).

Nustačius visas BK 40 straipsnio 1–4 dalyse numatytas sąlygas, S. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

S. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir vengė neblaivumo patikrinimo. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vengė pasitikrinti neblaivumą, kaip matyti, jo neblaivumo požymiai buvo aiškiai ir neginčijamai nustatyti, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2025 m. vasario 13 d. (b. l. 65).

Šioje byloje skiriant kaltinamajam BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir jos terminą, atsižvelgtina į tai, kad jis vairavo transporto priemonę, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tačiau vengė pasitikrinti neblaivumą, o jo veiksmai (vairavo po alkoholio vartojimo automobilį Vilniaus mieste) kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, neblaivumo nustatymo akto ir paties kaltinamojo paaiškinimų, alkoholio vartojimas vairuojant nekelia jokių abejonių, nepaisant to, kad konkretus neblaivumo laipsnis nebuvo nustatytas. Pažymėtina, kad neskirti S. M. iš viso uždraudimo naudotis specialia teise nėra jokio pagrindo. Pabrėžtina tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Teismas pažymi, kad šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės yra tipinės ir nesudaro pagrindo dar labiau švelninti skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės terminą.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju S. M. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą.

Teismas nustatė, kad automobilis „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. M., kuris parodė, kad šis automobilis yra įgytas santuokoje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtų pasibaigusi automobilio „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnis), teismas preziumuoja, kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. tiek kaltinamajam S. M., tiek jo sutuoktinei O. M..

Teismas atkreipia dėmesį į itin neatsakingą kaltinamojo poelgį vertinamo įvykio metu, nes jis ne tik vairavo automobilį po stipraus alkoholio vartojimo, taip pat ir išvakarėse, bet ir, būdamas tokios būklės (past. – nustatyti visi įmanomi neblaivumo požymiai: neadekvati elgsena, iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, važiavo automobiliu pakankamai didelį atstumą, t. y. iš darbo (duomenys neskelbtini) į namus (duomenys neskelbtini). Be to, iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad S. M. daug kartų nepavyko įpūsti į alkotesterį. Sugretinus tai su aplinkybe, jog S. M. vartojo stiprų alkoholinį gėrimą ir sprendžiant iš neblaivumo nustatymo akte nurodytų požymių, alkoholio vartojimas buvo pakankamai gausus. Šios aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad automobilio palikimas S. M. valdyti iš tikrųjų nekeltų jokio pavojaus ir atitiktų prevencinius baudžiamųjų įstatymų taikymo tikslus.

Nors gynėjas prašė priteisti iš kaltinamojo pinigų sumą vietoje automobilio konfiskavimo, teismas pažymi, kad pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Be to, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamajam ir laiduotojai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir/ar jo šeimos narius ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Kadangi baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės padalinti bendrą sutuoktinių turtą, automobilis „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuotas natūra, o O. M. savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka. Papildomai pastebėtina, kad tiek kaltinamasis, tiek jo sutuoktinė pripažino, kad minėtas automobilis nėra vienintelė šeimos transporto priemonė.

Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu S. M. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, vairuotojo pažymėjimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti AB Regitra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

S. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos O. M. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti S. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti S. M. ir O. M. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

S. M. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti, vairuotojo pažymėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti AB Regitra.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti O. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.