Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „PREMMIER EU“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, trečiasis asmuo UAB „Nordea Finance Lithuania“, dėl draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. 2014-09-17 bilietas, patvirtinantis jo nurodytas aplinkybes apie skrydį;

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudžiamieji įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudžiamaisiais. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis). Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi (pvz., pranešimai apie draudimo rizikos padidėjimą ir kita informacija apie draudimo sąlygų vykdymą; kt.). Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio, o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą spendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalis).

Motyvuojamoji dalis

CK 6.1 straipsnyje numatyta, kad prievolė, tai yra teisinis santykis, kuriuo viena šalis privalo atlikti kitos šalies naudai tam tikrą veiksmą. CK taip pat numato, jog prievolė atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Pagal Draudimo įstatymo 95 straipsnį draudėjas teisę į draudimo išmoką įgauna tik draudimo įstatymo ar draudimo sutarties numatytais atvejais. Atsakovas pažymi, kad pagal draudimo sutarties sąvoką, įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisės aktuose, pareiga mokėti draudimo išmoką atsiranda tik įvykus draudžiamajam įvykiui, jei: 1) įvykis atitinka draudžiamojo įvykio apibrėžtumą; 2) nėra nurodytas nedraudžiamųjų įvykių sąraše. Tai reiškia, kad prievolei išmokėti draudimo išmoką pagal draudimo sutartį atsirasti reikalinga faktų sudėtis, kuri pagal Taisykles Nr. 021, yra įvykio pripažinimas draudžiamuoju įvykiu ir nedraudžiamojo įvykio nebuvimas. Kitaip tariant, įvykį pripažinus nedraudžiamuoju įvykiu, prievolė mokėti draudimo išmoką tiesiog neatsiranda ir papildomos aplinkybės (draudėjo kaltė, priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos ir kita) nėra vertinami.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012; 2009 m. birželio 15 d.nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; kt.). Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką.

Įstatymas ir konkrečios draudimo rūšies taisyklės nustato išimtis, kada draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, todėl, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos nemokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatvęs, kad draudikas tokią teisę gali turėti šiais atvejais: 1) esant nedraudžiamajam įvykiui; 2) draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos formos draudėjo kaltės; 3) pažeidus draudimo sutarties sąlygas bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Kasacinis teismas akcentavo, kad tai yra skirtingi draudimo išmokos nemokėjimo pagrindai, kuriuos numato atskiros teisės normos, šių pagrindų taikymą siejančios su skirtingomis sąlygomis, todėl juos būtina atriboti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Žemaitijos garantas“ v. UAB „If draudimas“, bylos Nr. 3K-3-521/2004).

Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi (pvz., pranešimai apie draudimo rizikos padidėjimą ir kita informacija apie draudimo sąlygų vykdymą; kt.). Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio, o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą spendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Draudimo įstatymo 96 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013).

