Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Atsakovas K. L. su ieškiniu sutinka iš dalies – pripažįsta, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, dėl jo neištikimybės su M. Ž., sutinka, kad ieškovei po santuokos nutraukimo liktų L. pavardė, sutinka sumokėti ieškovei 1000 Lt neturtinės žalos, sutinka dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, prašo teismo atsižvelgti į jo ribotas galimybes dėl sveikatos bendrauti su aplinkiniais ir įgyti lėšų minėtos žalos atlyginimui. Atsakovas nesutinka, kad išlaikymas būtų padidintas, kadangi yra bedarbis, santaupų neturi, jis turi dar vieną nepilnametį vaiką su M. Ž., dėl ko jo turtinė padėtis pablogėjo, be to, kaip nurodė jo atstovas dar visai neseniai teismas buvo priteisęs iš atsakovo išlaikymą ieškovės vaikams, per tokį trumpą laiką iš esmės vaikų poreikiai neišaugo. Atsakovas nesutinka, kad ieškovei būtų priskirti abu jų santuokos metu įgyti kambariai, už vieną jų sumokant kompensaciją, nori, kad turtas būtų padalintas natūra, jam priskiriant mažesnįjį kambarį, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyventų kartu su M. Ž. ir jų bendru vaiku. Kadangi atsakovas bute negyvena, jis neprivalėjo mokėti jokių mokesčių už butą, kuriuo jis nesinaudojo. Atsakovo ir jo atstovo teigimu ieškovė irgi susirado kitą vyriškį.

Tretysis asmuo M. Ž. su ieškovės ieškiniu iš dalies sutiko, sutiko, kad ieškovės ir K. L. santuoka nutrūko dėl jo kaltės, sutiko kad ieškovės vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nesutinka su ieškovės reikalavimais dėl žalos atlyginimo, dėl 2011-01-05 teismo sprendimo pakeitimo dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo, dėl apmokėjimo už buto šildymą 1840,43 Lt priteisimo. M. Ž. nesutinka su ieškovės siūlomu sutuoktinių turto padalijimo būdo, nori, kad atsakovui būtų priteistas kambarys (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyventu kartu su atsakovu ir jų vaikais. Nemano, kad taip padalinus turtą būtų pažeisti ieškovės interesai, be to, prašoma atsižvelgti ir į atsakovo ir M. Ž. ir jų vaikų interesus, pateikė įrodymus, kad ji laukiasi (pora mėn.), kad M. Ž. taip pat neįgali, 2013 m. vasario mėn. baigiasi buto, esančio (duomenys neskelbtini), kur ji pastaruoju metu gyvena su atsakovu, nuomos terminas, nuosavybės teise jie kito turto neturi, atsakovas neturi darbo.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas A. B. su ieškiniu sutiko iš dalies, visus ieškovės reikalavimus (tame tarpe dėl turto padalijimo būdo) palaikė, tik pastebėjo, kad atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį ir išlaikytinių skaičių, turėtų būti išlaikymas padidintas iki 300 Lt kas mėnesį, o ne iki 400 Lt kaip prašo ieškovė. Pažymėjo, kad jei turtas būtų padalintas natūra būtų pažeisti tiek ieškovės, tiek jos nepilnamečių vaikų interesai, kaip apklaustas ieškovės vyresnysis sūnus nurodė, jis nepripažįsta M. Ž. vaiko, sugyventi kartu visi negalėtų, motina pastoviai konfliktuotų su atsakovu ir M. Ž., be to jo motinos sveikata dar labiau pablogėtų. Atsižvelgiant į vaikų interesus, prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, tam neprieštarauja ir apklausoje dalyvavęs ieškovės vyresnysis sūnus, kuris su tėvu nebendrauja šiam palikus šeimą dėl kitos moters.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad V. L. ir K. L. 1996-12-14 Šiaulių m. CMS sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (9-10 b. l.). Pateikti gimimo liudijimai įrodo, kad sutuoktiniai santuokoje susilaukė nepilnamečių vaikų J. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. L., gim. (duomenys neskelbtini) (11-12 b. l.). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovės ir atsakovo santuokos metu sutuoktiniai įgijo bendrabučio tipo butą - kambarius, adresu (duomenys neskelbtini), registruotus K. L. vardu, kuriame ieškovė gyvena su vaikais, kito nekilnojamo turto šalys neturi. Šalių teigimu ieškovės ir atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių, jie kreditorių neturi, išlaikymo vienas iš kito sau neprašo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes sutuoktinis jai buvo neištikimas su M. Ž., su kuria jis susilaukė bendro vaiko M. L., gim. 2011-01-29 (137 b. l.), be to atsakovo ir trečiojo asmens teigimu M. Ž. laukiasi dar vieno atsakovo vaiko. Atsakovas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl jo kaltės ir neištikimybės, sutinka mokėti atsakovei 1000 Lt neturtinės žalos, savo teiginių dėl atsakovės neištikimybės niekuo nepagrindė ir neįrodė, neprašė santuokos nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tretysis asmuo taip pat neginčija, kad ieškovės ir atsakovo šeima iširo dėl atsakovo kaltės, tačiau nesutinka, kad ieškovei būtų priteista neturtinė žala, nes atsakovas neturi tam lėšų.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja CK trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30,3.35-3.36,3.85,3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Byloje nėra ginčo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės dėl jo neištikimybės, kurią akivaizdžiai patvirtina tas faktas, kad ieškovei ir atsakovui nenutraukus santuokos, atsakovas pradėjo intymiai bendrauti su M. Ž., su kuria susilaukė sūnaus, M. Ž. laukiasi galimai dar vieno atsakovo vaiko. Be to, atsakovas neginčija, kad 2010 m. paliko šeimą ir išėjo gyventi pas kitą moterį, ieškove ir vaikais nuo to laiko nesirūpino ir nerėmė. Teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė ieškovės neištikimybės faktų, o savo kaltės dėl santuokos nutraukimo dėl neištikimybės nepaneigė, be to iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų matyti, kad paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CPK 178 str., 185 str.). Atsakovas nepaisė geros moralės principų ir nebuvo ieškovei ištikimas ir lojalus. Įvertinus bylos medžiagą, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus, kadangi atsakovas pažeidė sutuoktinio, tėvo pareigas, teismas daro išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, paliekant santuokines pavardes (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str. 3 d., 3.69 str., CPK 178, 185 str.).

