Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. L. (toliau – skolininkas) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Bliznikas (toliau – antstolis), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – išieškotojas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis 2016-10-27 patvarkymu Nr. S-2016004266 skolininko skundo netenkino, nurodydamas, kad antstolis 2016-10-07 patvarkymu priėmė vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir įpareigojo skolininko sąskaitą administruojančią įkalinimo įstaigą išskaičiuotas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje buvo aiškiai nurodyta, jog antstolis vadovaujasi CPK 688 straipsniu. Be to, antstolis laikėsi ir CPK 664 straipsnyje įtvirtintos išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės. Antstolis, nustatęs, kad skolininkas neturi hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, taip pat skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto ar jo vardu registruotų transporto priemonių, išieškojimą nukreipė į skolininko asmeninę banko sąskaitą, administruojamą įkalinimo įstaigos, bei nukreipė išieškojimą į skolininko pajamas. Taip pat, nurodė, kad išmokos būtiniausioms reikmėms įsigyti yra mokamos nuteistiesiems iš valstybės biudžeto, remiantis Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 „Dėl piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės“. Lietuvos Bausmių vykdymo kodekso 55, 62, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 88, 95, 96, 102, 140, 141, 142, 143, 146, 158, 173 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šios piniginės išmokos – iki 0,3 minimalaus gyvenimo lygio dydžio yra skirtos įsigyti būtiniausiems reikmenims. Be to, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, reglamentuoja, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (BVK 173 straipsnio 1 dalis), nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (BVK 173 straipsnio 2 dalis). Nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (BVK 173 straipsnio 3 dalis), nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (BVK 173 straipsnio 4 dalis). Taigi, kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Todėl, antstolio nuomone, skolininko argumentas, kad nuteistasis neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų yra nepagristas ir atmestinas. CPK 668 straipsnio 1 dalies reglamentavimas dėl draudimo nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), nėra taikomas lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. CPK 739 straipsnis reglamentuoja pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima. Minėtame straipsnyje nėra nurodyta, jog išieškojimas iš Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) negalimas. Pažymėtina, jog patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje priimtas vadovaujantis CPK 688 straipsniu bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priedu. Skolininkas skunde nurodo, jog vykdomoji byla Nr. 0035/14/01146 turi būti nutraukta dėl senaties termino suėjimo CPK 629 straipsnio 4 dalies pagrindu. Sprendžiant, ar yra suėjęs nutarimo vykdymo senaties terminas, turi būti konstatuojama, kad vykdymo laikotarpiu yra dviejų metų laikotarpis, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Skolininko atžvilgiu vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0035/14/01146 nuolatos ir nuosekliai buvo atlikinėjami vykdymo veiksmai (užklausos bankams 2014-10-22, 2015-06-08, areštuotos skolininko sąskaitos ir pan.) susiję su paskirtos baudos išieškojimu, joks dviejų metų nutarimo vykdymo senaties terminas praleistas nebuvo, ir juo labiau dėl antstolio aplaidumo ar kitų priežasčių. Tai, jog skolininkas niekur nedirbo, neturėjo kitų pajamų ar neturėjo jokio kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolas, dar nesuponuoja išvados, kad vykdomojoje bylose nebuvo visiškai nieko atlikta ir dėl to galima nutraukti vykdomąją bylą dėl suėjusio senaties termino.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas iš dalies.

CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Skolininkas 2016-10-21 pateikė antstoliui skundą. Skolininkas nurodo, kad baudos išieškojimas iš skolininko turėtų būti nutraukiamas dėl dviejų metų senaties termino, kadangi vykdomasis dokumentas dėl baudos išieškojimo išduotas 2014-08-20, patvarkymas dėl išieškojimo išduotas 2016-10-07. Nurodo, jog nėra duomenų, kad skolininkas būtų atlikęs kokius nors veiksmus, siekdamas išvengti baudos mokėjimo ar kitaip trukdęs išieškojimui.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodė, kad CPK nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse, todėl reikia vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės kuris, išaiškinimais. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.