Ieškovo UAB „PREMMIER EU“ (toliau – Draudėjas) ir atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – Draudikas) 2014-01-22 sudarytos draudimo sutarties (toliau – Draudimo sutartis) taisyklių 1.12 punkte nustatyta, kad nedraudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje ir (ar) įstatymuose nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas nemoka draudimo išmokos. Šalys draudimo sutarties 8.1 punktu aiškiai apibrėžė, kokie įvykiai yra laikomi nedraudžiamaisiais ir jų tarpe 8.1.10 punktu nustatė, kad nedraudžiamuoju įvykiu bus laikomas įvykis, kuomet transporto priemonė buvo pavogta kartu su joje likusiais transporto priemonės registracijos dokumentais ir (ar) užvedimo rakteliais (išskyrus vagystę plėšimo būdu). Šalys įtvirtino prezumpciją, kad registracijos dokumentai ir (ar) užvedimo rakteliai pavogti kartu su transporto priemone, jei draudėjas po įvykio, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po raštiško pranešimo apie įvykį, neperdavė draudikui ar ikiteisminio tyrimo institucijai registracijos dokumentų ir (ar) visų transporto priemonės užvedimo raktų, išskyrus atvejus, kai draudėjas iki draudžiamojo įvykio įvykdė pareigas, numatytas 13.2.9 punkte. Pastarajame punkte įtvirtinta draudėjo pareiga nedelsiant informuoti draudiką apie prarastus užvedimo raktelius ir užtikrinti transporto priemonės saugumą, kol bus pakeisti ar perprogramuoti apdraustos transporto priemonės užraktai (b. l. 95-125). Teismo vertinimu, šios Draudimo sutarties sąlygos yra aiškios ir jos šalių negalėjo būti suprantamos kitaip, nei, kad nedraudžiamuoju įvykiu bus laikoma automobilio vagystė, jeigu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po raštiško pranešimo apie įvykį, Draudėjas neperduos Draudikui ar ikiteisminio tyrimo institucijai registracijos dokumentų ir (ar) visų transporto priemonės užvedimo raktų, išskyrus atvejus, kai Draudėjas iki draudžiamojo įvykio įvykdys pareigas, numatytas 13.2.9 punkte, ir kad registracijos dokumentų ir (ar) visų transporto priemonės užvedimo raktų nepateikimas sudarys pagrindą prezumpcijai, kad registracijos dokumentai ir (ar) užvedimo rakteliai pavogti kartu su transporto priemone. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Draudėjas transporto priemonės Land Rover Range Sport SE, v/n (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis) registracijos dokumentų nei per 3 darbo dienas po raštiško pranešimo apie įvykį, nei vėliau Draudikui neperdavė. Tokiu atveju pagal Draudimo sutarties sąlygas preziumuojama, kad Automobilis buvo pavogtas kartu su jame likusiais registracijos dokumentais ir (ar) užvedimo rakteliais. Teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad tokia prezumpcija yra nuginčijama, tačiau pareiga ją nuginčyti tenka šaliai, prieš kurią prezumpcija yra naudojama. Todėl pareiga ginčyti aptariamą prezumpciją, pateikiant preziumuojamą faktą paneigiančius įrodymus, tenka būtent ieškovui.

Ieškovas, siekdamas nuginčyti Draudimo sutarties 8.1.10 punkte įtvirtintą prezumpciją, remiasi 2014-09-18 UAB „PREMMIER EU“ pašymu (b. l. 31-32), transporto priemonę naudojusio S. L. 2014-09-26 paaiškinimu (b. l. 45-48), 2014-10-31 Liudytojo apklausos protokole nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 49-54), skrydį į Stokholmą patvirtinančiu S. L. 2014-09-17 bilietu (b. l. 56-58), 2014-12-09 išduotu S. L. 2014-12-21 vairuotojo pažymėjimu (b. l. 60-63), ABLV Bank, AS 2014-09-24 raštu „Dėl kreditinės kortelės MasterCard Gold išdavimo (b. l. 65-66), talonu Nr. 9296, patvirtinančiu kreipimosi į teisėsaugos institucijas faktą (b. l. 67-68), 2014-09-24 nutarimu iškelti baudžiamąją bylą (b. l. 70-72) bei 2014-11-16 nutarimu UAB „PREMMIER EU" pripažinti nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje Nr. 46346 (b. l. 73-76) bei liudytoju teisme apklausto S. L. parodymais.

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje R. P., V. Š. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.).