Dėl vyro išdavystės ieškovė patyrė didžiulių išgyvenimų, kreipėsi į medikus, ieškovės teigimu naktimis ją kamuoja nemiga, ieškovė serga depresija, arterine hipertenzija, dažnai kyla suicidinės mintys (21-22, 86-87 b. l.). Kaip ieškinyje nurodė vyras sugriovė tikėjimą pagrindinėmis žmogiškosiomis vertybėmis, šeima, normalius ir teisėtus lūkesčius šeimoje užauginti vaikus, sulaukti senatvės, saugumo jausmą. Ieškovę skaudina socialiniuose tinklapiuose vyro sugyventinės patalpintos jos ir atsakovo ir jų vaiko bendros nuotraukos (3, 14-15 b. l.). Dėl ieškovės fizinės negalios bendravimas su kitais asmenimis yra l. apribotas, todėl vyro išdavystė ją visiškai sužlugdė.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų J. L. ir G. L. gyvenamąją vietą su ja, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus. Tam neprieštaravo tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo, tiek vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakovas, kuris teigė, kad mama tinkamai rūpinasi vaikais, be to, likti su mama ir nebūti tarpusavyje atskirti pageidavo ir patys vaikai (tame tarpe teismo posėdžio metu apklausiamas vyresnysis sūnus). Atsižvelgiant į tai, kad nėra ginčo dėl šios ieškovės reikalavimo, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina (CK 3.169 str.). Tuo pačiu nustatytina, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime abiejų tėvų bendru sutarimu, neribojant bendravimo trukmės ir vietos (CK 3.164 str., 3.169 str., CPK 185 str.) .

Ieškovė prašo teismo pakeisti 2011-01-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-265-841/2011 (33-34 b. l.) dalyje dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams J. L. ir G. L., padidinant išlaikymą kiekvienam vaikui nuo 200 Lt iki 400 Lt iki jų pilnametystės. Ieškovės atstovė nurodė, kad augančių vaikų poreikiai nulemia tai, kad iš atsakovo priteistas 200 Lt išlaikymo kas mėnesį dydis yra nepakankamas realiems vaikų poreikiams tenkinti ir yra neproporcingas ieškovei tenkančiai išlaikyme daliai. Atsakovas priteisto išlaikymo geranoriškai nemoka, šiuo metu išlaikymas vaikams iš jo yra išieškomas priverstine tvarka, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, tą patvirtina byloje esanti medžiaga (23-27 b. l.). Atsakovas ir tretysis asmuo nesutinka, kad priteistas išlaikymas būtų didinamas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo nuomone atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį ir išlaikytinių skaičių, į teismų praktiką tikslinga išlaikymą padidinti iki 300 Lt periodinių išmokų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1, 2 d.), o bendrieji vaiko poreikiai - tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Orientaciniu kriterijumi Lietuvos Respublikos teisinėje praktikoje, nustatant išlaikymo vaikui dydį, laikytina mėnesio minimalios algos dydis (MMA), kuris šiuo metu siekia 1000 Lt. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Įstatyme nurodytiems subjektams pareiškus tokį reikalavimą, teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus nuo išlaikymo priteisimo momento. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra esminis vienos iš šalių turtinės padėties pasikeitimas, t. y. galimybių teikti išlaikymą arba poreikio jį gauti sumažėjimas ar padidėjimas (CK 3.201 str. 1 d.). Aplinkybes, jog pasikeitė (padidėjo) asmens, prašančio padidinti išlaikymą poreikiai, privalo įrodyti ieškovas (CPK 17 str.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį, turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006). Nustatydamas tėvų turtinę padėtį ir išlaikymo vaikui dydį, teismas taip pat turi atsižvelgti į išlaikymą vaikui privalančio teikti tėvo (motinos) kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005). Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 str. 1 d.).