Iš pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad skolininkui bauda buvo skirta 2014-08-20 nutarimu administracinės teisės pažeidimų byloje Nr. A2.1.-9213-506/2014. Šis nutarimas pateiktas antstoliui buvo 2014-10-20, todėl nėra pagrindo teigti, jog vykdytinas dokumentas buvo pateiktas praleidžiant trijų mėnesių terminą (ATPK 308 straipsnio 1 dalis). Antstolis 2014-10-22 patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. Nr. 0035/14/01146 8 lapas). Per vykdymo laikotarpį minėtoje vykdomojoje byloje antstolis reguliariai atliko užklausimus bankams apie turimas pareiškėjo banko sąskaitas, Sodra apie skolininko darbovietę, taip pat pateikti užklausimai gyventojų registrui. Antstolis užklausimus bankams atliko 2014-10-20, 2015-06-10 (v. b. Nr. 0035/14/01146 15 – 16, 32 – 33 lapai). Užklausimai Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui atlikti 2014-10-01, 2016-07-01 (v. b. Nr. 0035/14/01146 21, 37 lapai). Duomenys Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre tikrinti 2014-11-07, 2016-10-27 (v. b. Nr. 0035/14/01146 18, 44 lapai). Taip pat 2014-11-07, 2016-10-27 patikrinti duomenys apie skolininką ir gyventojų registre (v. b. Nr. 0035/14/01146 22, 45 lapai). Antstolis 2014-11-07 patvarkymu areštavo skolininko AB SEB banke, AB „Swedbank“ esančias sąskaitas195 Lt sumai (kas atitinka 56,47 EUR) (50 Lt skola, 145 Lt vykdymo išlaidos) (v. b. Nr. 0035/14/01146 23, 24 lapai). Antstolis 2014-11-07 patvarkymu nutarė išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, kurios bus išieškotos iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų, joms prilyginamų pajamų, skolininkui priklausančių piniginių lėšų banko sąskaitose ar esančias pas kitus asmenis (v. b. Nr. 0035/14/01146 26 lapas). Šis patvarkymas buvo išsiųstas skolininkui, tačiau grįžo neįteiktas (v. b. Nr. 0035/14/01146 27 lapas). Antstolis 2016-10-07 priėmė patvarkymą Nr. S-16-35-13395 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigose sąskaitoje (v. b. Nr. 0035/14/01146 39 lapas). Vykdomojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl baudos įvykdymo, todėl skolininko argumentai, jog buvo praleistas dviejų metų senaties terminas, nepagrįsti, prašymas nutraukti vykdomąją bylą atmetamas kaip nepagrįstas.

Skolininkas remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius 2016-03-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, konstatuoja ir tai, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t.y., skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, esantį išaiškinimą skolininkui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos. Iš šių pajamų, skirtingai nei nurodo skolininkas gali būti išieškoma, tačiau vykdant išieškojimą turi būti vadovaujamasi CPK 733-743 straipsniais.

Skolininkui išaiškintina, kad išieškojimas gali būti vykdomas ir iš pinigų sumos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, neviršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, atliekant išskaitas pagal CPK 736 straipsnį, kuris taikomas išieškant iš naujai gaunamo iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų. O CPK 668 straipsnio nuostatos, kuriomis vadovaujasi skolininkas skųsdamas antstolio veiksmus, aktualios tik išieškant iš skolininko turto, tame tarpe ir pinigų sumų, iš kurių išieškojimo nereglamentuoja CPK 733-743 straipsniai.

Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių antstolio Dariaus Blizniko dviejų patvarkymų, priimtų 2016-10-07, patvarkyme dėl skolos išieškojimo Nr. S-16-35-13388, kuris adresuotas VĮ „Mūsų amatai“, antstolis vadovaujasi CPK 611, 733-743 straipsniais, o patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S-16-35-13395, kuris adresuotas Alytaus pataisos namams, antstolis vadovaudamasis CRK 688 straipsniu areštuoja 14,48 EUR skolos ir 41,99 EUR vykdymo išlaidų, viso 56,47 EUR. Šiame patvarkyme areštuotos lėšos, esančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje, nenurodant reikalavimo, vykdant išieškojimą iš pajamų, vadovautis CPK 733–743 straipsnių normomis ir iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo pajamų dalies neviršijančios 1 MMA (CPK 736 straipsnis). Areštuota suma sudaro 82 procentus skolininko sąskaitoje buvusių lėšų (68,23 EUR), todėl yra pagrindas šioje dalyje tenkinti skolininko skundą ir panaikinti antstolio 2016-10-07 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-16-35-13395, kaip neteisėtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290, 291, 510, 668, 733 – 743 straipsniais, teismas

nutaria:

skolininko V. L. 2016-10-18 skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko vykdymo veiksmų tenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolio Dariaus Blizniko 2016-10-07 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. . S-16-35-13395.

Kitoje dalyje skolininko skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstoliui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.