Teismas, vadovaudamasis Civilio proceso įstatymo nuostatomis bei suformuota teismų praktika, ištyręs ir įvertinęs visus į bylą pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškovas Draudimo sutarties 8.1.10 punkte įtvirtintos prezumpcijos nenuginčijo – patikimų įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, kad Automobilio registracijos dokumentai nebuvo palikti ir pavogti kartu su Automobiliu, teismui nepateikė. Kaip matyti iš 2014-09-18 UAB „PREMMIER EU“ prašymo AB „Lietuvos draudimas“, ieškovas, teikdamas patį pirmąjį prašymą po Automobilio vagystės, nurodė, kad iki vagystės transporto priemonės rakteliai ir registracijos liudijimas nebuvo nei pamesti, nei pavogti, tik grafoje „Draudiminio įvykio aprašymas“ yra paminėta, kad oro uoste buvo pavogti kai kurie daiktai. Tą pačią dieną surašytas aktas patvirtina, kad Draudikui Draudėjas perdavė tik vieną Automobilio raktą (b. l. 35). Prašymą (be datos) Draudikui taip pat yra surašęs ir S. L.: jame yra įrašas, kad buvo prarastas (pavogtas) technikinis pasas, tačiau aplinkybės, kur ir kada buvo prarastas (pavogtas) šis dokumentas, nenurodyta. Grafoje „Draudiminio įvykio aprašymas“ S. L. patvirtino, kad laikinai buvo pamestas Automobilio raktas. Be to, šiame prašyme (II.10 p.) S. L. nurodė, kad vienas raktas su pulteliais ir techninis pasas pamestas (b. l. 40-44). 2014-09-26 paaiškinime S. L. nurodė, kad dokumentų vagystę pastebėjo tik Stokholme 2014-09-14, tačiau nepateikė jokio paaiškinimo, kodėl apie šį įvykį nepranešė, nei UAB „PREMMIER EU“, nei ALTAS, nei Draudikui. Šiame paaiškinime yra užfiksuota ir tai, jog 2014-09-14 oro uoste S. L. nenustatytam laikui buvo praradęs Automobilio raktelius, kuriuos jam kaip rastus padavė nepažįstamas vyras. Tačiau ir apie šią aplinkybę S. L. iki Automobilio vagystės niekam nepranešė (b. l. 45-48). Liudytojo apklausos, atliktos 2014-10-31, protokole, užfiksuoti S. L. parodymai iš esmės sutampa su jo anksčiau aptartais paaiškinimais, kad 2014-09-14 buvo pametęs Automobilio raktelius (apie tai sprendė iš to, kad kažkoks vyras juos atnešė ir paklausė, ar ne jo), ir kad Stokholme pastebėjo, jog lagamine nebėra dokumentų, jų tarpe ir Automobilio registracijos liudijimo (b. l. 49-55). Kaip minėta, ieškovas nagrinėjamą prezumpciją ginčija tik S. L. paaiškinimais ir jo surašytais pareiškimais. Likę ieškovo nurodyti įrodymai patvirtina tik skrydžio į Stokholmą faktą bei tai, kad S. L. buvo pakeistas vairuotojo pažymėjimas, išduota banko kortelė, o Maskvos srities Chimki miesto vidaus reikalų valdyboje registruotas pranešimas apie Automobilio vagystę bei tuo pagrindu iškelta baudžiamoji byla ir Draudėjas pripažintas nukentėjusiuoju. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš 2014-09-24 nutarimo iškelti baudžiamąją bylą turinio matyti, jog S. L., 2014-09-18 pranešdamas apie Automobilio vagystę, teisėsaugos pareigūnams aplinkybių apie pavogtus Automobilio dokumentus, nenurodė. Nors ieškovas šią aplinkybę aiškino tuo, jog pagal Rusijos Federacijos įstatymus dėl dokumentų vagystės nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė, teismas vertina, kad ši aplinkybė objektyviai negalėjo įtakoti S. L. pranešimo apie vagystę turinio – nukentėjęs asmuo, elgdamasis įprastai ir protingai, teisėsaugos pareigūnams nurodo visas aplinkybes, susijusias su įvykių, nevertindamas, ar veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę ar ne. Apklausiamas liudytoju S. L. paaiškino, kad, pastebėjęs dokumentų vagystę Stokholme, nesikreipė į policiją, nes buvo įsitikinęs, kad dokumentai pavogti anksčiau, tačiau jokiu logišku paaiškinimu nėra pagrindžiamas šio asmens neveikimas – nepranešimas apie dingusius/pavogtus Automobilio dokumentus UAB „PREMMIER EU“, ALTAS ar Draudikui. Tokiu būdu teismas vertina, kad nei vienas iš pateiktų įrodymų nepatvirtina Automobilio registracijos dokumentų vagystės ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, nes jų vienintelis šaltinis yra draudimo išmokos gavimu suinteresuotas S. L., kurio paaiškinimai nėra pakankami nuoseklūs, logiškai nepaaiškinami ir nepateisinami sąžiningo, apdairus (bonus pater familias) asmens elgesio standarto aspektu. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, konstatuodamas, kad ieškovas Draudimo sutarties 8.1.10 punkte įtvirtintos prezumpcijos nenuginčijo, teismas vertina, kad ieškovas pagrįstai transporto priemonės LAND ROVER RANGE SPORT, v/n (duomenys neskelbtini) vagystę Rusijos Federacijoje, Maskvos oro uoste „???????????“ terminalo „D“ stovėjimo aikštelėje, įvykusią laikotarpiu nuo 2014-09-13 18 val. iki 2014-09-18 00 val., pripažino nedraudžiamuoju įvykiu, todėl tenkinti ieškinio reikalavimus nėra pagrindo (CPK 178 str.).

Teismui atsisakius patenkinti ieškovo ieškinį, ieškovo ir ieškovo pusėje buvusio trečiojo asmens UAB „Nordea Finance Lithuania“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 268-270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškovo UAB „PREMMIER EU“ ieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.