Ieškovė prašo priteistą išlaikymą padidinti iki 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį vaikams, šiuo metu ieškovė viena augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, kurių poreikiai išaugo po 2011-01-05 sprendimo priėmimo, nes dukrą reikia leisti į darželį, už kurį reikia mokėti virš 200 Lt kas mėnesį (pateikti dokumentai), o sūnui jau beveik 16 metų ir jam reikia daugiau išlaidų, prideda kvitus, kad ji moka už būsto išlaikymą, kuriame ji gyvena su vaikais (16, 88-125 b. l.). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė yra neįgali, jos darbingumo lygis 35 proc., dirba ne visą darbo laiką, gauna pusę minimalios algos, taip pat gauna po 18,94 Lt išmokų kiekvienam vaikui iš Vaikų išlaikymo fondo, kaip matyti iš kitos bylos taip pat gauna neįgalumo pensiją po 569 Lt (13, 21, 28, 29-31, 33-34 b. l.). Remiantis ieškovės paaiškinimais ir liudytojų parodymais ieškovę maisto produktais remia ieškovės tėvai, kaip nurodė ieškovės sūnus J. L., šeimai taip pat padeda jo krikšto motina. Iš teismo išreikalautų Sodros duomenų taip pat iš atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad atsakovas šiuo metu nedirba, darbo biržoje nėra registruotas, iš bylos, kurioje iš jo priteistas išlaikymas vaikams, medžiagos matyti, kad jis taip pat neįgalus, jo darbingumo lygis 35 proc., gauna invalidumo pensiją po 724,24 Lt kas mėnesį, atskaičius alimentus – po 383,84 Lt (33-34, 46-50, 52 b. l.). Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi skolų už dalintino buto (kambarių) šildymą, ieškovė dėl skolų mokėjimo su paslaugų tiekėjais yra sudariusi sutartis dėl skolų mokėjimo dalimis (88-91 b.l., įsiteisėjęs Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-06-18 teismo įsakymas c.b. Nr. L2-5806-77/2010).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas ieškovės vaikams priimtas tik prieš du metus. Po sprendimo priėmimo atsakovas su M. Ž. susilaukė vaiko (137 b.l.), be to, galimai M. Ž. laukiasi dar vieno atsakovo vaiko, atsakovas tiek šiuo metu tiek minėto sprendimo priėmimo metu nedirbo, gaunamos pajamos nepakito. Ieškovė visų pažymų apie gaunamas pajamas nepateikė, nepateikė vaikų poreikių paskaičiavimo lentelės, nenurodė kiek tiksliai išleidžia būsto išlaikymui kas mėnesį, kiek reikia kiekvienam vaikui kas mėnesį lėšų. Atsakovas taip pat nepateikė teismui jokių pažymų apie jo gaunamas pajamas. Jau 2011-01-05 sprendimo priėmimo metu atsakovo teigimu jis tegalėjo vaikams teikti po 135 Lt kas mėnesį. Kad atsakovas neišgali susimokėti jau priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo liudija šio išlaikymo išieškojimas priverstine tvarka, taip pat susidaręs išlaikymo įsiskolinimas (23-27 b. l.). Abejonę, kad galima iš atsakovo reikalauti priteisti po 400 Lt kiekvienam vaikui taip pat išreiškė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas. Įvertinus visa tai, teismas pripažįsta, kad ieškovė neįrodė, kad jos vaikų poreikiai po 2011-01-05 sprendimo priėmimo iš esmės padidėjo, kad žymiai pablogėjo jos turtinė padėtis, o atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, be to, atsakovas įgijo daugiau išlaikytinių, todėl teismas ieškovės prašymą dėl priteisto išlaikymo padidinimo atmeta (CPK 185 str.).

Atsakovas ir tretysis asmuo su ieškovės siūlomu turto padalijimo variantu nesutinka, prašo turtą dalinti natūra, atsakovui paskiriant mažesnįjį kambarį. Nurodė, kad baigiasi jų nuomos sutartis ir jie neturėtų kur gyventi su besilaukiančia sugyventine ir vaiku, už ieškovės siūlomą kompensaciją kito būsto atsakovas įsigyti negalėtų.

Šalys nekėlė ginčo dėl dalintinų kambarių vertės. Ieškovės atstovės teigimu VĮ Registrų centro duomenimis preliminari šio nekilnojamo turto vidutinė rinkos vertė yra 31 800 Lt, didesniojo kambario 18 500 Lt, o mažesniojo – 13 300 Lt (82, 84-85 b. l.). Ieškovė atsižvelgiant į tai, kad su ja lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, dalinant turtą jai priskiriant didesnį kambarį, be to taip pat priskiriant ir mažesnįjį kambarį, už kurį ji įsipareigoja atsakovui sumokėti piniginę kompensaciją per dviejų metų laikotarpį, kas paskaičiavus kas mėnesį gautųsi apie 555 Lt.